- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2-1711-808/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02650-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE
- Atsakovas
- R. M.
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, pateikdamas ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2 583,60 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2022 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino transporto priemonę VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK) pažymoje nurodyta, kad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos yra atsakingas transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau ir – TPVCAPDĮ) bei Taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 (toliau – ir Taisyklės), atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims nuostolius – išmokėjo bendrą 2 623,40 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškinys teikiamas įgyvendinant draudikui įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę. Ieškovas pažymi, jog iki kreipimosi į teismą, šalys buvo susitarusios, kad atsakovas atlygins žalą dalimis. Vykdydamas susitarimą, atsakovas yra sumokėjęs 40 Eur, todėl prašoma teismo priteisti likusią neapmokėtą reikalavimo sumą – 2 583,60 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 3 dalį, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmes turtinę padėtį. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir todėl negalės iš karto sumokėti visą reikalaujamą žalą. Jis neturi jokio registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį pardavęs galėtų atlyginti žalą, o jo gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa, iš kurios jis turi pragyventi. Todėl prašo sumažinti priteistinos žalos dydį iki 1 260 Eur ir šios sumos mokėjimą išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad atsakovas prašo sumažinti priteistinos sumos dydį daugiau nei dvigubai (nuo 2 583,60 Eur iki 1 260 Eur), tokį prašymą grįsdamas sunkia finansine padėtimi, tačiau jokių duomenų apie faktiškai gaunamas pajamas tesimui nepateikė. Atsakovas reikšdamas prašymą sumažinti priteistinos sumos dydį nenurodė, jog pareikštas regresinis reikalavimas yra nepagrįstas. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė sumažinti priteistinos žalos dydį tik tiems atvejams, kai žala buvo padaryta ne tyčia, o atsakovo veiksmai vertintini kaip tyčiniai. Ieškovas nurodė, kad taikos sutartimi turėtų būti susitarta dėl visos ieškovo neapmokėtos žalos ir 25 proc. ieškovo šioje civilinėje byloje sumokėto žyminio mokesčio atlyginimo bei 5 proc. metinių palūkanų apmokėjimo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus. Papildomai pažymėjo, jog paties regresinio reikalavimo dydžio neginčija, o remiasi CK 6.280 straispnio 3 dalies nuostata, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį. Prašo leisti 1 260 Eur sumą mokėti dalimis per 24 mėnesius, kas mėnesį mokant po 52,50 Eur. Anot atsakovo, ieškovas tam neprieštarauja ir sutiktų sudaryti taikos sutartį dėl žalos atlyginimo dalimis, tačiau pilnai patenkinant ieškinio reikalavimus. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, skolos išdėstytmas dalimas yra protingas ir teisingas, nes tokiu būdu šis ginčas bus greičiau išspręstas ir atitikų tiek ieškovo interesus, tiek atsakovo realias galimybes atlyginti teismo priteistą žalą.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais.
7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė sumažinti priteistinos sumos dydį dėl finansinės padėties ir leisti ją išmokėti dalimis per 24-27 mėn. laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys iš esmės tenkinamas.
8. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- 2022 m. sausio 28 d. ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, draudimo sutartimi Nr. 02-6928796;
- 2022 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma;
- 2022 m. rugpjūčio 16 d. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 22-086;
- 2022 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. JPI 004979;
- 2022 m. rugpjūčio 22 d. ERGO pranešimu apie draudimo išmoką;
- 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškovo regresine pretenzija atsakovui.
9. Nagrinėjamoje byloje savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais atsakovas grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:
- 2023 m. rugsėjo 22 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos pažyma;
- 2024 m. spalio 7 d. Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma;
- 2024 m. rugsėjo 23 d. VŠĮ (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) ligoninės atsakovo R. M. ligos epikrize ir medicinos dokumentų išrašu.
10. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualu pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).
11. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų.
12. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, pagal kurį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo panaikina draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl regresinio reikalavimo pagrįstumo, tačiau atsakovas teismo prašo sumažinti žalos dydį dėl sunkios finansinės padėties.
16. Byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 25 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. (Duomenys neskelbtini) AVPK pažymoje nurodyta, kad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, atsakingas yra transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Eismo įvykio metu transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas (atsakovas) susidūrė ir apgadino transporto priemonę VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Taisyklėmis, atlygino nuostolius dėl eismo įvykio žalą patyrusiems asmenims, t. y. išmokėjo bendrą 2 623,40 Eur draudimo išmoką. Taigi, pateiktu ieškiniu ieškovas įgyvendina draudikui įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę. Šalys patvirtino, kad ikiteisminio proceso metu buvo susitarusios, kad atsakovas žalą atlygins dalimis, tačiau iš viso jis (atsakovas) sumokėjęs tik 40 Eur iš 2 623,40 Eur.
18. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, o 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
19. Nagrinėjamu atveju, ieškovo regresinis reikalavimas atsakovui atsirado po to, kai atsakovas, būdamas neblaivus, valdė transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie atsakovo veiksmai vertinami kaip tyčiniai, nes žinodamas, jog įstatymu yra draudžiama valdyti transporto priemonę esant neblaiviam, jis draudimą pažeidė ir automobilį vairavo neblaivus, nesilaikė saugaus atstumo reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio, buvo neatidus ir nerūpestingas. Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko, nes atsakovo transporto priemonė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į ta eismo juosta važiuojantį automobilį. Akivaizdu, kad jeigu atsakovas elgtųsi atidžiai ir rūpestingai, būtų blaivus, tikėtina, toks eismo įvykis nebūtų įvykęs.
20. Byloje atsakovas teigia, kad atlygintinos žalos dydis turėtų būti sumažintas, nes atsakovo finansinė padėtis yra sunki, o sveikata prasta. Iš atsakovo pateiktos VŠĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2023 m. rugsėjo 22 d. pažymos matyti, kad jis gali dirbti, išskyrus darbą susijusį, su daugiau kaip 15 kg kilnojimu, nuolatiniais liemens palenkimais, ilgalaikiu vaikščiojimu ir stovėjimu. Atsakovas taip pat pateikė 2024 m. spalio 7 d. pažymą apie registraciją užimtumo tarnyboje. Tačiau, teismui nepateikė nei duomenų apie gaunamą socialinę pašalpą, nei įrodymų į bylą, jog neturi jokio kilnojamojo ir/ nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo mažinti ieškovo reikalaujamos priteisti sumos. Todėl atsakovo argumentai dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo yra atmetami.
21. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 583,60 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 583,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
23. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo už ieškinį sumokėtą 59 Eur žyminį mokestį.
26. Nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinus ieškovo materialiuosius ieškinio reikalavimus, ieškovui iš atsakovo priteistina 59 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 59 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
27. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,70 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ieškovo ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013), veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288) naudai 2 583,60 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 60 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 583,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas - šią sumą išdėstant per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.