Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. patikslintą ieškinį atsakovams S. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai dėl aukciono rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. L. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su 2023 m. lapkričio 6 d. patikslintu ieškiniu, prašydamas:

1.1. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Pasvalio skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei S. G.“.

1.2. Pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) negaliojančia 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Pasvalio rajono I-ojo notarų biuro notarės L. J., pagal kurią NŽT Pasvalio skyrius pardavė atsakovei S. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją, išreikalaujant iš atsakovės S. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir grąžinant jį Lietuvos valstybės nuosavybėn, o atsakovei S. G. grąžinant sumokėtą 2 500 Eur kainą.

1.3. Panaikinti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – PRSA) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“.

1.4. Panaikinti NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

1.5. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) gyveno jam nuosavybės teise priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)). Ieškovui, kaip ūkininkui, šalia jo tuometinės namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas (toliau – Vykdomasis komitetas) 1988 m. gegužės 23 d. sprendimu leido (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) sklype statyti ūkinį pastatą. 1989 m. gegužės 6 d. Vykdomojo komiteto sprendimu ieškovui buvo skirtas naudoti 3 ha žemės plotas prie (duomenys neskelbtini). Ieškovas suteiktoje naudoti žemėje pastatė pastatus, kurie yra įregistruoti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)): ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priestatu; inžinerinis statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat įrengė privažiavimo iš (duomenys neskelbtini) kelią (toliau – ir įvažiavimo kelias). Įvažiavimo kelias iš pietinės kelio pusės ribojasi su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), ginčo sklypas) ir (duomenys neskelbtini), o iš šiaurinės kelio pusės ribojasi su sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Į ieškovui 1989 m. gegužės 6 d. Vykdomojo komiteto sprendimu suteiktos naudoti teritorijos dalį patenka ieškovui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), taip pat patenka ir atsakovei S. G. priklausantis ginčo sklypas.

3. Ieškovas paaiškino, kad pagal 1995 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš D. M. B. (toliau – pardavėja) pirko sodybą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemę (0,9994 ha apie pastatus), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sodyba), tačiau žemė po ieškovo įsigytais sodybos pastatais nebuvo suformuota ir atkurta, todėl pardavėja išdavė 1995 m. liepos 4 d. įgaliojimą ieškovo sutuoktinei, jog ji atliktų veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,9994 ha ploto žemės sklypą po parduodamais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir perduotų ieškovui. Ieškovo sutuoktinei nepavyko atkurti nuosavybės teisių į po ieškovo įsigytais sodybos pastatais esančią 0,9994 ha ploto žemę. Pardavėja 2000 m. pati atkūrė nuosavybės teises, išsikeldama žemės atkūrimą į (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas neteko teisės įvykdyti 0,9994 ha žemės sklypo po įsigytos sodybos pastatais atkūrimo ir nuosavybės teisių perleidimo procedūrų.

4. Ieškovas nurodė, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai: sodybos pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, priklauso pastatui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovo pastatyti pastatai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinis statinys – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 16 d. įsakymu buvo pripažinta ieškovui nuosavybės teisė į pastatus bei patalpas, įteisinti ieškovo pastatyti pastatai ir įrengtos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).

5. PRSA direktoriaus 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu pagal ieškovo prašymą buvo nuspręsta parengti ieškovo namų valdos, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. NŽT 2018 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akto 7 punkte nurodė, kad suprojektuotam žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (0,1461 ha žemės sklypui) sprendinių brėžinyje nenurodytas privažiavimas ir kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba siūlomi servitutai. Pakeitus iniciatorių į Pasvalio rajono savivaldybę bei koregavus projektą 0,1461 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo procedūros buvo įvykdytos parengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame suprojektuotas privažiavimo prie šio sklypo kelias, įjungtas į ieškovo įrengtą įvažiavimo kelią, o 2019 m. gruodžio 4 d. PRSA direktoriaus įsakymu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas. 2019 m. gruodžio 31 d. NŽT sprendimu ieškovui buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tęsiant ieškovo namų valdos įteisinimo procesą, PRSA ir NŽT išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Tuo pagrindu buvo suformuotas 0,9994 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas įgijo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie patenka į dalį ieškovo namų valdos teritorijos skirtingais pagrindais: kaip į valstybinę žemę, užstatytą ieškovui priklausančiais pastatais, šių pastatų eksploatavimui (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu (žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)).

6. Ieškovas nurodė, kad jam buvo likusi teisė įgyti likusią namų valdos dalį, kuri buvo suformuota kaip ginčo sklypas, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Pardavimo ir Nuomos Taisyklės) 2.1 papunktyje nurodytu pagrindu, t. y. kaip naudojamą namų valdos žemės sklypą. Suformavus 0,1137 ha ploto ginčo sklypą ir jį aukciono tvarka pardavus atsakovei S. G., faktiškai buvo parduota ieškovo namų valdos dalis, buvo pažeista ieškovo teisė jam išsipirkti namų valdos dalį.

7. Ieškovo vertinimu, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, neatsižvelgta į ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, t. y. į tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane buvo numatytas įvažiavimas per teritoriją, kurioje suformuotas ginčo sklypas. Ieškovo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atskirtas nuo įvažiavimo kelio ir neteko privažiavimo prie jo. Be to, ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui nebuvo nustatyti reikalavimai, atsižvelgiant į besiribojančių ieškovui priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą. Ginčo sklypas buvo suformuotas komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdui. Ginčo sklypo naudojimo būdas privalėjo būti priderintas prie ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimo būdo. Ieškovo įsitikinimu, ginčo sklypą užimanti teritorija privalėjo būti suformuota ir parduota ieškovui kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas ne aukciono tvarka, sujungiant jį su ieškovo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovo nuomone, vykdant aukcioną ir parduodant ginčo sklypą atsakovei S. G., buvo pažeistos ieškovo teisės, kadangi: ginčo sklypas privalėjo būti parduotas ne aukciono būdu ieškovui kaip naudojamas namų valdos žemės sklypas; ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negalėjo būti patvirtintas, kadangi jis parengtas nenumatant įvažiavimo kelio į ieškovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); ginčo sklypas negalėjo būti suformuotas, nepaliekant atskiro įvažiavimo į ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); nustatant ginčo sklypo naudojimo būdą nebuvo atsižvelgta į gretimų ieškovo žemės sklypų naudojimo būdą bei ieškovo interesus – teritorija suformuota vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai; ginčo sklypo teritoriją užimanti žemė privalėjo būti parduota ieškovui ne aukciono tvarka kaip tarp ieškovui priklausančių žemės sklypų įsiterpusi valstybinė žemė.

9. Ieškovas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, Pardavimo ir Nuomos Taisyklių 2.1 papunkčiu, ieškovas turėjo teisę ne aukciono tvarka išpirkti iš valstybės į ieškovo namų valdos ribas patekusią ginčo sklypo teritoriją, tačiau į ieškovo namų valdą patekusi ginčo sklypo teritorija ieškovui nežinant buvo suformuota ir parduota atsakovei S. G. Taip buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos ieškovas turėjo teisę įsigyti ginčo sklypo teritoriją ne aukciono tvarka. Toks pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti NŽT Pasvalio skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą, kuriuo nuspręsta įvykdžius aukcioną parduoti ginčo sklypą atsakovei S. G. bei pripažinti negaliojančia 2022 m. gruodžio 27 d. ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

10. Ieškovas paaiškino, kad ginčo sklypas suformuotas nenumatant privažiavimo kelio prie ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Matavimų Taisyklės) nuostatos įpareigojo matininką remtis gretimų žemės sklypų, priklausančių ieškovui, planais, todėl privalėjo būti vadovaujamasi ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodyto projektuojamo įvažiavimo į šį žemės sklypą keliu. Be to, rengiant ginčo sklypo projektą nebuvo laikytasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Projektų Rengimo Taisyklės) 42 punkto reikalavimų, numatyti įvažiavimą į ieškovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad, atliekant ginčo sklypo ribų paženklinimą-parodymą, ieškovas nebuvo kviestas, tačiau egzistavo nesuderinamumas tarp ginčo sklypo ribos ir ieškovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos toje dalyje, kurioje pagal pastarojo sklypo planą yra projektuojamas privažiavimo į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kelias. Ieškovas privalėjo būti kviečiamas į ginčo sklypo ribų paženklinimą-parodymą, kadangi faktinė situacija neatitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatos) 32.1.1.1 papunktyje nurodytų sąlygų. Ieškovas nurodė, kad ginčo sklypas suformuotas neatsižvelgiant į ieškovo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą, į ieškovo interesus, jog ginčo sklypas taps komercinės paskirties teritorija, o ieškovo sklypų naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Ieškovo įsitikinimu, ginčo sklypo formavimo pažeidimai yra pagrindas panaikinti PRSA direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo, taip pat yra pagrindas panaikinti NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo 2022 m. birelio 15 d. sprendimą, kuriuo suformuotas ginčo sklypas.

11. Ieškovo nuomone, ginčo sklypą suformavus ir pardavus ne kaip įsiterpusį į valstybinės žemės plotą, buvo pažeista ieškovo teisė šį valstybinės žemės plotą, kuris buvo naudojamas kaip ieškovo namų valdos teritorija, prijungti prie turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užbaigiant ieškovo namų valdos įteisinimo procedūras, pradėtas dar (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė ieškovo J. L. ieškinį, priteisė iš ieškovo J. L. atsakovei S. G. bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus dalies atsakovų procesiniuose dokumentuose iškeltus klausimus dėl civilinės bylos teismingumo apygardos teismui. Teismo vertinimu, ieškovo keliami reikalavimai yra susiję su valstybinio turto perleidimo privatiems asmenims viešo aukciono būdu teisiniais santykiais, t. y. ginčijamos ne tik vykusio viešo aukciono teisinės pasekmės, tačiau ir prielaidos šiam aukcionui vykti. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas nusprendė, kad byla yra teisminga Panevėžio apygardos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 3 punkto pagrindu.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurioje reiškiami reikalavimai dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, faktiškai yra keliamas ir administracinių aktų teisėtumo klausimas. Nors ieškovas ginčija 2022 m. balandžio 26 d., birželio 15 d. ir gruodžio 13 d. administracinius aktus, o kartu faktiškai turėtų reikšti reikalavimą ir dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo dėl žemės sklypo pardavimo aukciono būdu bei 2022 m. spalio 27 d. įsakymo dėl aukciono pripažinimo įvykusiu, tačiau vien aplinkybė, jog šių administracinių aktų apskundimo terminai yra suėję, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovas nesilaikė vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminų, jog apie priimtus administracinius aktus sužinojo dar 2023 m. vasario mėnesį, taip pat, kad nebuvo kreipęsis dėl tokių terminų atnaujinimo, tačiau ieškovas nebuvo vykusio aukciono dalyvis, o esminis reiškiamo ieškinio reikalavimas yra ginčo sklypo 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimas. Atsižvelgęs į tai, teismas įvertino, kad administracinių aktų ginčijimo procesinių terminų praleidimas nėra priežastis civilinę bylą nutraukti.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas prašo pripažinti 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio pagrindu, esant pažeistoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir taikyti restituciją, vertino, jog tokiems reikalavimams taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

16. Teismas nustatė, kad iki ginčo sklypo suformavimo bei pardavimo aukciono būdu, ieškovui nuosavybės teise ginčo sklypas nepriklausė, dėl šio žemės sklypo nebuvo sudarytos žemės nuomos sutartys tarp ieškovo ir valstybės, kuriai priklausė ginčo sklypas. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, jog atsakovė PRSA neturėjo pagrindo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, kad nebuvo teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl laisvos valstybinės žemės pardavimo aukciono būdu. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikiamų brėžinių, kurie įvardinti kaip namų valdos brėžiniai, turinys atskleidžia tik statinių ir kitų objektų išdėstymo vietą, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, jog visi trys žemės sklypai (ginčo sklypas ir ieškovui priklausantys žemės sklypai) buvo suformuoti kaip vienas žemės sklypas ar atskiri sklypai, teisės aktų pagrindu priklausantys ieškovui.

17. Teismas nenustatė pagrindo sutikti su ieškovo argumentais dėl neva nepagrįsto jo neinformavimo apie ginčo sklypo kadastrinių matavimų atlikimą bei ketinimą parduoti ginčo sklypą viešame aukcione. Kadangi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, bendra riba su besiribojančiu formuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nebuvo keičiama, bendrą žemės sklypų ribą žymintys visi riboženkliai yra išlikę, todėl, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 papunkčiu, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas J. L., ženklinant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neprivalėjo būti kviečiamas, juo labiau kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo metu vis dar priklausė valstybei.

18. Teismas, įvertinęs Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261, „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, nenustatė, kad teisės aktų nuostatos įtvirtintų reikalavimą apie vykdomą viešą aukcioną informuoti šalia esančių žemės sklypų savininkus ar kitus asmenis. Teismas nurodė, kad valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Žemės ūkio duomenų centras“ skelbė viešą 2022 m. spalio 26 d. vykusį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukcioną, todėl buvo sudaryta galimybė visiems suinteresuotiems asmenims vienodomis sąlygomis susipažinti su parduodamo žemės sklypo dokumentais, o kartu ir dalyvauti skelbiamame aukcione. Ieškovas nenurodė teisės akto reikalavimo dėl viešo aukciono skelbimo ir vykdymo tvarkos pažeidimo, kuris leistų daryti išvadą, kad apie vykstantį aukcioną ieškovas turėjo būti informuojamas asmeniškai. Teismo vertinimu, byloje taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovo teisės bei teisėti interesai buvo apiboti, jam nebuvo leista susipažinti su skelbiamu aukcionu ar jo sąlygomis.

19. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygas, todėl atmetė ieškovo argumentą dėl ginčo sklypo pardavimo aukciono būdu neteisėtumo. Teismas nustatė, kad projektuotojo N. K. parengtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog pertvarkoma projekto teritorija, t. y. ginčo sklypas, yra 0,1138 ha. Duomenų apie tai, kad žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai taip pat nėra. Be to, iš byloje esančių ginčo sklypo brėžinių matyti, kad suformuotas ginčo sklypas iš esmės yra taisyklingos formos, nėra iš visų pusių apsuptas kitų žemės sklypų. Ginčo sklype nėra ieškovui priklausančių pastatų, jis taip pat nepateikė duomenų, kad jis po 2019 m., kai jam buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo kreipęsis dėl ginčo sklypo teritorijos įgijimo klausimų.

20. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ginčo sklypas turėjo būti jam parduotas kaip namų valda. Teismas pažymėjo, kad ieškovas žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys statiniai, įgijo tik 2023 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Taigi atsakovei S. G. 2022 m. gruodžio mėnesį sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo sklypo, ieškovui nuosavybės teise priklausė tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame nėra gyvenamųjų statinių. Be to, teismas iš ieškovo pateiktų 1996 m. rugsėjo 5 d. statinių išdėstymo schemos ir kadastro bylos nustatė, kad ieškovo namų valdai teisiškai buvo išskirtas 0,9969 ha sklypas, į kurio ribas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka, t. y. sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ieškovo namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), net iki atsakovei S. G. įsigyjant ginčo sklypą, buvo du savarankiški nekilnojamieji objektai.

21. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ginčo sklypo pardavimo atsakovei S. G. neteisėtumą patvirtina tai, jog ginčo sklypo naudojimo būdas nėra suderintas su ieškovui priklausančių žemės sklypų naudojimo būdais. Teismas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Pasvalio rajono savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrasis planas), nusprendė, kad aplinkybė, jog ginčo sklypas yra komercinės paskirties, neprieštarauja (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrajam planui bei nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl šių aplinkybių atsakovės sudaryta ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad ginčo sklypui yra nustatyti naudojimo apribojimai dėl elektros linijų apsaugos zonos ir viešųjų ryšių infrastruktūros apsaugos zonos, todėl tai, jog ginčo sklype yra atitinkami inžineriniai tinklai, savaime nepaneigia tokio sklypo, kaip savarankiško nekilnojamojo turto objekto, statuso.

22. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl netinkamo ginčo sklypo formavimo, neatsižvelgiant į jo rengtame kadastrinių matavimų plane nustatytą įvažiavimo vietą. Teismas pastebėjo, kad nėra paneigti atsakovių argumentai, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nubraižytas projektuojamas kelias nebuvo užkoordinuotas ir pažymėtas riboženkliais vietovėje, t. y. nebuvo nustatyta ir nurodyta tiksli kelio faktinė vieta, dėl ko, rengiant ginčo sklypo projektą, nebuvo pagrindo į tai atsižvelgti. Teismo posėdžio metu atsakovai pabrėžė, kad galimybė privažiuoti į ieškovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra per dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant servitutą, bei per dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausantį pačiam ieškovui. Kaip viena iš alternatyvų buvo nurodyta ir tai, kad yra galimybė spręsti apie įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš pagrindinio kelio, šį klausimą derinant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (šiuo metu „Via Lietuva“). Teismas nusprendė, kad ieškovas nenurodė konkrečių imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimų, kurie buvo padaryti ginčo sklypo pardavimo atsakovei proceso metu bei sudarytų pagrindą pripažinti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia.

23. Teismas netenkino ieškovo prašymo kreiptis į prokuratūrą dėl galimų atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas nenustatė, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, taip pat kad asmenų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko nėra pagrindo priimti atitinkamą nutartį ir kreiptis į prokurorą.

24. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovei S. G. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, nusprendė, kad jos pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) maksimalių dydžių, yra pagrįstas ir nemažinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

25. Ieškovas J. L. apeliaciniame skunde prašo: panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį patenkinti; jeigu skundžiamas sprendimas nebūtų naikinimas, sumažinti atsakovės S. G. bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nurodydamas, kad ginčo sklypas nebuvo perleistas ieškovo dispozicijai ir, jog ginčo sklypas nepateko į ieškovui 1996 m. rugsėjo 5 d. išskirto 0,9969 ha sklypo ribas, kadangi: ieškovas 1995 m. liepos 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo sodybą; sodybos techniniame pase žemės sklypo po sodyba eksplikacija su žemės sklypo ribų planu galiojo iki 1996 m. rugsėjo 5 d.; Pasvalio rajono savivaldybės valdybos 1996 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritarta, kad būtų pakeistos ieškovo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribos; minėto sprendimo pagrindu, ieškovo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ribos buvo pakeistos, suderintos rajono architekto ir Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ir Sodybos techniniame pase atlikti įrašai apie einamąją registraciją su naujai suformuota 0,9969 ha ploto (ne 0,9994 kaip iki 1996 m. rugsėjo 5 d.) po sodyba esančiu sklypu, į kurio teritoriją pateko ir ginčo sklypo teritorija. Minėtų faktų pirmosios instancijos teismas neįvertino. Nors ginčo sklypas nuo 1996 m. rugsėjo 5 d. buvo ieškovo namų valdos teritorijoje, tačiau šią aplinkybę teismas vertino priešingai, nes tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų.

25.2. Nors namų valdos apibrėžtis nėra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme, tačiau jos požymiai yra nurodyti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Ieškovo namų valdos požymius atitinka ieškovo valdyta 0,9969 ha ploto žemės po sodybos pastatais teritorija. Šią teritoriją ieškovas nuomojo iš valstybės, mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino priešingai, kadangi tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų ir neatskleidė bylos esmės. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimas nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, taip pat žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nepanaikino ieškovo teisės suformuoti ir įsigyti ne aukciono tvarka faktiškai ieškovo namų valdos teritorijoje buvusį ginčo sklypą Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip namų valdos teritoriją, taip pat ir Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 7 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, nepasisakė dėl ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti.

25.3. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovas neįrodė teisės normų pažeidimų rengiant ginčo sklypo projektą bei šį sklypą parduodant. Pirma, ieškovas ginčijo, kad ginčo sklypas turėjo būti parduotas ne aukciono tvarka ieškovui kaip jo faktiškai valdyta namų valdos dalis. Antra, ieškovas rėmėsi tuo, kad, formuojant ginčo sklypą, ignoruotas projektuojamas privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), brėžinyje. Ieškovas tai vertino kaip Matavimų Taisyklių 6 punkto pažeidimą. Vadovaujantis Matavimų Taisyklių nuostatomis, atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, privalėjo būti vadovaujamasi ne tik ribų posūkių taškų koordinatėmis, kuriomis nepažymėtas privažiavimas į ieškovo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ir gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu, kuriame nurodytas privažiavimas į šį sklypą, einantis per projektuotą ginčo sklypą. Rengiant ginčo sklypo projektą buvo ignoruotos Projektų Rengimo Taisyklių 42 punkto nuostatos. Sprendime nepateikta motyvacija dėl paminėtų teisės aktų, kuriais ieškovas grindė savo ieškinio reikalavimus, įvertinimo.

25.4. Ieškovas įrodinėjo, kad atliekant ginčo sklypo ribų paženklinimą–parodymą ieškovas nebuvo kviestas nors egzistavo nesutapimas tarp ginčo sklypo ribos ir ieškovo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos toje dalyje, kurioje pagal sklypo planą yra projektuojamas privažiavimas į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per ginčo sklypo teritoriją. Negalima laikyti, kad minėtų dviejų žemės sklypų riba sutampa visoje apimtyje. Dėl to ieškovas privalėjo būti kviečiamas į ginčo sklypo ribų paženklinimą–parodymą, kadangi faktinė situacija neatitiko visų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytų sąlygų.

25.5. Ieškovas byloje rėmėsi tuo, kad Projektų Rengimo Taisyklių 25 punktas numatė pareigą planavimo organizatoriui parengti tokius projekto rengimo reikalavimus, kurie turi „būti konkretūs, tiesiogiai susieti su projekto teritorija ir projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su projekto tikslais“. Minėtomis nuostatomis nebuvo vadovautasi – nebuvo atsižvelgta į gretimų, t. y. ieškovo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdus ir ieškovo interesus, kad ginčo sklypas taps komercinės paskirties teritorija, o ieškovo sklypų naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, ar Projektų Rengimo Taisyklių 25 punkto reikalavimai yra aktualūs, ar jais neprivalėjo būti vadovautasi nustatant reikalavimus ginčo sklypo projekto rengimui. Sprendime nėra pateikta motyvacija dėl esminių ieškovo nurodytų ieškinio faktinių ir teisinių pagrindų, kuriais jis grindė neteisėtą ginčo sklypo suformavimą ir kuriais reiškė reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas motyvuotu ir pagrįstu.

25.6. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei S. G. visas 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš esmės nevertino už kokias teisines paslaugos ir kokios apimties teisines paslaugas buvo pagrįstos. Nors atsakovės S. G. atsiliepimas į pradinį ieškinį įvertintas 20 val. darbu (2 000 Eur + PVM kaina), tačiau atsiliepimas nėra sudėtingas, todėl laikas atsiliepimo rengimui nėra racionalus ir pagrįstas. Be to, atsakovės S. G. tripliko, kurį sudaro 25 lapai, ir kuris taip pat įvertintas 20 val. darbu (2 000 Eur + PVM kaina), atsikirtimai pateikiami cituojant teismų praktika, kuri neturi įrodomosios reikšmės byloje, dalyje nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl tripliko parengimo laikas nėra racionalus ir pagrįstas. Atsakovės S. G. atstovavimas bylą nagrinėjant teismo posėdyje neužtruko 10 val., nors šis darbas advokato įvertintas 10 val. ir įkainotas 1 000 Eur + PVM. Taigi, atsakovei S. G. bylinėjimosi išlaidos visa 6 050 Eur apimtimi priteistos nepagrįstai.

26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė S. G. prašo atmesti ieškovo J. L. apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovo J. L. atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

26.1. Ieškovas neteisingai vertina ginčo situaciją ir neteisingai aiškina valstybinės žemės įgijimą ir suformavimą nustatantį teisinį reglamentavimą. Ieškovas itin daug dėmesio skyrė nuosavybės atkūrimo proceso eigai, tačiau byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuosavybės teise buvo įgijęs žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne ginčo žemės sklypą. Ieškovas nenurodė konkretaus sprendimo, sutarties ar administracinio akto, kuris leistų daryti pagrįstą išvadą, kad iki ginčo sklypo aukciono organizavimo šis sklypas nepriklausė Lietuvos Respublikai, o buvo perleistas ieškovo dispozicijai.

26.2. Nors ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas ir mokėjimo kvitus už 2009–2019 m., tačiau šie dokumentai bylai svarbių aplinkybių nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovui buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kaip namų valdos sklypas, kuris 2023 m. birželio 1 d. buvo parduotas ieškovui su sutuoktine, o į jį ginčo žemės sklypas nepateko. Be to, žemės sklypas neatitiko ir įsiterpusio žemės sklypo sąlygų. Ieškovas pateikė įrodymus, kad mokėjo žemės nuomos mokestį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas kaip namų valdos sklypas, ir 2023 m. birželio 1 d. parduotas ieškovui. Ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovui kokiu nors pagrindu buvo perduota ginčo žemės sklype esanti teritorija.

26.3. Iš 1996 m. rugsėjo 5 d. statinių išdėstymo schemos ir kadastro bylos matyti, kad tiek sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek ir ieškovo namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra du savarankiški nekilnojamieji daiktai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad bylos įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvados, jog visi trys žemės sklypai (ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ieškovui priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo suformuoti kaip vienas žemės sklypas ar atskiri sklypai, priklausantys ieškovui. Pats ieškovas pripažįsta, kad 1996 m. jis pradėjo jo pastatytų pastatų įteisinimo ir žemės valdos nustatymo bei išpirkimo procedūras.

26.4. Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygų pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos). Ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra įsiterpęs žemės sklypas, nes jis neatitinka siauros juostos kriterijaus, jame nėra šlaitų ar griovių, žemės sklypo plotas (0,1137 ha) viršija teisės aktais nustatytą maksimalų 0,004 ha įsiterpusio žemės sklypo ploto kriterijų.

26.5. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių. Ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą apie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), statinius, iš kurio matyti, kad: sklypas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimui jau yra suformuotas; sklype esančių statinių registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tai tie patys statiniai, o tai reiškia, jog visos sklypo formavimo procedūros prie pastatų, įregistruotų registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), yra užbaigtos.

26.6. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad, formuojant ginčo sklypą, buvo ignoruotas projektuojamas privažiavimas prie jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pirma, PRSA direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtinto projekto tikslas nebuvo įvažiavimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformavimas; šio projekto tikslas buvo atskiro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimas. Antra, net jei iš tiesų egzistuotų ieškovo teisių pažeidimas dėl jo galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tai ieškovas pasirinko neleistiną savo teisių gynybos būdą. Trečia, atsakovė S. G. į bylą yra pateikusi kadastro žemėlapio ištrauką apie žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bent tris alternatyvias galimybes patekimui ne per sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

26.7. Ieškovo teiginys apie pareigą jį kviesti į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimą tuo pagrindu, kad jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane yra pažymėtas projektuojamas įvažiavimas yra nepagrįstas. Toks kelias nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, tai nėra ir šio žemės sklypo naudmena, o ieškovo teisės naudotis šiuo keliu yra neįregistruotos ir Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ribojasi du ieškovui priklausantys sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie suformuoti atliekant kadastrinius matavimus, todėl šių sklypų savininko kvietimas į žemės sklypų paženklinimą buvo neprivalomas ir teisės aktų pažeidimas atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nebuvo padarytas.

26.8. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas – „komercinės paskirties objektų teritorijos“ – atitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus, susijusius su tariamu ieškovo teisių pažeidimu dėl kitokio ginčo sklypo naudojimo būdo nei gretimų ieškovo sklypų nustatymo.

26.9. Aplinkybė, kad ieškovas nebuvo vykusio aukciono dalyvis, o esminis ieškinio reikalavimas yra ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimas, nelaikytina pagrindu netaikyti administracinių aktų ginčijimo procesinių terminų. Ieškovas ir po sužinojimo apie 2022 m. spalio 26 d. įvykusį aukcioną ir po jo sudarytą 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį į teismą kreipėsi nesilaikydamas nei administracinių aktų ginčijimo, nei ieškinio senaties terminų. Ieškovas prašymo atnaujinti praleistus kreipimosi į teismą terminus neteikė, neegzistuoja objektyvios priežastys tokių praleistų terminų atnaujinimui. Kadangi ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą kreiptis į teismą ir ginčyti PRSA direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT Pasvalio skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir NŽT Pasvalio skyriaus vedėjos (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

26.10. Ieškovo reikalavimui dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Ieškovui apie aukcioną ir žemės sklypo pardavimą atsakovei S. G. buvo žinoma jau 2023 m. vasario mėnesį, tačiau ieškovas ieškinį pateikė tik 2023 m. liepos 24 d. Ieškovas praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, tai savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį.

26.11. Ieškovo argumentai dėl priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsti. Įvertinus atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinį ir apimtį, išlaidos už jų parengimą yra racionalios, adekvačios ir teismo priteistos pagrįstai. Įvertinus pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo jame laiką, išlaidos už šias paslaugas taip pat yra pagrįstos ir adekvačios. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų priteistinų atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti išlaidų dydžių.

27. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė PRSA prašo atmesti ieškovo J. L. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

27.1. Ieškovo teiginys dėl ginčo sklypo formavimo pažeidimų yra nepagrįstas.

27.2. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad namų valdos požymius atitinka jo valdyta 0,9969 ha ploto žemės po sodybos pastatais teritorija, kurią teigia nuomojęs iš valstybės ir už ją mokėjęs valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau ieškovo pateiktos deklaracijos ir mokėjimo kvitai už nuomą patvirtinta tik tai, jog buvo mokama už valstybinės žemės nuomą, tačiau nepatvirtinta faktinės valstybinės žemės, kurioje yra ginčo sklypas, nuomos.

27.3. PRSA direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo, šiuo metu ieškovui nuosavybės teise priklausančio ir esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto rengėjo aiškinamajame rašte nurodoma, kad žemės sklypo suformavimo tikslas – suformuoti žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Suformuotas 9 994 m² ploto žemės sklypas, kuriame 7 820 m² užima užstatyta teritorija, 1 466 m² sodas, 708 m² vandenys. Ieškovas su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis ir nustatytu plotu sutiko. Laikytina, kad ieškovui priklausanti namų valda buvo įtraukta į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.

28. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė NŽT prašo Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o J. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

28.1. Pirmosios instancijos teismas nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, atskleidė bylos esmę. NŽT pritaria sprendime nurodytiems motyvams ir argumentams, todėl jų nebekartoja.

28.2. Ginčo sklype nėra ir nebuvo ieškovui priklausančių pastatų, todėl šis sklypas negalėjo jam būti parduotas lengvatine tvarka (ne aukciono būdu), kaip naudojamas namų valdos žemės sklypas.

28.3. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 0,1137 ha, t. y. jis viršija Nutarimu dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos nustatytas įsiterpusiems sklypams taikomas 0,04 ha dydžio ribas. Sklype nėra šlaitų ir griovių, sklypas neatitinka ir „siauros juostos“ kriterijaus, pagal kurį sklypo plotis turi neviršyti 10 m. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui negalėjo būti parduotas ne aukciono būdu kaip įsiterpęs žemės sklypas.

28.4. Pirmosios instancijos teismas nurodė pagrįstus argumentus dėl sklypo suformulavimo. Galimybė įvažiuoti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra per rytinę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, nustatant servitutą, bei per dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią ieškovui. Byloje buvo pateiktas atsakovės S. G. pasiūlymas „Dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuojamosios krypties“, taip pat yra galimybė spręsti apie įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš pagrindinio kelio, šį klausimą derinant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (šiuo metu „Via Lietuva“).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdama jo ribų.

31. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nurodytas CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad apeliacinis procesas skirtas pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti, o ne ginčo nagrinėjimui pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1096-910/2023 19 punktas).

Dėl atsakovės S. G. atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, susijusių su procesiniais ir ieškinio terminais, įvertinant bylos nagrinėjimo ribas

32. Atsakovė S. G. atsiliepime į apeliacinį skundą kelia klausimą dėl kreipimosi į teismą bei ieškinio senaties termino praleidimo. Atsakovės S. G. nuomone, nors ieškovas nebuvo vykusio aukciono dalyvis, tačiau esminis ieškinio reikalavimas yra ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ginčijimas, o tai nelaikytina pagrindu netaikyti administracinių aktų ginčijimo procesinių terminų. Ieškovas ir po sužinojimo apie 2022 m. spalio 26 d. įvykusį aukcioną ir po jo sudarytą 2022 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį į teismą kreipėsi nesilaikydamas nei administracinių aktų ginčijimo, nei ieškinio senaties terminų.

33. Minėta, kad, vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Nagrinėjamu atveju atsakovė S. G., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo tam tikromis išvadomis dėl procesinių ir ieškinio senaties terminų, savo nesutikimą išdėsto atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau pati nėra pareiškusi apeliacinio skundo.

34. Apeliacinis skundas ir atsiliepimas į apeliacinį skundą yra skirtingos savo teisių realizavimo priemonės. Apeliaciniu skundu yra išreiškiamas nesutikimas su teismo sprendimu, jo dalimi ar teismo išdėstytais motyvais. Atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pasisakoma dėl apeliacinio skundo argumentų. Atsakovė S. G., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo tam tikromis išvadomis dėl procesinių ir ieškinio senaties terminų, dėl šių aplinkybių turėjo teisę reikšti apeliacinį skundą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Taigi, apeliacinės instancijos teisme spręsti atsakovės S. G. atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotų argumentų pagrįstumo dėl procesinių ir ieškinio senaties terminų nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

35. Ieškovas Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. gegužės 27 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais nebuvo atskleista bylos esmė, todėl tik esant žodiniam bylos nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teisme bus tinkamai, visapusiškai ir objektyviai išklausytos šalys, joms teikiant žodinius paaiškinimus ir atkreipiant teismo dėmesį į byloje esančius rašytinius įrodymus.

36. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

37. Teismų praktikoje pažymima, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokios proceso formos būtinumo nustatymas; išimtinė (diskrecijos) teisė tokį būtinumą konstatuoti suteikta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 28 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, o ieškovas nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, o savo pozicijas bylai reikšmingais klausimais šalys pakankamai išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose, be to, ieškovas buvo išklausytas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. Taip pat pastebėtina, kad ieškovas prašyme dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka dėstomomis aplinkybėmis taip pat siekia išplėsti apeliacinio skundo ribas, tačiau CPK 323 straipsnis numato ribojimą keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, todėl ieškovo prašymas netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

39. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė žemės mokesčio deklaracijas ir mokėjimo dokumentus. Tokiais dokumentais ieškovas grindžia apeliacinio skundo argumentus, kad ginčo sklypą ieškovas valdė kaip namų valdos teritoriją, už jį mokėjo valstybei žemės nuomos mokesčius. Ieškovas nurodo, kad įrodymų apie mokėtą nuomos mokestį, kurie taip pat patvirtina faktinę valstybinės žemės, kurioje buvo ginčo sklypas, nuomą, pateikimo poreikis atsirado apeliacinėje instancijoje, kadangi pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog ieškovo pateikti įrodymai įrodo, kad ginčo sklypas (jo teritorija dar iki ginčo sklypo suformavimo) nebuvo perduota ieškovui kokiu nors (nuomos ar kitu) pagrindu.

40. Atsakovė PRSA kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė: PRSA direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“; projekto rengėjo A. G. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini), aiškinamąjį raštą; žemės sklypo ribų 2020 m. balandžio 28 d. paženklinimo-parodymo aktą; žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą. Atsakovė PRSA nurodė, kad minėti dokumentai patvirtina, jog ieškovui priklausanti namų valda buvo įtraukta į šiuo metu jam nuosavybės teise priklausantį sklypą.

41. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

42. Pasisakydama dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės PRSA kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas yra tapatus ieškovo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktam žemės sklypo planui. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos atsakovės PRSA pateiktą minėtą planą, kadangi, atsižvelgus į jo turinį, jis nėra naujas įrodymas CPK 314 straipsnio prasme.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovas, tiek atsakovė PRSA pirmiau nurodytus įrodymus turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui (šiais įrodymais tiek ieškovas, tiek atsakovė PRSA disponavo dar iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo). Nenustatyta objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinius įrodymus pateikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Ieškovo ir atsakovės PRSA pasirinktas procesinio elgesio modelis lėmė tai, kad aptariami įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ieškovo ir atsakovės PRSA pateiktus naujus įrodymus nėra pagrindo priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

44. Atsakovė S. G. 2021 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į PRSA, prašydama organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. (Duomenys neskelbtini) PRSA direktorius priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ir pardavimo aukcione“. Šiuo įsakymu buvo nutarta: organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; parengti dokumentus dėl kreipimosi į NŽT Pasvalio skyrių dėl sprendimo parduoti aukcione naujai suformuotą valstybinį žemės sklypą priėmimo.

45. Projekto rengėjas N. K. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. (Duomenys neskelbtini) PRSA direktorius priėmė įsakymą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtino projekto rengėjo N. K. parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėtu įsakymu buvo patvirtintas žemės sklypo projektas: plotas – 1 138 m²; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: elektros tinklų apsaugos zonos, plotas – 454 m² ir viešųjų ryšių tinkle elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos, plotas – 149 m². Suformuotame žemės sklype servitutų nėra.

46. (Duomenys neskelbtini) NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“.

47. (Duomenys neskelbtini) NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas priėmė įsakymą „Dėl naujo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo aukciono būdu“. Minėtu įsakymu, be kita ko, buvo patvirtinta pradinė žemės sklypo kaina – 2 496 Eur. Iš www.aukcionai.vzf.lt svetainės duomenų matyti, kad ginčo sklypo aukcionas buvo vykdytas nuo 2022 m. spalio 26 d. 11.00 val. iki 2022 m. spalio 26 d. 15.00 val.

48. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas (duomenys neskelbtini) priėmė įsakymą „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo S. G.“.

49. 2022 m. gruodžio 27 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Pasvalio skyriaus, ir S. G. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu S. G. nusipirko žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovo teisės ne aukciono tvarka įsigyti ginčo sklypą

50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą, yra viešosios teisės normos, kurios įtvirtina imperatyvųjį teisinį reguliavimą, kai viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, yra draudžiama. Todėl sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Kartu šio teisinio reglamentavimo imperatyvus pobūdis reiškia, kad sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015; 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017 21 punktas; 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 37 punktas; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 39, 40, 42 punktai).

51. Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimą reglamentuoja Žemės įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Ši bendroji taisyklė turi išimčių, kai valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimas gali būti atliekamas ne aukciono tvarka.

52. Vertinant apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys į tai, kad, viena vertus, apeliantas (ieškovas), teigdamas, jog turėjo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą ne aukciono tvarka, nepagrįstai vadovaujasi Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu (2022 m. balandžio–gruodžio mėn.) tokia įstatymo nuostata negaliojo. Kita vertus, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (aktuali redakcija, galiojusi ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu) numatyti atvejai, kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Tarp jų: jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis; jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalį, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

53. Naujų žemės sklypų pardavimą reglamentuoja Nutarimas dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos. Pagal šio nutarimo 2.1 papunktį, naujais kitos paskirties valstybinės žemės sklypais laikomi pagal detaliuosius planus ar žemės valdos projektus kitai paskirčiai suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuose: i) nėra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių. Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie skirti pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, priskiriami naujiems žemės sklypams; ii) yra Lietuvos ar užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims ar kitoms užsienio organizacijoms priklausančių laikinųjų statinių, kurių naudojimo laikas pasibaigęs. Pagal šio Nutarimo 2.3 papunktį, nauji žemės sklypai parduodami ar išnuomojami aukcione, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

54. Pagal Žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio valstybinės žemės pardavimą, 2 dalyje nustatyta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Tokia tvarka buvo nustatyta Pardavimo ir Nuomos Taisyklėse.

55. Pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2020 28 punktas).

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios Žemės įstatymo ir Nutarimo dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos nuostatos laikytinos imperatyviosiomis. Šiomis normomis, be kita ko, užtikrinamas viešasis interesas, kad parduodant valstybinę žemę visuomenė gautų maksimalią naudą. Preziumuojama, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 42 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinis reguliavimas bei efektyvumo principas, kuriuo turi būti grindžiami valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisiniai santykiai, siekiant maksimalios naudos visuomenei, teikia pagrindą padaryti išvadą, jog pagal bendrąją įstatymų leidėjo įtvirtintą taisyklę valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais įstatymų nustatytais atvejais, kai egzistuoja valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės perleidimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kurie, be kita ko, negali būti aiškinami pernelyg plačiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 32 punktas). Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos, kyla tokį reikalavimą pareiškusiam ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018 47 punktas).

57. Paminėtų teisės aktų nuostatos ir kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad tam, jog asmuo galėtų įgyti laisvos valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios jo teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję tiek su pačiu teisinio santykio subjektu (asmeniu, kuris gali įgyti laisvos valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn), tiek su objektu (laisvos valstybinės žemės plotu ar jo dalimi, galinčiu būti nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku).

58. Ieškovas įrodinėjo, kad, vykdant aukcioną ir parduodant ginčo sklypą atsakovei S. G., buvo pažeistos ieškovo teisės ir imperatyvios teisės aktų nuostatos, kadangi ginčo sklypas turėjo būti parduotas ne aukciono būdu ieškovui, kaip naudojamas namų valdos žemės sklypas. Be to, ginčo sklypo teritoriją užimanti žemė turėjo būti parduota ieškovui ne aukciono tvarka, kaip tarp ieškovui priklausančių žemės sklypų įsiterpusi valstybinė žemė.

59. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčo žemės sklypas neturėjo būti ieškovui parduotas kaip namų valda, nes: ieškovas žemės sklypą, kuriame yra jam priklausantys statiniai, įsigijo tik 2023 m. birželio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi; atsakovei S. G. 2022 m. gruodžio mėn. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo sklypo, ieškovui priklausė tik žemė sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pagal byloje esančius duomenis nėra gyvenamųjų statinių; iš ieškovo pateiktos 1996 m. rugsėjo 5 d. statinių išdėstymo schemos matyti, kad ieškovo namų valdai buvo išskirtas 0,9969 ha sklypas, į kurio teritoriją žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka; ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygų.

60. Ieškovas apeliaciniu skundu argumentus dėl jo teisės ne aukciono tvarka įsigyti ginčo sklypą iš esmės grindžia teiginiais, kad ginčo sklypas turėjo būti parduotas ieškovui kaip namų valda. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, jog ginčo sklypas nebuvo perleistas ieškovo dispozicijai ir, kad ginčo sklypas nepateko į ieškovui 1996 m. rugsėjo 5 d. išskirto 0,9969 ha sklypo ribas.

61. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo sprendimo turinį, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, ištyrusi faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo pritarti ieškovo argumentams, jog į 0,9969 ha namų valdos sklypą pateko ir ginčo sklypo teritorija:

61.1. Pirma, pagal Pardavimo ir Nuomos Taisyklių 2.1 papunkčio nuostatas numatyta galimybė įsigyti tik namų valdos, kurioje yra namų valdos statiniai, žemės sklypus. Pagal Pardavimo ir Nuomos Taisyklių 3 punktą prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, parduodami namų valdos žemės sklypai turi turėti namų valdos statinius ir tik tokio dydžio, kuris būtinas tų statinių eksploatavimui pagal paskirtį.

61.2. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,9994 ha ploto, kurio: užstatyta teritorija – 0,7820 ha, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,1466 ha, vandens telkinių plotas – 0,0708 ha. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,1461 ha ploto, kurį visą sudaro žemės ūkio naudmenų plotas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 0,1137 ha ploto, kurį sudaro: žemės ūkio naudmenų plotas – 0,1066 ha ir kitos žemės plotas – 0,0071 ha. Byloje nesant duomenų, kad ginčo sklype būtų buvę ieškovo namų valdos statiniai ar kad ginčo sklypas, kurio dydis 0,1137 ha ploto, buvo reikalingas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), eksploatavimui, nėra pagrindo teigti, jog sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įėjo į ieškovo namų valdos sklypą.

61.3. Trečia, 1995 m. liepos 4 d. Sutartimi J. L. nusipirko sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). 1996 m. gegužės 27 d. Pasvalio rajono savivaldybės valdyba priėmė sprendimą pritarti, kad būtų pakeistos J. L. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), sklypo ribos. Iš pateiktos J. L. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žymėjimo schemos (projekto), 1996 m. gegužės 15 d. suderintos su rajono architektu, matyti, kad bendras namų valdos plotas sudarė 9 969 m² (0,9969 ha), užstatytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas siekė 1 411 m². Iš 1996 m. rugsėjo 5 d. Gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) techninio paso matyti, kad sodybai naudoti buvo priskirtas 9 969 m² ploto žemės sklypas.

61.4. Ketvirta, nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytų faktų, susijusių su sodybos nupirkimu, nustatytu namų valdos plotu ir kt. bei juos pagrindžiančių įrodymų, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai buvo aptarti pirmosios instancijos teismo ir įvertinti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš paties ieškovo pateiktų 1996 m. rugsėjo 5 d. statinių išdėstymo schemos ir kadastro bylos matyti, kad ieškovo namų valdai buvo išskirtas 0,9969 ha sklypas, į kurio ribas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepatenka, t. y. sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ieškovo namų valdos sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir iki atsakovei S. G. įsigyjant ginčo sklypą, buvo du savarankiški nekilnojamieji objektai. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų.

61.5. Penkta, 2019 m. balandžio 24 d. PRSA sudarė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, iš kurių turinio matyti, kad formuojamas ar pertvarkomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas – apie 0,9001 ha ir kuris reikalingas nuosavybės teise priklausantiems pastatams (gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitiems statiniams-šuliniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams-kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. 2020 m. balandžio 28 d. UAB „Geodezima“ surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, iš kurio turinio matyti, kad buvo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,9994 ha, ribos. UAB „Geodezima“ 2020 m. balandžio 28 d. taip pat sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą. 2020 m. gegužės 20 d. NŽT Pasvalio skyriaus vedėjas priėmė sprendimą, kuriuo suformavo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtino žemės sklypo projektinį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytus pagal UAB „Geodezima“ parengtą kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad dar 2020 m. buvo suformuotas ir pertvarkytas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ir buvo skirtas ieškovo nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui. Nėra pagrindo abejoti, kad 2020 m. balandžio 28 d. sudarytame sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nurodyti statiniai sutampa su ieškovo pateiktoje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žymėjimo schemoje (projekte), 1996 m. gegužės 15 d. suderintoje su rajono architektu, nurodytais statiniais. Dėl 2020 m. balandžio 28 d. plane esančių žymų ieškovas pretenzijų nereiškė, su žemės sklypo ribomis sutiko ir šią savo nuostatą išreiškė pasirašydamas žemės sklypo plane.

61.6. Šešta, pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Nors ieškovas nurodo, kad ginčo sklypas atitinka namų valdos požymius kaip tai apibrėžta Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Kaip matyti, minėta įstatymo nuostata, be kita ko, numato, kad parduodamoje žemėje būtų sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Ieškovas duomenų, kad ginčo sklypas atitinka minėtus kriterijus nepateikė. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

61.7. Septinta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su ieškovo teiginiais, kad ginčo sklypą ieškovas valdė kaip namų valdos teritoriją, nes jį nuomojo iš valstybės, mokėjo žemės nuomos mokesčius. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad 0,9969 ha ploto žemės sklypo teritoriją nuomojo iš valstybės, tačiau kaip buvo minėta pirmiau, 0,9969 ha ploto žemės sklypas laikytinas ieškovo namų valda, į kurią nepatenka ginčo sklypas. Tokių argumentų nepaneigia ir byloje pateikta 2020 m. birželio 30 d. pasirašyta Valstybės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 0,9994 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovas žemės nuomos mokestį mokėjo už ginčo žemės sklypą, byloje nepateikta. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad ginčo sklypas ieškovui buvo perduotas žemės nuomos pagrindu.

62. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir jas įvertino, todėl padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog ginčo sklypas nebuvo ieškovo namų valdos teritorijoje, todėl ieškovas neturėjo teisės ne aukciono tvarka įsigyti ginčo žemės sklypo.

Dėl neteisėto ginčo sklypo suformavimo

63. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis neįrodė pažeidimų rengiant ginčo sklypo projektą bei šį sklypą parduodant.

64. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 32.1.1.1 papunktį, tais atvejais, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

65. Pagal Matavimų Taisyklių 6 punktą, žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus. Atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus taip pat naudojama ši medžiaga: gretimų žemės sklypų planų kopijos ir ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių žemės sklypų planų kopijos (Matavimų Taisyklių 6.9 papunktis).

66. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė S. G. kreipėsi į PRSA, prašydama organizuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. (Duomenys neskelbtini) PRSA direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ir pardavimo aukcione“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projektuotojas N. K. parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamąjį raštą. (Duomenys neskelbtini) PRSA direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas projekto rengėjo N. K. parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas. Be to, buvo nustatyta, kad žemės sklypo projektas Nr. 1: plotas – 1 138 m²; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: 106 – elektros tinklų apsaugos zonos (III skyrius, ketvirtasis skirsnis), plotas – 454 m²; 101 – viešųjų ryšių tinkle elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos (III skyrius, vienuoliktasis skirsnis), plotas – 149 m²; suformuotame žemės sklype servitutų nėra.

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, kvestionuodamas (Duomenys neskelbtini) PRSA direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“, nepagrįstai teigia, kad buvo ignoruotas projektuojamas privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), brėžinyje:

67.1. Pirma, pritariama pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, su ginčo žemės sklypu besiribojančio gretimo žemės sklypo savininkas neturi būti kviečiamas į žemės sklypo ribų ženklinimą, jeigu šio besiribojančio gretimo žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, bendra riba su šiuo besiribojančiu žemės sklypu nekeičiama ir vietovėje šią bendrą žemės sklypų ribą žymintys visi riboženkliai yra išlikę. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, bendra riba su besiribojančiu formuojamu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), nebuvo keičiama, o bendrą žemės sklypų ribą žymintys visi riboženkliai buvo išlikę, todėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), savininkas J. L., ženklinant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), neprivalėjo būti kviečiamas, juo labiau kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo metu vis dar priklausė valstybei.

67.2. Antra, viena vertus, apeliantas pagrįstai teigia, kad, nustatant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, buvo nurodytas projektuojamas įvažiavimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane nubraižytas projektuojamas kelias nebuvo užkoordinuotas ir pažymėtas riboženkliais vietovėje, t. y. nebuvo nustatyta ir nurodyta tiksli kelio faktinė vieta, dėl ko, rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektą, nebuvo pagrindo į tai atsižvelgti. Be to, ieškovo teisės naudotis atitinkamu keliu nebuvo įregistruotos ir Nekilnojamojo turto registre. Tai reiškia, kad nėra pagrindo spręsti, jog PRSA direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas projektas pažeidžia ieškovo teises, o ieškovas turėjo būti kviečiamas atliekant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

67.3. Trečia, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat neturi pagrindo spręsti, kad, atlikus sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustačius minėto sklypo ribas, ieškovas neteko galimybės patekti į jam nuosavybės teise priklausantį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pritartina NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytiems argumentams, kad ieškovas turi alternatyvias galimybes patekti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. pirma, galimybė įvažiuoti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra per rytinę dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant servitutą; antra, per dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančią pačiam ieškovui; trečia, egzistuoja galimybė spręsti apie įvažiavimą į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš pagrindinio kelio, šį klausimą derinant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (šiuo metu „Via Lietuva“).

68. Nurodytų argumentų visuma nesudaro pagrindo daryti išvados, kad buvo ignoruotas projektuojamas privažiavimas prie ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jog ieškovas turėjo būti kviečiamas į ginčo sklypo ribų paženklinimą–parodymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad valstybės institucijos, atlikdamos ginčo sklypo matavimus, laikėsi teisės aktų reikalavimų, o ieškovas nenurodė konkrečių imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimų, kurie buvo padaryti ginčo sklypo pardavimo atsakovei proceso metu bei sudarytų pagrindą pripažinti ginčo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia. Ieškovo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo nurodytų argumentų, susijusių su neteisėtu ginčo sklypo suformavimu, laikytini deklaratyviais. Teisėjų kolegija ieškovo argumentus, kad nebuvo atsižvelgta į gretimų, t. y. ieškovo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudojimo būdus, atmeta kaip nepagrįstus.

69. Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi (duomenys neskelbtini) PRSA direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo metu) nurodoma, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagrindinė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis, rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatyta remiantis (duomenys neskelbtini) teritorijos bendruoju planu. Iš byloje pateikto 2013 m. (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrojo plano matyti, kad žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinkanti teritorija G30 yra priskiriama mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms, kuriose leidžiami žemės naudojimo būdai: konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos.

70. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gali būti naudojamas kaip komercinės paskirties sklypas. Nėra pagrindo sutikti su ieškovu, kad ginčo sklypo naudojimo paskirties nustatymas pagal toje teritorijoje galiojantį (duomenys neskelbtini) teritorijos bendrąjį planą pažeidžia kokius nors ieškovo interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

71. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

73. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

74. Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios Rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

75. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 61 punktas). Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, todėl tuo atveju, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023 38 punktas).

76. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, atsižvelgęs į civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei S. G. suteiktų teisinių paslaugų kokybę, taip pat į tai, jog atsakovės S. G. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, priteisė iš ieškovo atsakovei S. G. visas jos prašomas priteisti 6 050 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

77. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo atsakovei S. G. 6 050 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Ieškovo vertinimu: atsakovės S. G. atsiliepimas į pradinį ieškinį nepagrįstai įvertintas 20 val. darbu ir 2 000 Eur + PVM kaina, nes pagal ieškovo suformuotą ieškinį atsiliepimas nėra gausus ir sudėtingas; atsakovės S. G. tripliko, kurį sudaro 25 lapai, ir kuris įvertintas 20 val. darbu bei 2 000 Eur + PVM kaina, atsikirtimai pateikiami su cituojama teismų praktika, kuri neturi įrodomosios reikšmės byloje ir(ar) dalyje nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku; atsakovės S. G. atstovavimas bylą nagrinėjant teismo posėdyje neužtruko 10 val., nors šis darbas advokato įvertintas 10 val. ir įkainotas 1 000 Eur + PVM kaina.

78. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie siejami su bylinėjimosi išlaidomis, pažymėtina, kad:

78.1. Pirma, atsakovė S. G. pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas, teiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas (2 420 Eur), atsiliepimo į patikslintą ieškinį – tripliko parengimas (2 420 Eur) bei pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (už 10 val. – 1 210 Eur) sumokėjo iš viso 6 050 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19 papunkčiuose nurodytų dydžių tiek už atsiliepimo į ieškinį pateikimą (1 959,50 Eur × 2,5 = 4 310,90 Eur), tiek už tripliką (2 000,10 Eur × 1,5 = 3 000,15 Eur), tiek už vieną teisinių paslaugų teikimo valandą (2 000,10 Eur × 0,1 = 200,01 Eur).

78.2. Antra, vertinant apelianto argumentus dėl pateiktų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į jau minėtą kasacinio teismo praktiką, kad teismas neturi toleruoti nepagrįsto šalies išlaidavimo ir turi siekti, jog priteistos teisinės pagalbos išlaidos atitiktų pagrįstumo kriterijus. Viena vertus, pasisakant dėl atsakovei S. G. suteiktų teisinių paslaugų už ieškinio bei tripliko (atsiliepimo į patikslintą ieškinį) parengimą pagrįstumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jos yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Atsižvelgiant į atsiliepimo į ieškinį (12 lapų) bei tripliko (26 lapai) apimtis, kartu su minėtais dokumentais pateiktus priedus, procesinių dokumentų turinį tiek faktinių aplinkybių, tiek teisinio pagrindo atžvilgiu, vertinama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei S. G. jos prašomas bylinėjimosi išlaidas už ieškinio ir tripliko (atsiliepimo į patikslintą ieškinį) parengimą. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skaičiavo bylinėjimosi išlaidas už advokato pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teismo posėdžiuose – 10 val. Iš civilinės bylos Nr. e2-721-1026/2023 medžiagos matyti, kad byloje vyko tik vienas posėdis (2024 m. sausio 19 d.), kuris truko 2 val. 4 min. (nuo 9 val. 33 min. iki 11 val. 37 min.). Šis laikas, atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, apvalinamas iki 2 val. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad prieš kiekvieną teismo posėdį šalies atstovui yra reikalingas atitinkamas laikas jam pasiruošti, tačiau pažymi, jog byloje nuo pat jos pradžios atsakovę S. G. atstovavo tas pats atstovas, kuris rengė procesinius dokumentus, rinko įrodymus, konsultavo atsakovę ir teikė kitas su atstovavimu ginčo byloje susijusias paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu 10 val. trukmės pasirengimas teismo posėdžiams ir atstovavimas teismo posėdžiuose nagrinėjamu atveju neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl nutaria, kad už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose atsakovei S. G. priteisiama suma mažinama iki 5 val., o tai sudaro 605 Eur (5 val. × 100 Eur × 1,21).

79. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinama – iš ieškovo atsakovei S. G. priteisiant 5 445 Eur (2 420 Eur + 2 420 Eur + 605 Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o likusi prašymo dalis netenkinama (CPK 93 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

80. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

81. Teismų praktikoje nurodoma, kad reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir jis nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu, tik patikslinama jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

82. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti valstybinės žemės pardavimo aspektai. Apeliacinės instancijos teismas patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl to apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, o sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų patikslinama.

83. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

84. Atsakovė S. G. pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 630 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą sumokėta 2024 m. kovo 31 d. mokėjimu, laikytina, kad atsakovės S. G. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 018,2 Eur × 1,3 = 2 623,66 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, atsakovės S. G. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą mažinamos, priteisiant 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 445 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.“

Priteisti iš ieškovo J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 623,66 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt trijų eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.