Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1721-771/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-12-13
Bylos Nr.
1-1721-771/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18027-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
V. A.
Kaltinamasis
G. S.
Advokatai
Saulius Alysas, Naina Lanzbergienė
Kategorijos
  • 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1721-771/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18027-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2. (S) 1.1.6.6.;1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.;
ŠIAULIŲAPYLINKĖSTEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021m. gruodžio 13d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,sekretoriaujant Daliai Kalašinskienei,dalyvaujant prokurorei J. K.,

nukentėjusiajam V. A., jo atstovei pagal įstatymą K. A., jo atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

kaltinamajam G. S., jo gynėjui advokatui Sauliui Alysui,galimai laiduotojai E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2021 m. gegužės 7d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. A. į kairės pusės smilkinį, pervertė ant žemės ir kojomis bei rankomis tiksliai nenustatytą kiekį kartų smogė gulinčiam nukentėjusiajam V. A. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam V. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino bei parodė, kad su nukentėjusiuoju yra klasiokai nuo 9 klasės. Jie nebuvo draugai ir nesipykdavo. 2021m. gegužės 7d., apie 17val., (duomenys neskelbtini)kartu su E. D., V. A., U. V., A. A. atsigerti alkoholio. Jis išgėrė kelis gurkšnius šampano, tačiau nebuvo apsvaigęs, praradęs koordinaciją. V. išgėrė daug šampano. (duomenys neskelbtini)jis apspjovė V. saulėgrąžų lukštais. To pasėkoje V. jį apipylė šampanu. V. butelį laikė dešinėje rankoje. Jis sugriebė butelį ir bandė išpilti šampaną. Tuo metu nukentėjusysis jam smogė į galvos kairę pusę. Jis butelį padėjo ant žemės ir smogė vieną kartą V. dešine ranka į kairįjį smilkinį. Po to, suėmęs už pečių, parvertė ant žemės. Pripažįsta, kad galėjo smogti nukritusiam nukentėjusiajam. Muštynes sustabdė E. D.. Po to jie visi kartu išėjo laukan. Sužalojimą ant V. smilkinio pamatė tik sekančią dieną. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Atsiprašo V. už padarytą žalą. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja būtų jo mama E. G.. Gyvena su mama, su ja santykiai geri. Nukentėjusiajam padarę 100 eurų pinigų pavedimą. Su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Mano, jog jo mamos pervesta 100 Eur suma pakankama patirtai žalai atlyginti. Jeigu teismas priteis didesnę pinigų sumą, pasižada ją atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė, advokatai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo bylos rašytiniai įrodymai:

Nukentėjusiojo V. A. parodymai, kuriose nurodyta, kad įvykio dieną, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) jis susitiko savo draugus U. V. ir A. A., vėliau susitiko G. S. ir E. D.. G. S. pasiūlė kartu išgerti alkoholio. Jie visi kartu nuėjo į U. V. (duomenys neskelbtini). G. S. nupirko penkis butelius putojančio vyno ir kiekvienam iš jų padavė po butelį. Jis iš pradžių norėjo paragauti putojančio vyno. G. S. pradėjo jį versti gerti, todėl jis persigalvojo ir nebegėrė. Po to G. S. ir E. D. pradėjo į jį mėtyti neišgliaudytas saulėgrąžas. Jis supyko ir ant G. S. ir ant pastarojo išpylė visą butelį putojančio vyno. Tada G. S. atėmė iš jo tuščią butelį ir vieną kartą dešiniu kumščiu smogė jam į kairį smilkinį. Jis patyrė fizinį skausmą. Nuo suduoto smūgio jis nenukrito, liko stovėti ant kojų. Po to G. S. suėmė jį už kaklo, palenkė galvą žemyn ir smogė keliu jam į įvairias kūno vietas apie 5 kartus. Kliuvo į veidą, krūtinę. Smūgių metu jis laikėsi įsikibęs į G. S. rankovę, bei ja suplėšė. Nuo suduotų smūgių jis nukrito ant žemės. G. S. jį pradėjo gulintį spardyti. Kliuvo į kairę koją ne mažiau penkių kartų. Tuo pat metu G. S. abiem rankomis smūgiavo jam į galvą. Kadangi jis veidą buvo užsidengęs rankomis, todėl jam į veidą pataikė tik vieną kartą, o į galvą galėjo pataikyti ne mažiau kaip keturis kartus. Po to jie visi išėjo į lauką. Jis matė, kaip E. D. su savo mobiliu telefonu filmavo jo sumušimą. E. D. parodė nufilmuotą jo sumušimą, vaizdo įrašo pradžia buvo, kai jis gulėjo jau ant žemės, o G. S. jį spardė ir smūgiavo rankomis. Konflikto metu jis niekam smūgių nesudavė. Dėl suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą. Vakare jo mama klausė atsiradusio guzo ant kairio smilkinio ir mėlynės. Jis mamai pasakė, jog susižalojo žaisdamas futbolą. Apie tikras sumušimo aplinkybes jis mamai papasakojo kitą dieną. Dėl patirto sužalojimo į gydymo įstaigas, ar pas specialistus nesikreipė ir šiuo metu nesigydo. (1 t., b. l. 57-60, 62-66);

Liudytojos K. A. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad 2021m. gegužės 7d., apie 18:00 val., mieste susitiko nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad eina į stadioną susitikti su draugais. Sūnus buvo vizualiai blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Apie 19:00 val. sūnus grįžo į namus. Pastebėjo, kad pastarajam kairės pusės smilkinyje yra kumščio dydžio guzas. Sūnus papasakojo, kad susižeidė žaisdamas futbolą. Sekančią dieną atkreipė dėmesį, kad sūnus yra nervingas ir neramus. Pastarasis papasakojo, kad papasakojo, kad 2021m. gegužės 7d., apie 17:00 val., (duomenys neskelbtini)pastarąjį sumušė G. S.. Rūsyje tuo metu buvo E. D., A. A., U. V.. Buvo sumuštas žodinio konflikto metu. Minėjo, kad G. S. jį apmėtė saulėgrąžomis, o jis pastarąjį apipylė šampanu. G. S. pastarajam vieną kartą stipriai smogė į smilkinį, kelis kartus kelėna į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių sūnus nukrito ant žemės. G. S. mušė sūnų gulintį ant žemės. Dėl suduotų smūgių sūnus patyrė fizinį skausmą. Muštynes filmavo E. D. savo mobiliuoju telefonu, kiek sūnus žino yra parodęs ne vienam asmeniui. Po muštynių G. S., sūnui bandė įrodyti, kad jį sumušė, todėl, kad jis jį apipylė šampanu. Po muštynių sūnus sakė, kad ir toliau G. S. jį provokavo muštis. E. D. sūnui ir G. S. pasiūlė muštynes užbaigti „(duomenys neskelbtini)taip vadina jaunimas prie (duomenys neskelbtini). Taip pat sakė, kad jeigu sūnus neis jį vis tiek sutiks ir primuš. Sūnus tada paprašė, kad jam leistų pareiti į namus apsiprausti, nes jam nuo smūgių svaigo galva. Sūnus taip ir padarė. Grįžo trumpam į namus ir nuėjo dar kartą susitikti su G. S., ten kartu dar buvo ir E. D.. Jos sūnus iš namų pasiėmė batų šaukštą, nes po muštynių jutosi prastai ir žinojo, kad negalės apsiginti nuo G. S.. Nuėjus ten kur jie susitarė antrą kartą muštis, jos sūnus jai sakė, kad jis su G. S. tik bandė muštis, bet smūgių vienas kitam ten jau nesudavė. (1 t., b. l. 73-76);

Liudytojo E. D. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad 2021m. gegužės 7d., apie 17 val., susitiko su G., V. ir dar dviem draugais. Kartu su draugais nuėjo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gėrė šampaną. (duomenys neskelbtini)prasidėjo konfliktas tarp G. ir V.. V. pradėjo konfliktą, nes buvo jau prigėręs. Jie valgė saulėgrąžas ir galbūt G. spjaunant saulėgrąžas galėjo netyčia užspjauti ant V.. V. apipylė šampanu G.. G. puolė atimti šampaną iš V. rankų. V. sudavė vieną kartą G. į veidą. Paskui G. smogė V., tačiau nepamena į kurią vietą. G. prirėmė V. prie sienos. Jis įsiterpė į jų tarpą. Liepė pastariesiems baigti. Jis mobiliuoju telefonu nefilmavo muštynių rūsyje. Filmavo tik tą momentą, kai su V. ir G. vyko konfliktas lauke. Ta medžiaga filmuota yra pateikta prie kitos bylos. Jis daugiau nieko nefilmavo, įvykio (duomenys neskelbtini) nufilmuoto nėra ir jokių vaizdo įrašų neištrynė. Filmavo tik įvykį, vykusį lauke tarp G. ir V.. A. G. veido prie akies buvo guzas, kurį pastebėjo po to įvykio, kai jau viskas įvyko lauke (1 t., b. l. 88-91);

Liudytojo U. V. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną vakare jis (duomenys neskelbtini)gėrė baltą vyną. Išgirdo, kaip G. su V. sukonfliktavo. G. išprovokavo V.. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), o kiti buvo (duomenys neskelbtini), todėl pastarųjų nematė. Priėjęs artyn pamatė muštynes tarp G. ir V.. Pas V. ant kaktos matė guzą. Muštynės vyko rankomis. Kai baigėsi muštynės, jie visi išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir nuėjo link „(duomenys neskelbtini)Toliau konflikto nematė, nes su A. išėjo į namus. (1 t., b. l. 97-100);

Liudytojo U. V. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną jis susitiko su A. A., V. A., E. D. ir G. S.. Jis su A. A. ir V. A. susimetė po kelis eurus ir nuėjo visi penki prie artimiausios parduotuvės. Iš parduotuvės nusipirko tris butelius šampano. Po to visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini). Jis, V. A. ir A. A. laikė po vieną butelį šampano. Kartais butelį paduodavo atsigerti ir E. D. ir G. S.. Begeriant išgirdo konfliktą tarp V. A. ir G. S.. Konfliktą pradėjo G. S., nes mėgsta pašiepti V. A.. Matė, kaip V. A. ir G. S. vienas kitam sudavė kumščiais. Jis grįžo atgal į (duomenys neskelbtini)bei visiems liepė eiti lauk iš(duomenys neskelbtini), nes nenorėjo, kad kiltų muštynės. Visi išėjo iš (duomenys neskelbtini)ir kažkuris iš jų pasiūlė nueiti į jų žargonu vadinamą „(duomenys neskelbtini). Visi sutiko ir per namų kiemus nuėjo į „(duomenys neskelbtini)Eidami V. A. su G. S. aiškinosi santykius, tarpusavyje konfliktavo žodžiais. Nuėjus į „(duomenys neskelbtini)V. A. G. S. pasakė, kad eina į namus. Po pusvalandžio žadėjo grįžti. Jis su A. A. nebelaukė, kol grįš iš namų V. A. ir išėjo (1 t., b. l. 110-113);

Liudytojo A. A. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną susitiko su G. S., V. A., U. V., E. D.. Visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur visi kartu vartojo alkoholį. Matė, kaip G. liepė gerti V.. V. sakė, jog negers, tada G. pradėjo mėtyti į V. saulėgrąžas. Pastarieji tarpusavyje apsižodžiavo. V. užpylė gėrimą ant G. striukės. To pasėkoje G. smogė V.Tada prasidėjo muštynės. G. paguldė V. ant žemės, liepė nesikelti. G. buvo suplėšytą striukė. Daugiau smūgių sudavė G., nei V.Jis su U. išėjo į namų pusę, o visi likę trys kažkur išėjo. (1 t., b. l. 103-106);

Liudytojo A. A. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną susitiko E. D., G. S., V. A., U. V.. Visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini)išgerti alkoholio. Begeriant alkoholį, pamatė kaip V. A. šampanu apipylė G. S., nes pastarasis spjaudėsi saulėgrąžomis. G. S. kumščiu smogė V. A. į veido sritį. Po suduoto smūgio V. A. nuvirto ant grindų. G. S. nuvirtusiam V. A. dar kelis kartus spyrė į kūną. Po to V. A. atsistojo. G. S. pradėjo prikaišioti V. A. dėl suplėšytos striukės. Jis su U. V. liepė eiti laukan ir išsiaiškinti santykius lauke. U. V. užrakino (duomenys neskelbtini)ir visi išėjo laukan. E. D. pasiūlė nueiti į jų žargonu vadinamą „(duomenys neskelbtini)esantį prie (duomenys neskelbtini)Visi sutiko ir per namų kiemus nuėjo į „(duomenys neskelbtini)V. A. su G. S. aiškinosi santykius, tarpusavyje konfliktavo žodžiais. Nuėjus į „(duomenys neskelbtini)V. A. G. S. pasakė, kad eina į namus ir sugrįš po pusvalandžio. Jis nelaukdamas, kol sugrįš iš namų V. A., su U. V. išėjo į namus, palikę E. D. su G. S.. (1 t., b. l. 114-116);

2021-05-31 gautas 2021-05-20 dienos K. A. pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2021-05-07 iš jos sūnaus V. A. buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas (pradėtas ikiteisminis tyrimas) ir kad 2021-05-07 apie 17 val. G. S. sumušė jos nepilnametį sūnų V. A. bei sukėlė jam fizinį skausmą (1 t., b. l. 15);

Policijoje registruotų įvykių registro suvestinė, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 25-27, 28);

2021-06-18 kratos protokolas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)buvo atlikta krata pas E. D., kurio metu jis savanoriškai pateikė savo naudojamą mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157-161);

Specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog tyrimo metu peržiūrėjus E. D. pateiktą mobilaus ryšio telefoną, nuskaičius ir išanalizavus duomenis, rastas vienas failas sukurtas 2021-05-07, tyrimo metu failas yra išdiegtas (1 t., b. l. 168-172);

Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad G. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l. 151-156).

Dėl nusikalstamos veikos

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017)

Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. S. savo kaltės nepripažino ar pripažino tik iš dalies, tačiau teisiamajame posėdyje jis savo poziciją pakeitė ir visiškai pripažino savo kaltę. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad būnant (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas. Jis apspjovė V. su saulėgrąžos lukštu. Tada V. jį apipylė su šampano buteliu. Butelį laikė dešinėje rankoje. Kai nukentėjusysis jį apipylė šampanu, jis bandė iš jo rankų išpilti tą šampaną. Jie abu laikė tą šampano butelį. Nukentėjusysis jam smūgiavo į kairę pusę, jie butelį laikė vienu metu, tada jis laikė ir tą butelį padėjęs ant žemės, trenkė jam atgal. Nukentėjusysis įsižeidė dėl saulėgrąžos lukšto. Jis įsižeidė, supyko, kad jį sušlapino su šampanu. Su dešine ranka smūgiavo į kairę pusę. Jis dešiniarankis, nepasakys koks V.dešiniarankis, ar kairiarankis. Trenkė V. A. į smilkinį tikrai vieną kartą, daugiau kiek smūgių buvo nepamena. Atsistojusiam smūgiavo į smilkinį, nuo smūgio nenugriuvo. Po to pervertė ant žemės, pervertė paėmęs už pečių. Juos išskyrė E. D. ir jie išėjo į lauką. Pripažįsta, kad smūgiavo jam. Pripažįsta, kad pervertė ant žemės. Galėjo taip būti, kad sudavė gulinčiam. Pripažįsta, kad galėjo sukelti fizinį skausmą. Pripažįsta, kad tai buvo asmeninis konfliktas. Jo kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kad konflikto metu kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį; kiti rašytiniai įrodymai – K. A. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad jos sūnų G. S. sumušė ir sukėlė fizinį skausmą; specialisto išvadoje ir kituose dokumentuose nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad G. S. 2021 m. gegužės 7 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą kumščiu smogė V. A. į kairės pusės smilkinį, po ko, pastarąjį pervertė ant žemės, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kojomis bei rankomis sudavė gulinčiam V. A. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgiu sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Galima laiduotoja E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. S. yra jos sūnus. Gyvena kartu, jį išlaiko. Jų santykiai labai geri. Nori už jį laiduoti. Palaiko savo pateiktą prašymą dėl laidavimo. Yra neteista, nebausta. Mano, kad yra sūnui autoritetas, jį augina nuo 3 metų viena. Jis klauso jos, atvirai viską papasakoja. Mano darys teigiamą įtaką jam. Buvo pokalbis apie įvykį, jis suprato savo kaltę. Pirminis įvykis, kurį sužinojo buvo dėl telefono vagystės. V.parašė tą pačią dieną. Sūnui paskambino, sako aš jokio telefono neturiu, mama nepergyvenk. Sūnus nepasakojo, nes su juo nesukontaktavo. Nebuvo tokių temų apie smurtą, nes nebuvo susidūrę, po šio įvykio bus daugiau tokių pokalbių, rekomendacijų, kaip išvengti, nesivelti. Sūnus suprato, kad kas yra pažįstami ne visi draugai. Pripažįsta, kad galėjo kitaip pasielgti. Iš jo pusės neteisingai pasielgė. Bendravo apie tą įvykį. Perdavė gyvenimišką patirtį, kad viso to išvengti. Buvo kalba, kad jis turėjo nei piršto nekišti. Sūnus po įvykio dirbo. Prašo laidavimo be užstato. JI nedirbanti, jos vyras dirbantis. Nėra papildomų pinigų, šeimoje yra nepilnametė dukra. Ji atliko perlaidą kompensuoti žalą. Kiek galėjo sau leisti, kiek ir mati patį V., tiek pervedė. Nežino ar buvo tas sužalojimas nuo to įvykio. Ji to vaiko prieš tai nepažinojo. Sūnus klauso ir yra paslaugus. Jis padeda močiutei. Jai geras vaikas. Taip, jis suklydo. Tikiuosi tokių klaidų nebus. Jis gailisi. Labai gailisi.

Iš bylos matyti, kad G. S. pirmą kartą padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.) kategorijai, visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, atlygino dalį žalos (2 t., b. l. 27), todėl konstatuotina, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytos sąlygos, leidžiančios atleisti G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, būtina įvertinti kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir paties kaltininko asmenybę. Vertinant G. S. asmenybę svarbu paminėti, kad jis neteistas (2 t., b. l. 110), administracine tvarka baustas du kartus už KET pažeidimus (2 t., b. l. 112), besimokantis (duomenys neskelbtini)charakterizuojamas gerai (2 t., b. l. 116), naujų teisės pažeidimų po nusikalstamos veikos įvykdymo nepadarė, kas leidžia konstatuoti, jog G. S. nėra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio normų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų apie G. S. atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar po šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme. Esant tokioms bylos aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.).

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui. Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Baudžiamojoje byloje buvo pateikti tiek nukentėjusiosios įstatyminės atstovės, tiek nukentėjusiojo civiliniai ieškiniai dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 77; 3 t., b. l. 43-44). Ieškinyje nurodė, kad konflikto metu V. A. buvo sumuštas, dėl ko patyrė ne tik skausmą bet ir didelį išgąstį, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus. Dėl nervinės įtampos blogai jautėsi ir miegojo naktimis. Po sumušimo tiek namuose, tiek mieste jautėsi nejaukiai, nesaugiai, vakarais jaučia baimę, nerimo jausmą. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurios objektyviai neįmanoma pilna apimtimi atlyginti bei įvertinti pinigais, tačiau patirtą neturtinę žalą kompensuotų 2 000 Eur.

Nukentėjusysis V. A. dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įvykio metu jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas bei psichologinis skausmas. Smūgis į smilkinį buvo labai stiprus. Po to gulint ant žemės jam buvo suduota daug kartų į veido sritį. Nuo suduotų smūgių jam atsirado guzas ant smilkinio, mėlynės ant krūtinės, kojos. Į gydymo įstaigą nesikreipė, gėrė vaistus nuo galvos skausmo ir nemigos. Nesikreipė į medikus, nes galvojo, kad užgis su vaistais. Skausmas ties smilkiniu truko 3-4 dienas. Net miegoti negalėjo ant to šono. Ištinimas praėjo po 3-4 dienų. Tuo metu mokėsi nuotoliniu būdu, dėl matomų sužalojimų nesijungė su mokytoja vaizdu. Ant veido matėsi mėlynė ir guzas. Dėl psichologinio sutrikimo nebegali laiku nueiti miegoti. Įvykis buvo filmuojamas, vėliau rodomas aplinkiniams, dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimą. Savo mamai jis pasakojo, kad dėl minėto įvykio jį kamuoja nemiga, skauda galvą. Mama jam pirko vaistus nuo skausmo. Dėl minėto įvykio į psichologus nesikreipė.

Nukentėjusiojo V. A. įstatyminė atstovė dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad nukentėjusysis yra jos sūnus. Pagal savo būdą pastarasis yra labai jautrus. Dėl minėto įvykio nukentėjusysis labai pergyvena, nervuojasi. Nukentėjusysis jai pasakojo, kad patyrė didelį skausmą. Po įvykio ant smilkinio atsirado didelis guzas. Ji nukentėjusiajam pirko vaistą „(duomenys neskelbtini)Nuo ištinimo pirko tepalą „(duomenys neskelbtini)Matė ant nukentėjusiojo pilvo, kojos sužalojimus. Po įvykio nukentėjusysis dažnai skundėsi galvos skausmais. Dėl sužalojimo ant smilkinio pastarajam buvo sunku miegoti ant dešinio šono. Ant smilkinio ištinimas laikėsi apie 4 dienas. Mėlynės, nubrozdinimai išnyko per mėnesį. Per tą mėnesį nukentėjusysis vengė eiti į kiemą, susitikti su draugais. Nenorėjo jungtis nuotoliniu būdu su mokytoja, todėl nedalyvavo pamokose. Teko pateisinti nedalyvavimą pamokoje. Nurodydavo, kad dėl asmeninių priežasčių. Siūlė V. psichologo pagalbą šiek tiek vėliau, nes jis Kadangi nukentėjusysis pergyveno dėl minėto įvykio, jautėsi pažemintas, sutrikęs, ji siūlė kreiptis į psichologą. Nukentėjusiojo naudai reiškia civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Į gydymo įstaigą dėl sūnaus sužalojimo nesikreipė.

Iš byloje esančių domenų matyti, kad nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisme tiek nukentėjusysis, tiek jo įstatyminė atstovė nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ieškinyje, kad nukentėjusysis ko patyrė ne tik skausmą bet ir didelį išgąstį, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, pergyvenimus. Dėl nervinės įtampos blogai jautėsi ir miegojo naktimis. Po sumušimo tiek namuose, tiek mieste jautėsi nejaukiai, nesaugiai, vakarais jaučia baimę, nerimo jausmą. Į gydymo įstaigas nesikreipė, dėl patirto sužalojimo gydėsi namuose. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, sukeltas pasekmes, psichologines problemas, nusikalstama veika padarytus padarinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas, pateiktą civilinį ieškinį tenkina iš dalies. Į priteistiną neturtinės žalos sumą įskaitytina E. G. pervesta 100 Eur suma V. A. (3 t., b. l. 27).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusįjį V. A. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatė Naina Lanzbergienė. Iš byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 333 Eur. Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo (3 t., b. l. 39-41).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nurodyta, kas sudaro proceso išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už suteiktas psichologo sumokėjo – 183,57 Eur; už pateiktas specialisto išvadas – 268 Eur, viso – 451,57 Eur (1 t., b. l. 171; 2 t., b. l. 27, 37-50). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, minėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Dėl daiktinių įrodymų ir dokumentų

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

- DVD laikmenos 5 vnt. – paliktinos baudžiamojoje byloje;

- Mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)grąžintas E. D. (1 t., b. l. 177-178) – paliktinas jo naudojimui;

- Mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)grąžintas G. S. – paliktinas jo naudojimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, tuo atleidžiant G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

G. S. perduoti E. G., gim. (duomenys neskelbtini)atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vienerių) metams be užstato.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo G. S. taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais.

Nukentėjusiojo V. A. pateiktą civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlygino tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam V. A. iš G. S. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi 100 eurų nukentėjusiajam sumokėtas, laikyti, kad liko sumokėti 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš G. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisti 333 Eur už nukentėjusiajam V. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmonės kodas - (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS ;Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 3 punktu, už psichologo suteiktas paslaugas – 183,57 Eur ; už pateiktas specialisto išvadas – 268 Eur, viso – 451,57 Eur, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. (Šiaulių apskrities VPK, į.k. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas a.s. (duomenys neskelbtini)).

Daiktą ir dokumentą, turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti:

- DVD laikmenas 5 vnt. – palikti baudžiamojoje byloje;

- Mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, grąžintą E. D. – palikti jo naudojimui;

- Mobilaus ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)grąžintą G. S. – palikti jo naudojimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas