Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-15 · Civilinė byla Nr. 2-717-637/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
2-717-637/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-07134-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Ežerskė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų apskaitos biuras“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos ekspresas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-717-637/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07134-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Audra Ežerskė,sekretoriaujant Neringai Čilinskaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų apskaitos biuras“ vadovei I. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Vakarų apskaitos biuras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemaitijos ekspresas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. 2019 m. rugsėjo 23 d. UAB ,,Vakarų apskaitos biuras“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl 954,41 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškimą tenkino ir išdavė teismo įsakymą dėl 954,41 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš UAB „Žemaitijos ekspresas“.

3. UAB „Žemaitijos ekspresas“ pareiškė prieštaravimus, kurie 2019 m. spalio 21 d. teismo nutartimi priimti.

Šalies argumentai

4. Ieškovė UAB ,,Vakarų apskaitos biuras“ pateikė ieškinį, pareikštą priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Žemaitijos ekspresas“ 954,41 Eur skolą, kurią sudaro 731 Eur skola už suteiktas paslaugas ir 223,41 Eur paskaičiuotų delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. vasario 7 d. su atsakove sudarė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo vesti ir tvarkyti atsakovės buhalterinę apskaitai dokumentus ir sutartyje numatytais terminais apmokėti už paslaugas, o atsakovė įsipareigojo pateikti apskaitai dokumentus ir sutartyje numatytais terminais sumokėti už paslaugas. Atsakovei buvo pateiktos sąskaitos: 2019 m. balandžio 24 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-19081 360 Eur sumai, 2019 m. birželio 26 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-139133 240 Eur sumai, 2019 m. liepos 22 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-19154 243,41 Eur sumai ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-19172 240 Eur sumai. Atsakovė laiku nemokėjo už paslaugas, dėl ko 2019 m. liepos 22 d. buvo įspėta, o 2019 m. rugsėjo 12 d. paslaugų teikimo sutartis nutraukta.

6. Teismo posėdyje ieškovės vadovė papildomai paaiškino, kad sudarant paslaugų sutartį atsakovės buhalterija buvo netvarkinga, atsakovės vadovas vis atnešdavo naujų dokumentų, dėl ko reikėjo atlikti darbus už praeitą laikotarpį, todėl 2019 m. balandžio mėnesį buvo išrašyta sąskaita ne tik už einamąjį mėnesį, bet ir už 2019 m. vasario bei kovo mėnesius. Atsakovė vis žadėjo padengti susidariusį įsiskolinimą, todėl paslaugų sutarties nenutraukė ir kiekvieną mėnesį iki sutarties nutraukimo teikė sutartyje numatytas paslaugas: teikė deklaracijas ir atitinkamas ataskaitas valstybės institucijoms, t. y. Sodrai, VMI, Registrų centrui, apskaičiuodavo ir mokėjo atlyginimus atsakovės darbuotojams, mokėjo mokesčius gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčius. Su atsakove buvo pasirašyti du skolų suderinimo aktai. Atsakovė juos pasirašė ir jų turinio neginčijo.

7. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovės vadovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, tačiau į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, apie teismo posėdį pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, priežasčių, dėl kurių negalėjo atvykti nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neteikė. Byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

9. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. vasario 7 d. tarp ieškovės UAB „Vakarų apskaitos biuras“ ir UAB „Žemaitijos ekspresas“ sudaryta sutartis Nr. 201902/07, pagal kurią ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo tiksliai ir laiku teikti atsakovės (užsakovės) mokestinės atskaitomybės formas valdžios institucijoms bei atlikti kitas vyriausiojo buhalterio pareigas, apibrėžtas sutartyje, o atsakovė įsipareigojo laiku perduoti ieškovei reikalingus buhalterinės apskaitos duomenis (c. b. Nr. L2-110-637/2019, b. l. 5-8). Sudaryta sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė už ieškovės teikiamas paslaugas kas mėnesį mokės 120 Eur įkainį už paslaugas (Sutarties 6.1 punktas). Šalys susitarė, jog vykdytoja sąskaitą apmokėjimui užsakovei pateikia kiekvieną mėnesį iki 15 darbo dienos už einamąjį mėnesį, o užsakovė pateiktą sąskaitą turi apmokėti per 7 kalendorines dienas (Sutarties 6.2, 6.3 punktai). Sudaryta sutartimi šalys susitarė, jog už kiekvieną uždelstą dieną užsakovė (atsakovė) privalo sumokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos (Sutarties 6.5 punktas).

Dėl skolos

10. Byloje pateiktos ieškovės parengtos sąskaitos faktūros 2019 m. balandžio 24 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-19081 360 Eur sumai, 2019 m. birželio 26 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-139133 240 Eur sumai, 2019 m. liepos 22 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-19154 243,41 Eur sumai ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. sąskaita – faktūra Nr. VAB-19172 240 Eur sumai (c. b. Nr. L2-110-637/2019, b. l. 9-12). Ieškovės vadovė patvirtino, jog atsakovė yra sumokėjusi dalį skolos, todėl pareikštu ieškiniu prašo priteisti likusią 731 Eur skolą ir 223,41 Eur delspinigių.

11. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamojo posėdžio metu atsakovės vadovas neneigė fakto, jog ieškovė teikė atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas, tačiau atsikirtimų į ieškinio reikalavimus nesuformulavo ir neišsakė, į bylos nagrinėjimą iš esmės neatvyko.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

13. CK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi paslaugų sutartis yra atlygintinė. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai (CPK 185 straipsnis). Nesutikdama su paskaičiuota skola teisme atsakovė nepateikė įrodymų, jog yra atsiskaičiusi už jai suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, o byloje pateikti skolų suderinimo aktai (b. l. 26, 27) pagrindžia, jog esamą skolą pripažino ir pati atsakovė. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovės vadovė I. D., davusi priesaiką, patvirtino, kad skolų suderinimo aktai buvo suderinti su atsakove, juos pasirašė atsakovės vadovas V. R..

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad skolų suderinimo aktai yra įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Jeigu viena iš šalių nesutinka su nurodytu skolos dydžiu, ji turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus. Sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia (be kita ko) skolų suderinimo aktą kvalifikavo ne tik kaip buhalterinių duomenų suvestinę, bet ir kaip sandorį, sukūrusį šalims teises ir pareigas, kuris gali būti nuginčytas tik esant įstatymo nustatytam teisiniam pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-219/2015). Kaip minėta, nustatyta, jo g pateikti skolų suderinimo aktai pasirašyti paties atsakovės vadovo V. R., neabejotinai turinčio žinoti kam ir kiek jo valdoma įmonė yra skolinga. Pasirašydamas 2019 m. liepos 22 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte (b. l. 26) atsakovės vadovas patvirtino sutinkantis su nurodytu skolos dydžiu.

15. Atsakovės prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdėstyti motyvai dėl nepagrįsto paslaugų teikimo atsakovei laiku neatsiskaičius, teismo vertinimu, yra neįtikinami ir nepagrįsti, juos paneigia ieškovės darbuotojos buhalterės L. S. 2019 m. liepos 22 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, patvirtinančios, jog atsakovei vėluojant atsiskaityti už paslaugas atsakovės vadovas prašė nenutraukti sutarties ir toliau teikti paslaugas, prašydamas leisti mokėti skolą dalimis (b. l. 23).

16. Sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo pažymėtina ir tai, kad ieškovei pareiškus reikalavimą sumokėti atlygį už suteiktas paslaugas, ji turi įrodyti ne tik paslaugų suteikimo pagrindą bei faktą (CPK 178 straipsnis), o vien sąskaitų faktūrų išrašymas savaime nepatvirtina paslaugų suteikimo fakto. Nagrinėjimu atveju ieškovės vadovė paaiškino, kad kiekvieną mėnesį iki sutarties nutraukimo teikė sutartyje numatytas paslaugas: teikė deklaracijas ir atitinkamas ataskaitas valstybės institucijoms, t. y. Sodrai, VMI, Registrų centrui, apskaičiuodavo ir mokėjo atlyginimus atsakovės darbuotojams, mokėjo mokesčius gyventojų pajamų, socialinio draudimo mokesčius bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 24, 25).

17. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovė pažeisdama sutartį su ieškove neatsiskaitė. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis) bei į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 731 Eur skolos.

Dėl netesybų

18. Ieškovė UAB „Vakarų apskaitos biuras“ taip pat prašo priteisti iš atsakovės UAB „Žemaitijos ekspresas“ 223,41 Eur delspinigių.

19. CK 6.73 straipsnis imperatyviai nustato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

20. Šalių sudarytos 2019 m. vasario 7 d. Sutarties Nr. 201902/07 6.5 punkte šalys susitarė, jog už kiekvieną uždelstą dieną užsakovė privalo sumokėti 0,2 procento dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Byloje pateiktas delspinigių paskaičiavimas (c. b. Nr. L2-110-637/2019, b. l. 15), iš kurio nustatyta, jog 2019 m. liepos 22 d. atsakovei priskaičiuota 223,41 Eur delspinigių, kurių suma buvo įtraukta 2019 m. liepos 22 d. išrašytą sąskaitą – faktūrą bei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (b. l. 26).

21. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-916-2017).

23. Kadangi šalys buvo raštu susitarusios dėl delspinigių skaičiavimo, teismui pateikta delspinigių priskaičiavimo pažyma, nenustatyta, kad netesybos būtų nepagrįstai didelės ir neprotingo dydžio, kai abidvi sutarties šalys yra verslininkai, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 223,41 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų

24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 954,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). UAB „Vakarų apskaitos biuras“ kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo patyrė 60 Eur žyminio mokesčio išlaidų (10 Eur žyminio mokesčio už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones). Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo dar 29 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3). Už turtinį ieškinio, kuriuo prašomo priteisti 954,41 Eur sumą reikalavimą mokėtinas 29 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, jog ieškovė UAB „Vakarų apskaitos biuras“ jau buvo sumokėjusi 10 Eur žyminį mokestį už materialinius reikalavimus, ji turėjo primokėti tik trūkstamą 19 Eur žyminio mokesčio dalį. Tenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio) priteistinos jai iš atsakovės įskaitant ir 50 Eur žyminio mokestį, sumokėtą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš viso 79 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, ieškovei grąžintina nepanaudota 10 Eur žyminio mokesčio suma, sumokėta 2019 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 135 banke „Swedbank“, AB (b. l. 3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos ekspresas“ 731 Eur (septynis šimtus trisdešimt vieną eurą) skolos, 223,41 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus keturiasdešimt vieną centą) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 954,41 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt keturių eurų keturiasdešimt vieno cento) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų apskaitos biuras“.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų apskaitos biuras“ 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 135 banke „Swedbank“, AB.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Audra Ežerskė