Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams A. P. ir I. N. – P., jų atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovei R. P. ir jos atstovui advokatui Arvydui Peneliui, atsakovės B. K. Č. atstovei advokato padėjėjai Ligitai Buzūnaitei,

nedalyvaujant atsakovei B. K. Č. ir trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir I. N. – P. ieškinį atsakovėms R. P. ir B. K. Č. dėl ieškovų teisės įteisinti savavališkos statybos padarinius be atsakovių sutikimo, tretieji asmenys byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos bei Šiaulių miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai pateikė ieškinį atsakovėms, kuriuo prašo pripažinti ieškovams be atsakovių R. P. ir B. K. Č. sutikimo pastatyti adresu (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius (tvorą ant atraminių sienelių) pagal Kiti inžineriniai statiniai (tvora ant atraminių sienelių) (duomenys neskelbtini) (savavališkos statybos įteisinimas) projektą, parengtą projektų vadovės - architektės R. V., bei kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės merą su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą Kiti inžineriniai statiniai (tvora ant atraminių sienelių) adresu (duomenys neskelbtini), statybai įteisinti pagal Kiti inžineriniai statiniai (tvora ant atraminių sienelių) (duomenys neskelbtini) (savavališkos statybos įteisinimas) projektą, parengtą projektų vadovės - architektės R. V. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovai sumokėjo įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.

Ieškovų ieškinys atmestinas.

Šio statinio neteisėtumas yra konstatuotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 25 d. savavališkos statybos akte, surašytame kiekvienam iš ieškovų, dėl kitų inžinerinių statinių (tvoros) žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ieškovai laikotarpiu nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. liepos pirmiau aptartame žemės sklype, patenkančiame į nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos apsaugos zoną (Statinių kompleksas, vad. C. F. rūmais, (duomenys neskelbtini), ūkio būdu iš betoninių blokelių, plieninių kolonų ir plieninių, horizontaliai orientuotų tvorlenčių, pastatė apie 47,14 m. ilgio I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiną tvorą su pamatu, esančią tarp taškų Nr. 1-4, ir apie 57,32 m. ilgio I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai priskirtiną tvorą su atramine sienele, esančią tarp taškų Nr. 5-12, laikomas vienu I grupės nesudėtingu inžineriniu statiniu – Tvora, kurios bendras ilgis apie 104,46 m., aukštis nuo žemesniojo žemės paviršiaus kinta nuo 1,65 m. iki 2,55 m. I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio – tvoros statybai, vadovaujantis statybos pradžios laikotarpiu (nuo 2021 m. spalio) ir patikrinimo metu galiojusio STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1 punktu bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 24 straipsnio 3 dalimi, statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas yra privalomi. Aplinkybės fiksuotos 2023 m. gegužės 19 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-1075 ir 2023 m. gegužės 23 d. papildomame faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK-1092.

Ieškovai siekia pašalinti neteisėtos statybos padarinius įteisinant jau pastatytą neteisėtą statinį – minėtą tvorą ant atraminės sienelės. Tam ieškovų užsakymu yra parengtas kitų inžinerinių statinių – tvoros ant atraminių sienelių - (duomenys neskelbtini) projektas. Parengtą projektų vadovės - architektės R. V.. Tam, kad kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės merą su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti pagal minėtą projektą reikalingas ir atsakovių sutikimas. Joms tokio sutikimo neduodant ieškovai kreipėsi į teismą.

Dėl ginčui taikomų normų ir aktualios teismų praktikos.

Teismas sprendžiamo klausimo kontekste pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, reglamentuojančio inter alia Savavališkos statybos padarinių šalinimą, 7 priedas nurodo atvejus, kada yra reikalingas besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimas. Šio priedo 2.2. punktas nurodo, kad toks sutikimas reikalingas statant užtvarą ant atraminės sienelės, užtvarui taikomi šio priedo 1 punkte, o atraminei sienutei – šio priedo 2 punkte nustatyti reikalavimai. Pirmajame punkte nurodoma, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi užtvarui esant prie sklypo ribos arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos.

Ieškovų pastatyta tvora nors ir pastatyta tik ieškovų žemės sklype ir į atsakovių žemės sklypo teritorija nepatenka, visgi pastatyta arti žemės sklypų ribos. Vertinant šį STR 1.05.01:2017 Septintojo priedo 1.1. ir 2.1 punktų reguliavimą ieškovams siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą yra reikalingas rašytinės formos atsakovių sutikimas. Toks sutikimas yra būtinoji sąlyga kreiptis į savivaldos instituciją statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir tokiu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3k-3-186-701/2022, 2022 m. liepos 1 d., sprendė panašių aplinkybių bylą, kurioje pateiktas teisės aiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamojoje byloje. Minėtoje byloje ieškovas atlikęs statinio rekonstravimo darbus ir konstatavus savavališką ieškovo statybą, savavališkos statybos padarinius siekė pašalinti juos įteisinant. Vertinant statybą reglamentuojančias normas ieškovui ir šioje byloje buvo reikalingas rašytinis atsakovo sutikimas. Minėtoje Kasacinio teismo 2022 m. liepos 1 d. nutartyje teismas remiasi ir ankstesnėse bylose teismo suformuota praktika bei teisės aiškinimu, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011. Šiose nutartyse Kasacinis teismas yra nurodęs, kad statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, taip pat nustatančios privalomus atstumus susisiekimo komunikacijoms ir atraminėms sienutėms statyti, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus. Imperatyviųjų statybos techniniuose reglamentuose nurodytų reikalavimų nesilaikyti galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2011).

Tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, lyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Tokia Kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog statinio rekonstrukcija mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu iki sklypo ribos galėtų būti pripažinta nepažeidžiančia gretimo sklypo savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017, 28 punktas).

Teismo vertinimu, statybos techniniuose reglamentuose nustatyti atstumai iki gretimų pastatų, t. y. teisės normos, nustatančios privalomus atstumus iki gretimų pastatų, yra imperatyvaus pobūdžio, tokio pat pobūdžio jos yra ir nustatant privalomus atstumus nuo statinių (šiuo atveju tvoros ant atraminės sienelės) iki gretimų sklypų ribų, įgyvendinimo, jos yra skirtos trečiųjų asmenų interesų apsaugai, todėl tais atvejais, kai statytojas siekia statyti statinį nukrypdamas nuo teisės normų, nustatančių privalomus statomo statinio atstumus iki gretimų pastatų ar žemės sklypo ribų, teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoj gretimų pastatų ar žemės sklypo savininkų, nes tik jie patys turi teisę spręsti, kaip jiems įgyvendinti savo nuosavybės teises: atsisakyti dalies savo teisių apsaugos ar ne.

Teisingumo vykdymas savo esme reiškia įvertinimą kiek, kam ir kokios teisės priklauso. Tad įvykdžius teisingumą niekas negali turėti daugiau ar kitokių teisių nei jam priklauso. Tačiau šiame kontekste teismas pažymi, kad ir vykdant teisingumą – teisingumo vykdymo procese – niekas tame tarpe ir teismas negali turėti ar prisiimti daugiau teisių, nei jam yra priskirta.

Teismo teisė spręsti už sutikti atsisakantį asmenį gali būti tiek viešojo pobūdžio, tiek privataus pobūdžio teisiniuose santykiuose. Tačiau tokia teisė turi būti aiškiai teismui suteikta expressis verbis arba tiesiogiai sekti iš teisės norminio akto.

Štai, pavyzdžiui, CK 3.174 straipsnio 3 dalis nurodo, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Arba, pavyzdžiui, pagal CK 4.75 straipsnį esant ginčui dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, kai nesutariama dėl daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos, ši tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Taigi teismo teisė spręsti už kitą teisinio santykio dalyvį turi būti aiškiai nurodyta arba tiesiogiai sekti iš tos srities teisinio reguliavimo. Teismas, vertindamas statybos teisinių santykių reguliavimą, negali padaryti išvados, kad tokiam santykiui, kuris yra sprendžiamas šioje byloje, teismui yra suteikta teisė vietoj atsakovių teikti sutikimą ieškovų projektui.

Esant šioms aplinkybėms ir minėtam teisiniam reguliavimui, nurodytai teismų praktikai, teismas sprendžia, kad ieškovų ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl teismas jį sprendžia atmesti.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. balandžio 17 d. ir balandžio 25 d. pažymas atsakovių atstovams advokatui Arvydui Peneliui ir advokato padėjėjai Ligitai Buzūnaitei buvo sumokėta – 416,67 Eur ir 730,78 Eur. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Šios išlaidos, kurios yra 1147,45 Eur, iš ieškovų priteistinos valstybei lygiomis dalimis po 573,73 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. P. ir I. N. – P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei po 573,73 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 73 ct). Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas – 5630.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.