- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-970-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18281-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., UAB „MS Transport“
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – D. B., UAB „MS Transport“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, viršija jos ar ne vieną Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima naudoti savo reikmėms, pavyzdžiui nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Antstolio patvarkymas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies, 733-743 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Antstolis D. B. 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedu. Patvarkyme buvo aiškiai nurodyta, jog antstolis vadovaujasi CPK 688 straipsniu. Paaiškino, kad išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti yra mokamos nuteistiesiems iš valstybės biudžeto. Antstolio nuomone, CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nėra taikomas lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lėšos, patenkančios į skolininko sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 ir 668 straipsniuose nurodytus atvejus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolio D. B. 2017 m. balandžio 14 d. priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-35-6749.Teismas nustatė, kad antstolis D. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/14/00052 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojo UAB „MS Transport“ naudai. 2017 m. balandžio 14 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-35-6749 antstolis areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, bendrai 6 283,50 Eur sumai, nurodė, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo.Konstatavo, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, nepagrįstai vadovavosi CPK 688 straipsniu. Nurodė, kad priimdamas patvarkymą, antstolis areštavo ir būsimas gautinas sumas, tai reiškia, kad minėtos lėšos turėtų būti kvalifikuojamos kaip kitos gaunamos pajamos ir išieškojimui iš tokių lėšų turėtų būti taikomos CPK 733-743 straipsniai. Nurodė, kad areštavęs visas gautinas sumas įsiskolinimo ir vykdymo išlaidų apimtyje, antstolis nesilaikė išieškojimo iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y., nenurodė, kad reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kas mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies viršijančios 1 MMA ir 20 proc. nuo skolininko pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (CPK 736 straipsnis) ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei areštuotos lėšos nebūtų prilygintos kitoms pajamoms pagal CPK 733 straipsnį, antstolis vis tiek neturėtų teisės areštuoti visos sumos skolos ir vykdymo išlaidų apimtyje, nes tokiu atveju galiotų CPK 668 straipsnyje nustatyti draudimai išieškoti iš sumos, mažesnės nei 1 MMA.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį ir skolininko skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.Nurodo, kad patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje buvo priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priedu.Pažymi, jog išmokos būtiniausioms reikmėms įsigyti yra mokamos nuteistiesiems iš valstybės biudžeto. Yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Teigia, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, nustatančios turtą, iš kurio negali būti išieškoma, nėra taikomos lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymi, kad skolininkas nepateikė įrodymų, kad jo sąskaitoje esančios lėšos priklauso darbo užmokesčiui. Nurodo, jog skolininkų artimųjų į jo sąskaitą, administruojamą Vilniaus pataisos namų, pervestos sumos, yra laikomos skolininkui priklausančiomis pajamomis, gautinoms iš kitų asmenų. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio teisės išieškoti iš piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija vieno Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/14/00052 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. P. išieškotojo UAB „MS Transport“ naudai. Taip pat nustatyta, kad atliekant vykdymo veiksmus antstolis 2017 m. balandžio 14 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-35-6749 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaudamasis CPK 688 straipsnio nuostatomis, areštavo iš viso 7 046,60 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo sąskaitoje, prašydamas jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nurodydamas, kad patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo.Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).Nagrinėjamu atveju, antstolis, priėmęs patvarkymą Nr. S-17-35-6749 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nenurodė, kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Taigi pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolis nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, išieškojimo pradžioje galbūt buvusias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Atsižvelgiant į nurodytą, toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir turi būti panaikintas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl antstolio atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.