Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-06-01 · Civilinė byla Nr. e2YT-3642-1024/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-01
Bylos Nr.
e2YT-3642-1024/2023
Teisminio proceso Nr.
2-33-3-00868-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3642-1024/2023Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00868-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 1 d.Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo A. S. pareiškimo dėl juridinio reikšmę turinčių fakto nustatymo fakto priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., mirusi (duomenys neskelbtini), 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškimą atsisakoma priimti.

Motyvuojamoji dalis

2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

3. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

4. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad jo jau šiuo metu mirusi mama, būdama santuokoje su A. S. įgijo 0,8000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) J. S. ir A. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).

6. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).

7. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas, jog visas žemės sklypas priklauso mirusiai J. S. asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.

8. Teismas pažymi, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl viso buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą, pareiga. Faktas apie J. S. panaudotas lėšas įgyjant žemės sklypą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Pareiškėjas siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti J. S. priklausantį turtą, t. y. turto teisinį rėžimą, bei siekdamas nuginčyti turto režimą pareiškėjas gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.

9. Šiuo atveju ypatingosios teisenos tvarka negali būti sprendžiama dėl turto teisinio režimo nustatymo. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad santuokoje įgytas turtas yra J. S. asmeninė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, su tokiu reikalavimu turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (žr., Vilniaus apygardos teismo 2020-04-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1131-933/2020; 2020-01-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-73-855/2020). Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2020-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-141-614/2020, 2020-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-22-656/2020).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nesant vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų (CPK 445 straipsnis), pareiškėjo pareiškimą atsisakoma priimti.

11. Pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis byloje nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 87 straipsnis). Pažymima, kad CPK 87 straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais, teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą (CPK 87 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti A. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė