Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir I. N. – P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir I. N. – P. ieškinį atsakovėms R. P. ir B. K. Č. dėl ieškovų teisės įteisinti savavališkos statybos padarinius be atsakovių sutikimo, tretieji asmenys byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Šiaulių miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. P. ir I. N. – P. pateikė ieškinį atsakovėms R. P. ir B. K. Č., kuriuo prašo pripažinti ieškovams be atsakovių sutikimo pastatyti adresu (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (tvorą ant atraminių sienelių) pagal kiti inžineriniai statiniai (tvora ant atraminių sienelių) (duomenys neskelbtini) (savavališkos statybos įteisinimas) projektą, parengtą projektų vadovės - architektės R.V., bei kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės merą su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą statybai įteisinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

26. Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis pastatas – gyvenamas namas su terasa, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausantis žemės sklypas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. patenka į nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos zoną (Statinių kompleksas, vad. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės yra besiribojančio žemės sklypo savininkės, joms dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini).

27. Ieškovai laikotarpiu nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. liepos savo žemės sklype, patenkančiame į nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos apsaugos zoną (Statinių kompleksas, vad. (duomenys neskelbtini)), ūkio būdu iš betoninių blokelių, plieninių kolonų ir plieninių, horizontaliai orientuotų tvorlenčių, pastatė I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiną tvorą su pamatu, kurios bendras ilgis apie 104,46 m, aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus kinta nuo 1,65 m iki 2,55 m.

28. Šio statinio neteisėtumas yra konstatuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, kuri 2023 m. gegužės 25 d. kiekvienam iš ieškovų surašė savavališkos statybos aktą.

29. Ieškovai siekia pašalinti neteisėtos statybos padarinius, įteisinant jau pastatytą neteisėtą statinį.

30. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog atsakovų sutikimas yra būtina sąlyga kreiptis į savivaldos instituciją statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir tokiu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokiam santykiui, kuris buvo sprendžiamas šioje byloje, teismui nėra suteikta teisė vietoj atsakovių teikti sutikimą ieškovų projektui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantai nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog teismas negali pripažinti ieškovams teisės be atsakovių sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą tvoros statybai.

31. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

32. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, susijusioje su savavališkos statybos padarinių pašalinimo klausimais, yra išaiškintos principinės nuostatos, jog teismas turi teisę priimti sprendimą leisti statytojui sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją, jei statytojas įrodo, kad vykdyta savavališka statyba esmingai nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų, kad ji atitinka statybos techninius reikalavimus ir kad dar neišnaudotos galimybės įteisinti savavališką statybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008).

33. Vertinant aplinkybes, kuriomis buvo padarytas ieškovų padarytas pažeidimas, svarbu tai, kad ieškovai žemės sklype, patenkančiame į nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos apsaugos zoną, savavališkai pastatė apie 47,14 m ilgio I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiną tvorą su pamatu, esančią tarp taškų Nr. 1-4, ir apie 57,32 m ilgio I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiną tvorą su atramine sienele, esančią tarp taškų Nr. 5-12. Bendras tvoros ilgis yra apie 104,46 m, aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus kinta nuo 1,65 m iki 2,55 m.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.1 punktu, įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis daugiau kaip 1 m, bet neviršija 2 m, yra priskiriamos I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1. punkte nustatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, statant I grupės nesudėtingąjį statinį.

To pačio reglamento aktualios redakcijos 55 punkte nurodoma, kad atvejai, kada privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus, nurodyti Reglamento 7 priede. Reglamento 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai“ 1.1 ir 2.1 punktuose nurodoma, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai privalomi statant užtvarą ir atraminę sienelę ant sklypo ribos. Šio priedo 2.2. punktas nurodo, kad toks sutikimas reikalingas statant užtvarą ant atraminės sienelės, užtvarui taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai. Pirmajame punkte nurodoma, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi užtvarui esant prie sklypo ribos arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos.

Taigi I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – tvoros statybai yra privalomi tiek statybą leidžiantis dokumentas, tiek statinio projektas, tiek rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (jei statinys statomas ant sklypo ribos).

34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai pastatė akliną tvorą ant sklypo ribos, nederindami su atsakovėmis nei tvoros aukščio, nei medžiagų, nei tvoros akytumo. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dėl pastatytos tvoros į atsakovių sklypą krenta šešėlis, tvoros akytumas mažina šviesos pralaidumą, vanduo nuo tvoros nubėga į (duomenys neskelbtini) sklypą; sklypo būklė itin pablogėjo, nes nepadarytas drenažas, tvoralentės nukreiptos į atsakovių sklypo pusę, nuo kurių lietaus vanduo bėga į atsakovių sklypą; po menkiausio lietaus sklypai patvinsta, ko iki tvoros su atramine sienele pastatymo niekada nebuvo ir pan. Šių aplinkybių ieškovai bylos nagrinėjimo metu nepaneigė.

35. Taigi, atsakovės neduoda ieškovams sutikimų, nes savavališka statyba pažeidžia jų teisėtus interesus.

36. Pažymėtina, kad statyba yra ūkinė veikla, kuri iš esmės keičia ne tik sklypo, kuriame statomas statinys, bet ir gretimų sklypų užstatymo bei galimos ūkinės veiklos sąlygas. Statytojas, įgyvendindamas savo privatų interesą, turi jį suderinti su viešaisiais tikslais, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir interesų. Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis numato, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovai tiek statybos teisę, tiek savo privatumo užtikrinimo teisę įgyvendino gretimų sklypų savininkų teisėtų interesų sąskaita, nepaisydami nei gretimų sklypų savininkių teisių, nuomonės, nei privalomų statybos reikalavimų, įtvirtintų Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus atmetė, konstatuodamas, kad niekas negali turėti daugiau ar kitokių teisių nei jam priklauso ir jam yra priskirta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas statybos teisinių santykių reguliavimą, pagrįstai sprendė, kad šioje byloje teismui nėra suteikta teisė vietoj atsakovių teikti sutikimą ieškovų projektui.

38. Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, jog kitoje Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3912-1028/2022 nustatyta aplinkybė, kad R. P. neprieštaravo, jog A. P. ir I. N. – P. statytų tvorą savo sklypo ribose ant R. P. ir A. P. bei I. N. – P. sklypų ribų; R. P. sutiko su tvoros ant sklypų ribos statymu, jeigu A. P. ir I. N. – P. tvorą statys savo lėšomis, yra prejudicinis faktas.

39. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais argumentais nesutinka.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas nurodytas proceso teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų, tame tarpe ir šią – jog pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 48–49 punktai).

40. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3912-1028/2022 pagal ieškovės R. P. (šioje byloje atsakovės) ieškinį atsakovams A. P. ir I. N. P. (šioje byloje ieškovai) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. dėl ieškovės R. P. tvoros nugriovimo, augalų pašalinimo. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas/reikalavimas dėl A. P. ir I. N. – P. būsimos tvoros statymo, sutikimo tvorai statyti davimo. Tai reiškia, kad nurodytoje byloje bylos dalykas ir nustatinėjami faktai nebuvo susiję su šios bylos dalyku. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. civilinėje byloje Nr. e2-3912-1028/2022 nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje.

41. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė B. K. Č., šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovai galėjo statyti tvorą 1 m atstumu nuo gretimų sklypų ribos be atsakovių sutikimo, tokiu būdu užtikrindami imperatyvių įstatymo nuostatų laikymąsi. Kadangi ieškovai pastatė tvorą ant sklypo ribos, kai tokiai statybai reikalingi tiek statybą leidžiantis dokumentas, tiek statinio projektas, tiek rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai, be atsakovių sutikimo, ieškovai įgyvendino savo civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeidžia ir/ar varžo kitų asmenų teises, įstatymų saugomus interesus. Dėl to ieškovų teisės negali būti ginamos.

42. Apeliantai teigia, kad atsakovės neįrodė nei atsisakymo duoti ieškovams rašytinį sutikimą tvoros statybai pagrįstumo, nei jų teisių pažeidimo.

43. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

44. Visų pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, remdamasis aktualia kasacinio teismo praktika (2022 m. liepos 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022), kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Antra, ieškovų statinys pažeidžia atsakovių teisėtus interesus dėl tvoros statymo būdo, aukščio, pobūdžio ir kt. (nurodyta nutarties 41, 50 punktuose).

45. Atsižvelgiant į tai, ieškovų apeliacinio skundo argumentai, susiję su sutikimo nedavimo nepagrįstumu, atsakovių teisių nepažeidimu, atmetami.

Apeliantų nurodomi lūkesčiai savo gyvenamąją namų valdą izoliuoti papildoma išorine priemone, užtikrinti šeimos saugumą ir pan., yra visiškai suprantami. Tačiau ieškovų teisėti lūkesčiai turi būti saistomi gretimų sklypų savininkų teisių paisymu ir įstatymų laikymųsi.

46. Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog atsakovės net negyvena joms priklausančiame žemės sklype stovinčiame statinyje, o faktiškai naudoja jį kaip vasarnamį, negali būti priežastimi, leidžiančia be atsakovių sutikimo įteisinti neteisėtai pastatytą statinį.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50. Apeliacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovių bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas.

51. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą ir įrodymus, kad atsakovei B.K. Č. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 245,83 Eur. Nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

52. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą ir įrodymus, kad atsakovei R.P. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 175 Eur. Nurodytos išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Iš viso iš ieškovų valstybei už antrinę teisinę pagalbą priteistina 420,83 Eur suma (iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis po 210,41 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovų A. P. ir I. N. – P. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. P. ir I. N. – P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei po 210,41 Eur iš kiekvieno (du šimtus dešimt eurų ir 41 ct). Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.