- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-444-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Poškus, Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Versse“
- Atsakovas
- Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijai
- Trečiasis asmuo
- Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos edukologijos universitetas, Kauno „Santaros“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versse“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versse“ ieškinį atsakovui Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos edukologijos universitetas, Kauno „Santaros“ gimnazija, Tauragės „Versmės“ gimnazija, Joniškio Mato Slančiausko progimnazija, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazija, Molėtų gimnazija, Šakių „Žiburio“ gimnazija, Alytaus rajono Butrimonių gimnazija, Panevėžio rajono Velžio gimnazija, Skuodo Pransiškaus Žadeikio gimnazija, Viešoji įstaiga Verslumo ugdymo centras, Joniškio „Aušros“ gimnazija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Versse“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė pripažinti tarp jo ir atsakovo Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytos Projekto „11–12 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ MBTI ir Ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugų pirkimo sutarties (toliau – Sutartis) nutraukimą neteisėtu, t. y. pripažinti neteisėtu ir negaliojančia ab initio atsakovo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukti sutartį, išreikštą rašte Nr. ESF-SR-63 „Dėl sutarties nutraukimo“; priteisti iš atsakovo 14 400 Lt skolos, 6 840,34 Lt tiesioginių nuostolių, 80 891,09 Lt negautų pajamų, procesines 5 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad laimėjęs atvirą konkursą, su atsakovu sudarė Sutartį, kurios dalykas – mokymo paslaugos, aprašytos Techninėje užduotyje (Priedas Nr. 1 prie Sutarties). Sutarties terminas – 2013 m. birželio 30 d., bendra kaina su PVM – 711 007 Lt. Ieškovo manymu, atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nutraukė Sutartį nuo 2013 m. kovo 1 d. Atsakovas nenurodė, kokie įsipareigojimai nebuvo vykdomi, kokie konkretūs Sutarties punktai buvo pažeisti. Atsakovas elgėsi itin nesąžiningai, pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, nereagavo į ieškovo pastangas kilusius klausimus spręsti abipusėmis derybomis. Atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus teisingai ir efektyviai planuoti veiklas, užtikrinant, kad projekto įgyvendinimas vyktų sklandžiai ir pagal projekto veiklų įgyvendinimo grafiką. Atsakovas, įgyvendindamas projektą, nesilaikė lygiateisiškumo, skaidrumo bei nešališkumo principų. Sutarties nutraukimas buvo grindžiamas melagingomis aplinkybėmis, nepagrįstais kaltinimais (netinka lektoriai, nėra derinta, bloga programa, patikros išvados, mokymų dalyvių nusiskundimai), kurie nebuvo įrodyti. Atsakovas neteisėtai reikalavo suteikti paslaugas, kurios neatitinka Viešųjų pirkimo įstatymo ir Sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad Sutarties vykdymo metu kilo atsakovo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas. Iš pradžių ieškovas buvo pasamdęs O. K. (atsakovo technologijų mokytoją ir atsakovo direktoriaus sutuoktinę) ir jos atstovaujamą Edukacinių studijų centrą kaip subrangovą. Nuo 2012 m. spalio mėnesio, kuomet ieškovas tolimesniam sutarties įgyvendinimui pasamdė kitus subrangovus, atsakovas siekė Sutarties nutraukimo. Vadovaujantis Sutarties sąlygomis, už ieškovo suteiktas mokymo paslaugas atsakovas sumokėjo 484 450 Lt, tačiau pagal PVM sąskaitą faktūrą serija VS Nr.12/27 atsakovas liko skolingas 14 400 Lt, kurie turėjo būti sumokėti už seminarą „Ugdomojo vadovavimo principų taikymas ugdymo procese“, todėl ši suma priteistina iš atsakovo. Vykdydamas Sutartį, ieškovas turėjo ir tiesioginių nuostolių, kurių atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukęs Sutartį neatlygino, t. y. eksperimentinių grupių testavimas (I etapas) buvo įvykdytas 30 proc.; buvo pagaminta mokymo medžiaga BMK, pagaminta mokymo medžiaga bukletai (baltoprint), įsigytos B. Duning knygos administracijai, tiesioginių nuostolių suma sudaro 6 840,34 Lt. Atsakovui vienašališkai neteisėtai nutraukus sutartį, ieškovas nesuteikė mokymo paslaugų, todėl negavo 80 891,09 Lt grynojo pelno.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovo UAB „Versse“ ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą MBTI ir ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugoms pirkti, kurį laimėjus ieškovui, šalys 2011 m. lapkričio 8 d. sudarė ginčo Sutartį. Sutarties 1 straipsnyje numatyta, jog Sutarties dalykas yra mokymo paslaugos, įsigytos įgyvendinant projektą „11-12 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-118 pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“, o detalus teikiamų paslaugų aprašymas pateikiamas Techninėje užduotyje priede prie Sutarties. Sutarties 2 straipsnyje numatyta, jog visos numatytos užduotys turi būti atliktos iki 2013 m. birželio 30 d. Bendra fiksuota Sutarties kaina (sutartų paslaugų kaina) pagal ginčo Sutarties 3.1. punktą – 711 007 Lt, kuri šiame sutarties punkte išskaidyta pagal atskiras techninėje specifikacijoje numatytas paslaugų rūšis. Atsiskaitoma turėjo būti atskirai, už tinkamai įgyvendintas veiklas, pagal perduodamus rezultatus, po jų įgyvendinimo, mokėjimus atliekant pagal tinkamai atliktas užduotis, numatytas techninėje specifikacijoje pagal su pirkėju suderintą tvarkaraštį (Sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 p.).
Įvertinęs Sutarties 15 ir 16 punktų sąlygas, teismas konstatavo, kad Sutartis numatė pirkėjui plačias teises, palengvintą galimybę nutraukti sutartį įspėjus tiekėją prieš dešimt dienų faktiškai dėl bet kokio Sutarties pažeidimo, nes bet kuris Sutarties pažeidimas pagal Sutarties sąlygas prilyginamas esminiam sutarties pažeidimui. Ieškovas Sutarties sąlygų neginčijo ir neprašė keisti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir tinkamas jos vykdymas turi užtikrinti viešojo intereso įgyvendinimą, toks sąlygų griežtumas pateisinamas. Teismas atsižvelgė ir į Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.721 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias klientas turi teisę vienašališkai nutraukti pradėtą vykdyti sutartį, sumokėdamas tiekėjui paslaugų kainos dalį proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlygindamas kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų tiekėjas padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
Teismo vertinimu, iš byloje pateikto šalių bei projekto vadovės J. B. susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad apie 2012 m. spalio 25–26 d. vyksiančius mokymus buvo per vėlai pranešta mokymų dalyviams, dėl ko mokymuose vietoj 22 galėjo dalyvauti tik 11 švietimo pagalbos specialistų.
Teismas nustatė, kad atsakovui suabejojus lektorių K. C. ir K. M. kvalifikacija ir gebėjimais vesti mokymus bei gavus mokymo dalyvių nusiskundimų buvo nuspręsta atlikti patikrinimą. Atsakovo direktoriaus pavaduotojos ugdymui G. Š. 2012 m. spalio 26 d. įsakymu nurodyta įvertinti projekto veiklą pagal projekto dalyvių skaičių, metodinės medžiagos atitikimą mokymų organizatoriaus techninės užduoties reikalavimams, bendrą lektorių kompetenciją atlikti mokymus tikslinėje grupėje nurodyta tema. Patikrinimą pavesta atlikti technologijų mokytojai metodininkei, technologijų metodinės grupės pirmininkei O. K. ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui G. Š.. Patikrinimo rezultatai aptarti atsakovo metodinės tarybos posėdyje, vykusiame 2012 m. spalio 29 d., kuriame konstatuota, kad švietimo pagalbos specialistams dėsto nekompetentingi, su švietimu nesusiję lektoriai. Nutarta siūlyti organizatoriams keisti lektorius į tokius, kurie turėtų darbo patirties švietimo sistemoje, ištaisyti projekto medžiagos turinį, pakeisti projekto vadovą. Apie šiuos tarybos nutarimus 2012 m. spalio 29 d. raštu informuotas ieškovas, nurodant jam nevykdyti mokymų nei švietimo pagalbos specialistams, nei administracijų darbuotojams, kol atsakovui nebus pateikta pataisyta mokymų medžiaga tikslinėms grupėms, pakeisti praktikos šioje srityje neturintys lektoriai, nustatant ieškovui terminą minėtiems trūkumams pašalinti iki 2012 m. lapkričio 9 d. Iš 2012 m. lapkričio 20 ir 26 d. atsakovo raštų turinio teismas nustatė, kad atsakovas teikė ieškovui pasiūlymus, kaip patikslinti mokymo programas skirtas švietimo pagalbos specialistams bei pataisyti teikiamų paslaugų kokybę. Pasak teismo, duomenų, kad į šiuos pasiūlymus ieškovas kaip nors reagavo, byloje nėra. Viename iš 2012 m. gruodžio 3 d. raštų ieškovas neigia atsakovo nustatytus pažeidimus. Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ESFA) abiem šalims siųsti elektroniniai laiškai patvirtina, kad ESFA siūlė pasamdyti nepriklausomą ekspertą, kuris įvertintų ieškovo sudarytą programą ir stebėtų lektorių darbą, tačiau ieškovui nesutikus, toks pasiūlymas nebuvo įgyvendintas. Iš vėlesnio šalių susirašinėjimo ir derybų dėl tolesnio projekto ir sutarties vykdymo teismas nustatė, kad ieškovas nesutiko su atsakovo pastabomis dėl programos pritaikymo švietimo sistemai. Teismas iš atsakovo 2013 m. vasario 21 d. rašto turinio sprendė, kad 2013 m. vasario 14 d. ieškovas buvo pateikęs atsakovui patikslintas programas derinimui, tačiau atsakovui nurodžius atlikti tam tikrus pataisymus iki 2013 m. vasario 20 d., ieškovas tokių patikslinimų ir pataisymų nepateikė, o atsakovas raštu pranešė Sutartį nutraukiąs nuo 2013 m. kovo 1 d.
Teismo nuomone, ieškovas savo ieškinio reikalavimo dalyje dėl sutarties nutraukimo neįrodė. Pasak teismo, ieškovas, siekdamas paneigti atsakovo pretenzijas dėl programos švietimo pagalbos specialistams neatitikimo sutarties sąlygoms ir siekdamas įrodyti savo teikiamų paslaugų kokybę, nėra pateikęs svarių įrodymų – ekspertų išvadų šiais klausimais, nepasinaudojo ESFA pasiūlymu apmokėti tokių ekspertų darbą.
Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad Sutartis buvo nutraukta, nes ieškovas nutraukė subrangos sutartį su O. K., atsakovo direktoriaus sutuoktinės, vadovaujamu Edukacinių studijų centru; kad ESFA pasirašius su atsakovu papildomą susitarimą dėl ginčo projekto tolesnio finansavimo ir terminų pratęsimo, atsakovui sudarius viešojo pirkimo sutartį su UAB „Asmenybės raidos centras“, likusiai nesuteiktų paslaugų daliai viena iš lektorių bei projekto išvadų vertintojų tapo O. K.; kad 2012 m. spalio 25–26 d. seminaro švietimo pagalbiniams specialistams dalyvių vertinimai yra teigiami. Pasak teismo, šie argumentai nepateisina ieškovo nesiėmimo tinkamų priemonių įrodyti, kad jo paruoštos programos ir lektoriai atitinka Sutarties reikalavimus.
Ieškovo argumentus dėl O. K. šališkumo vertinant teiktų paslaugų kokybę teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad viešųjų ir privačių interesų konfliktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas taip pat pakartojo jau minėtus argumentus, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas išvadas, ir nesutiko, kad nešališki ekspertai patikrintų jo teikiamų paslaugų kokybę (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).
Atsakovas, nustatęs pažeidimus, Sutarties iš karto nenutraukė, vyko ilgas susirašinėjimas, atsakovas teikė siūlymus kaip pašalinti jo manymu padarytus pažeidimus, kaip išspręsti ginčą dėl Sutarties pažeidimo buvimo, buvo pasitelkta ESFA, pasiūliusi nemokamas eksperto paslaugas, kuriomis ieškovas neišreiškė noro pasinaudoti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad Sutarties nutraukimas atitinka ir bendruosius teisės principus (CK 1.5 str.).
Atmetęs ieškinį dalyje dėl Sutarties nutraukimo neteisėtumo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl nuostolių ir negautų pajamų priteisimo. Ieškovo reikalavimą priteisti skolą už 2012 m. spalio 25–26 d. mokymus teismas atmetė vadovaudamasis Sutarties 15.1 punkto nuostata, įgalinančia pirkėją (atsakovą), nustačius esmines klaidas, pažeidimus ar sukčiavimą dėl tiekėjo kaltės, nevykdyti savo pareigos atsiskaityti su tiekėju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Versse“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai; grąžinti ieškovui 812,25 Lt žyminio mokesčio dalį; prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas byloje nėra pateikęs 2012 m. spalio 30 d., 2012 m. spalio 31 d., 2012 m. lapkričio 5 d. atsakymų į atsakovo pretenzijas. 2012 m. spalio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 5 d. atsakymai buvo pateikti byloje, o 2012 m. spalio 31 d. atsakymas nebuvo pateiktas, nes visi esminiai ginčo sprendimui ir šalių bendravimui klausimai buvo išspręsti kituose šalių susirašinėjimuose. Siekiant paneigti teismo abejonę, kad ieškovas galimai meluoja teigdamas, jog glaudžiai bendradarbiavo su atsakovu, apeliacinės instancijos teismui teikiamas ir 2012 m. spalio 31 d. ieškovo atsakymas.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad metodinė medžiaga nebuvo tinkamai parengta. (adaptuota švietimo pagalbos specialistų rengimui). Ieškovas visą metodinę medžiagą atsakovui pateikė laiku, t. y. 2011 m. gruodžio 23 d. Atsakovas raštu patvirtino šios medžiagos tinkamumą. Metodinės medžiagos rengime dalyvavo ekspertai, jos tinkamumą patvirtina ir keturių ekspertų išvados–rekomendacijos.
3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2011 m. darbiniame susitikime su metodinės medžiagos rengimo ekspertais visi aštuoni dalyvavę ekspertai priėmė bendrą išvadą, kad parengta verslumo ugdymo programa yra visiškai tinkama vykdyti eksperimentą ir atitinka naujausius ir aktualiausius verslumo ugdymo aspektus. Atsakovas nurodė, kad papildyta medžiaga turėjo būti pateikta ekspertų vertinimui, tačiau nebuvo aišku, kokiems ekspertams ji turi būti pateikta; kas turėtų padengti su šiuo prašymu susijusias vertinimo, autorinio darbo išlaidas, jei tai atliks metodinę medžiagą rengę ekspertai; pagal kokį ieškovo pateikto pasiūlymo punktą šie pakeitimai būtų įkainoti ir kokio pobūdžio perdavimo aktas turėtų būti fiksuotas. Tiek ugdomojo vadovavimo, tiek verslumo ugdymo taikymo galimybės yra įvardintos metodinėje medžiagoje. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad ieškovo mokymo programos atitinka sutarties objektą, techninę užduotį bei pirkimo dokumentus. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl mokymų programos neatitikimų techninei užduočiai. Sutarties įgyvendinimo metu atsakovas negalėjo keisti minimalių kvalifikacinių reikalavimų, numatytų pirkimo sąlygose, keliamų paslaugas teikiantiems ekspertams; taip pat negalėjo reikalauti teikti jokių papildomų paslaugų be papildomo atlygio. Tokie reikalavimai yra pertekliniai, pažeidžiantys Sutarties sąlygas.
Atsiliepimas
4. Atsakovo 2012 m. spalio 26 d. patikros akte teigiama, kad atsakovo įgalioti asmenys vertino dviejų dienų mokymus, t. y. spalio 25–26 d., tačiau iš ieškovui atsiųsto el. laiško matyti, kad aktas buvo parengtas iš anksto (pasiruošta Sutarties nutraukimui) ir jau 2012 m. spalio 26 d. 10.03 val., t. y. tuo pačiu metu, kai vyko patikra, buvo atsiųstas ieškovui. Patikros aktą pasirašė O. K. kaip seminaro patikros vykdytoja, tačiau ji šiame projekte dalyvavo kaip ieškovo pasiūlyta ekspertė – rengė metodinę medžiagą, vedė ugdomojo vadovavimo mokymus. Viena iš priežasčių, kodėl su ieškovu buvo nutraukta Sutartis, buvo tai, kad 2012 m. spalio 25–26 d. mokymus buvo pavesta vesti ne O. K.. Vieninteliai mokymų dalyviai, kurie buvo nepatenkinti ieškovo mokymais spalio 25–26 d., buvo tos pačios gimnazijos darbuotojai – bibliotekos vedėja I. N.; kita atsakovo darbuotoja soc. pedagogė N. J. pateikė tik teigiamus vertinimus, nors vėliau kardinaliai pakeitė savo nuomonę ir nurodė, kad paslaugos teiktos nekokybiškai. Bendras seminaro dalyvių vertinimas siekė 4,5 balo (skalėje nuo 1 iki 5). Lektoriaus K. M. įtraukimas į mokymus nebuvo ekspertų sudėties keitimas ar minimalių reikalavimų pažeidimas, nes kartu su juo mokymus vedė ir K. C.. Nepagrįstos atsakovo išvados dėl to, kad buvo nepaliestos nediskriminavimo ir verslumo ugdymo temos, buvo padarytos iš pirmųjų 16 ak. val. programos, nors dar buvo neišdėstyta 20 ak. val. ugdomojo vadovavimo programos. Mokymai buvo stebėti tik 1 ak. val., o išvados buvo padarytos apie visą programą. Atsakovas nenurodė jokios metodikos, kuria remiantis buvo vertinama lektorių kompetencija, todėl nebuvo aiškūs vertinimo kriterijai, atsakovo vertinimas buvo subjektyvus.
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad iš ieškovo pateikto šalių bei projekto vadovės J. B. susirašinėjimo el. paštu matyti, jog apie 2012 m. spalio 24 d. vyksiančius mokymus per vėlai buvo pranešta mokymų dalyviams, dėl ko mokymuose vietoj 22 galėjo dalyvauti tik 11 darbuotojų švietimo pagalbos specialistų. Priešingai, šis susirašinėjimas patvirtina, kad ne ieškovas, o atsakovas delsė patvirtinti mokymų grafiką, į tai dėmesį atkreipė bei pastabas atsakovui davė ir Projekto vadovė.
6. Teismas neanalizavo priežasčių, lėmusių Sutarties nutraukimą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, teisėtų lūkesčių principų prasme, nevertino, ar Sutartis buvo nutraukta esant esminiam jos pažeidimui, ar formaliam trūkumui. Akivaizdu, kad Sutartis, kuri yra viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, vienašališkai atsakovo turėjo būti nutraukta tik esant esminiam jos pažeidimui. Sutartis buvo terminuota, todėl ieškovas turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius Sutartį vykdyti iki galo ir suteikti visas mokymo paslaugas. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, nereagavo į ieškovo pastangas kilusius klausimus spręsti abipusėmis derybomis. Matyti, kad nuo pat ginčo pradžios (2012 m. spalio 24 d.) atsakovo vadovas ir kiti asmenys susitikimų metu, pateiktuose raštuose ir el. laiškuose neslėpė siekio nutraukti Sutartį.
7. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, nes nepagrįstai nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti, jog paslaugas teikė tinkamai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas teikė nekokybiškas paslaugas. Ieškovas niekada neatsisakė, kad metodinę medžiagą įvertintų nepriklausomas ekspertas. Ieškovas, nesulaukęs iš atsakovo ir Agentūros atsakymo į klausimą, koks gi ekspertas turėtų vertinti ieškovo teikiamų paslaugų kokybę, negalėjo pateikti konkretaus atsakymo dėl ekspertizės atlikimo. Teismas nepagrįstai tai vertino kaip atsisakymą nuo ekspertizės.
8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo patirtos išlaidos nebuvo pagrįstos tinkamais įrodymais. Pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija VS Nr. 12/27 atsakovas liko skolingas 14 400 Lt už seminarą „Ugdomojo vadovavimo principų taikymas ugdymo procese (1 sesija švietimo pagalbos specialistams)“ Vilniuje 2012 m. spalio 25–26 d. bei seminaro dalyvių apgyvendinimą, bet nesumokėjo. Iš Sutarties 16.3 punkto matyti, kad net jei būtų nuspręsta, kad Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, ieškovas ir tokiu atveju turėtų teisę gauti jam priklausantį atlyginimą už atliktą darbą.
9. Vykdydamas Sutartį, ieškovas patyrė 6 840,34 Lt tiesioginių nuostolių, kurių atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukęs Sutartį neatlygino. Dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko ieškovas negavo 80 891,09 Lt pajamų (grynojo pelno).
Atsakovas Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apelianto nurodyti ekspertai vertino tik mokymų medžiagą, skirtą ugdomojo vadovavimo taikymui, verslumo ugdymui bendrojo lavinimo mokyklų technologijų pamokose, o ne skirtą švietimo pagalbos specialistams.
2. Klientas turi teisę bet kada nutraukti atlygintinių paslaugų sutartį (CK 6.721 str. 1 d.). Atsakovas Sutartį su apeliantu stengėsi išsaugoti ir vykdyti, o Sutarties nutraukimą pasirinko tik kaip ultima ratio priemonę savo teisių gynime. Apeliantas, 2012 m. spalio 24 d. atsiųsdamas derinti švietimo pagalbos specialistų apmokymo grafiką ir ketindamas mokymus vykdyti nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d., pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punkte įtvirtintą mokymų laiko–grafiko derinimo su atsakovu tvarką, nes mokymų grafikas turėjo būti sudaromas ketvirčio pradžioje ir galėjo būti tikslinamas sutarties vykdymo eigoje. Nepaisant to, atsakovas, vadovaudamasis CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais principais, turėdamas tikslą įvykdyti Sutartį iki joje numatyto termino, patvirtino šį mokymų grafiką. Po 2012 m. spalio 25 d. vykusių mokymų švietimo pagalbos specialistams atsakovas gavo dalyvių žodinius pranešimus, kad mokymų medžiaga nepritaikyta darbui mokykloje, praktinių užsiėmimų analizė buvo neišsami, mokymuose trūko aiškumo, lektoriai negalėjo atsakyti į dalyvių klausimus. Reaguodamas į šiuos pranešimus, atsakovas 2012 m. spalio 26 d. įsakymu pavedė atlikti Sutarties vykdymo patikrą. Įsakymu įgalioti asmenys 2012 m. spalio 26 d. nuo 10.30 iki 12.15 val. stebėjo vedamus mokymus ir tos pačios dienos patikros aktu konstatavo eilę Sutarties pažeidimų. Atsakovo 2012 m. spalio 29 d. metodinės tarybos posėdyje, aptarus 2012 m. spalio 26 d. patikrinimo aktą ir mokymų dalyvių pranešimus, kurie buvo išdėstyti raštu, vienbalsiai nutarta siūlyti mokymų organizatoriui (apeliantui) pakeisti lektorius tokiais, kurie turėtų darbo patirties švietimo sistemoje bei būtų pakankamai kompetentingi; įpareigoti mokymų organizatorių ištaisyti projekto medžiagos turinį, siūlyti projekto vykdytojui pakeisti projekto vadovą. Apeliantas atsisakė vykdyti šiuos nurodymus ir nuo 2012 m. lapkričio 5 d. sustabdė paslaugų teikimą, taip padarydamas esminį sutarties pažeidimą. Atsakovo iniciatyva suorganizavus trišalį pasitarimą ESFA, kuriame dalyvavo ESFA ir Sutarties šalių atstovai, buvo bendrai nuspręsta, kad atsakovas dar kartą raštu išdėstys apeliantui teikiamų paslaugų trūkumus ir tai, ką reikia papildyti, kad tinkamai būtų vykdoma Sutartis, o apeliantas, atsižvelgdamas į atsakovo pastabas, mokymų programą / medžiagą atitinkamai pakoreguos. Atsakovas 2012 m. lapkričio 26 d. raštu kreipėsi į apeliantą dėl mokymų medžiagos papildymo, tačiau apeliantas, pažeisdamas šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo principus, 2012 m. lapkričio 27 d. raštu uždavė eilę klausimų prašydamas paaiškinti vieną ar kitą mokymų medžiagos papildymo būdą ar aspektą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje 2013 m. sausio 8 d. įvykusio dar vieno pasitarimo metu buvo priimtas sprendimas, kad ESFA mokymų medžiagos įvertinimui nupirks nepriklausomų ekspertų paslaugas. Atsakovas su šiuo pasiūlymu sutiko, tačiau apeliantas į tokį pasiūlymą neatsakė, sutikimo dėl tolesnio Sutarties vykdymo atsakovui taip pat nedavė, todėl atsakovas, 2013 m. vasario 21 d. raštu įspėjęs apeliantą, nuo 2013 m. kovo 1 d. nutraukė Sutartį. Be to, apeliantas pažeidė atsakovui priklausančias intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises (Sutarties 7.1 p.), nes mokymų programai suteikė savo, o ne atsakovo valstybinius programų kodus, kas taip pat sudaro pagrindą Sutarčiai nutraukti.
3. Apeliacinis skundas, be apelianto spėlionių ir asmeninio pobūdžio pamastymų, nepagrįstų jokiais objektyviais įrodymais, taip pat grindžiamas teismų praktika, kuri nėra analogiška nagrinėjamam ginčui.
4. Apelianto prašymas prijungti naujus įrodymus turėtų būti atmestas, nes šiuos įrodymus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
5. Atsakovas pagal Sutartį privalo sumokėti tik už tinkamai suteiktas paslaugas (Sutarties 15.1 p.). Pagal apelianto paaiškinimus, dalyvių apgyvendinimas 2012 m. spalio 25–26 d. kainavo 2 222,48 Lt. Duomenų, kokios išlaidos už tomis dienomis surengtus mokymus apskritai buvo patirtos, apeliantas nepateikė. Apeliantas yra gavęs 34 999,50 Lt avansą, už kurį jokių paslaugų atsakovui nesuteikė.
6. Pagal Sutarties 16.3 punktą, nutraukus Sutartį dėl apelianto kaltės, jis neturi teisės į nuostolių atlyginimą. Be to, pagal CK 6.721 straipsnį vienašališkai nutraukęs atlygintinių paslaugų sutartį, klientas privalo sumokėti faktiškai suteiktų paslaugų kainos dalį ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį. Apelianto nurodomos patirtos išlaidos yra nepagrįstos, nes mokymams buvo naudojama metodinė medžiaga, o ne knygos, kurias apeliantas pirko savo asmeniniams poreikiams arba tai mokymų daliai, už kurią su apeliantu yra atsiskaityta; brošiūrų pirkimas Sutartyje nenumatytas; eksperimentinių grupių testavimo rezultatas atsakovui nebuvo perduotas, kai to buvo prašoma, todėl atsakovui testavimą teko atlikti iš naujo, o apeliantas testavimo išlaidas patyrė jau po Sutarties nutraukimo.
Atsiliepimas
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2012 m. spalio 31 d. rašto dėl pastabų pateikimo ir 2012 m. spalio 26 d. el. laiško kopijas, kuriuos prašo prijungti prie bylos. Prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo motyvuoja tuo, kad 2012 m. spalio 31 d. atsakymas nebuvo pateiktas į bylą, nes visi esminiai ginčo sprendimui klausimai buvo išspręsti kituose šalių susirašinėjimuose, tačiau teismui iškėlus abejonę, kad ieškovas galimai meluoja, teigdamas, kad glaudžiai bendradarbiavo su atsakovu, atsirado būtinybė pateikti šį įrodymą po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta 2012 m. spalio 26 d. el. laiško kopija, apeliantas nenurodo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo naujų įrodymų nepriimti, nes šiuos įrodymus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti apelianto pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija taip pat priima apelianto pateiktus papildomus rašytinius paaiškinimus, kadangi juose nėra keičiamas apeliacinio skundo dalykas ir / ar pagrindas (CPK 323 str.).
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo
CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Susitardamos dėl atvejų, kada sutartis gali būti nutraukiama vienašališkai, jos šalys įgyvendina sutarties laisvės principą (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Ši taisyklė taikytina ir viešųjų pirkimų atveju, kai nutraukiama su konkurso laimėtoju sudaryta sutartis.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, įgyvendindamas projektą „11–12 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-05-K-01-118 pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonę „Kalbų mokymo, verslumo ugdymo ir inovatyvių švietimo metodų kūrimas ir diegimas“, paskelbė supraprastintą atvirą konkursą MBTI ir Ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugoms pirkti, kurį laimėjus apeliantui, šalys 2011 m. lapkričio 8 d. sudarė ginčo Sutartį (1 t., 20-28 b. l.). Sutarties dalykas yra mokymo paslaugos, kurių detalus aprašymas pateikiamas Techninėje užduotyje (Sutarties priedas Nr. 1). Sutartyje numatytos užduotys turėjo būti atliktos iki 2013 m. birželio 30 d. (Sutarties specialiųjų sąlygų 2 p.).
Atsakovas 2013 m. vasario 21 d. raštu Nr. ESF-SR-63 pranešė apeliantui, kad nuo 2013 m. kovo 1 d. Sutartį nutraukia (1 t., 29 b. l.). Iš minėto rašto turinio matyti, kad Sutartis nutraukta vadovaujantis Sutarties 16.1 punktu, kuris nustato, kokiais atvejais pirkėjas turi teisę, įspėjęs tiekėją prieš 10 kalendorinių dienų, nutraukti Sutartį. Pagal šį punktą pirkėjas, be kitų atvejų, Sutartį gali vienašališkai nutraukti, kai tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį arba kai tiekėjas per pagrįstai nustatytą laikotarpį nevykdo pirkėjo nurodymo ištaisyti netinkamai įvykdytus arba neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas Sutartį galėjo nutraukti dėl bet kokio ieškovo padaryto pažeidimo.
Įvertinus minėto rašto turinį, darytina išvada, kad atsakovas Sutartį iš esmės nutraukė dėl to, kad apeliantas neatsižvelgė į jam pateiktas pastabas dėl mokymų programų trūkumų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė ir kitus apelianto padarytus pažeidimus, dėl kurių buvo nutraukta Sutartis: apeliantas per vėlai atsiuntė atsakovui derinti švietimo pagalbos specialistų mokymų grafiką; nevykdė atsakovo nurodymo pakeisti nekompetentingus lektorius, ištaisyti projekto medžiagos turinį; sustabdė paslaugų teikimą; pažeidė atsakovui priklausančias intelektinės ir pramoninės nuosavybės teises.
Civiliniame procese, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, vadovaujamasi onus probandi principu, reiškiančiu, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar apeliantas pažeidė Sutartį. Apeliantui ginčijant vienašališką Sutarties nutraukimą, jam tenka pareiga įrodyti, kad Sutartis buvo vykdoma tinkamai, laikantis visų joje nustatytų sąlygų. Tuo tarpu atsakovui tenka pareiga įrodyti apelianto padarytus Sutarties pažeidimus.
Sprendžiant, ar apeliantas tinkamai vykdė Sutartį, pirmiausia būtina nustatyti, kokius konkrečius įsipareigojimus apeliantas prisiėmė. Kaip minėta, detalus atsakovo perkamų paslaugų aprašymas pateikiamas Sutarties priede Nr. 1 – Techninėje užduotyje MBTI ir ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugoms. Pagal Techninę užduotį apeliantas įsipareigojo teikti trejopo pobūdžio paslaugas: 1) metodinės medžiagos parengimą ir pritaikymą Lietuvos švietimo sistemai; 2) mokymo paslaugas; 3) eksperimentinių grupių testavimą.
Techninės užduoties 1 punktas nustato, kad tiekėjo suburta ekspertų komanda (8 asmenų) rengia ir adaptuoja metodinę medžiagą Lietuvos mokykloms, paremtą konkrečiais inovatyviais verslumo ugdymo modeliais: ugdomojo vadovavimo (angl. coaching / švietimo sistemoje – counceling) ir MBTI (Myers Briggs Type Identificator). Minėtas punktas taip pat nustato reikalavimus metodinei medžiagai bei nustato, kad galutinis rezultatas – metodinės medžiagos rankraštis turi būti sukurtas ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 23 d. Byloje esantis Paslaugų teikimo perdavimo–priėmimo aktas Nr. 3 patvirtina, kad apeliantas laiku parengė metodinę medžiagą ir pritaikė ją Lietuvos švietimo sistemai (1 t., 61 b. l.). Pasirašydamas šį aktą, atsakovo atstovas patvirtino, kad darbai atlikti laiku ir kokybiškai, atitinka Sutartyje numatytas sąlygas. Be to, metodinės medžiagos tinkamumą patvirtina ir keturių ekspertų rekomendacijos (1 t., 68-77 b. l.). Dėl to atsakovas nepagrįstai reiškė reikalavimus apeliantui, kad pastarasis ištaisytų mokymų medžiagą, pritaikytų ją švietimo pagalbos specialistams. Pažymėtina, kad Techninėje užduotyje nėra tokio reikalavimo, kad metodinė medžiaga būtų diferencijuota, individualiai pritaikyta atskiroms mokymų dalyvių tikslinėms grupėms. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ekspertai vertino tik mokymų medžiagą, skirtą technologijų mokytojams. Kaip minėta, visa metodinė medžiaga turėjo būti parengta iki 2011 m. gruodžio 23 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs apeliantui kokius nors reikalavimus dėl to, jog iki Sutartyje nustatyto termino nebuvo parengta dalis metodinės medžiagos.
Ginčas tarp šalių kilo apeliantui vykdant antrąjį projekto etapą – švietimo pagalbos specialistų apmokymus. Pagal Techninės užduoties 2 punktą, tiekėjas turėjo parengti mokymo programas ir suderinti su užsakovu; mokymo programos turėjo atitikti parengtą metodinę medžiagą. Tiekėjas įsipareigojo apmokyti švietimo pagalbos specialistus, kaip ir kur galima pritaikyti du inovatyvius modelius vaikų verslumo ugdymui: ugdomojo vadovavimo (36 ak. val. programa) ir MBTI (40 ak. val. programa), labiau akcentuojant MBTI, kokia šių modelių nauda ir efektyvumas; į mokymų turinį turėjo būti įtraukta horizontali tema – nediskriminavimas verslumo plotmėje (Techninės užduoties 2.2 p.).
Atsakovas 2012 m. spalio 26 d. raštu Nr. ESF-SR-38 pateikė apeliantui pastabas, kad mokymų programa „Ugdomojo vadovavimo principų taikymas ugdymo procese“ neatitinka minėtų Sutarties reikalavimų (2 t., 39-40 b. l.). Apeliantas 2012 m. spalio 31 d. raštu argumentuotai atsakė į visas atsakovo pateiktas pastabas (6 t., 118-119). Iš tolesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas teikė savo pasiūlymus dėl minėtos mokymų programos papildymo (1 t., 81-82 b. l.), tačiau apeliantas nesutiko su šiais atsakovo reikalavimais ir, užduodamas atsakovui klausimus, siekė, kad atsakovas sukonkretintų savo reikalavimus (1 t., 90-93 b. l.). Iš jau minėto atsakovo 2013 m. vasario 21 d. rašto Nr. ESF-SR-63, kuriuo apeliantui buvo pranešta apie Sutarties nutraukimą, turinio matyti, kad apeliantas 2013 m. vasario 14 d. pateikė atsakovui patikslintas programas suderinimui, o atsakovas kitą dieną pateikė savo pastabas, į kurias turėjo būti atsižvelgta iki 2013 m. vasario 20 d. (1 t., 29 b. l.). Apeliantas 2013 m. vasario 21 d., t. y. tą pačią dieną, kai jam buvo pranešta apie Sutarties nutraukimą, el. paštu atsiuntė atsakovui atsakymus į jo pateiktas pastabas (1 t., 112-115).
Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktas nustato tiekėjo pareigą vykdyti teisėtus pirkėjo nurodymus, susijusius su Sutarties vykdymu. Vertinant atsakovo nurodymų, susijusių su mokymų programų koregavimu / papildymu, teisėtumą, atsižvelgtina į tai, kad Techninėje užduotyje tokie reikalavimai konkrečiai nėra nustatyti. Kaip matyti iš paskutiniųjų, t. y. 2013 m. vasario 15 d. atsakovo pateiktų pastabų apeliantui dėl likusių neįvykdytų mokymų programų, atsakovas pareikalavo įtraukti į švietimo pagalbos specialistų mokymų programą tam tikras papildomas temas, susijusias su ugdomojo vadovavimo taikymu švietimo pagalbos specialisto darbe; administracijos darbuotojų ir tėvų mokymų programose plačiau aptarti, kaip konkrečiai yra taikomi MBTI ir ugdomojo vadovavimo modeliai per technologinį ugdymą ir kaip vyksta eksperimentas; visose mokymų programose aptarti nediskriminavimą būtent verslumo plotmėje arba paaiškinti, kaip tai bus pateikiama nurodytose nediskriminavimo, lygiateisiškumo temose. Atsakovo manymu, apelianto pateiktos mokymų programos tik dalinai atitinka projektui keliamus tikslus, nes jos nėra pritaikytos Lietuvos švietimo sistemai, nėra orientuotos į tikslines grupes. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių reikalavimų būtinumas, jų įgyvendinimo rezultatas yra subjektyvaus vertinimo dalykas. Konkrečių programos temų išplėtojimas priklauso nuo lektoriaus, kuris veda mokymus. Apeliantas laikosi pozicijos, kad atsakovo reikalavimai yra pertekliniai, nes parengtos mokymų programos iš esmės apima visas atsakovo nurodytas temas. Apeliantui teigiant, kad visos atsakovo nurodytos temos bus aptartos mokymų metu (dalis jų buvo aptarta ankstesniuose mokymuose), nėra pagrindo manyti, kad mokymų programos neatitinka Techninės užduoties reikalavimų ar tikrųjų Sutarties šalių ketinimų – pasiekti projektui keliamus tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė patvirtinti apelianto parengtas mokymų programas.
Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad atsakovas davė nurodymą apeliantui pakeisti lektorius K. C. ir K. M. kitais lektoriais, kurie turėtų patirties Lietuvos švietimo sistemoje. Atsakovo teigimu, gavus mokymų dalyvių žodinius nusiskundimus dėl 2012 m. spalio 25 d. vykusių mokymų švietimo pagalbos specialistams, atsakovo įgaliotiems asmenims buvo pavesta stebėti antros dienos, t. y. 2012 m. spalio 26 d. mokymus. Jų surašytas patikros aktas (1 t., 33-34 b. l.) bei seminaro dalyvių bibliotekos vedėjos I. N. ir soc. pedagogės N. J. raštu išdėstyti nusiskundimai (1 t., 35 b. l.) buvo svarstyti 2012 m. spalio 29 d. Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos Metodinės tarybos posėdyje, kuriame nutarta siūlyti mokymų organizatoriams pakeisti lektorius, kurie turėtų darbo patirties švietimo sistemoje bei būtų pakankamai kompetentingi (1 t., 32 b. l.). Iš paskutinio šalių susirašinėjimo iki Sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovas sutiko, jog K. C. vestų mokymus, susijusius su MBTI taikymo metodika, tačiau prieštaravo dėl lektoriaus K. M. darbo numatytuose mokymuose (1 t., 114 b. l.).
Kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjui (t. y. apeliantui) buvo numatyti pirkimo sąlygose (2 t., 51-77 b. l.). Pagal pirkimo sąlygų 11.9 punktą tiekėjas turėjo pasiūlyti aštuonis ekspertus, kurie teiks perkamas paslaugas, nurodant, kuriam asmeniui kuri funkcija priskiriama. Byloje nustatyta, kad K. C. yra įtrauktas į apelianto kartu su pasiūlymu pateiktą ekspertų sąrašą, o K. M. šiame sąraše nėra (nors tai patvirtinančio dokumento, t. y. ekspertų sąrašo, byloje nėra pateikta, tačiau šalys šios aplinkybės neginčija). Atsakovas kaip perkančioji organizacija, paskelbdama apeliantą konkurso dėl perkamų paslaugų laimėtoju ir sudarydama su juo ginčo Sutartį, prieš tai turėjo atlikti tiekėjo kvalifikacijos patikrinimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atsakovas jau sudarydamas su apeliantu Sutartį patvirtino, kad visi apelianto pasiūlyme nurodyti ekspertai atitinka jiems keliamus kvalifikacinius reikalavimus pagal pirkimo sąlygas. Kaip matyti iš pirkimo sąlygų, ne visiems ekspertams buvo keliamas reikalavimas turėti darbo patirties švietimo sistemoje arba turėti mokslinį laipsnį edukologijos srityje (pvz., ekspertui Nr. 2 tokie reikalavimai nebuvo keliami). Atsakovo teigimu, K. C. pirkimo dokumentuose nurodomas kaip MBTI specialistas, todėl negali vesti ugdomojo vadovavimo mokymų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, reikšdamas pretenzijas dėl lektorių kompetencijos, nenurodė, kokie ekspertai iš sąrašo yra tinkami vesti būtent ugdomojo vadovavimo mokymus. Atsakovas byloje neįrodinėjo, kad sąraše esantiems ekspertams buvo priskirtos funkcijos vesti konkrečius mokymus. Iš byloje esančio pažymėjimo, kuris buvo išduotas vienai iš ankstesnių mokymų dalyvių, matyti, kad 2012 m. vasario – rugpjūčio mėn. mokymus technologijų mokytojams pagal programą „Ugdomojo vadovavimo principų taikymas ugdymo procese“ vedė lektorė O. K., o mokymus pagal programą „MBTI taikymas ugdymo procese“ vedė lektorius K. C. (2 t., 85 b. l.). Tačiau nei byloje pateikti pirkimo dokumentai, nei Sutarties sąlygos nepatvirtina atsakovo teiginio, kad K. C. negali vesti ugdomojo vadovavimo mokymų. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau įvykusių mokymų metu atsakovas jokių pretenzijų dėl lektoriaus K. C. kompetencijos stokos apeliantui nereiškė. Kita vertus, ta aplinkybė, kad K. C. ugdomojo vadovavimo mokymams vesti pasitelkė papildomą lektorių K. M., kuris nebuvo įtrauktas į kartu su pasiūlymu pateiktą ekspertų sąrašą, kelia pagrįstų abejonių dėl paties K. C. sugebėjimų vesti mokymus būtent pagal šią programą. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. M. atitinka pirkimo sąlygose ekspertui Nr. 2 keliamus kvalifikacinius reikalavimus (4 t., 116-122 b. l.). Apeliantas už šio eksperto paslaugas papildomai apmokėti nereikalavo ir Sutarties kaina dėl to nepasikeitė. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad atsakovo prieštaravimai dėl apelianto pasirinktų lektorių tinkamumo vesti ugdomojo vadovavimo mokymus yra pernelyg formalūs, todėl atsakovo reikalavimas pakeisti minėtus lektorius taip pat nelaikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilus ginčui, trišalėse derybose ESFA siūlė pasamdyti nepriklausomą ekspertą, kuris įvertintų apelianto sudarytą mokymų programą ir stebėtų lektorių darbą, tačiau šis pasiūlymas nebuvo įgyvendintas, nes apeliantas per nustatytą terminą nedavė sutikimo (2 t., 90-94 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė teikiamų paslaugų kokybės, nes nepateikė nepriklausomų ekspertų išvadų, kurios patvirtintų, kad mokymų programos ir lektoriai atitinka Sutarties reikalavimus, ir nepasinaudojo minėtu ESFA pasiūlymu apmokėti nepriklausomo eksperto paslaugas. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi teismas neįvertino kitų byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad apeliantas tinkamai teikė paslaugas pagal Sutartį (CPK 185 str.). Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nedavė sutikimo ESFA pasiūlymui pasamdyti nepriklausomą ekspertą, siekdamas išsiaiškinti, koks konkretus ekspertas vertins jo teikiamų paslaugų kokybę, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad apelianto teikiamos paslaugos neatitiko Sutarties reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu minėtas projektas jau yra užbaigtas, o ginčas yra kilęs dėl lektorių kompetencijos, skirti teismo ekspertizę šiuo atveju nėra galimybės. Kadangi kilus ginčui mokymai buvo sustabdyti, apeliantas negalėjo pateikti kitų kompetentingų specialistų ar ekspertų išvadų minėtais klausimais. Juolab, kad Sutartyje nėra numatyta aiškių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti vertinama teikiamų paslaugų kokybė. Todėl siekiant nustatyti, ar apelianto parinkti lektoriai tinkamai vedė mokymus 2012 m. spalio 25–26 d., būtina atsižvelgti ir į šių mokymų dalyvių įvertinimus. Iš byloje pateiktų seminaro įvertinimo anketų (4 t., 78-88 b. l.) bei seminaro rezultatų įvertinimo anketos (1 t., 46-47 b. l.) matyti, kad bendras dalyvių įvertinimas yra teigiamas. Atsakovas byloje pateikė seminaro dalyvių bibliotekos vedėjos I. N. ir soc. pedagogės N. J. raštu išdėstytus nusiskundimus (1 t., 35 b. l.) bei atsakovo įgaliotų asmenų, stebėjusių seminarą, patikros aktą (1 t., 33-34 b. l.), tačiau šių įrodymų objektyvumas kelia pagrįstų abejonių. Pirma, N. J. savo seminaro įvertinimo anketoje pažymėjo, kad bendras seminaro vertinimas – „labai gerai“ (5 balai iš 5) ir jokių nusiskundimų joje nenurodė (4 t., 86 b. l.), tačiau vėliau savo nuomonę pakeitė. Antra, seminaro dalyvės I. N. ir N. J. yra atsakovo darbuotojos. Jų rašytiniai nusiskundimai prieštarauja kitos minėto seminaro dalyvės A. G. pateiktam atsiliepimui apie šį seminarą (4 t., 89-92 b. l.). Trečia, seminaro patikrinimą vykdė taip pat atsakovo darbuotojos – direktoriaus pavaduotoja ugdymui G. Š. ir technologijų mokytoja, projekto ekspertė O. K. (1 t., 33-34, 36 b. l.). Pastaroji, kaip minėta, yra viena iš apelianto pasiūlyme nurodytų eksperčių, kuri be kita ko dalyvavo metodinės medžiagos rengime pagal jos vadovaujamo VšĮ „Edukacinių studijų centras“ su apeliantu sudarytą paslaugų sutartį (1 t., 56-60 b. l.). Sprendžiant iš šalių paaiškinimų, ką patvirtina ir Liteko duomenys, tarp minėtos įstaigos ir apelianto vyko teisminis ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-7585-863/2014). Be to, byloje pateiktas susirašinėjimas tarp projekto vadovės J. B., atsakovo administracijos ir kitų projekto dalyvių rodo atsakovo suinteresuotumą, kad ugdomojo vadovavimo mokymus vestų būtent O. K. (2 t., 115-118 b. l.). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad po Sutarties su apeliantu nutraukimo atsakovas likusiai paslaugų daliai įsigyti paskelbė naują konkursą, kurį laimėjo UAB „Asmenybės raidos centras“ (4 t., 184 b. l.), o mokymus vedė šio tiekėjo pasamdyta lektorė O. K. (5 t., 34 b. l.). Ketvirta, iš patikros akto matyti, kad patikrinimas vyko 2012 m. spalio 26 d. nuo 10.30 iki 12.15 val. Apeliantas pateikė įrodymus, kad 2012 m. spalio 26 d. raštas Nr. ESF-SR-38 „Dėl pastabų pateikimo“ (2 t., 39-40 b. l.) apeliantui buvo išsiųstas dar iki patikrinimo pradžios (6 t., 120 b. l.). Dėl patikrinimo pradžioje vykusios kavos pertraukos atsakovo įgalioti asmenys seminarą faktiškai stebėjo tik vieną valandą, nors šie mokymai vyko dvi dienas (16 ak. val.). Todėl sutiktina su apeliantu, kad tikrintojų pastabos dėl neaptartų / neišplėtotų seminaro programos temų objektyviai negali būti pagrįstos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų tarpusavio prieštaringumą, atsižvelgdama į galimą atsakovo darbuotojų šališkumą kilusiame ginče, sprendžia, kad atsakovas neįrodė apeliantui pareikštų pastabų (reikalavimų) dėl netinkamo paslaugų teikimo vykdant 2012 m. spalio 25–26 d. ugdomojo vadovavimo mokymus pagrįstumo (CPK 185 str.).
Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepatvirtina, kad apeliantas pažeidė Sutartį.
Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktą, apeliantas įsipareigojo mokymų laiką derinti su atsakovu. Šiame punkte taip pat nustatyta, kad preliminarus mokymų grafikas sudaromas ketvirčio pradžioje ir gali būti tikslinamas Sutarties vykdymo eigoje. Byloje pateiktas projekto vadovės J. B. susirašinėjimas su atsakovo atsakingais asmenimis patvirtina, kad mokymų grafikas su atsakovu buvo pradėtas derinti nuo 2012 m. spalio 12 d. (2 t., 28 b. l.). Iš apelianto susirašinėjimo su atsakovu matyti, kad apeliantas 2012 m. spalio 24 d., t. y. dieną prieš mokymus pateikė atsakovui patikslintą mokymų grafiką ir atsakovas tą pačią dieną jį patvirtino (2 t., 13-22 b. l.). Jokių duomenų, kad atsakovas būtų pareiškęs apeliantui kokias nors pretenzijas dėl per vėlai teikiamo tvirtinti mokymų grafiko, byloje nėra. Atsakovas neįrodė, kad 2012 m. spalio 25–26 d. mokymuose turėjo dalyvauti 22 dalyviai ir kad būtent dėl apelianto veiksmų (neveikimo), t. y. per vėlai pateikto tvirtinti mokymų grafiko, 11 iš 22 dalyvių negalėjo dalyvauti šiuose mokymuose (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad 2012 m. spalio 29 d. rašte Nr. ESF-SR-41 atsakovas dėl netinkamo mokymų grafiko derinimo kaltina ne apeliantą, o projekto vadovę J. B. (2 t., 88 b. l.).
Atsakovo argumentas, kad apeliantas sustabdė paslaugų teikimą, yra nepagrįstas, nes jau minėti atsakovo 2012 m. spalio 26 d. ir 29 d. raštai patvirtina, kad būtent atsakovas reikalavo nevykdyti tolesnių mokymų, kol nebus įvykdyti šiuose raštuose išdėstyti reikalavimai. Apeliantas su atsakovo pareikštomis pretenzijomis nesutiko. Dėl šios priežasties apelianto paslaugų sustabdymas šiuo atveju pats savaime negali būti laikomas Sutarties pažeidimu.
Ta aplinkybė, kad apeliantas mokymų programai suteikė savo, o ne atsakovo valstybinius programų kodus, nereiškia, kad apeliantas pažeidė Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą, pagal kurį visi rezultatai ir su jais susijusios teisės, įgytos vykdant Sutartį, įskaitant autorines ir kitas intelektines ar pramonines nuosavybės teises, yra pirkėjo nuosavybė. Atsakovas nepagrindė, kaip intelektinių nuosavybės teisių įgijimas siejamas su valstybinių mokymo programų kodų suteikimu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nurodytus apelianto padarytus Sutarties pažeidimus, sudarančius pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tą aplinkybę, kad ieškovas nepasinaudojo ESFA pasiūlymu pasamdyti nepriklausomą ekspertą. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, ieškovui perkeldamas pareigą pateikti svarius įrodymus – specialistų ar ekspertų išvadas, patvirtinančias teikiamų paslaugų kokybę, neatsižvelgdamas į ieškovo galimybes pateikti tokius įrodymus. Teismas tinkamai neįvertino ieškovo pateiktų įrodymų ir argumentų, kurie paneigia atsakovo nurodytus Sutarties pažeidimus, todėl nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu. Šis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų netinkamas taikymas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl skolos, nuostolių atlyginimo
Apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 14 400 Lt už suteiktas paslaugas, t. y. 2012 m. spalio 25–26 d. Vilniuje vykusius mokymus švietimo pagalbos specialistams ir jų apgyvendinimą, pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija VS Nr. 12/27 (4 t., 73 b. l.). Atsakovas neginčija tos aplinkybės, kad šios sąskaitos nėra apmokėjęs. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad apeliantas nepadarė jokių Sutarties pažeidimų, nėra pagrindo vadovautis Sutarties 15.1 punkto nuostata, įgalinančia pirkėją (atsakovą), nustačius tiekėjo esmines klaidas, pažeidimus ar sukčiavimą, nevykdyti savo pareigos atsiskaityti su tiekėju. Byloje nustatyta, kad paslaugos pagal minėtą sąskaitą buvo suteiktos visa apimtimi, t. y. 2012 m. spalio 25–26 d. švietimo pagalbos specialistų mokymai Vilniuje įvyko. Atsakovas, kaip minėta, neįrodė, kad šios paslaugos suteiktos netinkamai. Sutartyje nustatyta fiksuota paslaugų kaina, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, kad apeliantas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas rengiant mokymus minėtomis dienomis. Atsakovas, neapmokėdamas minėtos sąskaitos, pažeidė Sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose nustatytą atsiskaitymo tvarką, todėl apeliantas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 14 400 Lt skolą.
Apeliantas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 840,34 Lt patirtų išlaidų vykdant Sutartį (tiesioginių nuostolių) ir 80 891,09 Lt negautų pajamų (netiesioginių nuostolių).
Apelianto teigimu, jo patirtus tiesioginius nuostolius dėl Sutarties nutraukimo sudaro: pirmojo etapo eksperimentinių grupių testavimas (įvykdytas 30 proc.) – 3 510 Lt; BMK mokymo medžiaga – 207,24 Lt; mokymo bukletai – 1 978,60 Lt; įsigytos B. Duning knygos („Koks tavo karjeros tipas“) administracijai – 1 144,50 Lt; iš viso 6 840,34 Lt.
Techninėje užduotyje nėra nustatyta konkrečių reikalavimų, susijusių su mokymo medžiagos pateikimu mokymų dalyviams, bet nurodyta, kad tiekėjas turi aprūpinti kokybiškai atspausdinta mokymo (dalomąja) medžiaga visus mokymo dalyvius. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos išlaidos, susijusios su mokymo medžiagos parengimu seminarų dalyviams, atsižvelgiant į bendrą Sutarties kainą, yra protingo dydžio. Apeliantas byloje yra pateikęs šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (4 t., 22-29 b. l.), kurie patvirtina, kad tiekėjų sąskaitos apeliantui buvo išrašytos dar iki atsakovo reikalavimo sustabdyti paslaugų teikimą pagal Sutartį. Todėl pripažinus atsakovo vienašališką Sutarties nutraukimą neteisėtu, yra pagrindas priteisti šias išlaidas iš atsakovo apelianto naudai.
Techninės užduoties 3 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi atlikti eksperimente dalyvaujančių mokinių testavimą prieš eksperimentą ir po jo; jei testas yra komercinis ir apmokestinamas – tiekėjas savo sąskaita padengia šias išlaidas. Pagal Techninę užduotį pirmas testavimas turėjo būti atliekamas 2012 m. rugsėjo mėn. Sutartyje nėra nustatytas konkretus terminas rezultatų ataskaitoms pateikti. Byloje pateiktas projekto vadovės J. B. 2013 m. sausio 31 d. el. laiškas, kuriame iš apelianto reikalaujama pateikti pirmojo mokinių testavimo rezultatų ataskaitą (2 t., 48 b. l.). UAB „Norita“ 2013 m. vasario 21 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra apeliantui (4 t., 20 b. l.) patvirtina, kad šią paslaugą atsakovui apeliantas teikė (užsakė atlikti) dar iki Sutarties nutraukimo. Ta aplinkybė, kad tiekėjo sąskaitą už testavimą apeliantas apmokėjo jau po Sutarties nutraukimo (4 t., 19 b. l.), nepaneigia šių išlaidų pagrįstumo. Taigi šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo apelianto naudai.
Apeliantas prašomų priteisti 80 891,09 Lt netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų (grynojo pelno) dydį apskaičiavo iš bendros Sutarties kainos su PVM – 711 007 Lt atėmęs atsakovo jau sumokėtus 484 450 Lt pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras; 14 400 Lt skolą; 6 840,34 Lt tiesioginius nuostolius; 66 517,20 Lt sąnaudas, kurios būtų patirtos, ir 2 457 Lt PVM nuo neišrašytų sąskaitų už PVM apmokestinamas paslaugas; 20 451,37 Lt pelno mokesčio; 35 000 Lt atsakovo sumokėtą avansą, kuris vėliau išrašytose sąskaitose nebuvo išskaičiuotas. Byloje yra pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas šis skaičiavimas (4 t., 11-73 b. l.).
Atsakovas paties apelianto reikalaujamų 80 891,09 Lt netiesioginių nuostolių dydžio skaičiavimo teisingumo neginčija, tačiau teigia, kad šis reikalavimas negali būti tenkinamas pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad vienašališkai nutraukęs atlygintinių paslaugų sutartį, klientas privalo sumokėti faktiškai suteiktų paslaugų kainos dalį ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį. Atsakovas remiasi kasacinio teismo nutartimis, kuriose išaiškinta, kad minėta CK 6.721 straipsnio 1 dalis nenumato paslaugų teikėjui galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad skirtingai nei atsakovo nurodytose bylose, nagrinėjamoje byloje paslaugų sutartis sudaryta įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą ir vykdant viešąjį pirkimą. Sutartis su apeliantu buvo nutraukta ne dėl to, kad atsakovui apskritai nebereikėjo tokių paslaugų. Bylos medžiaga patvirtina, kad nutraukus su apeliantu Sutartį, atsakovas likusiai daliai paslaugų pirkti paskelbė naują konkursą ir, sudaręs sutartį su kitu tiekėju, užbaigė šį projektą. Esant nurodytoms aplinkybėms, CK 6.721 straipsnio 1 dalies taikymas neatitiktų apelianto kaip konkurso laimėtojo teisėtų lūkesčių bei pažeistų viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str.). Todėl pripažinus, kad atsakovas neteisėtai nutraukė Sutartį, bei apeliantui nebeturint galimybės užbaigti vykdyti Sutartį, darytina išvada, kad apeliantas pagrįstai reikalauja atlyginti jo patirtus netiesioginius nuostolius.
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto ieškinį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas visiškai, pripažįstant Sutarties nutraukimą neteisėtu, t. y. pripažįstant neteisėtu ir negaliojančia ab initio atsakovo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukti sutartį, išreikštą rašte Nr. ESF-SR-63 „Dėl sutarties nutraukimo“; ieškovui priteisiant iš atsakovo 14 400 Lt (4 170,52 Eur) skolos, 6 840,34 Lt (1 981,09 Eur) tiesioginių nuostolių, 80 891,09 Lt (23 427,67 Eur) negautų pajamų ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 579,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliantas prašo grąžinti 812,25 Lt žyminio mokesčio dalį. Pagal bylos duomenis, apeliantas už pareikštą ieškinį yra sumokėjęs 4 265 Lt žyminį mokestį (1 t., 145 b. l., 3 t., 158-159 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas atsisakė 36 100,57 Lt reikalavimo dalies, todėl jam grąžintina 75 proc., t. y. 235,24 Eur (812,25 Lt) žyminio mokesčio, mokėtino už šią reikalavimo dalį (CPK 87 str. 2 d.).
Apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 3 452,75 Lt (999,98 Eur) sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį ir 7 447,36 Eur (25 714,26 Lt) išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Pastarosios išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir kitus teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytus kriterijus, mažintinos iki 3 000 Eur (CPK 98 str.).
Apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 2 282 Lt (660,91 Eur) sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (6 t., 121 b. l.).
Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistina 3 999,98 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 660,91 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Pripažinti tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Versse“ ir atsakovo Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytos Projekto „11–12 klasių mokinių verslumo ugdymas taikant netradicines ugdymo formas“ MBTI ir Ugdomojo vadovavimo modelių diegimo bendrojo lavinimo mokyklose paslaugų pirkimo sutarties nutraukimą neteisėtu, t. y. pripažinti neteisėtu ir negaliojančia ab initio atsakovo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą nutraukti sutartį, išreikštą rašte Nr. ESF-SR-63 „Dėl sutarties nutraukimo“; priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Versse“ (į. k. 301486889) iš atsakovo Trakų rajono Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos (į. k. 190663494) 4 170,52 Eur skolos, 1 981,09 Eur tiesioginių nuostolių, 23 427,67 Eur negautų pajamų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (29 579,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 999,98 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 660,91 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Versse“ (į. k. 301486889) 235,24 Eur dalį žyminio mokesčio.