Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptrans holding“ atstovams V. V., advokatui G. N.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. S. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Hoptrans holding“, A. S., trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Nirguna“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl akcijų perleidimo sandorio, sudaryto be kito sutuoktinio sutikimo ir nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos, pripažinimo negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 3.96 straipsnis, 6.469 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Ž. S. ir atsakovas A. S. 1999 m. birželio 4 d. sudarė santuoką (1 t., b. l. 8). Atsakovas A. S. 2004 m. gegužės 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 100 procentų UAB „Nirguna“ akcijų (1 t., b. l. 37–38). Nustatyta, kad atsakovas A. S. 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartimi perleido atsakovei UAB „Hoptrans holding“ 51 procentą UAB „Nirguna“ akcijų (1 t., b. l. 26). Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Nirguna“ bankroto bylą, 2016 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą dėl UAB „Nirguna“ pabaigos, 2016 m. spalio 27 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 3 t., b. l. 28). Ieškovė Ž. S. 2015 m. vasario 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Nirguna“ akcijų perleidimo sutartį kaip sudarytą be kito sutuoktinio sutikimo ir nesilaikant dovanojimo sutarties formai keliamų reikalavimų (CK 1.80 straipsnis, 3.96 straipsnis, 6.469 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovas A. S. sąmoningai neatskleidė atsakovei (pirkėjai) UAB „Hoptrans holding“ visos informacijos apie parduodamas akcijas, ir toks elgesys atitinka apgaulės sampratą. Ieškovė Ž. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė ir atsakovas A. S., sudarydami ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi. Pažymėjo, kad būtent atsakovė turėjo pareigą sužinoti, jog perleidžiamos akcijos valdomos bendrąja jungtine nuosavybės teise.

Dėl šalių sąžiningumo sudarant ginčo sandorį (CK 3.96 straipsnio 2 dalis)

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.96 straipsnio 1 dalį sandoriai, sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo ir vėliau jo nepatvirtinti, gali būti nuginčyti pagal sutikimo nedavusio sutuoktinio ieškinį per vienerius metus nuo tos dienos, kai jis sužinojo apie tokį sandorį, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga. Sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga (CK 3.96 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (CK 1.91 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar sudarant pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamą sandorį, buvo panaudota vieno ar abiejų sutuoktinių apgaulė, būtina įvertinti šalių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį, taip pat vėliau. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą, pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti šiuo turtu neapribota, ir kitą reikšmingą informaciją. Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumą, pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (CK 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013 ir kt.).Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl šalių sąžiningumo ir galimos apgaulės sudarant ginčijamą akcijų perleidimo sandorį, būtina įvertinti ieškovės Ž. S., atsakovų A. S. ir UAB „Hoptrans holding“ elgesį iki sandorio ir po jo sudarymo. Atsakovas A. S. pirmosios instancijos teisme ir bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka teigė, kad ginčijamos akcijų perleidimo sutarties nepasirašė ir nurodė, jog arba jo parašas sutartyje yra suklastotas, arba gautas apgaulės būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos atsakovo A. S. teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių ir liudytojų parodymai.Pažymėtina, kad byloje esančioje 2011 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo UAB „Hoptrans holding“ sutartį pasirašė A. S. (2 t., b. l. 68–71). Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartyje (baudžiamosios bylos Nr. 1A-27-397-2014) konstatavo, kad aplinkybę, jog 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartį pasirašė A. S. patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai ir kiti rašytiniais įrodymai, t. y. UAB „Nirguna“ akcininkų registracijos žurnalas, operacijų akcijomis registravimo žurnalas, akcininkų susirinkimų protokolai (1 t., b. l. 70–78). Liudytojas G. S. 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino ginčijamos sutarties pasirašymo aplinkybes, pažymėdamas, kad atsakovės patalpose vyko specialus susirinkimas, kuriame išimtinai buvo svarstomas klausimas dėl UAB „Nirguna“ akcijų perleidimo, jis paruošė sutarties tekstą ir matė, kaip sutartį pasirašė atsakovas A. S.. Atsakovės UAB „Hoptrans holding“ direktorius V. V. 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu taip pat nuosekliai paaiškino, kad sutarties tekstą parengė G. S., sutartis buvo pasirašyta tą pačią dieną, kaip nurodyta sutartyje, sutartį pasirašė ir atsakovas A. S. (2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 31 min. – 55 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovas A. S. pasirašė ginčijamą akcijų perleidimo sutartį, minėtus įrodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, nors atsakovas A. S. teigė, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutarties nesudarė, tačiau jos teismine tvarka niekada neginčijo. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog pardavėjas (atsakovas) A. S. informavo pirkėją (atsakovę) UAB „Hoptrans holding“, kad perleidžiamos akcijos valdomos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 6.163 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). Priešingai, ginčijamos sutarties 2.2. punkte atsakovas A. S. patvirtino ir garantavo, kad jis yra perduodamų akcijų savininkas, turintis visas akcininkų teises parduoti akcijas (1 t., b. l. 26). Teisėjų kolegijai byloje nustačius, kad atsakovas A. S. pasirašė ginčijamą akcijų perleidimo sutartį, tačiau atsakovui tai neigiant ir nenurodant jokių sutarties pasirašymo aplinkybių bei sutinkant su ieškinio reikalavimu, toks atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, įrašas 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartyje apie akcijų priklausymą atsakovui A. S., yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pardavėjas, pirkėjui sąmoningai neatskleisdamas informacijos apie akcijų buvimą bendrąja jungtine nuosavybe, sutartį sudarė panaudojęs apgaulę (CK 3.96 straipsnio 2 dalis, 6.321 straipsnio 1, 3, 5 dalys).Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovės Ž. S. elgesį, pažymi, kad pati ieškovė 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nežino, kada ir už kiek jos sutuoktinis įsigijo įmonės akcijas, laikė, kad akcijos priklausė vyrui, įmonės finansinių dokumentų nematė. Taigi, ieškovė Ž. S. nedalyvavo įmonės veikloje kaip akcininkė, savo kaip akcininkės teisių neįgyvendino. Pažymėtina, kad ieškovė Ž. S. ilgus metus delsė ginti savo galimai pažeistas teises. Ieškovė Ž. S. 2015 m. vasario 9 d. pateiktame ieškinyje nurodė, kad apie ginčijamą sutartį sužinojo dar 2011 m. rugpjūčio mėnesį (1 t., b. l. 3–5). Nustatyta, kad ieškovė Ž. S. tapatų ieškinį buvo pareiškusi 2011 m. rugsėjo 21 d., kurį Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nenagrinėtu, nes ieškovė neatvyko į teismo posėdžius (1 t., b. l. 27–32). Vadinasi, ieškovė Ž. S., žinodama apie akcijų perleidimą, ilgą laiką nemanė, kad jos teisės yra pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių kontekste ieškovės Ž. S. elgesys negali būti laikomas kaip atitinkantis protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje pateiktus įrodymus, neturi pagrindo spręsti, kad sudarydama ginčijamą sutartį atsakovė UAB „Hoptrans holding“ buvo nesąžininga. Atsakovės UAB „Hoptrans holding“ vadovas V. V. 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad atsakovas A. S. patvirtino, jog šeimoje negyvena, pradėtas skyrybų procesas, ir akcijos priklauso tik jam. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant situacijai, kuomet pats atsakovas A. S. patvirtino, kad yra UAB „Nirguna“ akcijų savininkas, ir akcijos VĮ Registrų centre buvo registruotos jo vardu, atsakovė UAB „Hoptrans holding“ neturėjo pareigos reikalauti iš atsakovo A. S. papildomų duomenų, patvirtinančių jo nuosavybės teises į perleidžiamą turtą. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Hoptrans holding“ nepareikalavo VĮ Registrų centras pažymos, jog UAB „Nirguna“ akcijos atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, nerodo atsakovės nesąžiningumo. Vien tai, kad atsakovė UAB „Hoptrans holding“ yra verslininkė, investicinė bendrovė, nepaneigia pardavėjo pareigos atskleisti visą informaciją apie perleidžiamas akcijas, juo labiau, kad pats pardavėjas yra verslininkas (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustačius sutuoktinio nesąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį ir nesant įrodymų apie kitos sandorio šalies (pirkėjo UAB „Hoptrans holding“) nesąžiningumą, nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą be kito sutuoktinio sutikimo (CK 3.96 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčijamo sandorio rūšies ir formos

Teismas sprendė, kad ginčijama akcijų perleidimo sutartis nebuvo dovanojimo sandoris, nes akcijos perleistos kaip atlygis už UAB „Hoptrans holding“ atliekamą darbą ir ieškovė neįrodė, jog ginčijamas sandoris turėjo būti sudarytas notarine forma. Apeliaciniame skunde ieškovė Ž. S. nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartis buvo neatlygintinė, todėl tai yra dovanojimo sandoris. Pažymėjo, kad pagal „Swedbank“, AB metodiką, perleidžiamų akcijų vertė buvo ne mažesnė nei 40 912,26 Eur, todėl akcijų perleidimo sutartis privalėjo būti sudaroma notarine forma.Teisėjų kolegija pažymi, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016). Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalys ginčijamoje sutartyje aiškiai susitarė, jog akcijos perleidžiamos neatlygintinai (sutarties 3.1. punktas). Aplinkybę, kad ginčijamoje sutartyje nebuvo susitarta dėl atlygintinumo patvirtino ir atsakovės UAB „Hoptrans holding“ vadovas V. V. 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu nurodydamas, jog akcijos buvo perleistos už suteiktas paslaugas UAB „Nirguna“, tai buvo verslo forma, kad galėtų vykdyti veiklą UAB „Nirguna“ vardu ir kontroliuoti įmonę (2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min. – 1 val. 5 min.). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Hoptrans holding“ ir UAB „Nirguna“ siejo verslo santykiai ir akcijos buvo neatlygintinai perleistos kaip atlygis už suteiktas paslaugas vystant verslą, negali būti laikomas sandorio atlygintinumu, nes tai nebuvo šios sutarties dalykas. Nenustačius šalių valios sudaryti atlygintinį sandorį ir atlygintinumo sąlygos nenurodžius sutarties tekste, nėra pagrindo spręsti, kad akcijų perleidimo sutartis buvo atlygintinis sandorius. Pažymėtina, kad po ginčijamos akcijų perleidimo sutarties sudarymo atsakovei UAB „Hoptrans holding“ neatsirado jokios priešpriešinės prievolės atsakovui A. S., todėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartis laikytina dovanojimo sutartimi (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).Pagal CK 6.469 straipsnio 2 dalį dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500 Eur, turi būti notarinės formos. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017 ir kt.)Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovė Ž. S. neįrodė, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartimi perleistų akcijų vertė buvo didesnė nei 14 500 Eur (CPK 178 straipsnis). Ginčijamos sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad perduodamos 51 vnt. UAB „Nirguna“ akcijų 100 Lt nominalios vertės. Ieškovės teigimu, perleistų akcijų vertė turi būti paskaičiuojama nustatant vienos akcijos buhalterinę vertę, t. y. įmonės turtas minus įsipareigojimai. Pažymėtina, kad vertybinių popierių vertė nuosavybės teisės perleidimo tikslu nustatoma pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (23 punktas). Byloje akcijų vertinimo ataskaita nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pačios ieškovės Ž. S. pateiktame santykinių finansinių rodiklių paaiškinime nurodyta, kad akcijos buhalterinė vertė tik parodo, kokia įmonės balanse esančios savininkų nuosavybės dalis tenka vienai akcijai ir dažniausia akcijos kaina būna aukštesnė nei buhalterinė vertė (1 t., b. l. 115–118). Darytina išvada, kad akcijų buhalterinė vertė neįrodo perleistų akcijų rinkos vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenis, UAB „Nirguna“ turto apskaityta už 1 652 040 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 369 603 Lt., t. y. įmonė buvo nemoki, nes pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (1 t., b. l. 114, Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutartyje, kuria iškėlė UAB „Nirguna“ bankroto bylą, nustatė, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. įmonė veiklos nevykdė, ir pradelstos skolos prilygsta beveik pusei jos turto vertės. Išdėstytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad perleistų akcijų vertė galėjo viršyti 14 500 Eur. Ieškovei nepateikus duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad 51 vnt. UAB „Nirguna“ akcijų rinkos vertė viršijo 14 500 Eur, spręstina, kad ginčijamam sandoriui nebuvo privaloma notarinė forma (CK 6.469 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamos sutarties nelaikė dovanojimo sandoriu, tačiau šios bylos aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartis neprivalėjo būti sudaroma notarine forma, todėl nėra pagrindo šią sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą nesilaikant sutarties formai keliamų reikalavimų (CK 1.80 straipsnis, 6.469 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės Ž. S. pažeistų teisių gynimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą dėl savo pažeistų civilinių teisių gynimo, turi teisę pasirinkti jų gynimo būdą (CK 1.138 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė Ž. S. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2009 m. rugpjūčio 28 d. akcijų perleidimo sutartį ir taikyti restituciją natūra – grąžinant perleistas akcijas atsakovui A. S. (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip nurodyta šios nutarties 11 pastraipoje, UAB „Nirguna“ yra likviduota dėl bankroto, t. y. nebėra tokio juridinio asmens, kurio 51 procentą akcijų nuosavybės teise valdė atsakovas A. S., todėl nėra galimybės turtą grąžinti natūra. Pažymėtina, kad tiek ieškovė Ž. S., tiek jos atstovė advokatė R. G. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip ieškinio patenkinimas apgintų ieškovės teises. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės Ž. S. pasirinktas teisių gynimo būdas yra neefektyvus, nes ieškovė prašo sugrąžinti vertybinius popierius – akcijas, kurių kaip civilinės teisės objektų nėra (CK 1.97 straipsnis). Taigi, ieškinio tenkinimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių ir neapgins jos pažeistų teisių (CPK 5 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau ištirtus tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus konstatuoja, kad atsakovui (pardavėjui) A. S. neįrodžius, jog atskleidė pirkėjui UAB „Hoptrans holding“ esminę informaciją apie akcijų valdymą bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir nenustačius pirkėjo nesąžiningumo bei ieškovei neįrodžius, kad perleistų akcijų vertė didesnė nei 14 500 Eur, nėra teisinio pagrindo akcijų perleidimo sutartį pripažinti negaliojančia (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sandorių, sudarytų be kito sutuoktinių, nuginčijimą ir nesilaikant įstatymų reikalaujamos sandorio formos (CK 1.80 straipsnis, 1.93 straipsnio 3 dalis, 3.96 straipsnis, 6.469 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetęs, priteisė iš ieškovės Ž. S. atsakovės UAB „Hoptrans holding“ naudai 4 870,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.Ieškovė Ž. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas visiškai nemotyvavo, kodėl atsakovės UAB „Hoptrans holding“ naudai priteisė 4 870,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, nevertino, ar yra pateikti įrodymai patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Be to, tokios didelės bylinėjimosi išlaidų sumos priteisimas iš fizinio asmens juridiniam asmeniui prieštarauja proporcingumo ir protingumo principams. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovės UAB „Hoptrans holding“ atstovas advokatas G. N. 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikė prašymą dėl 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (1 t., b. l. 119–120). Kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir 2015 m. gegužės 7 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. banko sąskaitos išrašus (1 t. b. l. 121–129). Atsakovės UAB „Hoptrans holding“ atstovas advokatas G. N. 2016 m. balandžio 11 d. pateikė prašymą dėl 2 450,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2 t., b. l. 53–54). Kartu su prašymu buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kuriose detalizuotos suteiktos teisinės paslaugos ir 2016 m. balandžio 11 d. banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina, kad atsakovė UAB „Hoptrans holding“ advokatui G. N. pervedė 2 450,25 Eur (2 t. b. l. 55–62).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Hoptrans holding“ 2015 m. vasario 25 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 21–25). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą maksimalus užmokesčio dydis, skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) už atsiliepimą į ieškinį buvo 1 742,50 Eur (2,5 × 697 Eur). Atsakovė 2015 m. gruodžio 21 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (1 t., b. l. 21–25, 2 t., 4–12). Pagal tuo metu buvusį užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) už atsiliepimo į patikslintą ieškinį maksimali suma – 1 785 Eur (2,5 × 714 Eur). Atsakovė 2015 m. birželio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (1 t., b. l. 87–92). Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą maksimali suma už paaiškinimus buvo 285,60 Eur (0,4 × 714 Eur). Nustatyta, kad byloje vyko penki teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 5 val., todėl maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už atstovavimą yra 357 Eur (0,1× 714 Eur × 5). Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo atstovas byloje 2015 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. balandžio 11 d. pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, 2015 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl termino pratęsimo (1 t., b. l. 119–120, 2 t., b. l. 47–48, 53–54). Pagal Rekomendacijų 8.16. punktą maksimali suma už prašymus yra 856,80 Eur (0,4 × 714 Eur × 3). Taigi, maksimali bylinėjimosi išlaidų suma pagal Rekomendacijas šioje byloje yra 5 026,90 Eur (1742,50 Eur + 1785 Eur + 285,60 Eur + 357 Eur + 856,80 Eur). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės UAB „Hoptrans holding“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (4 870,25 Eur) neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių (5 026,90 Eur) yra pagrįstos teismui pateiktais dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, banko sąskaitos išrašais), taip pat įvertinus tai, kad vyko penki teismo posėdžiai, kuriems reikėjo pasirengti, byla yra pakankamai didelės apimties, atsakovė teikė rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 93–108, 2 t., b. l. 68–74), todėl naikinti ar keisti teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsakovės atstovas G. N. 2017 m. gegužės 10 d. pateikė prašymą priteisti 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei banko sąskaitos išrašus, pagrindžiančius 1 542,75 Eur sumokėjimą advokatui (3 t., b. l. 53–57). Pagal Rekomendacijų 8.11. punktą maksimali suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 069,64 Eur (1,3 × 822,80 Eur). Nustatyta, kad 2017 m. kovo 10 d. teismo posėdis truko 3 val., 2017 m. gegužės 10 d. teismo posėdis – 3 val. (Rekomendacijų 9 punktas), todėl maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.19. punktą už atstovavimą yra 493,68 Eur (0,1× 822,80 Eur×6). Taigi, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų maksimali suma yra 1 563,32 Eur (1 069,64 Eur + 493,68 Eur). Įvertinus tai, kad atsakovės UAB „Hoptrans holding“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės (ieškovės) Ž. S. (CPK 93, 98 straipsniai).Valstybė šioje byloje patyrė 17,49 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš apeliantės (ieškovės) Ž. S. (3 t., b. l. 19, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptrans holding“, kodas 300607156, naudai 1 542,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Ž. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,49 Eur (septyniolika eurų 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.