Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1216-413/2016

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-09-15
Bylos Nr.: e2A-1216-413/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00482-2014-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dotus“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Lazdijų vanduo“

Civilinė byla Nr. e2A-1216-413/2016Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00482-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.8.2; 2.5.8.6.; 2.5.11.4.; 3.3.1.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dotus“ apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3-393/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dotus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lazdijų vanduo“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Lazdijų vanduo“, atlikusi viešąjį pirkimą, 2010 m. rugsėjo 10 d. su atsakove UAB „Dotus“ pasirašė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini)pagal priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ administravimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. LV 10/08/10 (toliau – Paslaugų sutartis arba Sutartis). Viešojo pirkimo procedūros buvo įvertintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje (toliau ir Agentūra), kuri 2011 m. vasario 9 d. raštu pripažino, kad projekto administravimo paslaugų viešasis pirkimas buvo atliktas tinkamai. Vykdydamas Paslaugų sutartį, ieškovas teikė sutartyje numatytas paslaugas. 2011 m. vasario 14 d. raštais Nr. 911 ir Nr. 914 Agentūra nurodė atsakovui, kad 2010 m. vykdyti viešieji pirkimai neatitiko VPĮ 2 straipsnio 15 dalies reikalavimų ir atliktais pirkimais buvo pažeisti VPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Minėtą VPĮ pažeidimą Agentūra įvertino kaip esminį ir informavo atsakovę, kad Agentūra 2011 m. vasario 11 d. inicijavo VPĮ pažeidimo tyrimą. Atsakovė, nesutikdama su Agentūros nuomone, 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 8-178 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT), prašydama pareikšti nuomonę, kokioms paslaugų kategorijoms pagal VPĮ 2 priedėlį turėtų būti priskiriami atsakovės vykdyti pirkimai, dėl kurių pradėta pažeidimo procedūra. Iš VPT atsakymo (2011-07-13 rašto Nr. 4S-2635) paaiškėjo, kad ieškovė savavališkai, nederindama su atsakove, savo, o ne atsakovės vardu, kaip to reikalauja Sutarties 2.3.2. punktas, kreipėsi į VPT ir pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kas sudarė atsakovės organizuotų viešųjų Pirkimų Nr. 2 ir Nr. 3 objektą, t. y. jog šiuose viešuosiuose pirkimuose buvo perkamos ne tik konsultavimo, bet ir techninio projekto parengimo paslaugos, nors pastarosios nurodytos pirkimo sutarties apimtyje. Nustačiusi, kad dėl ieškovės veiksmų gali būti nutrauktas viso Projekto finansavimas, atsakovė 2011 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 8-321 pranešė ieškovei, jog nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. vienašališkai nutraukia sutartį. Ieškovė 2013 m. rugsėjo 22-23 d. pateikė atsakovei tarpinę Sutarties vykdymo ataskaitą Nr. 20110915-1, 2011 m. rugsėjo 10 d. paslaugų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 3 ir jų pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 20110910. Atsakovė atsisakė priimti minėtus dokumentus ir i už atliktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismą, pradiniu ir patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės 2011 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 8-321 „Dėl sutarties nutraukimo“ ir vienašališką 2010 m. rugpjūčio 10 d. projekto „Vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini) pagal priemonę Nr. VP3-3.1 –AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ administravimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. LV 10/08/10 nutraukimą; pripažinti, kad dėl Sutarties nutraukimo yra kalta atsakovė; priteisti ieškovei iš atsakovės 12 879,40 Eur (44 470 Lt) netiesioginių nuostolių ir 11 214,09 Eur (38 720 Lt) skolą už suteiktas, tačiau neapmokėtas paslaugas, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė prašė ieškinį atmesti; taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad Paslaugų sutartis buvo nutraukta, kadangi ieškovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų, veikė prieš atsakovės interesus, jos nekonsultavo, nederino savo veiksmų su atsakove, kaip to reikalauja CK 6.718 straipsnio nuostatos, dėl ko kilo grėsmė ieškovės administruojamų Projektų finansavimui. Anot atsakovės, tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti Paslaugų sutartį, nežiūrint į tai, kad Sutartis jau buvo pradėta vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2011 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 4S-2635 pranešdama ieškovei apie sutarties nutraukimą nuo 2011 m. rugsėjo 23 d., teisėtai pasinaudojo tiek įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo teise, tiek Paslaugų sutarties 13 straipsnyje įtvirtinta sutarties nutraukimo teise, ir ją įgyvendino laikydamasi CK 6.721 straipsnio 1 dalies ir bendrųjų Paslaugos sutarties sąlygų 13.1 punkto reikalavimų. Atsakovės nuomone, prašoma priteisti 32 000 Lt skola už atliktus darbus yra nepagrįsta, kadangi ieškovės pateikti dokumentai kelia abejones dėl darbų kainų, kai kurie darbai kartojasi. Nors ieškovė teigia, kad atsakovė anksčiau už atliktus darbus mokėjo nereikalaudama pagrindimo ir papildomų dokumentų už suteiktas paslaugas, tačiau tuomet buvo nurodyti ženkliai mažesni paslaugų įkainiai. Be to, nutraukus Paslaugų sutartį dėl ieškovės kaltės, ieškovė nepagrįstai reikalauja netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Pagal teismų praktiką, paslaugų tiekėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius, tuo tarpu galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sutarties nutraukimo dienos (CK 6.127 straipsnio 1 dalis), kuris nagrinėjamu atveju yra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 029,34 Eur atstovavimo išlaidų.Teismas, spręsdamas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, konstatavo, kad atsakovės 2011 m. rugpjūčio 23 d. rašte ieškovei dėl sutarties nutraukimo nurodytos aplinkybės – veikimas prieš UAB „Lazdijų vanduo“ interesus, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją VPT apie UAB „Dotus“ pagal Sutartį administruojamų UAB „Lazdijų vanduo“ vykdomų Projekto pirkimų priskyrimo kategorijoms, dėl ko gali būti neskiriamas finansavimas projektams – negali būti vertinamos pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes ir patiektus įrodymus, sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės veiksmus vienašališkai nutraukiant Sutartį neteisėtais yra visiškai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatomis, klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Be to, šalys Sutartyje taip pat numatė sutarties nutraukimo galimybę (Sutarties 13 punktas). Vadovaujantis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai pasinaudojo tiek įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo teise, tiek ir Sutarties 13 punkte įtvirtinta sutarties nutraukimo teise ir ją įgyvendino laikydamasi CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir Paslaugų sutarties 13.1 punkto reikalavimų. Teismas pastebėjo, kad paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį, turi vadovautis sutarties sąlygomis, išlikti lojalus klientui ir veikti išimtinai jo interesams teikdamas profesionalias bei kokybiškas paslaugas. Tuo tarpu UAB „Dotus“ raštus VPT teikė nederinęs su atsakovu, o atsakovui paprašius, kad jam raštai būtų pateikti, to nepadarė. Todėl teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad ieškovei tinkamai nesilaikius sutartinių įsipareigojimų, veikus prieš atsakovo interesus, kilo grėsmė Projekto finansavimui. Teismas sprendė, kad tyčinis valstybės institucijų klaidinimas, pateikiant joms melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją dėl pirkimo objekto gali lemti atsakingų valstybės institucijų išvadas apie atsakovės galimai padarytus VPĮ pažeidimus, o tuo pačiu ir sprendimus dėl Projekto finansavimo mažinimo ar nutraukimo. Teismas, įvertinęs tai, kad pirkimai, dėl kurių Agentūra pradėjo pažeidimų procedūrą, buvo pradėti iki Sutarties su ieškove sudarymo, sutiko, kad ieškovė negalėjo įtakoti atsakovės pirkimų plano sudarymo, tačiau vėliau, administruodama Projekto pirkimus pagal Sutartį ir rengdama visus reikalingus raštus Agentūrai dėl projekto vykdytų pirkimų, ieškovė turėjo veikti tik kliento interesais ir teikti tik teisingą informaciją valstybės institucijoms, kurių nuomonė ar sprendimas turi esminės reikšmės dėl atsakovo vykdomo Projekto tolesnio finansavimo. Nors ieškovė teigė, kad gavus VPT 2011 m. liepos 13 d. raštą Nr. 4S-2635, Projekto finansavimas nebuvo sustabdytas ar nutrauktas, teismas pažymėjo, jog minimu raštu VPT teikė tik savo nuomonę į šalių paklausimus dėl paslaugų kategorijų priskyrimo. Be to, pažeidimai buvo įžvelgti ir Sutartis su ieškove nutraukta 2011 m., o Agentūros pradėta pažeidimų tyrimo procedūra baigta 2012 m. gegužės mėnesį, t. y. grėsmė Projekto finansavimo mažinimui ar nutraukimui tęsėsi iki 2012 m. vidurio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas atsakovės veiksmus nutraukiant Sutartį su ieškove pripažino teisėtais ir pagrįstais, todėl ieškovės reikalavimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atmetė.Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti 32 000 Lt skolą už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. rugsėjo 10 d. įskaitytinai, teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientui nutraukus sutartį, jis privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Paslaugų sutartyje (13.2 p., 13.4. p.). Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 5.12 p. ir 5.14 p. Paslaugos teikėjas, prieš pateikdamas apmokėti sąskaitą, turi pateikti perkančiajai organizacijai tvirtinti paslaugų priėmimo – perdavimo aktą ir tarpinę ar galutinę paslaugų teikimo sutarties vykdymo ataskaitą, teikėjo sąskaitos turi būti pagrįstos, jose nurodomos faktiškai atliktos užduotys per tą laikotarpį. Paslaugų teikėjui ataskaitoje, sąskaitoje ar darbų priėmimo – perdavimo akte nurodant tik suteiktos paslaugos pavadinimą ir nepateikiant kitų šios paslaugos suteikimo faktinių duomenų, įgalinančių klientą patikrinti ir įsitikinti suteiktos paslaugos tikrumu, tokie dokumentai, teismo vertinimu, yra tinkamai nepagrįsti ir neatitinka Paslaugų sutarties 15.4 p. reikalavimų. Remiantis minėtomis sutarties nuostatomis, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai nurodė ieškovei pateikti dokumentus, atitinkančius Paslaugų sutarties 15.4 p. reikalavimus. Teismas sutiko su ieškove, kad šalys nesitarė dėl konkrečių paslaugų kiekių ir kainos, nes iš anksto to nebuvo galima numatyti, tačiau, anot teismo, tai nereiškia, kad ieškovė turi teisę įrašyti į sąskaitą užduotis, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti. Teismas pažymėjo, kad abstrakčių duomenų apie suteiktas paslaugas pateikimas kelia teismui abejones dėl galimo ieškovės siekio nepagrįstai praturtėti, gauti lėšas už paslaugas, kurių jis neatliko, arba jei dalį darbų ir atliko, tai akivaizdžiai nepagrįstai padidino nurodytą paslaugų kainą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad atsakovė anksčiau nereikalavo sąskaitų faktūrų pagrindimo, nes tai nereiškia, kad toks atsakovės reikalavimas yra neteisėtas ir neatitinkantis Sutarties reikalavimų. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad 32 000 Lt sumai pateikta 2011 m. rugsėjo 10 d. sąskaita faktūra Nr. 20110910 neatitinka Sutarties 5.14 p. reikalavimų, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 44 740 Lt netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei sutartis nebūtų nutraukta, priteisimo. Teismas pažymėjo, kad šalys Paslaugų sutarties 13.4 punktu buvo sutarusios, jog sutartį nutraukus dėl paslaugų teikėjo kaltės, be jam priklausančio atlyginimo už atliktą darbą, paslaugų teikėjas neturi teisės į kokių nors patirtų nuostolių ar žalos kompensaciją. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senaties terminą, teismas pažymėjo, kad šalių 2010 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta Paslaugų sutartis, atsižvelgiant į jos pagrindą ir dalyką (nematerialaus pobūdžio atlygintinos administravimo, konsultavimo paslaugos, nesant tarp šalių pavaldumo santykių), vertintina kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str. 1 d.), kurios vykdymui ir nutraukimui taikytinos specialios normos, numatytos CK XXXV skyriaus pirmajame skirsnyje. CK 6.724 straipsnyje nustatyta, kad paslaugų sutartims, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716 – 6.723 straipsniams, taikomos šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644 – 6.671 straipsniai), bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672 – 6.680 straipsniai). Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai grindžiami atliktų pagal Paslaugų sutartį darbų kokybe bei veikimu kliento interesais, todėl konstatavo, kad ieškovės reikalavimams taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas, kaip tai numatyta CK 6.667 straipsnio 1 dalyje (6.724 straipsnis), skaičiuotinas nuo sutarties nutraukimo dienos (2011 m. rugsėjo 23 d.), kuri ir laikytina sužinojimo apie pažeistas teises diena (CK 6.127 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, kad tokia praktika suformuota ir kasacinio teismo ccivilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013). Konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, teismas ieškinį atmetė ir šiuo teisiniu pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas nenurodė, kodėl atmeta ieškovės po atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateiktus įrodymus, t. y. teismo sprendime nenurodyti motyvai, kuriais remiantis būtų atmesti ieškovės pateikti įrodymai (Agentūros pateikta UAB „Lazdijų vanduo“ vykdyto projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini)“ pažeidimų tyrimo medžiaga), kuriais ji grindė savo reikalavimą dėl neteisėto sutarties nutraukimo. Teismas nepasisakė dėl įrodymų (pateiktų 2015-01-15, 2015-08-12 ir 2015-11-10), kuriais ieškovė grindė savo reikalavimą dėl atsakovės 38 720 Lt skolos už suteiktas Paslaugas ir kurie buvo pateikti reaguojant į atsakovės atsiliepime nurodytus motyvus. Teismas visiškai nesvarstė ir nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų (2015-02-23) ir argumentų dėl senaties termino atnaujinimo, jei būtų nustatytas ne 3 metų senaties terminas ieškiniui pareikšti. Apelianto nuomone, teismas tiesiog perrašė atsakovės atsiliepimo į ieškinį turinį neatsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl reikalavimo priteisti 32 000 Lt skolą už suteiktas paslaugas, neįvertino to, kad ieškovė 2015 m. spalio 29 d. prašymu padidino savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iki 38 720 Lt (11 214,09 Eur). Minėti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis.Teismas, spręsdamas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, neįvertino ieškovės atstovų teismo posėdžio metu nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su Sutarties nutraukimu, ir rėmėsi vien tik atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kurios nebuvo paviešintos ir kuriomis nebuvo remiamasi 2011 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 8-321 ,,Dėl sutarties nutraukimo“. Teismas nesiaiškino, ar ieškovės raštų pateikimas VPT galėjo sukelti grėsmę lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fonų skyrimo nutraukimą. Teismas nepasisakė dėl ieškovės argumentų, išsakytų teismo posėdžio metu, kad ieškovė, koordinuodamas projektų vykdymą, turėjo informuoti Projekto vykdytoją (UAB „Lazdijų vanduo“), projekto dalyvius bei institucijas apie esamus ar galimus projekto eigos nesklandumus, projekto eigą. Todėl ieškovė, teikdama tiesiogiai raštus VPT, nepažeidė CK 6.718 straipsnio 4 dalies ir Sutarties 2.3.2. p. Nuostatų ir neveikė prieš UAB „Lazdijų vanduo“ interesus. Be to, ieškovė neturėjo pagrindo imtis tokių veiksmų, nes nutraukus Projekto finansavimą nebūtų finansuojami ir ieškovės vykdomi darbai. Todėl teismas nepagrįstai atsakovės veiksmus nutraukiant vienašališkai Sutartį nepripažino neteisėtais.Teismas neįvertino fakto, kad po atsiliepimo į ieškinį pateikimo iš Agentūros buvo gauta šios institucijos tyrimų medžiaga, kurioje buvo nustatyti Projekto vykdymo metu padaryti pažeidimai. Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtino ieškovės UAB „Dotus“ raštų teisingumą, bei paneigė atsakovės 2011 m. rugpjūčio 23 d. rašto Nr. 8-321 ,,Dėl sutarties nutraukimo“ ir atsiliepimo į ieškinį teiginius, kad neva ieškovė pateikė tikrovės neatitinkančią ar netgi apgaulingą bei melagingą informaciją. Teismas nevertino fakto, kad ieškovė 2010 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakovei Paslaugų sutarties sąlygų vykdymo garantinį raštą Nr. 56780A006893, pagal kurį ieškovei nevykdant sutarties, atsakovė turėjo teisę gauti žalos atlyginimą. Atsakovė, nutraukusi Sutartį, minėtu užtikrinimu nepasinaudojo, kas tik papildomai patvirtina ieškovės argumentus dėl neteisėto sutarties nutraukimo.Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei netiesioginių jos nuostolių. Apelianto nuomone, teismo ir atsakovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013 suformuluota taisykle, kad paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius, o galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta, nagrinėjamu atveju vadovautis nėra pagrindo, kadangi skiriasi minėtos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės. Be to, atsakovė neteisėtai Sutartį nutraukė ne CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, t. y. ne vienašaliu sprendimu, bet visai kitu pagrindu – dėl neva ieškovo padaryto esminio Sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). Todėl konstatavus neteisėtus atsakovės veiksmus (neteisėtą sutarties nutraukimą), atsakovei turi būti taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Tiek CK 6.249 straipsnio 1 dalis, tiek CK 6.721 straipsnis nenumato tiesioginio draudimo paslaugų sutarties nutraukimo atveju kuriai nors iš šalių reikalauti atlyginti netiesioginius nuostolius. Civilinėje teisėje laikomasi taisyklės: kas įstatymo nedraudžiama, tas yra leidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2004). Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nutraukus su ieškove sutartį buvo paskelbtas naujas konkursas, o sudarius sutartį su kitu tiekėju – užbaigtas ieškovės vykdytas projektas. Esant nurodytoms analogiškoms aplinkybėms Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2A-444- 117/2015) yra pažymėjusi, kad tokiu atveju CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymas neatitiktų apelianto kaip konkurso laimėtojo teisėtų lūkesčių bei pažeistų viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str.). Todėl pripažinus, kad atsakovė neteisėtai nutraukė Sutartį bei ieškovei nebeturint galimybės užbaigti vykdyti Sutartį, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtus netiesioginius nuostolius. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 38 720 Lt (11214,09 Eur) skolos už suteiktas ieškovės paslaugas. Sprendimas surašytas dėl 32 000 Lt skolos priteisimo, nors teismui buvo žinoma, kad 2015 m. spalio 29 d. prašymu ieškovė padidino savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iki 38720 Lt (11214,09 Eur). Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ėmėsi eksperto (projektų vadovo) vaidmens ir vertino ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytas paslaugas – jas lygino kaip analogiją, nors ieškovės skirtingose sąskaitose nurodytos atliktos paslaugos yra skirtingos ne tik pavadinimais, bet ir turiniu (apeliacinio skundo 3 priedas). Teismas nepagrįstai svarstė klausimą dėl tariamų užduočių neatlikimo, nes Sutartyje nėra numatyta, jog atsakovė tokias užduotis duotų ieškovei. Sutarties 2.1.7 punkte minimos užduotys siejamos tik su pirkimo technine specifikacija ir pirkimo sąlygomis. Todėl atskiros užduotys neturėjo būti nurodomos sąskaitose. Be to, ieškovė pateikė ir įrodė visas atliktas paslaugas ir jų apimtis, nurodytas 2011 m. rugsėjo 10 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 20110910, nors to pagal Sutartį ieškovė neprivalėjo daryti. Kadangi teismas nepasisakė dėl ieškovės 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. į bylą pateiktų įrodymų, teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu, o ieškinys šioje dalyje patenkintas visiškai.Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės atstovo nurodyto fakto, kad jis, kaip buvęs Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) darbuotojas, žinojo, kad jei ieškovė būtų išrašiusi atsakovei didesnes sąskaitas, tai APVA jų neapmokėtų kol nebus atlikta rangos darbų ir kitų Projekto paslaugų. Tai reiškia, kad ieškovė turėtų dirbtinai tapti PVM mokėtoju, prarasti sako konkurencingumą, ir mokėti mokesčius dar neturėdama pajamų (pagal nepamokėtas sąskaitas). Teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senaties terminą, numatytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Apelianto nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje pateikti išaiškinimai (civilinė byla Nr. 3K-3-540/2013) šiuo atveju negalėjo būti taikomi, kadangi minėtos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl atliktų darbų trūkumų, bet prašydama pripažinti neteisėtais atsakovės veiksmus dėl Sutarties nutraukimo ir ryšium su tuo patirtais ir prašomais atlyginti netiesioginiais nuostoliais. Taigi, ginčo faktiniu pagrindu buvo ne ieškovės atliekamų paslaugų kokybė, bet reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Todėl turėjo būti taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurio ieškovė nepraleido. Be to, ieškovas 2015 m. vasario 24 d. pateikė į bylą įrodymus, kad tuo atveju jei teismas manytų, jog šioje byloje turėtų būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, ieškovas prašė ji atnaujinti, tačiau teismas dėl išsakyto ieškovės atstovų prašymo atstatyti senaties terminą nepasisakė. Priešingai teismas klaidingai nurodė, jog neva ieškovo atstovas advokatas A. B. paaiškino, kad buvo praleistas vienerių metų terminas. Teismas nepagrįstai taikė 3 metų senaties terminą skolai už suteiktas paslaugas priteisimo. Reikalavimas dėl 11 214,09 Eur (38720 Lt) skolos už suteiktas paslaugas priteisimo buvo grindžiamas ne atliktų darbų trūkumais, bet nepagrįstu atsisakymu jas apmokėti. Todėl ieškovės reikalavimui dėl įsiskolinimo už atliktas paslaugas turi būti taikomas bendras 10 metų senaties terminas.?

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmeti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų. Atsakovė pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovas teismui kas kartą pateikdavo po šūsnį naujų įrodymų, nenurodydamas jų sąsajumo su nagrinėjama byla bei naujų aplinkybių, kurias pateikiami įrodymai galėtų pagrįsti. Be to, visi įrodymai turi būti patiekiami pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, nebent tokia būtinybė iškyla vėliau. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymi, kad teismas neprivalo išsamiai aprašyti kiekvieno byloje pateikto įrodymo, bet turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kadangi ieškovė yra pateikusi į bylą labai daug įrodymų, teismas pagrįstai dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisakė. Atsakovė sutinka su teismo motyvais, susijusiais su sutarties nutraukimo pagrįstumu. Apeliantė netiesioginių nuostolių atsiradimą sieja su Sutarties nutraukimo neteisėtumu, tuo tarpu teismas padarė priešingą išvadą. Todėl apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-444-117/2015, ir joje padarytos išvados nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi minėtoje byloje buvo pripažinta, kad atsakovas neteisėtai nutraukė Sutartį. Atsakovės nuomone, ta aplinkybė, kad teismas nenurodė sumos, kurios ieškovė prašė padidinusi savo reikalavimą, esminės reikšmės sprendimo teisėtumui neturi, kadangi ieškinio atmetimo motyvai nuo pasikeitusios ieškinio sumos nepakistų. Atsakovės vertinimu, teismas išsamiai išanalizavo byloje patiektus įrodymus. Teismo posėdžių metu buvo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti apelianto skunde nurodyti dokumentai – 2011 m. rugsėjo 15 d. tarpinė sutarties vykdymo ataskaita Nr. 2011915-1, paslaugų priėmimo-perdavimo aktai 2011 m. vasario 10 d. Nr. 1, 2011 m. balandžio 8 d. Nr. 2, 2011 m. rugsėjo 10 d. Nr. 3, sąskaitos faktūros 2011 m. vasario 10 d. Nr. 20110210, 2011 m. balandžio 8 d. Nr. 20110408, 2011 m. rugsėjo 10 d. Nr. 20110910, o taip pat ieškovės pateikti dokumentai, neva pagrindžiantys nurodytų darbų atlikimo tikrumą. Tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė pateiktuose dokumentuose įrašytų darbų atlikimo ir nepagrįstai reikalauja jų apmokėjimo, kadangi dalis dokumentuose atliktų darbų yra apmokėti anksčiau, todėl dubliuojasi. Kita dalis darbų, tokių kaip konsultavimas – tik siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita. Atsakovės nuomone, kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nėra reikšmingi šiai bylai ir iš esmės neįrodo jokių darbų atlikimo, už kuriuos prašoma apmokėti, kadangi yra susiję su kitų projektų vykdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apeliacinėje byloje keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo motyvavimą (CPK 270 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), bei materialiosios teisės normų dėl sutarčių nutraukimo ir jų aiškinimo (CK 6.193 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl teismo sprendimo tinkamo motyvavimo

23. Apeliantas, nesutikdamas su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad šios bylos atveju konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo (CPK 270 straipsnio 4 dalis).

24. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šis reikalavimas yra susijęs su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270 straipsnis). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

25. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. (duomenys neskelbtini), no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. (duomenys neskelbtini), judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; (duomenys neskelbtini), judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. (duomenys neskelbtini), judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; kt.).

27. Įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodomu jo absoliučiu negaliojimo pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka pirmiau nurodytus Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nurodytas abiejų šalių procesiniuose dokumentuose, jas įvertino ir dėl jų pasisakė. Tai, kad teismas daugiau pagrįstais pripažino atsakovės atsikirtimų, o ne ieškovės reikalavimų argumentus, nesudaro pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl kliento teisės vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį

28. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktas paslaugų sutarties apibrėžimas: paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kliento teisę vienašališkai nutraukti atlygintinų paslaugų sutartį reglamentuoja CK 6.721 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005). Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007; 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016). Taigi kliento teisė sutarties vykdymo metu ir nesant paslaugų teikėjo kaltės vienašališkai nutraukti sutartį pripažįstama pagal įstatymą, ši teisė gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį.

30. Nagrinėjamu atveju atsakovė Sutarties nutraukimą kildino iš 6.718 straipsnio ir Paslaugų sutarties 2.3.2 punkto (paslaugos teikėjas (ieškovė) parengtus dokumentus bei gautų dokumentų originalus nedelsiant teikia Projekto vykdytojui (atsakovei) pasirašyti ir/arba registruoti) pažeidimo. Taigi, Sutarties nutraukimą iš esmės nulėmė ieškovės veiksmai, kuomet ji be atsakovės žinios pateikė VPT 2011 m. gegužės 23 d. raštą Nr. SR201105223-1 Dėl projekto viešųjų pirkimų vykdymo. Sutartyje šalys numatė, kad atsakovė gali nutraukti Sutartį įspėjusi ieškovę prieš 14 kalendorinių dienų (13.1 punktas).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, teisinį paslaugų teikimo sutarties nutraukimo reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė galėjo nutraukti Sutartį CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, t. y. nesant paslaugos teikėjo kaltės.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).

Dėl paslaugų teikėjui priklausančių išmokų, kai klientas vienašališkai nutraukia sutartį pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį

33. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde dėl nuostolių, susijusių su negautomis pajamomis, atlyginimu, sprendžiant klausimą į kokias išmokas turi teisę tiekėjas, kai pirkėjas vienašališkai nutraukia sutartį nesant tiekėjo kaltės, taikytinos CK 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta, kad nutraukus sutartį minėtu pagrindu klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą paslaugų teikėjas gali reikalauti tik tiesioginių nuostolių atlyginimo ir neturi teisės prašyti atlyginti netiesioginius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2005; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2007).

34. Atsižvelgdama į nutarties 29–31 punkto nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo.

35. Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje.

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo visus teisiškai reikšmingus faktus taikant materialiosios ir procesinės teisės normas ginčui dėl 11 214,09 Eur (38 720 Lt) skolos priteisimo spręsti. Byloje nustatyta, kad ginčo šalis pagal 2010 m. rugpjūčio 10 d. Paslaugų sutartį siejo paslaugų teikimo santykiai. Sutartyje nustatyta, kad paslaugų kaina yra 94000 Lt be PVM (5.5 p.); už paslaugas užsakovas paslaugos teikėjui apmoka pagal teikėjo išrašytą sąskaitą (5.2 p.); paslaugų teikėjas kartu su sąskaita pateikia paslaugų priėmimo – perdavimo aktą ir tarpinę paslaugų teikimo sutarties vykdymo atskaitą (5.9 p.); projekto įgyvendinimo atskaitas tiekėjas teikia pagal įgyvendinančios institucijos reikalavimus. Tiekėjas teikia dokumentus atitinkančius projekto išlaidų atitikimo skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir išlaidų naudos principais (2.14 p.); teikėjo teikiamos sąskaitos turi būti pagrįstos, jose nurodomos faktiškai atliktos užduotys per tą laikotarpį. Sąskaitos apmokamos priklausomai nuo to, ar patvirtinamas paslaugų priėmimo – perdavimo aktas ir atitinkama paslaugų teikimo sutarties vykdymo ataskaita (5.14 p.).

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės teiktų 2011 m. rugsėjo 10 d. paslaugų priėmimo –perdavimo akto Nr. 3 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. tarpinės sutarties vykdymo ataskaitos atsakovė nepatvirtino (nepasirašė). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokį atsakovės elgesį ir remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, padarė pagrįstą išvadą, kad 2011 m. rugsėjo mėn. ieškovės teikti dokumentai neatitiko Sutarties 2.14 ir 5.14 punktų reikalavimų. Tokią išvadą teismas grindė išsamia palyginamąja ieškovės teiktų tos pačios rūšies 2011 m. vasario 10 d., 2011 m. balandžio 8 d. ir 2011 m. rugsėjo 10 d. dokumentų analize.

39. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateiktuose dokumentuose: 2011 m. rugsėjo 10 d. priėmimo – perdavimo akte Nr. 3, sąskaitoje faktūroje Nr. 20110910 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. tarpinėje sutarties vykdymo ataskaitoje Nr. 20110915-1 nurodyti tik atliktų darbų pavadinimai, dėl ko, Sutarties 15.4 punkto prasme, tokie dokumentai negali būti vertinami kaip teisiškai privalomi, nes neturi aiškaus ir skaidraus pagrindimo. Sutiktina su teismo pastebėjimu, kad 2011 m. rugsėjo 10 d. sąskaita faktūra Nr. 20110910 32 000 Lt sumai pateikta už laikotarpį nuo Sutarties sudarymo dienos (2010-08-10) iki 2011 m. rugsėjo 10 d., už kurį, kaip pripažino ieškovė, atsakovė jau yra sumokėjusi 14 905 Lt pagal anksčiau ieškovės pateiktas sąskaitas – faktūras. Teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad palyginus 2011 m. rugsėjo 15 d. tarpinėje sutarties vykdymo ataskaitoje atliktus darbus ir anksčiau ieškovės išrašytą 2011 m. vasario 10 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 20110210 pagal paslaugų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1 bei 2011 m. balandžio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. 20110408 pagal darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2, akivaizdžiai matyti, kad atskaitoje nurodyti darbai nuo 1.1 p. iki 1.10 p. jau yra apmokėti. Palyginus ieškovės nurodytų darbų įkainojimą pagal ankstesnes sąskaitas faktūras nustatyta, kad analogiško pobūdžio darbai jose įvertinti skirtingai Teismas taipogi teisingai pažymėjo, kad ankstesnėse sąskaitose ieškovė nurodydavo atliktų darbų kiekius vienetais, tačiau tokie kiekiai nenurodyti 2011 m. rugsėjo mėn. dokumentuose. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad tokie faktai kelia pagrįstas abejones dėl realiai ieškovės patirtų išlaidų.

40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovė kartu su 2015 m. sausio 15 d. prašymu pateikė skaitmeninėje forma (kompaktiniame diske) papildomus įrodymus, patvirtinančius ieškovės teiginius apie papildomai patirtas išlaidas vykdant jai Sutartį. Visų pirma, iš ieškovės 2015 m. sausio 15 d. prašymo dėl įrodymų pateikimo visiškai neaišku, kaip prašyme nurodytus darbus būtų galima susieti su ieškovės prašoma apmokėti 2011 m. rugsėjo 10 d. sąskaitą; kada ir kokios apimties darbai atlikti, kokie jų įkainiai atskirai paėmus, ar šie darbai buvo suderinti su atsakove (įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklė). Antra, dėl minėtų įrodymų teismas nepasisakė, nes kaip matyti iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 19 d. rašto į apeliacinės instancijos teismo paklausimą, ieškovės nurodytas kompaktinis diskas prie bylos nebuvo prijungtas. Trečia, minėta aplinkybė ieškovei turėjo būti žinoma, nes po 2015 m. sausio 15 d. prašymo vyko dar septyni teismo posėdžiai. Ketvirta, remiantis nurodytu ir vadovaujantis CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti ieškovės 2016 m. birželio 13 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo, kadangi šie įrodymai (kompaktinis diskas) galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau ieškovė, kaip ji pati teigia, ilgą laiką žinodama iškilusią įrodymo pateikimo problemą, šio klausimo pirmosios instancijos teisme neišsprendė ir pateikė minėtą įrodymą tik apeliacinės instancijos teismui.

41. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nevertino ieškovės pateiktos UAB HLB Provisus 2012 m. gruodžio 21 d. išvados Nr. 16-135/2011 ir ieškovės ieškinio patikslinimu dėl skolos už suteiktas paslaugas dydžio padidinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB HLB Provisus išvada susijusi su teisės aiškinimo klausimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio aiškinimu), kurį kompetentingas spręsti teismas, o ieškinio kainos padidinimas buvo siejamas ne su naujomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurių išsprendimas gali turėti reikšmės procesiniam teismo sprendimui, bet su ieškovės galimai pasikeitusiu PVM mokėtojo statusu. Ieškovės ieškinį atmetus kitu teisinu pagrindu, ieškinio kainos pakeitimas teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturėjo.

42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Paslaugų sutarties nutraukimo teisėtumo, skolos ir paslaugų teikėjo patirtų nuostolių atlyginimo ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl panaikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl ieškinio senaties

43. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.724 ir CK 6.667 straipsniais sprendė, kad nagrinėjamam ginčui spręsti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, dėl ko, esant atsakovės prašymui, ieškinį atmetė ir šiuo teisiniu pagrindu. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo minėtų teisės normų aiškinimu, pažymi, kad šalių ginčas kildinamas iš paslaugų sutarties, kurio rezultatas – ieškovės patirti nuostoliai ir atsakovės skola už atliktas paslaugas. Todėl tokio pobūdžio reikalavimams taikytinos ne CK 6.667 straipsnio, bet CK 1.125 straipsnio 1 dalies ir 8 dalies nuostatos. Ieškovė, 2014 m. rugpjūčio 25 d. paduodama ieškinį teismui, ieškinio senaties termino nepraleido, todėl atmesti ieškinį nurodytu teisiniu pagrindu teismas negalėjo. Kadangi šis materialinės teisės pažeidimas neturi įtakos iš esmės teisingam teismo sprendimui, todėl teisėjų kolegija pašalina iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies teismo argumentus ir išvadas, liečiančias ieškinio senaties termino taikymą, ir palieka teismo sprendimą nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus ir teismo sprendimą palikus nepakeistą, valstybei priteistina iš ieškovės 652 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismas priims procesinį sprendimą (CPK 96 straipsnis). Atsakovė apie savo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Dotus“ (j. a. k. 300628759) 652 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokant priteistą sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė