Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovei Gretai Valiukevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. A. atstovo advokato Stasio Kasiulio dėl 2024-09-10 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1535-2024 (toliau – Skundžiamas nutarimas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. A. Vilniaus teritorinės muitinės 2024-09-10 nutarimu buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje paskiriant galutinę administracinę nuobaudą – 3 500 Eur dydžio baudą ir taikant administracinio poveikio priemonę – daikto konfiskavimą –4 500 Eur piniginių lėšų už tai, jog 2024-08-01 23.45 val. Medininkų kelio poste, atvykęs maršrutiniu autobusu valstybinis numeris AM 1946, kuriuo vyko kaip Baltarusijos Respublikos keleivis, muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad gabena grynųjų pinigų leistiną normą ir, kad gabena ne daugiau 30 Eur, atlikus muitinį patikrinimą, tarp jo asmeninių daiktų buvo rasti nepateikti (nedeklaruoti) 4 500 eurai (43 banknotai po 100 Eur ir keturi banknotai po 50 Eur), kuriems taikomi išvešimo draudimai bei apribojimai. Šiais veiksmais Pareiškėjas pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies (a) punktą Taip pat P. A., išveždamas iš Sąjungos į Baltarusijos Respubliką eurus, pažeidė 20226 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamų priemonių atsižvelgiant į padėti Baltarusijoje ir į Baltarusijos Respubliką įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą lza straipsnio 1 dalies ir 2012 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kurio nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 139 straipsnio 1 dalies ,,a” punkto nuostatas.

4. Teismo posėdyje Pareiškėjo atstovas palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Muitinės kontrolei pateiktos lėšos buvo gautos iš darbo, t. y. darbo užmokesčio. Pareiškėjas niekada neginčijo padarytų pažeidimų, tačiau šįkart nebuvo deklaravęs per sieną gabenamos pinigų sumos. Nurodė, kad asmuo išlaiko didelę šeimą, mano, kad yra skirta didelio dydžio bauda, todėl poveikio priemonė būtų dvigubas baudimas už tą patį pažeidimą. Prašo neskirti poveikio priemonės. Baudos P. A. nėra sumokėjęs, nes jei nebus taikoma poveikio priemonė, lėšos bus skirtos baudos sumokėjimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu P. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 500 Eur bauda, taikant administracinio poveikio priemonę –- daikto konfiskavimą – konfiskavo pinigines lėšas – 4 500 Eur. Skundu Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – piniginių lėšų konfiskavimo.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad P. A. 2024-08-01 23.45 val. Medininkų kelio poste, atvykęs maršrutiniu autobusu valstybinis numeris AM 1946, kuriuo vyko kaip Baltarusijos Respublikos keleivis, muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad gabena grynųjų pinigų leistiną normą ir, kad gabena ne daugiau 30 Eur, atlikus muitinį patikrinimą, tarp jo asmeninių daiktų buvo rasti nepateikti (nedeklaruoti) 43 banknotai po 100 Eur ir keturi banknotai po 50 Eur, kuriems taikomi išvežimo draudimai bei apribojimai.

9. ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 3 500 iki 6 000 Eur. To pačio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 600 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 6 000 Eur. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (galiojanti redakcija nuo 2023 m. balandžio 15 d.) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

10. Vadovaujantis 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas) draudžiama parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kurios valstybės narės oficialios valiutos banknotus į Baltarusiją arba bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje, įskaitant Baltarusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Baltarusijoje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas bet kuria oficialiąja valstybės narės valiuta denominuotų banknotų pardavimui, tiekimui, perdavimui ar eksportui, jei toks pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra būtinas: a) į Baltarusiją vykstančių fizinių asmenų ar kartu keliaujančių jų artimiausių šeimos narių asmeniniam naudojimui, arba b) diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų arba tarptautinių organizacijų Rusijoje, kurios pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, oficialiems tikslams.

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad P. A. dirba Lietuvoje registruotoje UAB „(duomenys neskelbtini)”, atlyginimą gauna į banko sąskaitą ir kaip paaiškino Pareiškėjas, tą dieną atlyginimą gavo už 2 mėnesius, kadangi tą dieną valiutos keitykla nedirbo, per sieną vyko su eurais, iš viso turėjo 4 500 Eur, o muitinio tikrinimo metu žodžiu deklaravo, kad gabena grynųjų pinigų leistiną normą ir, kad gabena ne daugiau 30 Eur, kitus pinigus paslėpė tarp asmeninių daiktų. Iš aptartų P. A. veiksmų – į banko sąskaitą gaunamo atlyginimo išgryninimas eurais, tik 30 Eur jų kaip asmeninių lėšų deklaravimas, o kitų 4 500 Eur paslėpimas tarp asmeninių daiktų, akivaizdžiai rodo, kad šis Baltarusijos Respublikos pilietis žinojo apie pasauliniu mastu Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai taikomas sankcijas, šiuo nagrinėjamu atveju apie draudimą gabenti grynuosius pinigus, išskyrus asmeniniam naudojimui, iš Europos Sąjungos šalių į Baltarusijos Respublikos atitinkama valiuta ir sąmoningai siekė išvengti muitinės kontrolės ir apeiti sankcijomis nustatytą draudimą.

12. Aptartų įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti išvadą, jog P. A. savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 3 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.

13. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė.

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal šiuo klausimu formuojamą vienodą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia (be kita ko), suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).

16. Nagrinėjamu atveju vertinant P. A. asmenybę nustatyta, kad jis Lietuvos Respublikoje administracine tvarka anksčiau nebaustas nei už analogiško pobūdžio, nei už jokius kitus nusižengimus, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusižengimus, gailisi ir padėjo jas išsiaiškinti, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietis P. A. dirba Lietuvos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)”, nedeklaravo išimtinai iš darbo užmokesčio gautų pajamų, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jis yra aktyvus darbovietės narys, dirbantis ir mokantis mokesčius Lietuvos Respublikai, augina du mažamečius vaikus, Pareiškėjo sutuoktinė Baltarusijoje neturi pragyvenimo šaltinio, šiuo metu yra motinystės atostogose. P. A. prisipažino, kad vėlavo į autobusą, todėl nespėjo išsikeisti grynųjų lėšų (savo 2 mėnesių atlyginimo) į kitą valiutą, tokius jo teiginius patvirtina ir nustatytas itin vėlyvas įvykio laikas (23.45 val.). Sutiktina su Institucijos argumentais, kad padarytu nusižengimu buvo padaryta žala visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai, valstybė prarado galimybę žinoti apie iš jos ir tuo pačiu Europos Sąjungos teritorijos išvežamus pinigus ir kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą, o ypač vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainos Respubliką kontekste. Vis tik, teismo vertinimu, šiuo atveju, teisėtai gautų iš uždarbio grynųjų pinigų gabenimas jų nedeklaruojant, pasižymi žymiai mažesniu pavojingumu, negu kitos ANK 208 straipsnio 3 dalyje aprašytos veikos.

17. Vadovaujantis konstituciniu proporcingumo principu, vertinant individualią P. A. situaciją ir, atsižvelgiant į visas aptartas svarbias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visų nedeklaruotų grynųjų pinigų konfiskavimas iš P. A. būtų neproporcinga administracinio poveikio priemonė jo padarytam administraciniam nusižengimui, sukeltų jam pernelyg didelę finansinę naštą, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nustatytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pinigų kilmę, jų kiekį, gabenimo per valstybės sieną būdą, P. A. asmenybę ir elgesį po nusižengimo padarymo, paskirtos nuobaudos dydį, darytina išvada, kad, konfiskuojant ne visą, o dalį piniginių lėšų – 1 000 Eur sumą, tokia administracinio poveikio priemonė būtų proporcinga ir pakankama administracinio poveikio priemonių tikslams pasiekti. Tuo pačiu teismas pažymi, kad likusi suma turi būti ne grąžinta P. A., o nukreipta į jam paskirtos baudos apmokėjimą, tokiu būdų užtikrinant administracinės nuobaudos įvykdymą.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms skundžiamo 2024-09-10 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1535-2024 dalis dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. A. atstovo advokato Stasio Kasiulio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2024-09-10 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1535-2024 dalį dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės – daikto konfiskavimo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, konfiskuoti dalį piniginių lėšų – 10 vienetų 100 Eur vertės kupiūrų (1 000 Eur), kitas pinigines lėšas – 3 500 Eur (33 banknotai po 100 Eur vertės ir 4 banknotai po 50 Eur vertės) – nukreipti į P. A. paskirtos 3 500 Eur baudos apmokėjimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.