Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-673-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-24
Bylos Nr.: e2S-673-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-00383-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo: kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas
Kreditorius: akcinės bendrovės SEB bankas

Kategorijos

3.2.3.6.1.2.4Bylos sustabdymas kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti būtina
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.4.2.11.1.1Pateikus teismui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą

Civilinė byla Nr. e2S-673-440/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00383-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.11.1.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens kreditorės akcinės bendrovės SEB bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2FB-10799-776/2022 pagal bankroto administratorės mažosios bendrijos „Versluvis.lt“ prašymą dėl fizinių asmenų J. B. ir B. B. bankroto bylos pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Fizinių asmenų J. B. ir B. B. bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Versluvis.lt“ prašymu prašė priimti nutartį baigti fizinių asmenų bankroto bylą.

2. Nurodė, kad pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą, bankroto procedūros neturėjo užtrukti ilgiau nei kaip 36 mėnesius, t. y. imtinai iki 2020 m. lapkričio 21 d., ir jokių kitų išlygų bankroto bylos pratęsimui, nei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) nei patvirtintame mokumo atkūrimo plane, nenumatyta. Bankroto administratorės ir bankrutuojančių asmenų J. B. ir B. B. 2022 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytam mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktui, nepritarė kreditorių susirinkimo pirmininkė akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB ir atsisakė pasirašyti šį aktą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo kreditorė AB SEB atsiliepime į prašymą prašė netenkinti bankroto administratorės pareikšto prašymo baigti J. B. ir B. B. fizinio asmens bankroto bylą, ir stabdyti klausimo dėl bankroto bylos pabaigos sprendimą. Nurodė, kad neįgyvendintas mokumo atkūrimo planas, t. y. kreditorei nežinoma koks turtas buvo parduotas, už kurį yra gautos piniginės lėšos – 26 900 Eur ir 2 350 Eur, taip pat prieštarauja, kad atgavus iš A. Z. skolą, gauta 500 Eur suma nukreipta LUMINOR AS kreditorinio reikalavimo dengimui, kas prieštarauja mokumo atkūrimo plano nustatytai tvarkai. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nėra jokių duomenų apie bankrutuojančiai B. B. nuosavybės teise priklausančias 547 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, kurių nominali kaina 793,15 Eur. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-asis skyrius vykdo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimų nusikalstamų UAB „Lexuna“ ir jos įgalioto asmens veiksmų, todėl kol baudžiamojoje byloje bus išspręstas klausimas ar trečiasis asmuo pasisavino bankrutuojančio asmens pinigus, ar bankrutuojantis asmuo įgis reikalavimą į trečiąją asmenį ar ne, o gal kreditoriai turės pagrindą reikalauti pinigų iš buvusio nemokumo administratoriaus, yra privalomasis pagrindas stabdyti klausimo dėl bankroto bylos pabaigos svarstymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi teismas bankroto administratorės prašymą tenkino, baigė bankrutuojančio fizinio asmens J. B. ir bankrutuojančio fizinio asmens B. B. bankroto bylą; nurašė bankrutuojančio fizinio asmens J. B. ir bankrutuojančio fizinio asmens B. B. likusius kreditorių nepatenkintus finansinius reikalavimus: AB SEB bankas – 38 095,76 Eur sumai; LUMINOR AS – 552 903,04 Eur sumai.

5. Teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo plano laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 21 d. Bankroto administratorė 2022 m. rugpjūčio 4 d. parengė bankrutuojančių asmenų Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, tačiau kreditorė AB SEB bankas Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė, nurodydama, kad pabaigti bankroto bylos nėra galimybės, nes faktiškai kreditoriams nebuvo išmokėtos bankroto procese sukauptos pinginės lėšos. Buvusi bankroto administratorė UAB „Lexuna“ neteisėtai išsimokėjo sau bankrutuojančių fizinių asmenų kreditoriams skirtas lėšas (43790,22 Eur), dėl ko bankrutuojantys asmenys kartu su nauja bankroto administratore pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „Lexuna“ ir N. S. atžvilgiu.

6. Teismas nurodė, kad nenustatyta, jog bankrutuojantys asmenys būtų vengę vykdyti prievoles kreditoriams, slėpę turtą ar pajamas, veikę prieš kreditorių interesų užtikrinimą. Teismas padarė išvadą, kad bankrutuojantys asmenys tinkamai vykdė mokumo atkūrimo planą, atliko visus mokumo atkūrimo plane numatytus veiksmus, todėl yra pagrindas baigti J. B. ir B. B. fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas atsižvelgęs, kad nesutikimą su bankroto administratorės prašymu išreiškė AB SEB bankas, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 6,45 procentus visų reikalavimų sumos, kiti kreditoriai sutiko su bankroto administratorės prašymu, sprendė, kad bankrutuojančių asmenų J. B. ir B. B. bankroto byla laikytina baigta.

7. Teismas kreditorės AB SEB bankas prašymą stabdyti bankroto bylą dėl galimų nusikalstamų UAB „Lexuna“ ir jos įgalioto asmens veiksmų, laikė nepagrįstu. Teismas vertino, kad bankroto bylos sustabdymas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, be to, bankrutuojančių fizinių asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos principų, bankroto proceso tikslų. Teismas pažymėjo, kad lėšų atgavimas iš buvusios bankroto administratorės UAB „Lexuna“ nėra įmanomas, nes pačiai UAB „Lexuna“ 2022 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teisme iškelta bankroto byla. Be to, kaip buvusi bankroto administratorė UAB „Lexuna“ naujai bankroto administratorei MB „Versluvis.lt“ nepateikė dokumentų ir turto. Teismas pažymėjo, kad kreditorė dėl likusių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų, kurie nebuvo įvykdyti ne dėl bankrutuojančių fizinių asmenų kaltės, o dėl bankroto administratorės UAB „Lexuna“ veiksmų, turi teisę ginti savo teisėtus interesus įstatymo nustatyta tvarka, tuo tarpu kreditorių reikalavimo teisė į bankrutuojančius asmenis J. B. ir B. B. pasibaigia.

8. Teismas konstatavo, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyti likę nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai: AB SEB bankas – 38095,76 Eur sumai ir LUMINOR AS – 552903,04 Eur sumai, baigus bankroto bylą, nurašytini.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo kreditorė AB SEB bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir prašymą dėl bankroto bylos pabaigos grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas neįvykdė teismų praktikoje nurodytos pareigos pasisakyti dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos. Iš pateikto Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodytos informacijos, jog UAB „Lexuna“ neteisėtai sau išsimokėjo (pasisavino) bankrutuojančių fizinių asmenų J. B. ir B. B. kreditoriams skirtas 43 790,22 Eur lėšas, kurios nebuvo paskirstytos kreditoriams, akivaizdu, jog teisme patvirtinto bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plano 23 dalis „Lėšų gautų iš einamųjų pajamų (kas mėnesį gaunamų) numatomas paskirstymas“ ir 24 dalis „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“ nebuvo įgyvendintos, nes kreditoriai negavo piniginių lėšų.

9.2. Nutartyje teismas nurodo, kad bankrutuojantys asmenys kartu su nauja bankroto administratore pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „Lexuna“ ir N. S. atžvilgiui, tačiau byloje neatskleidė, kokia bankrutuojančių asmenų procesinė padėtis inicijuotame tyrime, ar jie yra/nėra civiliniai ieškovai, kokia procesinė tyrimo stadija, nors akte nurodoma apie asmenų pateikimą civilinio ieškinio. Teisiškai vertinant faktinę situaciją dėl pareiškimo pateikimo, suponuoja išvadą, kad bankrutuojantys asmenys gina savo pažeistas teises dėl patirto finansinio nuostolio dėl atstatydinto administratoriaus veikų, kas sąlygoja jiems žalos atlyginimą iš kaltų asmenų, todėl pabaigus bankroto bylą šioje stadijoje, sukuriamos sąlygos galimai asmenims atgauti prarastas pinigines lėšas, kurių (pabaigus bankroto bylą) jie neturės teisinio pagrindo grąžinti kreditoriams, nes bankroto byla bus pabaigta. Teismas nepagrįstai nesustabdė bankroto bylos iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas byloje nagrinėjamoje baudžiamąja tvarka/ikiteisminiame tyrime. Pabaigos akto tvirtinimo klausimo sustabdymas (bankroto bylos sustabdymas) iki paaiškės faktinės aplinkybės dėl buvusios nemokumo administratorės veiksmų (ne)teisėtumo, piniginių lėšų priteisimo/nepriteisimo užtikrintų bankrutuojančių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą.

9.3. Plano įgyvendinimo aktas yra ydingas. Jame neužsiminta apie tai, koks nekilnojamas turtas ir kada buvo parduotas – tik nurodyta, jog už parduotą turtą gauta 26 900 Eur. Plano įgyvendinimo akte nurodyta, jog į UAB „Lexuna“ banko sąskaitą (skirtą kaupti pinigines lėšas B. B. bankroto procese) gauta 2 350 Eur už parduotą turtą. Nenurodyta, koks turtas buvo parduotas už minimą sumą. Šios faktinės aplinkybės neleidžia teigti, kad mokumo atkūrimo plane nurodytas turto realizavimas įvyko pagal nustatytą tvarką.

9.4. Teismas nevertino, kad plano 11 dalyje buvo numatyta, kad išieškotos antstolio lėšos iš skolininko A. Z. bus skirstomos kreditoriams mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo eigoje arba pabaigoje. Kartu plane nurodyta, jog J. B. bendras šeimos lėšas paskolino A. Z., todėl laikytina, kad A. Z. skolingas ir B. B.. Mokumo plano įgyvendinimo akte nurodyta aplinkybė, jog pardavus A. Z. skolą, gauta 500 Eur suma nukreipta LUMINOR AS kreditorinio reikalavimo dengimui, prieštarauja mokumo atkūrimo plano 11 dalyje nustatytai tvarkai. Lėšos gautos už A. Z. skolos pardavimą, nebuvo pervestos B. B. vienintelei kreditorei AB SEB bankui. Teismas nieko nepasisakė dėl šios aplinkybės, kai gautos piniginės lėšos nukreiptos vienam kreditoriui, pažeidžiant mokumo atkūrimo plano 22 dalyje numatytą paskirstymo tvarką.

9.5. Teismas nepasisakė ir dėl bankrutuojančiai B. B. nuosavybės teise priklausančių 547 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių nominali kaina 793,15 Eur. Mokumo atkūrimo plane numatyta, kad B. B. ir J. B. bankroto proceso metu bus parduodamos bankrutuojančiai B. B. nuosavybės teise priklausančios minėtos akcijos (jų pardavimo tvarka tvirtinta kreditorių susirinkime), tačiau pabaigos akte nėra jokių duomenų apie šio turto pardavimą/ nepardavimą.

9.6. Teismas nevertino ir mokumo atkūrimo plano 12 dalyje numatytų priemonių mokumo atkūrimui įgyvendinimo. Byloje nėra jokių duomenų ir jie nepateikti su aktu apie tai kokias pajamas bankrutuojantys asmenys generavo bankroto proceso metu, kad būtų galima nustatyti ar numatytas būtinųjų išlaidų sumos ir privalomo pervesti perviršio sumų balansas atitiko mokumo atkūrimo plano nuostatas. Bankroto bylos pabaigimas, vien formaliai konstatavus, kad bankrutuojantys asmenys atliko mokėjimus, nežinant pajamų šaltinių, jų gavimo periodiškumo, todėl nesant galimybės patikrinti, ar kreditorių finansiniai reikalavimai realiai negalėjo būti tenkinami didesne apimtimi, aiškiai neatitiktų bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros.

9.7. Bankroto bylos pabaigimas, vien formaliai konstatavus, kad bankrutuojantis asmenys atliko visus plane numatytus mokėjimus, nevertinat atsisakymo pasirašyti pabaigos aktą motyvų, neatitinka bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyros. Vien faktas, kad banko, kuris buvo kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditorinis reikalavimas sudaro 6,45 procentus visų reikalavimų sumos, o kiti kreditoriai nepasisakė nagrinėjamu klausimu, nesuteikia pagrindo nevertinti situacijos iš esmės. Teismas turėjo vertinti kreditorių susirinkimo pirmininko atsisakymo pritarti aktui priežastis ir, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjai J. B. ir B. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti J. B. ir B. B. iš AB SEB bankas 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Priešingai nei teigia apeliantė, J. B. ir B. B. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pateiktas laikantis akto parengimo ir pateikimo teismui įstatyme nustatytos tvarkos.

10.2. Taip pat priešingai nei teigia apeliantė, teismas nusprendęs baigti fizinių asmenų bankroto bylą, kruopščiai išnagrinėjo susidariusią situaciją, atskleidė nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto proceso pabaigą.

10.3. Nesutinka su apeliantės vertinimu, kad teismas neįvykdė FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plano 23 ir 24 punktuose aptartos nuostatos. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 4 punkto 12 straipsnio 2 dalies 1–3 punkto nuostatas, bankroto administratorius turi pareigą tvarkyti bankrutuojančio asmens gautas lėšas ir tinkamai vykdyti jų naudojimo apskaitą. FABĮ 15 straipsnyje numatyta bankroto administratoriui atlyginti nuostolius, susidariusius dėl jo pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Aplinkybės, kad buvęs bankroto administratorius UAB „Lexuna“ pasiliko sau J. B. ir B. B. sumokėtus 43 790,22 Eur, skirtus jų kreditoriams, teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip pagrindu kreditoriams šią sumą išieškoti iš UAB „Lexuna“ ir/ar jos veiklą vykdžiusių asmenų. Šią situaciją teismas pagrįstai vertino, kaip nesudarančio pagrindo nebaigti bankroto bylos. Tai, kad buvęs bankroto administratorius UAB „Lexuna“ neteisėtai nepervedė kreditoriams, tarp jų AB SEB bankas, J. B. ir B. B. pervestų piniginių lėšų, nereiškia, kad J. B. ir B. B. mokumo atkūrimo plano neįvykdė. AB SEB bankas nenurodė nė vieno atvejo, kad J. B. ir B. B. būtų pažeidę pareigas ir neįgyvendinę kokios nors mokumo atkūrimo plane nurodytos sąlygos.

Šalies argumentai

10.4. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra atskleista, kokia bankrutuojančių asmenų procesinė padėtis inicijuotame tyrime, ar jie yra/nėra civiliniai ieškovai, kokia procesinė tyrimo stadija, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos užbaigimo, tuo labiau, kad teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad J. B. ir B. B. kreditoriai dėl UAB „Lexuna“ veiksmų pažeistas teises turi teisę ginti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodyta, kad 2022 m. kovo 10 d. gautas kreditorės AB SEB bankas raštas, kuriuo kreditorė informavo, kad AB SEB banko pareiškimu Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas civilinį ieškinį teiks pradėtame tyrime. Todėl atmestini apeliantės deklaratyvūs teiginiai, pabaigus bankroto bylą šioje stadijoje neva sukuriamos sąlygos galimai bankrutuojantiems asmenims atgauti prarastas pinigines lėšas, kurių (pabaigus bankroto bylą) jie neturės teisinio pagrindo grąžinti kreditoriam.

10.5. Apeliantė nepagrįstai reikalauja, kad bankroto byla dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo turi būti sustabdyta, kadangi ginčo nėra, kad 43 790,22 Eur sumą J. B. ir B. B. pervedė kreditoriams į buvusio bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ depozitinę sąskaitą, t. y. fiziniai asmenys savo pareigas kreditoriams įvykdė tinkamai. Todėl klausimo dėl bankroto bylos užbaigimo išsprendimui, neturi teisinės reikšmės ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) išsprendimas, kas reiškia, jog nėra nei privalomojo, nei fakultatyvinio pagrindo stabdyti civilinę bylą, kai yra pasibaigęs mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpis.

10.6. Atmestini apeliantės teiginiai, kad teismas nevertino mokumo plano atkūrimo plano 12 dalyje numatytų priemonių. Teismas konstatavo, kad viso bankroto proceso metu J. B. ir B. B. sąžiningai vykdė savo pareigas ir bendradarbiavo su bankroto administratoriumi. Priešingų duomenų apeliantė nepateikė. Apeliantės nepritarimo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui esminė ir pagrindinė priežastis – kad faktiškai kreditoriams nebuvo išmokėtos bankroto procese sukauptos piniginės lėšos, tačiau, tai buvusio bankroto administratorės UAB „Lexuna“ neteisėtų ir galimai nusikalstamų veiksmų pasekmė.

10.7. Apeliantės argumentas, kad galimai mokumo atkūrimo plane nurodytas turtas buvo parduotas ne pagal nustatytą tvarką, atmestinas, nes nėra neparemtas nė vienu konkrečiu įrodymu.

10.8. Apeliantės nurodytas pažeidimas kad pardavus A. Z. skolą gauti 500,00 Eur nukreipti LUMINOR AS kreditorinio reikalavimo dengimui, o tai prieštarauja mokumo atkūrimo plano 11 dalyje nustatytai tvarkai, buvo pašalintas B. B. atlikus 36,07 Eur pavedimą AB SEB bankas naudai.

10.9. Bankroto bylos nutraukimas – kraštutinė priemonė, todėl formalus jos taikymas nesuderinamas su FABĮ tikslais. J. B. ir B. B. teisėtas lūkestis tinkamai įvykdžius mokumo atkūrimo planą yra jų bankroto bylos užbaigimas, o tokio sprendimo nepriėmimas dėl to, kad buvusi bankroto administratorė UAB „Lexuna“ pasielgė neteisėtai ir galimai nusikalstamai, reikštų J. B. ir B. B. teisėtų lūkesčių neužtikrinimo. Teismas šią situaciją įvertino teisingai ir pagrįstai AB SEB bankas atsisakymą pritarti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktui nelaikė kliūtimi užbaigti bankroto bylą.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorė MB „Versluvis.lt“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Sutinka su pareiškėjų J. B. ir B. B. teismui pateiktu atsiliepimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15. Pareiškėjai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintą straipsnį „Pinigai už parduotą turtą tarsi išgaruoja“, kuriame aprašoma situacija galimai neteisėtų bankroto administratorės UAB „Lexuna“ ir jo vadovo N. S. veiksmų; 2022 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 39, iš kurio matyti, kad B. B. pervedė kreditorei AB SEB bankas 36,07 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – dengiamas kreditorinis reikalavimas).

16. Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo pažymėtina, kad pateiktame dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdintame straipsnyje „Pinigai už parduotą turtą tarsi išgaruoja“ aptariama bendra situacija susijusi su bankroto administratorės UAB „Lexuna“ ir jo vadovo N. S. galimai neteisėta veika pasisavinant kreditoriams priklausančias lėšas gautas iš skolininkų bankrutuojančių fizinių asmenų, kuri aprašoma atlikus žurnalistinį tyrimą. Spręstina, kad šis naujas įrodymas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą priimti. 2022 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymo Nr. 39, kuriuo B. B. pervedė kreditorei AB SEB bankas 36,07 Eur sumą dengdama kreditorinį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti, kadangi šis mokėjimas buvo atliktas po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis ir yra naujas įrodymas, spręstina, kad šis įrodymas priimtinas ir vertintinas su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi J. B. ir B. B. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lexuna“. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių fizinių asmenų J. B. ir B. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas (toliau – Mokumo atkūrimo planas), kurio įgyvendinimo laikotarpis – 36 mėnesiai (3 metai) nuo nutarties dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpis baigėsi 2020 m. lapkričio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atstatydinta UAB „Lexuna“ iš bankrutuojančių fizinių asmenų J. B. ir B. B. bankroto administratorės pareigų ir paskirta MB „Versluvis.lt“ nauja bankrutuojančių fizinių asmenų J. B. ir B. B. bankroto administratore; nustatytas UAB „Lexuna“ terminas iki 2022 m. sausio 17 d. perduoti paskirtai naujai bankroto administratorei MB „Versluvis.lt“ fizinių asmenų bankroto proceso visus dokumentus. Bankroto administratorė MB „Versluvis.lt“ parengė 2022 m. rugpjūčio 4 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė bankrutuojantys fiziniai asmenys J. B. ir B. B.. Kreditorė ir bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimo pirmininkė AB SEB bankas 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte nurodė, kad nesutinka ir atsisako pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, kuriame nurodė, kad Mokumo atkūrimo planas nebuvo įgyvendintas – kreditoriai negavo piniginių lėšų, kurias turėjo gauti.

Dėl bankroto bylos sustabdymo

18. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nesustabdė bankroto bylos iki bus priimtas įsiteisėjęs sprendimas byloje nagrinėjamoje baudžiamąja tvarka/ikiteisminiame tyrime.

19. Iš byloje esančio 2022 m. kovo 14 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, pagal MB „Versluvis.lt“, J. B. ir B. B. pareiškimą (t. 4, b. l. 82, 86). Taip pat iš 2022 m. liepos 7 d. rašto matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-jame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (t. 4, b. l. 130). Minėti ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl buvusios bankroto administratorės UAB „Lexuna“ galimai nusikalstamų veiksmų pasisavinant iš skolininkų J. B. ir B. B. išieškotas (gautas) kreditoriams priklausančias lėšas.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos sustabdymo santykio, yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006; 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu neteikė duomenų apie turimą informaciją dėl ikiteisminio tyrimo eigos, priimtų sprendimų ir kita, todėl, remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, vien tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nesuteikia pagrindo spręsti, jog bankroto bylos sustabdymas iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, užtikrins bankrutuojančių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Iš Lietuvos Teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-766-775/2022, UAB ,,Lexuna“ iškelta bankroto byla, Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi UAB ,,Lexuna“ pripažinta likviduojama dėl bankroto, todėl tikėtina kreditoriams priklausančių lėšų atgavimas iš buvusios nemokumo administratorės ir dėl šių aplinkybių gali būti apsunkintas. ( CPK 179 straipsnis).

22. Pažymėtina, kad būtent bankroto administratorė turi pareigą tvarkyti bankrutuojančio asmens gautas lėšas ir tinkamai vykdyti jų naudojimo apskaitą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai). Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą kreditoriams kreiptis dėl nuostolių, kurie atsirado dėl bankroto administratorės pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, atlyginimo (FABĮ 15 straipsnis).

23. FABĮ 24 straipsnio 3 punkte nustatyta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti fizinio asmens bankroto proceso metu dėl bankroto administratoriaus kaltės patirtus nuostolius. Teismo sprendimas tenkinti bankroto administratorės prašymą užbaigti fizinio asmens bankroto bylą neužkerta kelio suinteresuotiems asmenims (kreditoriams) kreiptis į teismą dėl nuostolių, patirtų dėl bankroto administratorės kaltės fizinio asmens bankroto proceso metu, atlyginimo, taip pat kreiptis su ieškiniu baudžiamojoje byloje (tokią teisę dėl pažeistų interesų turi ir bankrutuojantys asmenys). Atsižvelgiant į tai, nors lėšų atgavimas iš buvusios nemokumo administratorės ir gali būti apsunkintas, tačiau nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nesustabdžius bankroto bylos, ji nebegalės atgauti patirtų nuostolių dėl bankroto administratorės kaltės fizinio asmens bankroto proceso metu.

24. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto bylos sustabdymas neatitiktų bankroto proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, bankrutuojančių fizinių asmenų lūkesčių apsaugos principų ir bankroto proceso tikslų ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės nurodyti argumentai dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo UAB „Lexuna“ atžvilgiu nesudaro pagrindo sustabdyti bankroto bylą (CPK 164 straipsnio 4 dalis).

Dėl bankroto bylos pabaigos

25. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neapsisakė dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir aptartos nuostatos, ir apsiribojo formaliu konstatavimu, kad bankrutuojantys asmenys atliko Mokumo atkūrimo plano numatytus mokėjimus, nežinant pajamų šaltinio, jų gavimo periodiškumo ir nevertinant bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimo pirmininkės AB SEB banko atsisakymo pasirašyti aktą motyvų.

26. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas).

27. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).

28. FABĮ 7 straipsnio 5 dalis nustato, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad trejų metų terminas mokumo atkūrimo plane ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti, įskaitant mokėjimus kreditoriams, yra mokumo atkūrimo plano sąlygos, sudarytos kaip susitarimo su kreditoriais išraiška. Dėl to, siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, turi būti paisoma plane nurodytų sąlygų ir jų įgyvendinimo. Kitais atvejais, kai plano iš esmės gali būti laikomasi, bet atsiranda poreikis pakeisti plano dalį, t. y. keisti tam tikras plano sąlygas, šiuo tikslu gali būti pateikiamas teismui prašymas pakeisti planą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 25 punktas).

29. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti.

30. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties visais atvejais sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Be to, šios nutarties 29 punkte nurodyta įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

31. Šiuo atveju bankroto administratorė pateikė teismui tvirtinti jos ir bankrutuojančių fizinių asmenų pasirašytą Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašymo 2022 m. rugpjūčio 11 d. protokolą, kuriame nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. gautas kreditorių susirinkimo pirmininkės AB SEB bankas raštas, kuriuo kreditorių susirinkimo pirmininkė atsisakė pasirašyti mokumo atkūrimo įgyvendinimo aktą. Nustačius minėtas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas pateiktas teismui laikantis tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Teismas kreditorių susirinkimo pirmininko nepasirašytą plano įgyvendinimo aktą turėjo ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos pasisakyti dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir Mokumo atkūrimo įgyvendinimo plane aptartos nuostatos.

32. Apeliantė teigia, kad nebuvo įgyvendinta Mokumo atkūrimo plano 23 dalis „Lėšų gautų iš einamųjų pajamų (kas mėnesį gaunamų) numatomas paskirstymas“ ir 24 dalis „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“, nes kreditoriai negavo piniginių lėšų ir dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

33. Iš byloje esančio Mokumo atkūrimo įgyvendinimo akto, UAB „Lexuna“ sąskaitos AB SEB banke išrašo (t. (numeris nenurodytas), b. l. 16–30; t. 3, b. l. 192–195) matyti, kad bankrutuojantis asmuo J. B. 2017–2021 m. į buvusio bankroto administratorės UAB „Lexuna“ sąskaitą (skirtą kaupti pinigines lėšas iš J. B. pajamų – kreditorinių reikalavimų dengimui) įnešė 3 950 Eur. Už parduotą turtą gauta 26900 Eur. Bankrutuojantis asmuo B. B. 2017–2021 m. į UAB „Lexuna“ (buvusio bankroto administratoriaus) banko sąskaitą (skirtą kaupti pinigines lėšas iš B. B. pajamų – kreditorinių reikalavimų dengimui) įnešta 11 839,19 Eur. Už parduotą turtą gauta 2 350 Eur. Iš dalies dengtas asmeninio kreditoriaus kreditorinis reikalavimas 1 246,36 Eur sumai. Buvusi bankroto administratorė tikėtina UAB „Lexuna“ išsimokėjo sau neteisėtai bankrutuojančių fizinių asmenų kreditoriams skirtas lėšas (43790,22 Eur), todėl šios lėšos nebuvo paskirstytoms kreditoriams. Iš byloje esančio Kauno apygardos prokuratūros 2022 m. vasario 22 d. rašto, 2022 m. kovo 14 d. pranešimo matyti, kad pagal MB „Versluvis.lt“ direktoriaus, J. B. ir B. B. pareiškimą, 2022 m. kovo 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-jame skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (t. 4, b. l. 82, 86).

34. Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar tinkamai buvo įgyvendinta Mokumo atkūrimo plano 23 dalis „Lėšų gautų iš einamųjų pajamų (kas mėnesį gaunamų) numatomas paskirstymas“ ir 24 dalis „Kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas“. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neaptarė ir netyrė, ar Mokumo atkūrimo įgyvendinimo plano akte nurodytos aplinkybės, kad buvusi nemokumo administratorė UAB „Lexuna“ išsimokėjo sau neteisėtai bankrutuojančių fizinių asmenų kreditoriams skirtas lėšas (43790,22 Eur), turi įtakos vertinimui dėl Mokumo atstatymo plano 23 ir 24 dalies tinkamo įgyvendinimo.

35. Taip pat sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog Mokumo atkūrimo įgyvendinimo akte nėra nurodyta, koks nekilnojamasis turtas ir kada buvo parduotas, tik nurodyta už parduotą turtą gauta suma (26 900 Eur), taip pat nenurodyta kokį turtą pardavus į UAB „Lexuna“ banko sąskaitą (skirtą kaupti pinigines lėšas B. B. bankroto procese) gauta 2 350 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius koks ir kada bankrutuojančių asmenų turtas buvo parduotas, nėra galimybės įvertinti, ar Mokumo atkūrimo plane nurodytas turto realizavimas įvyko pagal nustatytą tvarką, ar tinkamai buvo įgyvendinta Mokumo atkūrimo plano 21 dalis „Lėšų, gautų iš parduoto nekilnojamojo turto numatomas paskirstymas“. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutarties, nemokumo administratorės MB „Versluvis.lt“ paaiškinimų dokumentuose matyti, kad buvusi nemokumo administratorė neįvykdė 2022 m. sausio 3 d. nutartyje teismo nustatyto įpareigojimo iki 2022 m. sausio 17 d. perduoti paskirtai naujai bankroto administratorei MB „Versluvis.lt“ fizinių asmenų bankroto proceso visus dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenis apie parduotą nekilnojamąjį turtą bankroto administratorė gali gauti iš viešųjų registrų ir kt., todėl spręstina , kad pirmosios instancijos teismas trūkstant duomenų atliekant Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto vertinimą, turėjo pareigą įpareigoti bankroto administratorę pateikti papildomus duomenis apie konkretų parduotą registruotiną turtą.

36. Mokumo atkūrimo plano 10 punkte nurodyta, kad J. B. bendras šeimos lėšas paskolino A. Z., todėl laikytina, kad A. Z. skolingas ir B. B.; atgavus dalį arba visas lėšas iš skolininko A. Z. jos bus skirstomos kreditoriams mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo eigoje arba pabaigoje. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, teismas spręsdamas dėl bankroto bylos pabaigos nevertino, ar nurodyta aplinkybė, jog pardavus A. Z. skolą, gauta 500 Eur suma nukreipta LUMINOR AS kreditorinio reikalavimo dengimui, neprieštarauja Mokumo atkūrimo plano 10 punkte nustatytai tvarkai, kai B. B. taip pat turi įsipareigojimų kreditoriui, ar gautų lėšų nukreipimas vienam kreditoriui, nepažeidžia Mokumo atkūrimo plano 22 dalyje numatytą paskirstymo tvarką.

37. Mokumo atkūrimo plano 7 dalies 2 punkte numatyta, kad numatoma parduoti 547 vienetai paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurios vienos nominali vertė 1,45 Eur. Akcijų pardavimo tvarka buvo nustatyta 2020 m. gegužės 19 d. kreditorių susirinkime (t. 3, b. l. 207–209), tačiau Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nėra pateikta duomenų, ar šis turtas buvo apskritai parduotas, ir jei buvo parduotas, tai kiek gauta lėšų ir kaip jos buvo paskirstytos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl šių aplinkybių nieko nepasisakė.

38. Teismas neatlikęs vertinimo, ar Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto 12 dalyje numatytos priemonės, skirtos fizinių asmenų mokumui atkurti, buvo tinkamai įgyvendintos, apsiribojo formaliu konstatavimu, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo metu bankrutuojantys asmenys J. B. ir B. B. tinkamai ir laiku įgyvendino mokumo atkūrimo plane numatytas priemones savo mokumui atkurti, vykdė mokumo atkūrimo plane numatytus finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir administratoriui. Akte nenurodžius ir nepateikus duomenų apie bankrutuojančių asmenų pajamų šaltinius, pajamų gavimo periodiškumą, negalima patikrinti, kokias pajamas bankrutuojantys asmenys turėjo bankroto proceso metu, kad būtų galima nustatyti ar numatytas būtinųjų išlaidų sumos ir privalomo pervesti perviršio sumų balansas atitiko mokumo atkūrimo plano sąlygas ir įvertinti, ar kreditorių finansiniai reikalavimai galėjo būti tenkinami didesne apimtimi.

39. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą neįvertinus, ar Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte yra nurodyti duomenys, iš kurių būtų galimą spręsti, ar buvo įgyvendintos Mokumo atkūrimo plano sąlygos ir neatlikus išsamaus vertinimo dėl Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo, išvados yra padarytos neištyrus visų aplinkybių, nepašalinus prieštaravimų. Pažymėtina, kad apeliantė, tiek kaip bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimo pirmininkė 2022 m. rugpjūčio 10 d. rašte, tiek atsiliepime į bankroto administratorės prašymą dar iki teismui priimant sprendimą nurodė tas pačias priežastis, kodėl atsisakė pasirašyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, tačiau pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos apeliantės nurodytų priežasčių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Susidarius situacijai, kai Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto nepasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkas, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo ako patvirtinimo, turėjo įvertinti atsisakymo pritarti aktui priežastis, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

40. Be to pažymėtina, kad teismas manydamas, kad byloje yra neaiškumų turi teisę paskirti žodinį teismo posėdį ir išklausyti šalis, o išsiaiškinus, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, kaip minėta, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto patvirtinimo, kai akto nepasirašė kreditorių susirinkimo pirmininkė, nesivadovavo teismų praktika, netinkamai įvertino bylos aplinkybes taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, nevertino atsisakymo pritarti aktui priežastis, dėl ko dalyje, kurioje sprendė dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir klausimas dėl fizinių asmenų bankroto pabaigos perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

43. Bylinėjimosi išlaidų klausimas spręstinas išnagrinėjus bylą iš esmės ir išlaidos šalims paskirstytinos pirmosios instancijos teismo galutiniu procesiniu sprendimu, priklausomai nuo išnagrinėjimo rezultato (CPK 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančio fizinio asmens J. B. ir bankrutuojančio fizinio asmens B. B. bankroto byla baigta ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bankroto administratorės prašymą dėl fizinių asmenų J. B. B. B. bankroto pabaigos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Vilija Valantienė