- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-243-950/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19075-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- I. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-28249-1077/2024, pagal pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. Š. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. G. (toliau – ir pareiškėja, skolininkė arba apeliantė) 2024 m. rugsėjo 24 d. pateikė skundą dėl antstolio D. Š. (toliau – ir antstolis) veiksmų, kuriuo prašė antstolio veiksmus vykdomojoje byloje pripažinti neteisėtais.
2. Skunde nurodė, kad antstolis, nepranešęs apie savo atliekamus veiksmus, neteisėtai nuo pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos nurašė 352,54 Eur sumą.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. 2024m. spalio 1 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 661 straipsnio 1 dalimi, raginimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išieškojimas buvo vykdomas pagal mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo, neturėjo būti siunčiamas, todėl antstolis pagrįstai pareiškėjai jo nesiuntė, o išsiuntė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą kartu su kitais dokumentais vykdomajame dokumente nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI arba išieškotoja) atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Šalies argumentai
5. Pareiškėja 2024 m. spalio 31 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl tokio teisinio reglamentavimo, kai institucijos nutarimai administracinėse bylose nėra patvirtinti teismo ir antstoliai pradeda priverstinio vykdymo veiksmus akivaizdžiai žinodami, kad nutarimai nėra patvirtinti teismo, pripažinimo neatitinkančiais ir prieštaraujančiais Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims bei 109 straipsnio 1 daliai. Prašyme papildomai nurodė, kad nėra padariusi jokių administracinių nusižengimų ir nėra apie tokius informuota jokia forma, be to, neturi jokių kliūčių sumokėti baudą, jei tokia jai būtų paskirta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjos prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 675 straipsnyje yra nustatytas administracinės baudos sumokėjimo terminas, todėl, remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, antstolis neturėjo pareigos pareiškėjai siųsti raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, o privalėjo iš karto taikyti CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio poveikio priemones. Kartu teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad pareiškėja nebuvo informuota apie jai paskirtą baudą, nekeičia teismo vertinimo, nes nagrinėjamu atveju įstatymas baudos sumokėjimo terminą sieja su nutarimo skirti baudą išsiuntimu pažeidėjui, o ne su jo įteikimo momentu, be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos argumentus ar tai, kad pareiškėjai paskirta bauda būtų buvusi panaikinta.
8. Teismas nurodė, kad jam nekilo abejonių pareiškėjos nurodyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kad pareiškėja, nesutikdama su jai paskirta bauda, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis skųsti institucijos nutarimą skirti baudą ir tokiu būdu pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja I. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir visus antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėja nėra pateikusi duomenų, jog jai paskirta bauda būtų panaikinta, tačiau su atskiruoju skundu, taip pat po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėja pateikė nutarimą, kuriuo yra panaikintas vykdomasis dokumentas.
9.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, turėjo išreikalauti administracinio nusižengimo bylą ir ją prijungti prie bylos, nes pareiškėjai nebuvo žinoma kas ir kada išdavė vykdomąjį dokumentą. Taip pat teismas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį turėjo panaikinti turto arešto aktą ir pripažinti jį neteisėtu bei nustatyti, kad yra akivaizdžios kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
9.3. Nagrinėjamu atveju antstolis buvo nustatęs, kur dirba pareiškėja, todėl turėjo suprasti, kad ji turi galimybę susimokėti paskirtą baudą, o tai, kad bauda nėra sumokėta, turėjo antstoliui patvirtinti faktą, jog pareiškėjai tiesiog nebuvo žinoma apie jai paskirtą baudą. Kadangi antstolis atlieka priverstinio vykdymo veiksmus, nepranešęs skolininkui, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims ir 109 straipsnio 1 daliai.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolis D. Š. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
10.1. Antstolis neturėjo teisinio pagrindo nepriimti priverstiniam vykdymui išieškotojos pateikto vykdomojo dokumento, kadangi nei CPK, nei Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas nenumato antstoliui teisės tikrinti tokio dokumento pagrįstumą. Yra įtvirtinta, jog ne visais atvejais antstolis privalo siųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kadangi ANK 675 straipsnyje yra nustatytas administracinės baudos sumokėjimo terminas, todėl antstolis neturėjo pareigos pareiškėjai siųsti raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, o privalėjo iš karto taikyti CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio poveikio priemones. Tą antstolis ir atliko pareiškėjos atžvilgiu.
10.2. Antstolis pažymėjo, kad duomenys apie skolininko darbo vietą ir turtinę padėtį yra tikrinami tik priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, o ne prieš priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Be to, antstolis, vykdydamas vykdomąją bylą, neturi informacijos, už kokį konkretų pažeidimą asmuo yra nubaustas, nes vykdomasis dokumentas yra VMI sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto, kuriame ši informacija nėra nurodoma, kadangi vykdymo procesui nėra aktuali.
11. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) VMI atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
13. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą, t. y. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos valdybos 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
14. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nors apeliantės pateiktas nutarimas yra priimtas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau jis turi esminės reikšmės nagrinėjant susiklosčiusią situaciją antstoliui atliekant priverstinio vykdymo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu (dėl ko apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau šioje nutartyje). Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateiktas nutarimas yra prijungiamas prie bylos.
Dėl ginčo esmės
16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir vykdomoji byla) 2024 m. rugpjūčio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-178-19287 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal išieškotojos VMI 2024 m. rugpjūčio 14 d. priimtą institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių nusižengimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, Nr. (23.31-08) 483-131269 (toliau – VMI nutarimas), kuriuo nuspręsta išieškoti iš I. G. turto 180 Eur sumą už gautą baudą dėl padaryto administracinio nusižengimo. 2024 m. rugpjūčio 28 d. antstolis taip pat priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-178-19361, patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-178-19332, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-178-19334, turto arešto aktą Nr. S-24-178-19333. 2024 m. rugsėjo 26 d. priimtas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-24-178-21401. 2024 m. rugsėjo 30 d. priimtas patvarkymas Nr. S24-17672 dėl išskaičiavimo iš skolininkės darbo užmokesčio nutraukimo ir patvarkymas Nr. S24-17671 dėl arešto turtui panaikinimo. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio veiksmais, pateikė antstoliui 2024 m. rugsėjo 24 d. parengtą skundą, kuriuo prašė antstolį pripažinti, jog jo atlikti išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje buvo neteisėti, nes antstolis pinigines lėšas nuo pareiškėjos banko sąskaitos nurašė be jokio išankstinio pranešimo. 2024 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. S24-17793 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
18. Šioje byloje skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino, nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju antstolis, išieškodamas asmeniui paskirtą administracinę baudą valstybės naudai, kai yra nurodytas administracinės baudos sumokėjimo terminas, turėjo iš karto taikyti priverstinio išieškojimo priemones, nesiųsdamas pareiškėjai raginimo vykdomąjį dokumentą įvykdyti geruoju. Teismas taip pat netenkino pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisinio reglamentavimo, kai institucijos nutarimai administracinėse bylose nėra patvirtinti teismo ir antstoliai pradeda priverstinio vykdymo veiksmus akivaizdžiai žinodami, kad nutarimai nėra patvirtinti teismo, pripažinimo neatitinkančiu ir prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 109 straipsnio 1 daliai, nurodydamas, jog teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos nurodyto teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
19. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus: pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, privalėjo išreikalauti administracinio nusižengimo bylą ir įvertinti aplinkybes, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie priimtą nutarimą jai skirti administracinę baudą, o tai buvo akivaizdžios kliūtys antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; be to, antstolis, nustatęs, kad pareiškėja dirba, turėjo suprasti, jog jai nėra žinoma apie paskirtą administracinę baudą, todėl antstoliui atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, nepranešus skolininkui, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims ir 109 straipsnio 1 daliai.
20. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ANK nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras. ANK 676 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliams, kurie baudą priverstinai išieško CPK nustatyta tvarka.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad konkreti vykdomoji byla pradedama konkretaus vykdomojo dokumento pagrindu, todėl dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas, ir šis CPK 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012). Tačiau ši taisyklė turi išimčių, nes CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).
22. Nagrinėjamu atveju antstoliui pateiktame VMI nutarime yra aiškiai nurodytas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. priimto nutarimo (administracinio nusižengimo kodas – ROIK: (duomenys neskelbtini)) baudos už administracinį nusižengimą pagal nutarimą terminas – 2024 m. birželio 29 d., VMI nutarimas priimtas 2024 m. rugpjūčio 14 d., prašymas antstoliui pateiktas 2024 m. rugpjūčio 27 d. Taigi, antstoliui buvo pateiktas vykdyti sprendimas jau po to, kai nustatytas terminas baudai sumokėti buvo pasibaigęs. Kadangi teisės aktai, reglamentuojantys antstolio veiksmus įvertinant vykdytino dokumento priimtinumą vykdyti, nenumato vertinti fakto kaip išieškotojas pranešė skolininkui apie mokėtiną skolą (baudą), kaip akivaizdžios kliūties priimti vykdomąjį raštą vykdyti, o antstolis nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo nustatęs ir CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą ir atliko kitus veiksmus, tarp jų ir lėšų nurašymą iš pareiškėjos sąskaitos, nerengdamas ir neišsiųsdamas raginimo geruoju sumokėti baudą, nes, vadovaujantis CPK 661 straipsniui, raginimo pareiškėjai siųsti neprivalėjo. Taigi, vadovaujantis tuo, kas nurodyta šioje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl neegzistuojančio poreikio nagrinėjamu atveju kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisako.
23. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad įvertinus su atskiruoju skundu pareiškėjos pateiktą naują įrodymą – Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. lapkričio 4 d. priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo, kuriuo buvo panaikintas 2024 m. gegužės 17 d. nutarimas dėl baudos už administracinį nusižengimą pareiškėjai paskyrimą, nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už padarytą administracinį nusižengimą šiuo atveju yra ne pareiškėja, o kitas asmuo, ir nepanaikinus antstolio priimtų procesinių sprendimų vykdomojoje byloje, pareiškėja be pagrindo susilauktų neigiamų pasekmių už administracinį nusižengimą, kurio nėra padariusi, o tai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Be to, patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimas būtų apskųstas ANK nustatyta tvarka.
24. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų panaikinimo atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavusios faktinės aplinkybės nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti antstolio priimtus patvarkymus. Tačiau susiklosčius tokiai faktinei situacijai, kai pareiškėjai 2024 m. gegužės 17 d. paskirta bauda už administracinį nusižengimą jau yra panaikinta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2024 m. lapkričio 4 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo byloje išnagrinėjimo, tiek skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų panaikinimo, tiek ir antstolio priimti patvarkymai (t. y. 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymas Nr. S-24-178-19287, 2024 m. rugpjūčio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-178-19361, 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-178-19332, 2024 m. rugpjūčio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-178-19334, 2024 m. rugsėjo 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-178-21401) vykdomojoje byloje nebegali būti laikomi nei pagrįstais, nei teisėtais, bei turi būti panaikinti.
25. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0178/24/01750 priimtus patvarkymus – 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą Nr. S-24-178-19287, 2024 m. rugpjūčio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-178-19361, 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-178-19332, 2024 m. rugpjūčio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-178-19334, 2024 m. rugsėjo 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-178-21401 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį dalyje dėl skundo dėl antstolio veiksmų panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos I. G. 2024 m. rugsėjo 24 d. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų ir panaikinti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio priimtus patvarkymus – 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą Nr. S-24-178-19287, 2024 m. rugpjūčio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-178-19361, 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-24-178-19332, 2024 m. rugpjūčio 28 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-24-178-19334, 2024 m. rugsėjo 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-178-21401.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.