Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. S. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad daržovių perdirbimo verslą pradėjo prieš 10-15 metų. 2004 m. įsigijo akcijas. 2007 m. atidarė įmonę Kaune ir plėtojo verslą, pelnas buvo 100000 Lt. Vėliau sužinojo, kad Kazlų Rūdoje bankrutavusi įmonė „Čečeta“, kuri nenaudojama. 2009-01-01 išsinuomojo patalpas ir pradėjo dirbti. Bankroto administratorius A. V. pasiūlė įsigyti šias patalpas, jis sutiko. Reikėjo nupirkti sodybą iš antstolio, kurią galėtų įkeisti bankui. 2009 m. kovo mėnesį pradėjo ieškoti, kas galėtų paskolinti 360000 Lt. M. J. suvedė su V. B., UAB „Hoptrans holding“. Nutarė paskolą suteikti. 2009-05-20 jis pasirašė paskolos sutartį. Visą paskolą pervedė antstoliui, įkeitė bankui. 2009-06-05 pasirašė lizingo sutartį, bankas jam suteikė 1150000 Lt, UAB „Nirguna“ tapo Registrų centre viso turto turėtoja. Įmonėje dirbo apie 15-20 darbuotojų. Jis dirbo direktoriumi nuo 2004 m.. Galvojo apie didelę perdirbimo liniją, kuri būtų ekologiškai naudinga. Šią idėją pasiūlė V. V. ir V. B., su kuriais derino pinigų investavimą į šį verslą. Jam įstatinis kapitalas netiko. Taip pat vedė derybas su M. J. dėl 24 procentų akcijų. Jie pasiūlė juos įregistruoti kaip akcininkus. Jis pasitikėdamas juos įregistravo 2010 m., padarė klaidą. Šio įforminimo gerai neatsimena, ar jis pateikė ar juristas G. S., kuriam buvo išrašytas įgaliojimas. Sąraše nurodyti akcininkai: 51 procentas akcijų UAB „Hoptrans holding“, 25 procentai - jam ir 24 procentai - M. J.. Jis liko įmonės direktoriumi, o jie perėmė visą buhalteriją. Niekada nebuvo sutarę akcijų galutinės kainos. Nauja linija kainavo 1200000 Lt. Jis juos ragino greičiau apsispręsti dėl akcijų ar įstatinio kapitalo, jie delsė, nesudarinėjo jokių sutarčių, žiūrėjo kaip jam seksis vystyti biznį. 2010 m. pradėjo išsisukinėti iš šio investavimo. 2011 m. jie pasidarę analizę paprašė grąžinti suteiktą paskolą, pasakė, jog jie nepirks akcijų ir šis biznis jiems neįdomus. Paskolos sutartį buvo pratęsę iki 2012-12-31. Reikalavo grąžinti pinigus. Jis suprato, kad jie akcijų nepirks. Tada G. S. pabandė jam pakišti tarp dokumentų 2011-04-07 akcininkų pranešimą su V. V. parašais, kur pagal minėtas sutartis jie norėtų įsikeisti savo dukterinei įmonei. Jam sukėlė šoką, nes jie norėjo atimti visą turtą. Jų paklausus dar kartą, ar jie ketina pirkti akcijas ar sumokėti, atsakymas buvo neigiamas. Tada 2011 m. jis prisiminė, kad jie registruoti Registrų centre kaip akcininkai. Jis sudarė kitą akcininkų sąrašą ir ištaisė klaidą, kad vienintelis įmonės akcininkas yra jis. Registrų centrui 2011-07-18 pateikė paaiškinimą, nes įvyko reali klaida, nebuvo jokių akcininkų, jokių sutarčių neįvyko. 2009-08-29 Akcijų pervedimo sutartis UAB „Hoptrans holding“ yra suklastota, sudaryta atbuline data, tam, kad jis negalėtų veikti vienas kaip akcininkas, priimti sprendimus ir dirbti. Yra suklastoti 5 akcininkų protokolai. Pateikta policijai, kad jį spausti, pagąsdinti. 2010-10-18 jam atostogavus, viską tvarkė G. S.. Pasitikėjo, bet kažkur pakišinėjo dokumentus, padirbinėjo parašus. Jis buvo suklaidintas. Jis niekada nenorėjo parduoti įmonės. Kategoriškai teigia, kad specialisto išvadoje nurodytų dokumentų nepasirašė. UAB „Nirguna“ du kartus kreipėsi į Europos Sąjungą paramos. Ruošė dokumentus juristas G. S., kuris dirbo ir UAB „Hoptrans holding“. Jis šių dokumentų pilnai neperskaitė, nes jų buvo labai daug, skubėjo. Paramą gavo. Juristas veikė UAB „Hoptrans holding“ naudai. UAB „Hoptrans holding“ iniciavo bankrotą. Nori tapti didžiausiais kreditoriais, valdyti įmonę, su juo susidoroti. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Nurodė, kad nešdamas 2011-07-18 paaiškinimą Registrų centrui niekada ant suklastotų dokumentų nepasirašė, pats sudarė ir pats pateikė. Nesiekė padaryti žalos UAB „Hoptrans holding“, nes jokios sutarties su jais nebuvo sudaręs. Vedė derybas su UAB „Hoptrans holding“, kad jie pirks akcijas ir taps akcininkais, bet realiai jis jų akcininkais nelaikė, nebuvo akcininkų susirinkimų, o pateikti susirinkimų protokolai, kurie yra suklastoti.

L. V. B. parodė, kad jis UAB „Hoptrans holding“ akcininkas. Pusę metų vyko derybos, jie UAB „Nirguna“ padėjo įsigyti turtą. Buvo suteiktos paskolos. Dirbo jų darbuotojai, dalyvavo projektuose. UAB „Hoptrans holding“ turėjo UAB „Nirguna“ 51 procentą akcijų. Yra pasirašytas akcijų protokolas. Vyko gamyba, procesai, toliau buvo investuojami pinigai į UAB „Nirguna“. Prasidėjo konfliktas, kadangi jie investavo pinigus, o A. S. ne. Biznio planas buvo daržovių perdirbimas UAB „Nirguna“ veiklai, o jų veikla transportas. P. R. centre, kad jie ne akcininkai, parduotos jų akcijos, kreipėsi į policiją. Pasirašant sutartį dalyvavo jis, A. S., M. J., G. S., V. V. ir finansininkas A. B., buvo pasirašyta akcijų perleidimo sutartis. Ji buvo pasirašyta UAB „Hoptrans holding“ administraciniame pastate, Žukausko g. 13, Ramučiai, Kauno r.. Patvirtino, kad akcijų perleidimo sutartį įkišti tarp kitų dokumentų nebuvo galimybės, nes nebuvo jokių kitų dokumentų. Buvo visi vienodi protokolai, vienodi lapai, visi pasirašė. UAB „Hoptarns holding“ UAB „Nirguna“ akcijas įsigijo už tai, kad padarė darbus, vedė derybas dėl įgyjamo turto. A. S. už akcijas neįvardijo sumos, kurią nori gauti už parduodamas akcijas. A. S. siūlė parduoti likusias akcijas, taip pat siūlė jam pirkti akcijas. Jų investicijomis dirbo visa gamykla, padidėjo apyvarta. UAB „Nirguna“ iškeltas bankrotas, paskolos negrąžintos.

L. V. V. parodė, kad jis UAB „Hoptarns holding“ direktorius ir bendrasavininkas. Jų įmonė įsigijusi UAB „Nirguna“ akcijas. 2009 m. M. J. jį supažindino su A. S.. Jie pasiūlė biznio planą, pagal kurį vykdys veiklą, o jie turės finansuoti tolimesnį visą procesą. Reikėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą Čečetos kaime, tam turėjo susitarti su DNB Nord banku. Procesas prasidėjo nuo tada, kai buvo priimtas sprendimas ir paskirstytos akcijos: 51 procentas UAB „Hoptrans holding“, 49 procentai priklausė A. S. ir M. J.. Dar neįvykus akcijų perrašymui, susitarė su banku dėl patalpų pardavimo, nes tos patalpos priklausė bankui. Po to paskolino pradines lėšas, nes UAB „Nirguna“ savo lėšų neturėjo visiškai. Įmonė veiklą darė garaže, kur finansiniai dokumentai buvo tvarkomi vieną kartą per metus, buhalterinė apskaita neturėjo nieko bendro su finansine įmonės būsena, pinigų kasose, sąskaitose nebuvo, kredito nemaži įsiskolinimai, abejotinos skolos, įsigyti turtui pinigų nebuvo. Čečetos turtui įsigyti neturėjo lėšų, pinigus paskolino DNB Nord bankas. Šį nekilnojamąjį turtą ketino įsigyti UAB „Nirguna“ savo vardu. Dėl turto įsigijimo jis pats asmeniškai vedė derybas su bankroto administratoriumi A. V. ir banku. UAB „Nirguna“ iš jų paskolintų lėšų padarė pradinę įmoką bankui už suteiktą paskolą. Po to UAB „Hoptarns holding“ kabinete (Betygalos g. (Centrinė g.) 1-2, Ramučiuose) buvo pasirašyta Akcijų perleidimo sutartis, kurią pasirašė A. S. ir jis bei A. S. ir M. J.. A. S. priklausė 25 procentai akcijų, M. J. - 24 procentai akcijų ir 51 procentą perleido A. S. UAB „Hoptrans holding“, tuo pačiu perleistos akcijos M. J.. UAB „Hoptrans holding“ sutartį pasirašė A. S. ir jis, jų akivaizdoje, dalyvavo ir A. B., V. B., iš jų pusės M. J. ir A. S.. Tokį variantą pasiūlė pats A. S.. Akcijos buvo perleistos neatlygintinai ir jokių papildomų įsipareigojimų jie neturėjo. Jie žiūrėjo kaip į investicinį projektą. Buvo įsigytas turtas ir investuoti pinigai be jokių įkeitimų garantų, bendrai vystant šį biznį. Davė savo darbuotoją juristą G. S., kuris darė priežiūrą visų finansinių procesų, kad apsaugoti jų paskolintus pinigus. Buvo perkamos linijos, gaunamos Europos paramos lėšos, pati įmonė veikė, sumokėdavo išmokas bankams, atlyginimus darbuotojams. Akcijų perleidimas buvo įregistruotas Registrų centre, registravo G. S.. Susirinkimai vykdavo pas juos ofise, buvo bendri rezultatų strateginiai aptarimai, buvo jų veiklos koordinavimas, nes direktoriumi buvo A. S. ir visi vidiniai nurodymai pačioje įmonėje vyko tiktai iš jo. UAB „Nirguna“ buvo gavusi Europos Sąjungos lėšas. Projektas buvo paruošas ir pagal jį UAB „Nirguna“ dirbo, pagal parašytą verslo planą. Po to, juristas G. S. pasakė, kad jiems priklausiusios akcijos perrašytos A. S. vardu. Buvo konfliktinė situacija, niekas nediskutavo su jais, priėjimo prie įmonės neturėjo, visa komunikacija visiškai nutrūko, nekeldavo niekas telefono ir jokių susitikimų nebuvo. Todėl jie buvo priversti kreiptis į policiją ir pareiškė ieškinį dėl padarytos žalos.

Liudytojas G. S. parodė, kad dirbo UAB „Hoptrans holding“ juristu. A. S. kartu su M. J. dažnai atvykdavo į įmonę verslo reikalais pas vadovus, tikslu tapti akcininkais ir vykdyti bendrą daržovių perdirbimo verslą, įsigyti patalpas. 2009 m. buvo nuspręsta pirkti bankrutuojančios įmonės patalpas, esančias Čečetos kaime. Buvo nuspręsta, kad A. S. akcijas perleidžia neatlygintinai, nes buvo UAB „Hoptrans holding“ vadovo didžiausias įdirbis, tas pastatas įgytas. Buvo sutarta nuo seno, kad UAB „Hoptrans holding“ taps UAB „Nirguna“ akcininku, valdys 51 procentą akcijų, likusios akcijos priklausė M. J. ir A. S.. Iki akcijų perleidimo, UAB „Hoptrans holding“ dar 2009 m. gegužės mėnesį suteikė paskolą UAB „Nirguna“. Jis sudarė Akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Pasirašant dalyvavo: V. V., V. B., M. J., A. S. ir A. B.. Jis akcininkų pasikeitimus užregistravo Registrų centre. Buvo padarytas akcininkų registracijos žurnalas, kurį pasirašė A. S., kuriame atsispindi, kad UAB „Hoptrans holding“ valdo 51 procentą akcijų, M. J. - 24 procentus ir A. S. - 25 procentus. Kadangi jis atstovauja įmones, su kuriomis dirba, todėl tikrina viešus duomenis juridinių asmenų registre. 2011-07-25 patikrinus Registrų centre pamatė, kad pasikeitė UAB „Hoptrans holding“ akcininkai. Padarė užklausimą, kas yra akcininkai ir tapo aišku, kad A. S. perrašė visas akcijas savo vardu, nors toks dalykas nebuvo derinamas su UAB „Hoptarns holding“, nei su akcininkais. A. S. pateikė Registrų centrui galimai suklastotą akcininkų sąrašą, kad yra vienintelis „Nirguna“ akcininkas.

Liudytoja E. U. parodė, kad ji dirbo UAB „Nirguna“ buhaltere nuo 2010 m. iki 2011 m. gegužės mėnesio. Prieš tai dirbo UAB „Hoptrans holding“ buhaltere ir puse etato UAB „Nirguna“. UAB „Nirguna“ finansinė veikla buvo sukurta, padaryta, jai atveždavo dokumentus, ji vedė įmonės apskaitą, įmonė pradėjo savo veiklą vystyti. Iki jos buhalteriją tvarkė A. B., dokumentų dalį perdavė direktorius, dalį A. B.. Iš pradžių padėtis buvo sunki, daug skolų. Po to padėtis pradėjo gerėti. Nurodymus duodavo įmonės direktorius A. S.. Įmonėje buvo trys akcininkai, buvo akcininkų registracijos žurnalas, kur nurodyta, kiek kuris asmuo turi akcijų. Visi dokumentai buvo pas ją. Sutarties neprisimena, nes, kai registravo, ji nedirbo. UAB „Nirguna“ gavo Europos Sąjungos lėšas apie 300 000 litų. Įmonė UAB „Hoptrans holding“ tiesiogiai buvo paskolinusi pinigų. Iki ji pradėjo dirbti, UAB „Nirguna“ darė gražinimus. Kol ji dirbo, nebuvo jokių pretenzijų dėl atsiskaitymo, su banku atsiskaitydavo laiku. Nebuvo pasibaigę grąžinimo terminai, viskas ėjo pagal sutartis. Su banku ir darbuotojais atsiskaitydavo iš apyvartinių lėšų, kažkiek kreditoriams pervesdavo.

L. M. J. parodė, kad 2005 m. pradėjo dirbti UAB „Nirguna“ vadybininku, Kazlų Rūdos kaimelyje. A. S. išsinuomojo dar vienas patalpas Kaune, Islandijos plente. P. A. sužinojo, kad Kazlų Rūdoje Čečetų kaime nuomojamas bankrutuojančios įmonės pastatas, pradėjo domėtis. Pastatas parsidavė su visa mėsos įranga. Vedė derybas su bankroto administratoriumi. 2007 m. išsinuomojo patalpas ir pradėjo daržovių perdirbimo veiklą. Jis taip pat ten dirbo. A. S. buvo vienintelis akcininkas. A. S. norėjo įsigyti patalpas, kad nereikėtų nuomoti. Ieškojo, kas galėtų paskolinti pinigų. Jis jį suvedė su V. B.. Paskolino apie 350000 Lt už procentus. Pastatas buvo įkeistas bankui. A. pasiūlė jiems investuoti į verslą, būti akcininkais, vyko derybos. Neruošė sutarties ir kitų neprašė, kad perleisti akcijas neatlygintinai. Jie sutiko sumokėti už akcijas ir įsilieti į šį verslą. Jis, A. S., V. V., V. B. kabinete kalbėjo, kaip įsigyti akcijas. Prie jo V. V. pasakė, kad sumokės A. 40 000 Lt, jis sumokės 20 000 Lt dalimis. Pas juos pradėjo dirbti juristas G. S.. Jis pinigų nesumokėjo, nepasirašė, kad perka akcijas. Prasidėjus darbinėms intrigoms, jis iš darbo išėjo. Po kiek laiko V. B. jo paprašė pasirašyti Akcijų pirkimo pardavimo sutartis bei kelis protokolus, siūlė 100000 Lt. Jis paskambino G. S., ar jis turi kokius dokumentus, kad yra akcininkas, jis sakė jokio dokumento neturi. Jis nebuvo sumokėjęs pinigų ir nebuvo įsigijęs akcijų, nebuvo akcininku. Jis pasitaręs atsisakė pasiūlymo. Po to iš A. S. sužinojo, kad jie bandė terorizuoti, paimti įmonę visais įmanomais būdais. Jis kaip UAB „Nirguna“ akcininkas jokių dokumentų absoliučiai nepasirašinėjo, tik pasirašė kaip komisijos narys dėl europinių projektų ir įrangos pirkimo dokumentus. Nežino, kad jis nurodytas kaip akcininkas. Protokolo dėl A. S. atlyginimo padidinimo nepasirašė. Ten suklastotas jo parašas. Pareigūnas D. K. pasiūlė rašyti pareiškimą prieš A. S., kad neva jis iš jo pavogė akcijas, kadangi yra jo pasirašyta neatlygintina sutartis, kurios jis net nematęs. Teigia, kad ant sutarčių ne jo parašai. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 str. 4 d., 2 t., b. l. 83, 91-92), liudytojas prašė jais remtis. Nurodė, kad yra pasirašęs kažkokius dokumentus dėl A. S. atlyginimo padidinimo. Taip pat pasirašinėjo ir kitus dokumentus pateiktus G. S..

L. T. U. parodė, kad jis kartu su A. S. buvo UAB „Kauno vaisiai ir daržovės“ pakalbėti su direktoriumi R. A. dėl UAB „Nirguna“ akcijų įsigijimo. Iš A. S. žinojo, kad UAB „Hoptrans holding“, bet kokia kaina nori perimti įmonę UAB „Nirguna“. Pokalbio metu suprato, kad R. A. žino apie įmonėje vykstančius ginčus dėl akcijų. R. A. pasakė, kad galutiniam sprendimui jis turi pamatyti patalpas. Jie važiavo išsiaiškinti, ar tos kalbos apie įmonės pardavimą yra pagrįstos. Jokie dokumentai nebuvo vežami. Jis suprato, kad yra ginčas dėl akcijų, nors akcininkas turėtų būti vienas A. S..

L. R. A. parodė, kad dėl bendrų darbų buvo susitikęs su A. S.. Pirmas susitikimas buvo A. S. iniciatyva. Pirmo pokalbio metu kalba vyko apie 50 procentų akcijų, bet konkrečios kalbos nebuvo, kam priklauso likusios 50 procentų, neminėjo. Informaciją, kad akcijų turi UAB „Hoptrans holding“, gavo iki antro pokalbio. Apžiūrėjus patalpas, jį domino įmonės pirkimas ar akcijų. Antro pokalbio metu buvo pasiūlyta akcijos dalimis - 50 procentų gali dabar parduoti, o likusią dalį vėliau, nes tvarkomi dokumentai. Trečią kartą susitikus su A. S. buvo bendras pokalbis apie tam tikrą sumą, kad galima nusipirkti visą įmonę. Po to karto nebesusitiko. Nebuvo derybų pirkti iš UAB „Hoptrans holding“ akcijas. Kai sužinojo, kad dalis akcijų galimai priklauso UAB „Hoptrans holding“, suprato, kad UAB „Hoptrans holding“ yra V. B. ir V. V.. Jie jam pasakė, kad vyksta teisminiai procesai, klausė, ar po to bus įdomi įmonė.

Liudytojas A. V. parodė, kad UAB „Nirguna“ turėjo ir turi šiai dienai nekilnojamąjį turtą gamybos bazėje Čečetų kaime ir įrengimus. Kreditorių sąrašas nėra labai ilgas, bendra suma apie 2200000 Lt, nusprendė sumažinti pardavimo kainą, tiek administratoriaus, tiek kreditoriaus nuomone realu pardavus turtą pilnai atsikaityti su kreditoriais ir dar išlieka tikimybė, kad liks kažkiek turto, kuris bus grąžintas ar perduotas įmonės akcininkams. Pardavimui 2800000 Lt vertę kreditoriai nustatinėjo atsižvelgiant į kreditorių reikalaujamą sumą, atsižvelgiant į pardavimo kaštus ir pretenziją bei į A. S. pateiktą informaciją apie tai, kad galėtų būti potencialių pirkėjų. Turto pardavimo kaina, kuri dengtų kreditorių reikalavus ir administravimo kaštus. Finansinės ataskaitos ruošiamos pagal buhalterinius pirminius dokumentus, įvertinus nusidėvėjimus. Bankroto proceso metu kainą vertino kreditorių komitetas. Gali atsižvelgti į nusidėvėjimą, į savo asmenines nuomones. Administratorius vykdo kreditorių komiteto įpareigojimus ir kainų mažinimas kreditorių komiteto kompetencija, administratorius yra tik vykdytojas priimtų sprendimų. Potencialių pirkėjų dėl šito objekto yra ne vienas, tikėtina, kad bus konkurencija ir tai gali sąlygoti tą kainą, kuri patvirtinta kreditorių komitete.

Civilinio ieškovo atstovas advokatas G. N. palaikė patikslintą civilinį ieškinį 407045,75 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad žala paskaičiuota pagal įmonės UAB „Nirguna“ direktoriaus A. S. sudarytą 2011-08-31 balansą. Tuo metu įmonei dar nebuvo iškelta bankroto byla. Byloje rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad A. S. perleido dalį akcijų UAB „Hoptrans holding“ ir šiai dienai ši sutartis nėra nuginčyta. Akcijų perleidimo faktą pagrindžia ir akcininkų susirinkimo protokolai, kad UAB „Hoptrans holding“ veikė kaip akcininkas, kurie surašyti administracijos vadovo A. S.. Taip pat UAB „Nirguna“ pateikti akcininkų sąrašai. Tai, kad sutartis buvo sudaryta realiai, patvirtina specialisto išvada. Rašytiniai įrodymai, veiksmai įrodo, kad UAB „Hoptrans holding“ įgijo ir turėjo UAB „Nirguna“ akcijas. A. S. pateikdamas Registrų centrui suklastotą dokumentą, kuriame jis vienintelis UAB „Nirguna“ akcininkas, įgijo svetimą turtinę teisę į akcijas. UAB „Hoptrans holding“ dėl tokio neteisėto A. S. veiksmo patyrė žalą, kuri paskaičiuota pagal turto vertę ir bankrotinę situaciją, taip pat ieškinį pagrindžia UAB „Nirguna“ 2011-08-31 balansas. Prašo priteisti iš A. S. 407045,75 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „Hoptrans holding“ naudai.

Rašytinė medžiaga: 2011-07-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje gautas UAB „Hoptrans holding“ įgalioto asmens V. B. pareiškimas apie tai, UAB „Hoptrans holding“ 2009-08-28 akcijų perleidimo sutartimi su A. S. įgijo 51 proc., UAB „Nirguna“ vardinių akcijų. Apie akcininkų pasikeitimą buvo pranešta juridinių asmenų registrų centrui. 2011-07-25 UAB „Hoptrans holding“ pasitikrino viešus duomenis apie UAB „Nirguna“ juridinių asmenų registre ir paaiškėjo faktas, kad 2011-07-19 VĮ „Registrų centras“ buvo pateiktas UAB „Nirguna“ akcininkų sąrašas 2011-07-18, kurio pagrindu 2011-07-21 A. S. juridinių asmenų registre buvo įregistruotas kaip vienintelis UAB „Nirgunu“ akcininkas. VĮ Registrų centras Kauno filialo išduotoje UAB „Nirguna“ akcininkų sąrašo, kurio pagrindu A. S. buvo įregistruotas kaip vienintelis UAB „Nirguna“ akcininkas, kopijoje yra nurodyta, kad A. S. priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Nirguna“ akcijų, o A. S. yra vienintelis UAB „Nirguna“ akcininkas. Nurodytą akcininkų sąrašą sudarė A. S. (1 t., 3-4 b. l.). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-12-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2009-08-28 akcijų perleidimo sutartyje tarp UAB „Hoptrans holding“ ir UAB „Nirguna“ pirmame lape ir antrame lape pasirašė A. S. (2 t., 112-115 b. l.), 2009-08-28 akcijų perleidimo M. J. sutartyje pasirašė A. S. ir M. J. ir 2009-09-03 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė A. S. ir M. J. (2 t., 112-115 b. l.). Byloje yra pateikti trys dokumentai, dokumentų originalai pažymėti LTEC spaudais (1 t., 146-149 b. l., 2 t., 23 b. l.). UAB „Nirguna“ akcininkų registracijos žurnalas, kuriame nurodyti akcininkai UAB „Hoptrans holding“ A. S. ir M. J. (1 t., 42-43 b. l.). UAB „Nirguna“ operacijų akcijomis registravimo žurnalas, kuriame nurodyti akcininkai UAB „Hoptrans holding“ A. S. ir M. J., pasirašytas A. S. (2 t., 71-75 b. l.). UAB „Nirguna“ akcininkų susirinkimų protokolų registras (1 t., 48-49 b. l.) 2009-08-28 akcijų perleidimo sutartys, kuriomis A. S. perleido jas UAB „Hoptrans holding“ ir M. J. (1 t., 146-149 b. l.) 2009-08-28 UAB „Nirguna“ direktoriaus A. S. pranešimas apie akcininkų pasikeitimą ir akcininkų sąrašas (1 t., 132-133 b. l., 2 t., 69 b. l.). 2009-09-03 visuotinio UAB „Nirguna“ akcininkų susirinkimo sprendimas, pasirašytas akcininkų UAB „Hoptrans holding“ A. S. ir M. J. (1 t., 151 b. l., 2 t. 23 b. l.). 2010-12-25 UAB „Nirguna“ pranešimas akcininkams, pasirašytas akcininkų UAB „Hoptrans holding“ A. S. ir M. J. (1 t., 50 b. l.). 2010-10-18 ir 2010-12-28 visuotinio UAB „Nirguna“ akcininkų susirinkimo protokolai ir dalyvių sąrašai, pasirašyti akcininkų UAB „Hoptrans holding“ A. S. ir M. J. (1 t., 51-52, 54-55 b. l.). Nuo 2009-12-30 iki 2010-07-12 paraiškos, pareiškimai dėl paramos gavimo (1 t., 152-191 b. l.). 2011-07-18 UAB „Nirguna“ direktoriaus A. S. paaiškinimas VĮ „Registrų centras“ dėl UAB „Nirguna“ akcininkų sąrašo, kuriuo jis prašo laikyti jį vieninteliu akcininku ir pridedamas akcininkų sąrašas, kuriame jis nurodytas visų 100 vnt. akcijų savininku (1 t., 141-142 b. l.). UAB „Hoptrans holding“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Nirguna“ (3 t., 104-106 b. l.). 2012-04-17 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Nirguna“ iškelta bankroto byla. Bankrutavusios UAB „Nirguna“ administratoriaus A. V. rašto matyti, kad 2012-07-05 duomenimis BUAB „Nirguna“ ilgalaikio turto vertė viso siekė 1644645,38 Lt, trumpalaikio turto vertė – 83269,70 Lt, įsipareigojimai kreditoriams – 2095396,48 Lt. Pažymėjo, kad buvęs BUAB „Nirguna“ vadovas A. S. nėra pasirašęs nei turto priėmimo perdavimo aktų nei balanso, sudaryto 2012-04-17 nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo (2012-07-05) dienos (3 t., 98-103 b. l.).

Kaltinamojo A. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d.. Kvalifikacija teisinga .

Baudžiamasis įstatymas numato, kad sukčiavimas – yra nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas ir 3) turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte.

Teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011). Turtinės teisės įgijimas - tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 straipsnis), įgijimas panaudojant apgaulę.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnį akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos.

Šioje byloje nustatyta jog bendrovė UAB „Nirguna“ buvo įsteigta vienintelio akcininko A. V. sprendimu 2002-05-13, vėliau įmonę įsigijo A. K., o nuo 2004-05-19 įmonės akcizininku tapo kaltinamasis A. S., kuris vieninteliu įmonės akcininku buvo registruotas iki 2009-09-07(t.1.b.l. 30-31). Juridinių asmenų registre 2009-09-01 buvo gautas pranešimas, dėl akcininkų sudėties pasikeitimo įregistravimo. Tačiau registratorius akcininkų pasikeitimo neįregistravo, tuo klausimu sprendimo priėmęs nebuvo( t.1.b.l. 30,31,132,133). Iš pranešimo apie akcininkus pasikeitimo matyti, kad nuo 2009-08-28 pasikeitė įmonės akcininkai UAB „Hoptrans holding“ turi 51 vienetą akcijų, A. S. – 25 vnt , o M. J. 24 vnt. akcijų, pateiktas kartu su pranešimu UAB „Nirguna“ akcininkų sąrašas. Į bylą buvo pateiktos 2009-08-28 akcijų perleidimo sutartys, kurios buvo ikiteisminio tyrimo metu tirtos specialistų. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-12-20 specialisto išvada N r. 11-2585 (11) kategoriškai patvirtina, kad 2009-08-28 akcijų perleidimo sutartyje tarp UAB „Hoptrans holding“ ir UAB „Nirguna“ pirmame lape ir antrame lape pasirašė A. S. (2 t., 112-115 b. l.), 2009-08-28 akcijų perleidimo M. J. sutartyje pasirašė A. S. ir M. J. ir 2009-09-03 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. VA-09-1 pasirašė A. S. ir M. J. (2 t., 112-115 b. l.). Byloje yra pateikti trys dokumentai, dokumentų originalai pažymėti LTEC spaudais (1 t., 146-149 b. l., 2 t., 23 b. l.). Akcijų perleidimo sutartyse nurodyta, kad nuosavybės teisė į akcijas pereina Perėmėjui, nuo šios sutarties pasirašymo momento. UAB „Nirguna“ akcininkų registracijos žurnalas, kuriame įrašyti akcininkais UAB „Hoptrans holding“ - 51 akcijos turėtojas, A. S.- 25 akcijų turėtojas ir M. J. – 24 vnt akcijų turėtojas(1 t., 42-43 b. l.). UAB „Nirguna“ operacijų akcijomis registravimo žurnalas, kuriame nurodyti akcininkai UAB „Hoptrans holding“ A. S. ir M. J., pasirašytas A. S. (2 t., 71-75 b. l.). UAB „Nirguna“ akcininkų susirinkimų protokolų registras (1 t., 48-49 b. l.). Apklausti liudytojais V. V., V. B. , G. S., buhalterė E. U. teismui patvirtino, kad 2009-08-28 perleidimo sutarčių pagrindu UAB „Hoptrans holding“ tapo UAB „Nirguna“ akcininke, nes įsigijo 51 akciją, neatlygintinai, tai yra buvo sutarta jog už atliekamą darbą, tai yra buhalterinės apskaitos tvarkymą, juridinių klausimų sprendimą, paskolų suteikimą apyvartinėms lėšoms papildyti suteikimą, paramos iš ES gavimo projektų rengimą ir kitas teiktas paslaugas susijusias su nekilnojamojo turto įsigijimo UAB „Nirgunos“ vardu, bei kreditų iš banko gavimą, UAB „Nirguna“ akcijos buvo perleistos UAB „Hoptrans holding“ nemokamai. Kada buvo rengiami paramos iš ES gavimo projektai 2009-12-30, pildomos paraiškos iš jų seka, kad subjektais dalyvaujančiais pareiškėjo valdyme yra UAB „Hoptrans holding“ – 51 akcijos turėtoja, A. S. – 25 akcijų ( procentų) turėtojas, o M. J. – 24 akcijų turėtojas. Rengiant dokumentus, buvo teigiami duomenys ne tik apie UAB „Nirguna“ turtą, pelną ir kt., bet ir apie pagrindinės akcininkės turimą turtą, gaunamą pelną ( t.1b.l.152-191).

Ištyrus ir įvertinus įrodymus, nekyla jokių abejonių, jog nuo 2009-08-28 pasirašius akcijų perleidimo sutartis UAB „Nirguna“ akcininkais tapo UAB „Hoptrans holding“ – 51 proc. akcijų turėtoja, A. S.- 25 procentų akcijų turėtoju ir M. J. – 24 procentų akcijų turėtoju. Apklaustas teisme liudytoja M. J. neneigė, jog kalba tarp UAB „Hoptrans holding“ vadovų, A. S. ir jo buvo apie akcijų pasidalijimą, kažkiek jam siūlė, bet jis nieko nepirko, pinigų nemokėjo ir teisme iš pradžių teigęs, jog nepasirašinėjo jokio dokumento, pagarsinus jo parodymus, patvirtino, jog G. S. yra jam davęs pasirašyti kažkokius dokumentus, be to jis yra pasirašęs ant kažkokio dokumento, kuriuo buvo padidintas A. S. atlyginimas. Kaltinamasis teisme paaiškino, jog jis vedė derybas su M. J. dėl 24 procentų akcijų. Jie ( Buivydis su Volkevičiumi) pasiūlė juos įregistruoti kaip akcininkus. Jis pasitikėdamas juos, tai yra UAB „Hoptrans holding“ įregistravo 2010 m., padarė klaidą. Šio įforminimo gerai neatsimena, ar jis pateikė ar juristas G. S., kuriam buvo išrašytas įgaliojimas. Sąraše nurodyti akcininkai: 51 procentas akcijų UAB „Hoptrans holding“, 25 procentai - jam ir 24 procentai - M. J.. Jis liko įmonės direktoriumi, o UAB „Hoptrans holding“ perėmė visą buhalteriją. Niekada nebuvo sutarę akcijų galutinės kainos. Matydamas, jog pastarieji išsisukinėja, neketina mokėti pinigų, bei reikalavo grąžinti paskolas, todėl jis buvo priverstas nueiti į juridinių asmenų registrą ir pateikti tikslią, o ne melagingą informaciją, kad perleidimo sutartys klaidingos ir registrų centras privalo ištaisyti klaidą. Sutikti su kaltinamojo pozicija, jog UAB „Hoptrans holding“ ar M. J. būtų turėjęs ateityje mokėti pinigus už neatlygintinai perleistas akcijas( sutartys taip ir pavadintos, ne pirkimo – pardavimo, o akcijų perleidimo neatlygintinai sutartimis) negalima, kadangi tarp šalių pasirašyta sutartis su joje išreikšta šalių valia ir galiojanti sutartis, kuri įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčyta, turi šalims įstatymo galią, nežiūrint į tai, kad joje nurodyti pasikeitimai nėra įregistruoti juridinių asmenų registre ( CK 1.75str.1d.) ir jos privalu šalims laikytis. Sutartys gali būti nuginčytos tik teismine tvarka( CK 1.78str.- 1.98str.). Kaltinamasis teigė jog akcijų perleidimo sutartys yra negaliojančios, nes pažeidė jo sutuoktinės Ž. S. interesus, jis yra susituokęs, todėl turėjo būti ir sutuoktinės sutikimas. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog Kauno miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla, kurioje ieškovė Ž. S. 2011-09-30 reiškė ieškinį gindama savo teises ir siekdama nuginčyti turto perleidimo sutartis, tačiau eilę kartų neatvykus į posėdžius ieškovei, o vėliau ir jos atstovei ieškinys 2013-02-12 buvo paliktas nenagrinėtu( t.3.b.l. 91). Teismas tenkinęs kaltinamojo prašymą buvo iškvietęs Ž. S. liudyti teisme dėl sandorių, tačiau Ž. S. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš artimą asmenį. Informacinės LITEKO sistemos duomenimis dar 2008 metais Kauno miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla, kurioje A. S. ir Ž. S. siekė santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tačiau pareiškimas praėjus daugiau nei vieneriems metams po bylos sustabdymo, buvo paliktas nenagrinėtu. Todėl nenuginčijus akcijų perleidimo sutarčių, jos yra galiojančios ir teismas vadovaujasi jomis.

Kaltinamasis A. S. žinodamas jog akcininkais yra ne tik jis, bet ir M. J. bei UAB „Hoptrans holding“, 2011-07-18 veikdamas kaip UAB „Nirguna“ direktorius pateikė paaiškinimą VĮ „Registrų centras“ dėl UAB „Nirguna“ akcininkų sąrašo, kuriuo jis prašė laikyti jį vieninteliu akcininku ir pridėjo akcininkų sąrašą, kuriame jis nurodytas visų 100 vnt. akcijų savininku, bei užpildė prašymą įregistruoti pakeistus duomenis (1 t., 134-139, 141-142 b. l.). Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2011-07-21 sprendimu nutarė įregistruoti akcininku A. S.( t.1b.l. 140). Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Tokiu atveju apgautasis asmuo ir nukentėjusysis nesutampa. Taigi šiuo atveju kaltinamasis A. S. panaudodamas bendrovės direktoriaus vardu surašytus dokumentus- informaciją apie neva įvykusią klaidą, apie akcininkų pasikeitimus 2009-08-28, bei pateikdamas akcininkų sąrašą, kuris neatitiko tikrovės, tyčia panaudojo apgaulę, siekdamas įgyti turtinę teisę į jam nepriklausančias akcijas, o tuo pačiu ir šių akcijų turėtojo teises visa apimtimi. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą yra to dokumento klastojimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Taigi atsakomybė pagal minėto straipsnio dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-426/2006, 2K-290/2008, 2K-334/2010). Todėl kaltinamojo teiginiai teisiamojo posėdžio metu, jog jis juridinių asmenų registrui pateikė teisingą informaciją, yra tik jo gynybos pozicija neparemta jokiais įrodymais, todėl vertintina kritiškai. Nuosavybė į vertybinius popierius, akcijas gali būti perleidžiama kitam asmeniui tik civilinių teisinių sandorių pagrindu. Kaltinamojo gynėjo teiginiai, kad kaltinime minimas M. J., kuris teigė , kad jis jokių pretenzijų neturi kaltinamajam, priešingai, teigia jis niekada neturėjęs 24 procentų UAB „Nirguna“ akcijų, lieka neaišku kodėl prokuroras negina M. J. teisių. Civiliniai teisiniai santykiai tarp asmenų gali būti įvairūs, tame tarpe ir susitarimai žodžiu. Tai, kad vienas iš akcininkų nereiškia pretenzijų kaltinamajam, niekaip neįtakoja baudžiamosios atsakomybės sukčiavimo atveju , neteisėtai įgyjant turtinę teisę į 51 proc. akcijų. Nustatyta , kad M. J. su kaltinamuoju A. S. palaikė draugiškus santykius, M. J. kaltinamąjį suvedė su UAB „Hoptrans holdingu“ vadovais, juos abu sieju bendri siekiai. Todėl jo parodymai, kurie buvo paneigti ekspertų išvadomis, rodo jo suinteresuotumą bylos baigtimi, norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. M. J. parodymus keitė net teisme, ir tik pagarsinus duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis patvirtino, kad tuomet sakė tiesą. Be to kaltinamojo gynėjas didelę reikšmę suteikė ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodytai ekspertų pastabai: kad nepanaudojo lyginimui pateiktų M. J. parašų, esančių 2010-02-05 pranešime akcininkams ir 2010-12-28 visuotiniame akcininkų susirinkimo protokole Nr.2 ir šio protokolo priede, nes buvo suabejota jų autentiškumu. Teismas daro išvadą, kad naudoti palyginimui pateiktus parašų pavyzdžius- laisvuosius su tiriamaisiais, yra eksperto teisė, jeigu ekspertas suabejojo, jis jų tyrime nenaudojo ir nurodė priežastį, tačiau tai niekaip neįtakojo tiriamųjų parašų ir kategoriškos išvados dėl tiriamuose dokumentuose esančių parašų.