Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. R., jo atstovei advokatei Inetai Kačenauskienei, atsakovei G. R., jos atstovei advokatei Agnei Gaurelienei, institucijos teikiančios išvadą atstovei E. B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį dėl bendravimo tvarkos skyrium gyvenančiam tėvui su vaikais nustatymo ir atsakovės G. R. priešieškinį dėl leidimo nepilnamečius vaikus išsivežti nuolat gyventi į užsienį, nustatyti bendravimo tvarką ir pakeisti išlaikymo dydį, institucija teikianti išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) bendru sutuoktinių sutarimu (8-11 b.l., tomas I)¹. Po santuokos nutraukimo šalių sūnaus ir dukters gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina. Santuoką nutraukiant šalys sutarė, kad vaikų tėvas teiks išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį, kiekvienam vaikui. Šiuo metu ieškovas teikia išlaikymą pervesdamas atsakovei po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Konkreti ir detali bendravimo tvarka nustatyta nebuvo, sutuoktiniai sutarė, kad abu tėvai dalyvaus vaikų gyvenime ir jų auklėjime turėdami lygias teises ir lygias pareigas. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, spręs abu tėvai kartu.

Nors minėta 3.174 straipsnio 3 dalies formuluotė įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 2 d., Kasacinis teismas tokią taisyklę dėl abiejų tėvų sutikimo yra suformulavęs ir ankstesnėje savo praktikoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014. Teismas pateiktą teisės aiškinimą laiko aktualiu nagrinėjamos bylos kontekste ir spręsdamas šalių ginčą juo vadovaujasi. Taip pat teismas aktualiu laiko ir kasacinio teismo praktiką, formuota civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir ja vadovaujasi nagrinėdamas šią bylą.

Vaikų motina į ieškovą prašydama leidimo vaikus išsivežti nuolat gyventi į užsienį kreipėsi tik po to, kai teismas teikiamam priešieškiniui nustatė terminą trūkumams pašalinti. Nors iš byloje teikiamo šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis akivaizdu, kad tam tikros aplinkybės apie atsakovės ketinimą išvykti į užsienį su vaikais ieškovui buvo žinomos, tačiau aiškaus ir išsamaus kreipimosi į vaikų tėvą informuojant jį apie visas gyvenimo užsienyje sąlygas nebuvo. Kaip yra pažymėta minėtoje teismų praktikoje, toks sutikimas kyla iš abiejų tėvų valdžios teisių ir pareigų turinio. Atsakovė tokio sprendimo su ieškovu nederino, dėl sąlygų, aplinkybių ar terminų su juo bendros pozicijos neieškojo. Todėl atsakovei atsiranda pareiga įrodinėti, kad vaikų tėvo atsisakymas sutikti yra teisiškai nepagrįstas ir išvykimas atitinka geriausius vaikų interesus. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog atsakovė siekia išvykti į galimai didesnės ekonominės gerovės valstybę, savaime nėra reikšmingas argumentas, nes atsakovei tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad išvykimas atitinka konkrečių ginčo šalių vaikų konkrečius interesus.

Teismas visuotinai žinoma aplinkybe laiko, kad JK po B. referendumo yra nusprendusi išstoti iš Europos Sąjungos. Nors valstybei dar esant ES sudėtyje joje turėtų galioti Europos Sąjungos steigimo dokumentuose numatytos pagrindinės laisvės, tame tarpe ir laisvas asmenų judėjimas, teismas pažymi, kad kiekviena valstybė narė yra galinti nustatyti tam tikrus šios laisvės apribojimus, ypač išstojimo laikotarpiu. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos būsimą teisinę padėtį J.K. Teismo vertinimu, atidus ir rūpestingas asmuo siekdamas įsidarbinti norimoje šalyje išsiaiškintų, ar dėl B. yra atsiradę kokie nors papildomi reikalavimai, juos aptarti su darbdaviu, o jei tokių nėra - pasirūpinti, kad darbdavio sutikime būtų pažymėta, kad jokie papildomi reikalavimai darbuotojams iš ES šalių nėra keliami.

Kaip minėta, atsakovė yra pateikusi būsto nuomos sutartį. Nors atsakovė nurodė, kad tai individualus būstas su atskiru kiemu, o name kiekvienas vaikas turės po atskirą kambarį, iš pateiktos sutarties tokių duomenų negalima nustatyti. Nors atsakovė nurodo, kad jokie kiti asmenys kartu negyvens, nuomininku yra nurodomas ir R. B.. Dar daugiau, sutarties antrame lape matyti, kad šis asmuo yra įrašytas tuo pačiu šriftu kaip ir kiti sutarties duomenys, atsakovės vardas ir pavardė įrašyti kitu šriftu, todėl galimai pripašyti vėliau. Atsakovė negalėjo nurodyti, kodėl jos pavardė sutartyje įrašyta kitu šriftu (kita rašysena). Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad ji realiai pasirašytą sutartį vykdo, nurodė, kad nuomos mokestį moka jos tėvas pervesdamas R., o būstas šiuo metu yra tuščias ir niekas jame negyvena. Teismas pažymi, kad jokie duomenys apie mokėjimus pagal nuomos sutartį nėra pateikti, o pati nuomos sutartis (sutarties 3.4 punktas) nurodo, kad būstas negali būti paliktas negyvenamas ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui. Akivaizdu, kad šis reikalavimas pagal atsakovės paaiškinimus turi būti pažeistas, todėl nėra žinoma ir ar sutartis nėra pasibaigusi, pavyzdžiui, ją nutraukiant.

Teismo vertinimu, atsakovė nepateikė teismui pakankamų duomenų apie savo ekonominės veiklos ir pajamų pakankamumą ir stabilumą. Nors atsakovė pateikė duomenis iš galimo būsimo darbdavio „G. G. G.“ ir galimą darbo užmokesčio dydį, atsakovė 2019 metų vasarą net tris kartus lankėsi J.K. ir nė sykio nesusitiko su galimu būsimu darbdaviu, niekada nesilankė galimoje darbo vietoje. Galimo darbdavio pranešime nurodoma, kad darbas vyksta nuo 8 val. iki 17 val., tačiau iš pažymos negalima daryti išvados, kad darbas vyksta tik darbo dienomis, juolab atsakovė teikdama paaiškinimus nurodė, kad galimai tektų dirbti ir kas antrą savaitgalį (2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 27 min. iki 1 val. 30 min.). Atsakovė taip pat aiškino, kad darbas J.K. jai yra susijęs ir su galima karjeros galimybe – tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau ir šių aplinkybių detalių atsakovė negalėjo aiškiai nurodyti. Ar kvalifikacijos kėlimas vyktų papildomu po darbo laiku ji nežinanti, tik bendrai samprotaujanti, kad turėtų vykti pagrindiniu darbo laiku (2019 m. lapkričio 19 d. posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 28 min. iki 1 val. 29 min.). Taip pat atsakovė negalėjo nurodyti galimos savo išlaidų struktūros, šalies socialinės politikos aspektų, sveikatos priežiūros veikimo esminių principų (mokama ji ar ne), atsakovė nežinojo, kokias ji teises kaip motina turi, kuomet vaikai negali eiti į mokyklą dėl ligos ar kitų svarbių aplinkybių ir reikalingas vaikų slaugymas namuose.

Taip pat byloje nėra duomenų kaip vaikai būtų priimti į mokymo įstaigas, ar jie pradėtų mokytis tik angliškai kalbančioje aplinkoje, kurioje klasėje, kaip vyksta kalbos nemokančių mokinių integracija ir t.t. Tokia informacija nėra žinoma nei atsakovei, nei vaikams. Atsakovė apsiriboja tik bendru vertinimu, kad J.K. mokymo sistema geresnė ir mokymosi priemonės mokykloje yra nemokamos.

Taigi teismas, vertindamas prieš tai aptartus faktinius duomenis apie atsakovės gyvenimo sąlygų neaiškumą, socialinių ryšių silpnumą ir atsakovės faktinius santykius su darbdaviu, kad ji nė karto su juo susitikusi nebuvo, realaus darbo laiko, trukmės ir karjeros galimybių nežinanti, o visus šiuos duomenis padėjo gauti R. B., apie kurį detalios informacijos atsakovė teikti nenorėjo, teismas sprendžia, kad ieškovo atsisakymas sutikti, jog vaikai išvyktų į užsienį, yra teisiškai pagrįstas.

Teismas, nebekartodamas argumentų dėl gyvenamosios vietos, mokymo įstaigų ir socialinės aplinkos, pažymi, kad nenustatė, jog leidimas vaikus išvežti į užsienį atitiktų ir vaikų geriausius interesus. Vaikai yra integravęsi į jų gyvenamąją visuomenę, joje turi socialinių santykių tinklą ir reikšmingus asmenis jame. Atsakovė nepateikė duomenų kaip šių santykių netekimai būtų kompensuojami vaikams gyvenant užsienyje. Teismo vertinimu, vien atsakovės teiginiai, kad sūnui G. svarbu, kad J.K. universitetai yra geresni nežinant jokių konkrečių priėmimo, mokymosi ir ypač finansavimo sąlygų, negali būti vertinami kaip atitinkantys geriausius vaiko interesus.

Teismas atskirai pažymi, kad tokios kategorijos bylose ypatingai svarbus siekiančio išvykti tėvo (motinos) visiškas sąžiningumas ir atvirumas. Daugelis aplinkybių tokiose bylose yra susiję su užsienio valstybėmis ir šie duomenys yra nežinomi bei sunkiai patikrinami Lietuvoje liekančiam tėvui ar teismui. Šiuo atveju atsakovė pati su vaikų tėvu nebendravo, taip pat teismui nesuteikė detalios informacijos apie jos santykius su R. B. apsiribodama, kad tai tik draugas ir apie bendras ateities perspektyvas ji negalinti kalbėti, nors šis asmuo išnuomojo būstą, teikė visus duomenis iš darbdavio, su kuriuo atsakovė net nebuvo susitikusi, kitaip jai esmingai padėjo.

Taip pat teismas sprendžia atmesti šį reikalavimą vertinant ir atsakovės prašomą nustatyti vaikų ir tėvo bendravimo tvarką. Akivaizdu, kad vaikams išvykus gyventi į užsienį vaikų ir tėvo ryšys silpnėja, todėl atsakovė aiškiai turėjo nurodyti kieno lėšomis ir kokiu būdu bendravimas būtų palaikomas. Vaikų ir jų giminaičių ryšių silpnėjimas ir atsakovei nepateikiant duomenų kaip jie būtų puoselėjami taip pat neatitinka geriausių vaikų interesų.

Dėl vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos.

Atmetus reikalavimą dėl leidimo vaikus išvežti į užsienį atmestinas ir reikalavimas nustatyti atsakovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, kadangi ji apima vaikų ir tėvo bendravimą vaikams ir tėvui gyvenant skirtingose šalyse. Todėl spręstina dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.

Atsakovės nesutikimas su ieškovo prašoma nustatyti tvarka grindžiamas tuo, kad K. grįžusi iš tėvo būna irzli ir pavargusi. Teismo vertinimu, šešių metų vaikas pavargti gali dėl įvairių priežasčių ir tapti irzlesniu, tačiau tai negali tapti pagrindu riboti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo. Teismo vertinimu, prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra atitinkanti šalių dukters K. dienotvarkę ir vaiko interesus atitinka dukters bendravimas du kartus per savaitę kas antrą savaitę bei kas antrą savaitgalį ir tėvo atostogų metu.

Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad jei į užsienį išvyksta tik G. R. vaikai pasilieka su tėvu V. R. jų gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini). G. R. privalo užtikrinti vaikų tėvui V. R. patekimą į būstą, adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad vaikų gyvenamąją vietą nustačius su motina, ji turi diskrecijos teisę nuspręsti su kuo liks vaikai jos trumpalaikės išvykos Lietuvoje ar užsienyje metu, todėl nėra pagrindo šį ieškovo ieškinio reikalavimą tenkinti. Teismas papildomai pažymi, kad nors butas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra dalinė šalių nuosavybė, jis yra vaikų ir atsakovės būstas LR Konstitucijos 24 straipsnio prasme. Būstas be gyventojo sutikimo ir neišvengiamo būtinumo yra neliečiamas. Ši nuostata esmingai yra susijusi ir asmens teise į privatų gyvenimą. Šalių santuoka yra nutraukta, šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovė kategoriškai nesutinka, kad ieškovas lankytųsi ir būtų jos gyvenamajame būste. Teismo vertinimu, tokie reikalavimai yra teisėti ir gerbtini, todėl šioje dalyje ieškovo prašoma patvirtinti bendravimo tvarka atmestina. Teismas pažymi, kad ypatingais ir išskirtiniais atvejais teismas galėtų nustatyti ir tokią bendravimo tvarką, t.y. bendravimo tvarką vaiko namuose (pavyzdžiui, vaikui sergant ir negalint išeiti iš namų ar pan.), tačiau šios bylos kontekste pasakytina, kad ieškovas turi savo gyvenamąją vietą, kitas erdves, kuriose gali netrukdomai bendrauti su dukterimi.

Kaip minėta, ieškovo priešiški santykiai yra ne tik su atsakove, tačiau ir su šalių sūnumi G. Šalių sūnus su tėvu iš esmės nebendrauja, kalba tik tiek, kiek reikia tuomet, kai tėvas atvyksta pasiimti K. Atsisakymą bendrauti vaikas grindžia nuolatiniu spaudimu iš tėvo pusės. Tai, kad vaiko ir tėvo santykiai įtempti, vaiko apklausos metu įvertino ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Vaikas yra pareiškęs savo nuomonę, kad su tėvu bendrauti nenorintis.

Esant tokiems tėvo ir sūnaus santykiams teismas pažymi, kad iš esmės negali būti nustatyta įprastinė vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Tokia tvarka, kai skyrium gyvenantis tėvas ir vaikas bendrauja kartą arba du per savaitę ir kas antrą savaitgalį, laikytina normalia įprastine bendravimo tvarka ir ji nustatoma esant normaliems santykiams. Nagrinėjamu atveju teismas sūnaus ir tėvo santykių negali laikyti normaliais ir todėl negali nustatyti tokios įprastinės tvarkos. G. yra sulaukęs 16 metų ir jo nuomonė ir nuostatos sprendžiamos bylos kontekste negali būti negerbtinos.

Teismo vertinimu, tokia vaiko nuostata negalėjo atsirasti staiga ar spontaniškai, tai yra tam tikrą laiką socialiai konstruojamo santykio rezultatas. Ir tėvas, kaip šito santykio išmintingesnė, atsakingesnė ir rūpestingesnė pusė, turi prisiimti didesnę dalį atsakomybės už esamą rezultatą. Teismo vertinimu, ieškovas, siekdamas pasiteisinti sūnaus sudėtingu paauglišku amžiumi, atsakomybę dėl negalėjimo ar nepakankamų paties pastangų tapti reikšminga savo vaiko gyvenimo dalimi perkelia vaikui ar atsakovei. Iš vaiko paaiškinimų teismas daro išvadą, kad vaikas su tėvu bendraudamas nepatiria pozityvių emocijų, o tėvas savo bendravimo nei taktikos, nei pobūdžio nekeičia. Nustatant vaiko ir tėvo bendravimo tvarką negali būti nustatyta tokia tvarka, kurioje vaikas būtų jį traumuojančiame santykyje. Nors vaiko teisių apsaugos specialistės nurodė, kad tokiu atveju ieškovas galėtų gauti socialines paslaugas, pavyzdžiui, atvejo vadybą, ieškovas tokios galimybės nesvarstė ir savo reikalavimo nebandė koreguoti.

Taigi teismas, vertindamas aptartas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo sąmoningumą ir brandumą, gerbdamas vaiko nuomonę, taip pat iš esmės vertindamas ieškovo nelankstumą šioje situacijoje, sprendžia reikalavimo dalį dėl bendravimo su sūnumi atmesti ir bendravimo tvarkos su juo nenustatyti. Teismas daro išvadą, kad priešiškų vaiko ir tėvo santykių kontekste nustatoma bendravimo tvarka neatitiks geriausių vaiko interesų. Teismas pažymi, kad ieškovui dedant didesnes pastangas, pasitelkiant socialinių institucijų pagalbą, vaiko ir tėvo bendravimo tvarka gali būti nustatyta ateityje ieškovui nurodant kaip jis ketina spręsti vaiko priešiškumo ir nutolimo nuo tėvo klausimą.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

G. R. prašė priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikams po 250 Eur.

Išlaikymas vaikui, nustatomas pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Tinkamo balanso radimas tarp šių dviejų kriterijų ir lemia teisėto, pagrįsto ir adekvataus išlaikymo priteisimą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Byloje nustatyta, kad vaikams yra 16 ir 6 metai, sūnus lanko mokyklą, o duktė - priešmokyklinio ugdymo grupę. Abu vaikai iš esmės neturi specialiųjų poreikių, yra normalios sveikatos.

Išlaikymo dydžiui pagrįsti atsakovė sudarė vaikų poreikiams reikalingų išlaidų suvestinę (95 ir 96 b.l., tomas I), iš kurios matyti, kad didžioji dalis lėšų skiriama būtiniems vaikų poreikiams patenkinti: maistui (namuose ir mokykloje), rūbams, avalynei, vitaminams, vaistams, mokslo priemonėms, būreliams, higienos priemonėms, taip pat auklei.

Ieškovas nepateikė duomenų, kad kurie nors nurodyti vaikų poreikiai neatitiktų tikrovės, tačiau nurodė, kad jo pajamos yra apie 600 Eur, dabar jis teikia išlaikymą po 150 Eur ir tai sudaro pusę jo gaunamo darbo užmokesčio, todėl daugiau teikti jis negalintis. Atsakovės pajamos taip pat yra panašaus dydžio. Šalys kartu po ½ turi butą, kuriame gyvena atsakovė su vaikais.

Teismas, vertindamas vaikų poreikius, laiko, kad tiek šalių sūnaus, tiek dukters poreikiai gali būti apibūdinti kaip iš esmės vidutinio paaugliško amžiaus berniuko ir ikimokyklinio amžiaus mergaitės normalūs poreikiai. Byloje nėra duomenų, kad šalių sūnus ar dukra turėtų specialių talentų ar išskirtinių gabumų, kurie būtų specialiai lavinami, ar tam būtų reikalingos specialios priemonės. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jiems būtų reikalingos specialios priemonės ar speciali priežiūra, susijusios su vaiko specialiais sveikatos poreikiais.

Teismas, vertindamas, kad nėra duomenų, jog šalių sūnui ar dukteriai reikalingos kokios nors specialios priemonės, susijusios su vaikų specialiais sveikatos ar ugdymo poreikiais, ir abiejų tėvų galimybes, be to, ieškovas neįrodinėjo mažesnių vaiko poreikių, teismas iš esmės atsakovės nurodomas išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir protingomis išlaidomis, reikalingomis vaikų G. ir K. išlaikymui kiekvieną mėnesį po 450 - 500 Eur.

Sprendžiant priteistino išlaikymo dydį vertintina ir valstybės socialinės politikos priemonės, kad ieškovei papildomai kiekvieną mėnesį yra mokami ir vaiko pinigai – 50,00 Eur už kiekvieną vaiką, o nuo 2020 metų po 60 Eur kas mėnesį.

Taigi tėvams tenkanti vaiko išlaikymo dalis yra apie 400 - 450 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia tenkinti atsakovės reikalavimą iš dalies ir priteisti iš ieškovo vaikų išlaikymui po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2019 m. liepos 11 d.

Nors ieškovas nurodė, kad didesnių pajamų negali gauti dėl savo sveikatos būklės, teismas šių argumentų nepripažįsta teisiškai reikšmingais. Ieškovas yra pateikęs duomenis apie tai, kad jam buvo suteiktas gydymas N. 2019 m. vasario 26,27 dienomis. Taip pat, kad ieškovas gali dirbti, išskyrus darbus prie elektros jungčių (7-10 b.l., tomas II). Šie duomenys, teismo vertinimu, negali paneigti ieškovo pareigos dėti didesnes pastangas siekiant labiau užtikrinti vaikų gerovę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas pateikė reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su abiem vaikais nustatymo, tenkinus reikalavimą tik dėl bendravimo su dukterimi nustatymo teismas laiko, kad ieškovo ieškinys patenkintas 50 proc.

Atsakovė pateikė tris reikalavimus – dėl leidimo vaikus išsivežti, nustatyti bendravimo tvarką ir pakeisti išlaikymo dydį.

2016 m. spalio 19 d. sprendimu nustatytas vaikams teikiamas išlaikymas po 100 Eur. Teismas, skaičiuodamas patenkintų reikalavimų proporciją, skaičiuoja reikalavimo skirtumą nuo jau nustatyto išlaikymo dydžio, todėl reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra patenkintas 67 proc. (100 Eur iš 150 Eur sumos virš jau priteisto 100 Eur išlaikymo). Kiti atsakovės reikalavimai atmesti. Bendra visų priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija yra 22 procentai (67 proc + 0 proc. + 0 proc./ 3).

Pagal šias proporcijas skirstytinos ir šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas pateikė duomenis apie 800 Eur patirtas bylinėjimo išlaidas - pagal 2019-11-19 (700 Eur) ir 2019-12-07 (100 Eur) prašymus. Atsakovė pateikė duomenis apie 940 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagal 2019-12-03 prašymą ir 150 Eur žyminio mokesčio (80 b.l tomas I).

Šias išlaidas teismas tarp šalių paskirsto pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Pagal proporciją teismas skirsto ieškovo patirtas 800 Eur išlaidas ir atsakovės 1090 Eur. Ieškovui priteistinos 400 Eur (800 Eur x 50 proc) atstovavimo išlaidų. Atsakovei priteistina 239,80 Eur (1090 Eur x 22 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Siekiant ekonomiškumo vykdant teismo sprendimą šalims įskaitytinos viena kitai priteistos bylinėjimo išlaidos ir ieškovui iš atsakovės priteistina 160,20 Eur (400 Eur – 239,80 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškovo patikslintą ieškinį ir atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią V. R. ir nepilnametės dukters K. R. bendravimo tvarką:

1. Tėvas V. R. kiekvienos metų neporinės savaitės penktadienį pasiima K. R. iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos Š. mieste 18 valandą ir grąžina vaiką į tą pačią vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 valandą. Vaiko buvimo pas tėvą metu tėvas įsipareigoja užtikrinti vaiko pamokų ruošą ir pasirengimą kitos savaitės užsiėmimams.

2. Tuo atveju, jei neporinės metų savaitės savaitgalis yra vaikų motinos G. R. ne darbo laikas ir ji pageidauja savo ne darbo savaitgalį praleisti su vaiku, tėvo V. R. bendravimo su vaikais laikas perkeliamas į kitą, tai yra būsimą porinės savaitės savaitgalį.

3. Tėvas V. R. kiekvienų metų porinės savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiima nepilnametę K. R. iš nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos Š. mieste 18 valandą ir grąžina vaiką į tą pačią vietą tą pačią dieną 20 valandą.

4. Tėvas turi teisę du kartus per metus iki 14 dienų praleisti atostogas su savo vaikais, ne trumpiau kaip prieš dvi savaites, tai yra 14 dienų, apie tai informavęs vaikų motiną G. R. G. R. mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini).

5. Keliaujant su nepilnamečiu vaiku/vaikais už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, keliaujantis tėvas/motina privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki numatomos kelionės pradžios informuoti tėvą/motiną apie numatomos kelionės datas ir trukmę, numatomas aplankyti šalis.

6. V. R. įsipareigoja pranešti G. R. apie negalėjimą bendrauti ne trumpiau kaip prieš 12 valandų, paskambinęs ir parašęs SMS žinutę į G. R. mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini).

7. G. R. privalo ne trumpiau kaip prieš 12 valandų pranešti V. R., paskambindama ir parašydama SMS žinutę iš savo mobiliojo ryšio telefono numerio į V. R. mobiliojo ryšio telefono numerį, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių vaikas negalėtų bendrauti su tėvu.

8. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių šalys negalėtų pranešti viena kitai prieš 12 valandų apie negalėjimą bendrauti ir praneštų vėliau, šalis privalo pateikti kitai šaliai objektyvias priežastis patvirtinančius įrodymus. Šalys privalo, pasikeitus mobiliojo ryšio telefono numeriui ar/ir gyvenamosios vietos adresui, nedelsiant, tai yra ne vėliau kaip per 12 valandų, pranešti viena kitai savo naujojo mobiliojo ryšio telefono numerį ir/ar gyvenamosios vietos adresą.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Pakeičiant 2016 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-8774-907/2016, 4.2 punktą - priteisti iš V. R. vaikų K. R. ir G. R. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį (du šimtus eurų) nuo 2019 m. liepos 11 d. kiekvienam vaikui iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise palikti vaikų motiną G. R..

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui V. R. iš atsakovės G. R. 160,20 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.