- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2-3-393/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00482-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- UAB „Dotus“
- Atsakovas
- UAB „Lazdijų vanduo“
- Advokatai
- Julius Jasaitis, Arūnas Bertulis
- Kategorijos
- 2.5.8.2Viešoji sutartis
- 2.5.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Dotus“ atstovui V. Ž., advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės UAB „Lazdijų vanduo“ direktoriui J. Š., atstovei Ž. Š., atstovui D. Ž., atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl vienašališko atsisakymo nuo sutarties ir nutraukimo pripažinimo neteisėtais, nuostolių atlyginimo ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo pagal ieškovės UAB „Dotus“ ieškinį atsakovei UAB „Lazdijų vanduo“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti neteisėtais atsakovo 2011-08-23 raštą Nr. 8-321 „Dėl sutarties nutraukimo“ ir vienašališką atsakovo 2010-08-10 projekto „Vandentiekio ir nuotėkų tinklų plėtra Lazdijų rajone (Viesiejuose, Kailiniuose, Lazdijuose, Bajoriškiuose) (toliau Projektas) pagal priemonę Nr. VP3-3.1 –AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ administravimo paslaugų pirkimo sutarties (toliau Sutartis) Nr. LV 10/08/10 nutraukimą bei pripažinti, jog dėl Sutarties nutraukimo yra kaltas atsakovas; Priteisti iš atsakovės UAB „Lazdijų vanduo“ ieškovui 44 470 Lt (12 879,40 Eur) netiesioginių nuostolių; Priteisti iš atsakovės 38720 Lt (11 214,09 Eur) skolos už suteiktas paslaugas. Priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovas V. Ž. paaiškino, kad būtų galima teigti, kad Sutarties nutraukimo motyvai yra kartu susiję su kitais motyvais, kuriais atsakovas ėmėsi nutraukti sutartį. Iki administravimo Sutarties sudarymo buvo atlikta atsakovo eilė viešųjų pirkimų, jam pradėjus administruoti Projektą, išaiškėjo, kad buvo pažeista visa eilė viešųjų pirkimų įstatymo normų. Atsakovas nesuprato, kad atlikta visa eilė pažeidimų. Jie turėjo spręsti klausimą kaip pašalinti viešųjų pirkimų pažeidimus mažiausiomis sąnaudomis. Prieš administravimo Sutartį buvo sudarytos paslaugų sutartys, tų paslaugų priėmimo perdavimo aktai buvo pasirašyti ir už tas paslaugas reikėjo atsiskaityti, tačiau žinant, kad buvo padaryti pažeidimai atsakomybė už tai buvo neišvengiama. Siekiant sumažinti iš pažeidimų kylančias pasekmes ir buvo priimtas sprendimas nutraukti Sutartį su UAB „Dotus“ ir tuo pagrindu buvo pasinaudota civiliniu kodeksu ir kitais atliktais veiksmais kaip pretekstu nutraukti sutartį su UAB „Dotus“, tuo tarpu UAB „Dotus“ pagal Sutarties vieną iš punktų matydama, kad yra pažeidimų viešuose pirkimuose kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau VPT). VPT iš pateiktos medžiagos tiek iš UAB „Dotus“ tiek iš UAB „Lazdijų vanduo“ yra padariusi išvadą, kad VPT negali vienareikšmiškai atsakyti į UAB „Lazdijų vanduo“ dėl kategorijų priskyrimo ir pasisakė, kad UAB „Lazdijų vanduo“ pateikė prieštaringą informaciją, parodant, kad UAB „Lazdijų vanduo“ nebuvo suinteresuota spręsti klausimą aiškiai ir skaidriai. Taip ir liko klausimas dėl kategorijų priskyrimo neišspręstas, UAB „Dotus“ raštas buvo laikytas kaip neatitinkantis UAB „Lazdijų vanduo“ interesų, tačiau UAB „Dotus“ privalo vadovautis ne tik sudaryta Sutartimi tarp šalių bet ir vadovautis teisės aktais įpareigojančiais pranešti, jei padarytas pažeidimas ir aiškintis pažeidimo padarymo klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl atliktų darbų. Buvo išrašyta sąskaita faktūra. UAB „Lazdijų vanduo“ jos nepripažino dėl darbų kiekio. Teismui pateikta auditorės išvada dėl darbų kiekių. Darbai buvo atlikti realiai. Tekdavo atvažiuoti dažnai į UAB „Lazdijų vanduo“, buvo teikiami dokumentai popierine forma, arba į flešus, tekdavo skambinti, dalyvauti posėdžiuose, protokoluose pasirašyta kiek buvo įdėta darbo. Jų pateikti negali, nes jie pas atsakovą. Atlikta darbų vertė atitinka faktinę situaciją. Dauguma darbų atlikta Projekto pradžioje. T. y. rengiami pirkimų dokumentai, atsakinėjama į tiekėjų užklausimus, paaiškinimus, dalyvaujama viešųjų pirkimų posėdžiuose. Ši dalis darbų buvo atlikinėjama iš Europos Sąjungos finansuojamų lėšų. Pastebėtina, kad dėl Agentūros vykdomos politikos, Agentūra riboja lėšų išmokėjimą už atliktas paslaugas ir paslaugų mokėjimo dydis įeina į rangos darbų atliktą dydį, tai matyti iš dviejų šaltinių. Iš Agentūros gautų dokumentų kopijos matyti, kad reikalavimams sutarties projektui privalo būti proporcinga kitoms išlaidoms, tai reiškia kad administravimo paslaugų sąskaitos faktūros teisiškai pagal faktą, net ir pateikus didesnes, realiai UAB „Lazdijų vanduo“ negali mokėti negaunant iš Agentūros pinigų, realiai sąskaitos buvo mažesnės, nors darbai buvo atlikti. Dokumentai pateikti, kad darbai yra atlikti įrodyta.
Sutartis nutraukta su ieškovu, dėl to, kad atsakovas norėjo susimažinti savo išlaidas dėl padarytų pažeidimų. Kadangi pastebėjo neatitikimus Viešuosiuose pirkimuose tai UAB „Lazdijų vanduo“ norėjo, kad trūkumai neišaiškėtų. Ieškovas veikė pagal sutartį ir viešuosius principus. Jis rašė raštus Agentūrai dėl viešųjų pirkimų kategorijų priskyrimo. Pagal Sutartį jis neprivalėjo atsiklausti atsakovo. Pranešti apie trūkumus atsakovo nereikia atsiklausti. Agentūra vėliau gavo baudą. Viešųjų pirkimų tarnyba parašė UAB „Lazdijų vanduo“, kad jų pateikta informacija netiksli. Jis savo raštų su atsakovu nederino. UAB „Dotus“ suinteresuotas, nes viešieji principai to reikalauja. Visi turi ginti viešąjį interesą. Ataskaitos formos pateikimo terminai nereglamentuoti. Perdavimo priėmimo aktas yra perteklinis dokumentas. UAB „Lazdijų vanduo“ pripažįsta tokį veikimą ir jis yra geras. Teismui pateikta lentelė ir darbai sutampa. Lentelėje galima atsekti visas paslaugas ir aktus. Paslaugos atliktos skirtingos. Pateiktoje 2011-09-10 sąskaitoje faktūroje yra 7 punktai. Pagal kiekvieną punktą, kas slepiasi po šia kaina, 2015-01-15 yra prašymas ir prie jo pridėti dokumentai ir juo reikėtų vadovautis ir yra kiti dokumentai ir juos reikėtų analizuoti. Parengti didelės apimties pirkimo dokumentai, reikėtų skaityti kas yra nurodyta. Yra priedai ir pateiktas dokumentų sąrašas. Yra protokolai pas atsakovą. Atsakovas galėtų juos pateikti. Projekto trukmė yra treji metai. Mokėjimų prašymų kiek yra negali pasakyti. Kiekiai viešųjų pirkimų nebuvo numatyta. Kiek jų būtų buvę, tiek ieškovas ir turėjo dirbti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Bertulis paaiškino, kad buvo praleistas vienerių metų terminas. Nepagrįstas ir neteisėtas, remiasi atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Reikalavimas dėl darbų trūkumų ar žalos atlyginimo, t. y. formulavo reikalavimus pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, nepagrįstai nutraukė, kad dėl nutraukimo kaltas atsakovas. Reikalavimas reiškiamas dėl žalos atlyginimo instituto. Nutarties aplinkybės skirtingos, ginčas kilęs dėl žalos atlyginimo, o ne dėl darbų trūkumo. Reikalavimas keliamas remiantis tuo pagrindu dėl ko buvo nutraukta sutartis. Pranešime dėl sutarties nutraukimo, jame nurodyta, kad dėl netikslios informacijos pateikimo veikia prieš UAB „Lazdijų vanduo“ dėl to gali būti neskiriamas finansavimas atsakovui. Atsakovas formuluoja sutarties nutraukimą, kaip esminę sutarties nutraukimo sąlygą, kad raštai sukelia situaciją, jog projektas nebus finansuojamas. Ne ieškovo raštai, ne Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė, sudarant vykdomą pirkimą buvo svarbu, o tai kad buvo nesilaikyta įstatymų ir buvo padaryti pažeidimai, dėl to buvo rekomenduota skirti baudą. Finansavimo netekimas buvo siejamas ne su ieškovo administravimu, o su atsakovo netinkamu darbu, dėl viešųjų pirkimų netinkamo priskyrimo. Susirašinėjimas yra leistinas, jis nekėlė grėsmės, dėl finansavimo projektui nutraukimo ateityje dėl renovacijos. Ne ieškovo raštai lėmė finansavimo netekimą. Lėmė paties atsakovo iki administravimo sutarties pasirašymo atlikti pirkimai. Ieškovas bet kada gali atsisakyti sutarties. Taip, bet atsakovas tokios valios nėra išreiškęs, o teigia, kad ieškovas veikė netinkamai ir neteisėtai. Todėl mano, kad be pagrindo nutraukta sutartis ir dėl to kaltas pats atsakovas. Jei būtų konstatuota kaltė ieškovas įgytų teisę į negautas pajamas. Už paslaugas atsakovas ieškovui sumokėjo 14 905 Lt, dar liko nesumokėta 32 000 Lt už paslaugas, todėl skirtumas yra 44 470 Lt atėmus veiklos sąnaudas, o sudėjus 14 905 Lt ir 44 470 Lt ir 32 000 Lt gaunasi 91 375 Lt. Dėl skolos, ieškovas ir atsakovas nesutaria dėl įkainių. Ieškovas ir atsakovas buvo sutarę, kad jei per sutarties administravimo laikotarpį, jei atsiras daugiau darbo ir išlaidų, tai išlaidos teks ieškovui. O jei bus greičiau įgyvendintas projektas, jis privalės sumokėti 94 000 Lt. Todėl ginče dėl skolos reikėtų atsižvelgti kokiu pagrindu atsakovas 2011 m. atsisakė priimti sąskaitą, o ne vadovautis tik atsiliepime pateiktais motyvais. Nes šie motyvai nebuvo pareikšti anksčiau 2011 m., kai atsakovas atsisakė priimti sąskaitą. Tos faktinės aplinkybės yra svarbios. Viena, kad nepateikta tarpinė ataskaita. Tačiau prieš tai tris sąskaitas apmokėjo be tarpinės ataskaitos, tik pateikus aktą ir sąskaitą faktūrą, tuo tarpu ieškovas analogiškai elgėsi ir rugsėjo mėnesį. Atsakovas nurodė, kad nepateikti darbų kiekiai, tačiau sutartyje nebuvo susitarta dėl darbų kiekių, nes jiems nėra įkainių. Raštas gali kainuoti įvairiai. Sutarties dvasia sudarė prielaidas, kad faktiškai kainas nustato ieškovas, o atsakovas nesutikdamas su darbais gali ginčyti juos. 2011 m. atsakovas atmesdamas sąskaitą nenurodė, kad darbai neva kartojasi, ar jau buvo atlikti. Jis pateikė kiekį. Specialisto išvada, ieškovas neprivalėjo nurodyti darbus. Buvo pateikti darbai, įrodymai, kad ieškovas dalį jų atliko iš savo kompiuterio, kita dalis darbų buvo atlikta atvykus pas atsakovą. Atsakovas neginčija to, kad jis buvo atvykęs pats atsakovą. Pakankamai yra pateikta įrodymų, kad ieškovas atliko darbus. Pateikta lentelė paneigia darbų pasikartojimus, jie išskirti pagal priėmimo akto numerį ir konkrečiame akto numeryje ir eilutėje, perskaičius akivaizdu, kad darbai nesikartoja. Buvo dalyvaujama atskiruose viešuose pirkimuose, todėl darbai yra skirtingi. Dėl vienerių metų senaties termino. Net ir reikalavimui dėl skolos atsakovas prašo taikyti vienerių metų senaties terminą. Tačiau ginčas yra dėl to, kad darbai yra atlikti ir atsakovas už darbus nesumokėjęs, tai dėl trūkumų reikalavimus gali kelti atsakovas, bet ne ieškovas. Įstatymas numato, kad net jei atsakovas vienašališkai nutraukė sutartį, tai atsakovas privalo sumokėti už atliktus darbus. Taigi būtent sutarties nuostatos yra tokios, kad joje suma buvo įvardinta viena, o pateiktoje sąskaitoje faktūroje yra nurodyti darbai ir nurodytos sumos, jų manymu turėtų būti sumokėtos ieškovui. Paskaičiavimas reikalaujamų sumų yra toks iš 94 000 reikia atimti 14 905 ir atimti 32 000 yra lygu 47 905 (grynasis pelnas, pateiktoje ataskaitoje) ir gauna 44 470 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas D. Ž. paaiškino, kad įvertinant ieškovo pasisakymą, dėl sutarties nutraukimo nori patikslinti tą dalyką, jie kreipėsi į VPT dėl pažeidimų, pateikė raštus dėl pažeidimų išaiškinimo, jie nusprendė, kad neteisingai nurodytos kategorijos, todėl kreipėsi į VPT, paaiškėjo, kad kreipėsi ir ieškovas su raštais, paprašius atsiųsti ieškovo raštus, nes jis jų su atsakovu nederino, ieškovas jų neatsiuntė, todėl buvo padaryta prielaida, kad ieškovas su jais nebendradarbiauja. Todėl tuos raštus pavyko išsireikalauti iš VPT ir tapo aišku, kad jų pozicijos su ieškovu skiriasi. Jie bando išsiaiškinti savo naudai, ieškovas bando prieštarauti jų išsakytai pozicijai. Kai gavo atsakymą iš VPT, tuomet pateikė Agentūrai, paskui užklausė papildomai VPT, ieškovas nepateikė raštų, įsigilinus VPT gavo teigiamus atsakymus. Todėl kaip ir minėjo advokatas ieškovo buvo pradėti keturi Agentūros tyrimai ir iš tų tyrimų buvo nustatytas vienas pažeidimas, kad netinkamai vykdomos tik administratoriaus pareigos. Tą žinodamas UAB „Dotus“ būtent ir veikė prieš atsakovą VPT, nes jei VPT būtų pateikusi teigiamą išvadą, tai administratoriaus paslaugos būtų tinkamos finansuoti. Iš tų likusių tyrimų dviejų pažeidimų tyrimai buvo nutraukti, kitam buvo atlikta 5 procentų finansinė korekcija vietoj 25 procentų.
Dėl verčių sąskaitose. Ne visus dokumentus ruošė ieškovas, dalis yra plagiatai, dalis paimta iš UAB „Lazdijų vanduo“ ar kitų įmonių. Mokėjimų prašymai tikrai ne tūkstančio litų vertės darbai. Pagal parengtus ieškovo dokumentus konkursai negalėjo vykti du kartus. Trečią kartą dokumentus pasirengė patys ir tada įsigijo techninės priežiūros paslaugas. Sutartyje buvo punktas, sutarties vykdymo banko garantija, kuria ieškovas nepasinaudojo ir tik pasibaigus galiojimui buvo pateiktas ieškinys.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas advokatas Julius Jasaitis paaiškino, kad ieškovas ieškiniu prašo pripažinti atsakovo veiksmus vienašališkai nutraukiant tarp šalių pasirašytą Sutartį neteisėtais ir atlyginti 32 000 Lt skolą už suteiktas paslaugas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą ir 44 470 Lt netiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovo teigimu, atsižvelgiant į sutarties kainą (94 000 Lt) sudaro negautos pajamos iš sutarties, kurias jis būtų gavęs, jei sutartis nebūtų nutraukta. CK 6.721 str. 1 d. nustato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepaisydamas to, kad paslaugų sutartis pradėta vykdyti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, šioje nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugų gavėjo interesų apsaugos garantijų ir ši teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu ir nepriklauso nuo to fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (LAT 2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-476/2013).
Atsižvelgiant į civilinėje teisėje įtvirtintą sutarties laisvės principą, šalys sutartyje taip pat numatė sutarties nutraukimo galimybę abiejų šalių iniciatyva. Sutarties bendrųjų paslaugų pirkimo sutarties sąlygų 13 str. nustatė sutarties nutraukimą projekto vykdytojo t. y. atsakovo, iniciatyva, pagal kurio nuostatas Perkančioji organizacija, įspėjusi paslaugų teikėją prieš 14 kalendorinių dienų gali nutraukti sutartį, kad paslaugų teikėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo tiek besąlygine įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo teise, tiek sutarties 13 str. įtvirtinta sutarties nutraukimo teise, ir ją įgyvendinimo laikydamasis CK 6.721 str. 1 d. ir bendrųjų paslaugų pirkimo sutarties sąlygų 13.1 p. nustatytos tvarkos, 2011-08 -23 raštu Nr. 4S-2635 pranešdamas ieškovui apie sutarties nutraukimą nuo 2011-09-23.
Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis turi būti vykdoma, laikantis klientų prioriteto principo, o atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis įstatymų, nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas, privalo atsisakyti vykdyti kliento nurodymus kurie prieštarauja įstatymams, taip pat visus savo veiksmus turi derinti su klientu ir jo atsiklausti (CK 6.718 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nesilaikė, taip pat veikė prieš atsakovo interesus, ir dėl tokių jo veiksmų kilo grėsmė, jog gali būti neskiriamas finansavimas projektams, kuriuos pagal Sutartį administruoja UAB „Dotus“. Agentūra 2011-02-14 raštais informavo atsakovą, kad Projekto apimtyje atsakovo vykdyti viešieji pirkimai „Lazdijų nuotekų valyklos rekonstrukcija“ pirkimo dokumentų paruošimo paslaugos (pirkimas Nr. 1). Vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Lazdijų mieste techninio projekto ir pirkimo dokumentų parengimo paslaugos (pirkimas Nr. 2) ir Paraiškų pagal 2007-2012 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Vandentiekio tiekimo ir nuotekų tinklų plėtra Lazdijų rajone (Veisiejuose, Kailiniuose, Lazdijuose, Bajoriškiuose) priešprojektinių pasiūlymų ir pirkimo dokumentų parengimas (pirkimas Nr. 3) pagal VPĮ 2 priedėlį priklausantys 12 kategorijai, kurių vertė atsakovo 2010 m. pirkimų plane yra 670 000 Lt, neatitiko VPĮ 2 str. 15 d. nurodytos mažos vertės pirkimo sąvokos, todėl nepaskelbiant apie pirkimus, o pasirenkant pirkimo būdą – apklausiant 3 tiekėjus, buvo pažeisti VPĮ 86 str. 1 d. reikalavimai. Minėtą VPĮ pažeidimą Agentūra įvertino kaip esminį ir informavo atsakovą, jog Agentūra 2011-02-11 inicijavo VPĮ pažeidimo tyrimą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 „Dėl metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ bei Europos Komisijos parengtomis Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairėmis, rekomenduos visas išlaidas ar dalį jų nefinansuoti ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, apie priimtą sprendimą informuos artimiausiu laiku. Agentūra atsakovui įtariamų pažeidimų tyrimų išvadų projektus, kuriuose siūlo taikyti 25 proc. dydžio finansinę korekciją projektams, pateikė 2011-05-06 raštu. Atsakovas nesutikdamas su tokiu Agentūros vertinimu, 2011-05-10 raštu Nr. 8-178 kreipėsi į VPT, prašydamas pareikšti nuomonę. Gavus iš VPT atsakymą paaiškėjo konkretūs ieškovo veiksmai, jog jis savavališkai, nederinę su atsakovu kreipėsi į VPT ir pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kas sudarė Pirkimų Nr. 2 ir Pirkimų Nr. 3 objektą, t. y. jog buvo perkamos ne tik konsultavimo, tačiau ir techninio projekto parengimo paslaugos, nors pastarosios nebuvo nurodytos pirkimo sutarties apimtyje. Tai patvirtino pirkimuose dalyvavusios bendrovės UAB „Ekvita“ ir UAB „Hexacon Baltija“ raštais atsakydamos atsakovui į jo raštiškus paklausimus. Ieškovas šį savo veikimą aiškino, kad jis neprivalėjo derinti raštų su atsakovu ir jis veikė gindamas viešąjį interesą. Ieškovas būdamas šios srities profesionalas turėjo konsultuoti, o nesugebėjo suderinti savo veiksmų su atsakovu ir veikė nelojaliai atsakovo interesams CK 6.718 str.). Tokiu atveju ieškovas pats turėjo atsisakyti sutarties. Visos šios aplinkybės sudarė pagrindą nutraukti sutartį atsakovo iniciatyva.
Dėl reikalavimo priteisti 32 000 Lt skolą už atliktus darbus, suma yra per didelė. Nes pateikti dokumentai kelia abejones dėl darbų kainų, kai kurie darbai kartojasi. Direktorius sakė, kad kai kurie darbai atlikti tai pakankama suma yra 10 000 L už atliktus darbus. Ieškovas teigia, kad atsakovas anksčiau mokėjo ir dokumentų nereikalavo dėl atliktų darbų. Tačiau įkainiai buvo ženkliai mažesni nurodyti, kol nėra ginčo tai viskas tvarkoj, o kai kyla ginčas jį reikia įrodyti
Dėl netiesioginių nuostolių. Tokia suma nesigauna. Ji žymiai mažesnė, sutartis nutraukta dėl ieškovo kaltės, todėl apie jų apmokėjimą negali būti ir kalbos, nes darbai nepadaryti ir apie apmokėjimą negali būti ir kalbos. Dėl senaties taikymo yra nurodyti argumentai atsiliepime. Kadangi direktorius buvo pasiūlęs taikiai išspręsti ginčą ir siūlė 10 000 Lt už atliktus darbus, o ieškovo atstovui nesutikus su tokia suma, tai buvo siūlymas tik taikiam ginčo sprendimui, o jam nepavykus prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2010-08-10 su atsakovu pasirašė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lazdijų rajone pagal priemonę Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ administravimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. LV 10/08/10. Vykdydamas Sutartį ieškovas teikė sutartimi nustatytas paslaugas. Šio viešojo pirkimo procedūros buvo įvertintos Agentūroje ir Agentūra pripažino, kad projekto administravimo paslaugų viešasis pirkimas, kurio rezultatas sudaryta Sutartis atliktas tinkamai. Siekiant išsiaiškinti kokioms VPĮ 2 priedėlyje nurodytoms paslaugų kategorijoms turėjo būti priskirtos 2010 m. pirktos ir Agentūrai 2011-02-14 rašte nurodytos paslaugos, atsakovas informavo VPT 2011-05-10 raštu Nr. 8-178 dėl paslaugų priskyrimo kategorijoms. Ieškovas informavo VPT apie esamus Projekto eigos nesklandumus pateikdamas 2011-05-23 raštą Nr. SR20110523-1 ir 2011-06-01 raštą Nr. 20110601-1. Atsakovas gavęs 2011-07-13 atsakymą Nr. 4S-2635 iš VPT suprato, kad ieškovas veikė prieš atsakovą, savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nesilaikė. 2011-08-23 raštu Nr. 8-321 pranešė ieškovui, jog vienašališkai nuo 2011-09-23 nutraukia sutartį. Ieškovas pateikė Paslaugų įgyvendinimo ataskaitą. Paslaugų priėmimo – perdavimo aktą ir jų pagrindu išrašytą sąskaitą faktūrą. Atsakovas minėtus dokumentus atsisakė priimti ir atsiskaityti už paslaugas.
Ieškinys atmestinas.
Šią išvadą teismas daro dėl sekančių aplinkybių.
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo
Atsakovo 2011-08-23 rašte Nr. 4S-2635 ieškovui UAB „Dotus“ dėl sutarties nutraukimo nuo 2011-09-23, nurodytos aplinkybės dėl ieškovo veiksmų - veikimas prieš UAB „Lazdijų vanduo“ interesus, pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją VPT apie UAB „Dotus“ pagal Sutartį administruojamų UAB „Lazdijų vanduo“ vykdomų Projekto pirkimų priskyrimo kategorijoms, dėl ko gali būti neskiriamas finansavimas projektams – negali būti vertinamos pagal CK 6.217 str. 2 d. nuostatas dėl sekančių motyvų. Agentūra su atsakovu 2010-12-03 yra sudariusi projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklų plėtra Lazdijų rajone (Veisiejuose, Kailiniuose, Lazdijuose, Bajoriškiuose) Nr. VP3-3.1.-AM-01-V-02-079 finansavimo sutartį, todėl finansavimas Projektui buvo skirtas. Sprendimai dėl projekto bei 2010 m. vykdytų viešųjų pirkimų, pažeidžiant VPĮ 86 str. 1 d. nuostatas yra atsakovo ir Agentūros teisinių santykių rezultatas, nes pareiga tinkamai parinkti viešųjų pirkimų kodus ir tinkamai juos priskirti pagal VPĮ 2 priedėlį tenka atsakovui. Atsakovas 2011-08-23 rašte Nr. 4S-2635 nenurodė, kokiu būdu ieškovo veiksmai kelia grėsmę lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų skyrimo nutraukimui, t. y. kaip ieškovo pagal Sutarties sąlygas vykdytas informacijos teikimas VPT įtakojo atsakovo teises ir pareigas pagal Agentūros su atsakovu 2010-12-03 sudarytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį, todėl nutraukiant Sutartį, remtasi tik prielaidomis, o ne faktais. Gavus VPT 2011-07-13 atsakymą Nr. 4S-2635, Projekto finansavimas nebuvo sustabdytas ar nutrauktas, taip pat nebuvo nutraukta ir 2010-12-03 projekto finansavimo ir administravimo sutartis.
Ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus, vienašališkai nutraukiant Sutartį, neteisėtais yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Dėl sekančių argumentų.
CK 6.721 str. 1 d. nustatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šioje nuostatoje įtvirtinta viena iš paslaugų gavėjo interesų apsaugos garantijų ir ši teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje (2013-10-11 nutartis civilinėje byloje NR. 3K-3-476/2013).
Atsižvelgiant į civilinėje teisėje įtvirtintą sutarties laisvės principą, šalys Sutartyje taip pat numatė sutarties nutraukimo galimybę abiejų šalių iniciatyva. Sutarties Bendrųjų paslaugų pirkimo sutarties sąlygų 13 str. nustatė sutarties nutraukimą Projekto vykdytojo (atsakovo) iniciatyva, pagal kurio nuostatas perkančioji organizacija, įspėjusi paslaugų teikėją prieš keturiolika dienų, gali Sutartį nutraukti, kai paslaugų teikėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį (13.1 p., 13.1.1. p.). Todėl atsakovas pasinaudojo tiek įstatyme įtvirtinta vienašališko sutarties nutraukimo teise tiek ir Sutarties 13 str. įtvirtinta sutarties nutraukimo teise, ir ją įgyvendino, laikydamasis CK 6.271 str. 1 d. ir Bendrųjų paslaugų pirkimo sutarties sąlygų 13.1 p. nustatytos tvarkos, 2011-08-23 raštu Nr. 4S-2635 pranešdamas ieškovui apie sutarties nutraukimą nuo 2011-09-23.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.716 str. 1 d. pateikia atlygintinų paslaugų sampratą ir teigia, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas CK 6.718 str. įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-201/2009). Paslaugų teikėjas vykdydamas sutartį turi vadovautis sutarties sąlygomis. Paslaugos teikėjas turi išlikti lojalus klientui ir veikti išimtinai jo interesams teikdamas profesionalias bei kokybiškas paslaugas. Larousse žodyne (Grand Dictionaire Larousse de la Langue Frangaise) lojalus asmuo apibūdinamas kaip „asmuo, kuris laikosi savo žodžio, kuris laikosi garbės ir sąžiningumo principų; asmuo, kuris yra ištikimas teisėtai valdžiai, santvarkai, bendram reikalui, šeimai ir pan." International Encyclopedia of Ethics lojalumas apibrėžiamas taip: „Atsidavimas asmeniui, bendram reikalui, šaliai ar idealui (...)". Filosofas John Ladd teigia, kad lojalumas plačiąja prasme gali būti suprantamas kaip „atsidavimas objektui visa širdimi". George Randels mano, kad lojalumas yra labai panašus į aistrą. Apibendrinus, lojalumą galima apibūdinti kaip ištikimybę ir atsidavimą asmeniui, bendrai veiklai, institucijai (organizacijai), šaliai. Tai tik keletas sąvokos lojalumas apibūdinimų, šiuolaikinėje literatūroje jų galima rasti ir daugiau. Tačiau visuose šiuose apibudinimuose išsiskiria du elementai: ištikimybė ir atsidavimas. Tai yra pagrindiniai lojalumo komponentai. Reikia pastebėti, kad būti ištikimam ir atsidavusiam savo lojalumo objektui yra sąmoningas ir racionalus žmogaus pasirinkimas, t. y. žmogus laisva valia pasirenka savo lojalumo objektą (tarkime, įmonę, kurioje dirba), savo noru įsipareigoja jai ir sąmoningai nusprendžia būti jai ištikimas. Ko negalima pasakyti apie UAB „Dotus“ veiksmus. Nes net teiktus raštus VPT atstovas teikė nederinęs su atsakovu ir atsakovui paprašius, kad jam raštai būtų pateikti jis to nepadarė. Todėl tokio veikimo niekaip negalima apibudinti kaip veikimą lojaliai kliento interesams bei veikimą jo interesais.
Atlygintinų paslaugų sutartis turi būti vykdoma laikantis klientų prioriteto principo, o atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis įstatymų, nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas, privalo atsisakyti vykdyti kliento nurodymus, kurie prieštarauja įstatymams, taip pat visus savo veiksmus turi derinti su klientu ir jo atsiklausti (CK 6.718 str.). Ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nesilaikė, taip pat veikė prieš atsakovo interesus ir dėl tokių jo veiksmų kilo grėsmė, jog gali būti neskiriamas finansavimas projektams, kuriuos pagal Sutartį administruoja UAB „Dotus“. Agentūra 2011-02-14 raštais Nr. APVA-914 ir Nr. APVA-91 informavo atsakovą UAB „Lazdijų vanduo“, kad Projekto apimtyje atsakovo 2010 m. vykdyti viešieji pirkimai „Lazdijų nuotekų valyklos rekonstrukcija“ pirkimo dokumentų paruošimo paslaugos, „Vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Lazdijų mieste“ ir Paraiškų pagal 2007-2012 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ VP3-3.1.-AM-01-V ir „vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lazdijų rajone (Veisiejuose, Kailiniuose, Lazdijuose, Bajoriškiuose) priešprojektinių pasiūlymų ir pirkimo dokumentų parengimas – pagal VPĮ 2 priedėlį priklausantys 12 kategorijai, kurių vertė atsakovo 2010 m. pirkimų plane yra 670 000 LT, neatitiko VPĮ 2 str. 15 d. nurodytos mažos vertės pirkimo sąvokos, todėl nepaskelbiant apie pirkimus, o pasirenkant pirkimo būdą apklausiant 3 tiekėjus, buvo pažeisti VPĮ 86 str. 1 d. reikalavimai. Minėtą VPĮ pažeidimą Agentūra įvertino kaip esminį ir informavo atsakovą, jog Agentūra 2011-02-11 inicijavo VPĮ pažeidimo tyrimą. Atsakovas nesutikdamas su Agentūros nuomone, 2011-05-10 raštu Nr. 8-178 kreipėsi į VPT, prašydamas pareikšti nuomonę, kokioms paslaugų kategorijoms pagal VPĮ 2 priedėlį turėtų būti priskiriami atsakovo vykdyti pirkimai, dėl kurių pradėta pažeidimo procedūra. Gavus iš VPT atsakymą (2011-07-13 raštas Nr. 4S-2635) paaiškėjo, konkretūs ieškovo veiksmai, nurodyti atsakovo 2011-08-23 rašte Nr. 4S-2635 ieškovui „Dėl sutarties nutraukimo“, t. y. jog jis savavališkai, nederindamas su atsakovu, savo, o ne atsakovo vardu, kaip to reikalauja Sutarties 2.3.2. p., kreipėsi į VPT ir pateikė jai tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kas sudarė Pirkimų Nr. 2 ir Nr. 3 objektą, t. y. jog buvo perkamos ne tik konsultavimo, bet ir techninio projekto parengimo paslaugos, nors pastarosios nurodytos pirkimo sutarties apimtyje (tai patvirtino pirkimuose dalyvavusios bendrovės UAB „Ekvita“ ir UAB „Hexacon Baltija“ atitinkamai 2011-07-22 raštu Nr. 194 ir 2011-07-28 raštu atsakydamos į UAB „Lazdijų vanduo“ 2011-07-21 raštiškus paklausimus Nr. 8-242 ir Nr. 8 - 243). Ieškovas pripažįsta, kad raštų su atsakovu nederino, teigia, kad taip elgtis neprivalėjo, nes turėjo ginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės dėl perkamų paslaugų objektų yra esminės, sprendžiant, kokiai kategorijai turi būti priskirti vykdomi pirkimai pagal VPĮ 2 priedėlį. Todėl tyčinis valstybės institucijų klaidinimas, pateikiant joms melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją dėl pirkimo objekto gali lemti atsakingų valstybės institucijų išvadas apie atsakovo galimai padarytus VPĮ pažeidimus ir to pasekoje – sprendimus dėl Projekto finansavimo mažinimo ar nutraukimo. Ieškovas, pagal sutartį administruodamas Projekto vykdomus viešuosius pirkimus (sutarties 2 str.), būdamas profesionalas, žinodamas teisės aktų reikalavimus, lemiančius projekto finansavimo mažinimą ar nutraukimą, visiškai be jokio pagrindo teigia, kad neaišku, kaip jo pagal Sutarties sąlygas vykdytas informacijos teikimas VPT įtakojo atsakovo teises ir pareigas pagal Agentūros su atsakovu 2010-12-03 sudarytą projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Ieškovas nesugebėjo suderinti su atsakovu savo veiksmų, veikė nelojaliai atsakovo interesams. Ieškovo veiksmai liudija, kad jis veikė prieš UAB „Lazdijų vanduo“ interesus, tai darė neatsiklausęs ir savo veiksmų nederinęs su atsakovu kaip to reikalauja CK 6.718 str. 4 d. ir Sutarties 2.3.2. p. Atsakovas trimis raštais (2011-07-13 raštu Nr. 8-219, 2011-07-26 raštu Nr. 8-246 ir 2011-08-11 raštu Nr. 8-306) prašė ieškovo atsiųsti VPT rašytus raštus, į kuriuos gavo atsakymą tik po mėnesio – 2011-08-12 raštu Nr. 20110812-2. Kuriame ieškovas atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, Sutartyje nėra numatyta persiųsti tretiesiems asmenims savo parengtus ir išsiųstus raštus (minėtus raštus atsakovui pateikė VPT), nors ieškinyje nurodė, kad į VPT kreipėsi, vykdydamas sutarties sąlygas. Kliento, kaip paslaugų gavėjo padėtis teisiniuose paslaugų teikimo santykiuose yra išskirtinė, paslaugų sutartis grindžiama pasitikėjimu, nes siekiama pasinaudoti tiekėjo, kaip profesionalo paslaugomis, todėl Sutartis turi būti vykdoma, laikantis kliento interesų prioriteto principo (CK 6.718 str.). Minėti ieškovo veiksmai akivaizdžiai liudija nesiskaitymą su atsakovu, duoda pagrindą nepasitikėti ieškovu ir vertinti jo veiksmus kaip veikimą prieš atsakovo interesus, t. y. kaip atsakovo interesų prioriteto principo nesilaikymą. Visa tai leido ieškovo veiksmus atsakovui vertinti kaip sutarties pažeidimą, sudarantį pagrindą atsakovui nutraukti Sutartį atsakovo iniciatyva.
Ieškovo argumentai, kad pareiga tinkamai parinkti viešųjų pirkimų kodus ir tinkamai juos priskirti pagal VPĮ 2 priedėlį tenka tik atsakovui, pagrįsti iš dalies, nes ieškovas pagal Sutarties sąlygas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir pirkimų planu, privalo parengti Projekto pirkimo dokumentus. Jei projekto vykdytojas įgalioja, privalo Projekte atlikti viešųjų pirkimų procedūras arba konsultuoti Projekto viešųjų pirkimų vykdymo klausimais (Sutarties 2.5 p., 2.5.1 p., 2.5.2 p., 2.5.3 p.). Ieškovas buvo įgaliotas dalyvauti atsakovo viešųjų pirkimų komisijos Projekto darbų pirkimui vykdyti darbe kaip pirkimų komisijos narys (UAB „Lazdijų vanduo“ direktoriaus 2010-10-12 įsakymas Nr. 1-38). Pirkimai Projekto apimtyje turi būti vykdomi, vadovaujantis atsakovo pirkimų planu (Sutarties 2.5.1. p.). Ši nuostata suprantama kaip atsakovo nurodymas (CK 6.718 str.). Jei atsakovo pirkimų plane numatyti Projekto pirkimai pagal VPĮ 2 priedėlį priskirti ne tai kategorijai, kuriai priklauso, ieškovas pagal Sutarties nuostatas įsipareigojęs konsultuoti atsakovą viešųjų pirkimų vykdymo klausimais turi tai suprasti ir informuoti atsakovą, kad jis pakeistų pirkimų planą arba atsisakyti vykdyti tokį nurodymą. Tai nereiškia, kad ieškovas suprasdamas kad atsakovo pirkimų plane netinkamai nurodyti pirkimų kodai, turi vykdyti pirkimus, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar įvertinęs, kad pirkimų planas sudarytas tinkamai, teikti neteisingą informaciją Agentūrai apie atskiro pirkimo objektą. Metinis įmonės pirkimų planas savaime negali būti vertinamas kaip dokumentas, įgalinantis ieškovą pažeisti sutartinius įsipareigojimus vykdyti pirkimus, laikantis VPĮ reikalavimų. Pirkimai, dėl kurių Agentūra pradėjo pažeidimų procedūrą, buvo pradėti iki Sutarties su ieškovu sudarymo, t. y. jis negalėjo įtakoti atsakovo pirkimų plano sudarymo, tačiau vėliau administruodamas Projekto pirkimus pagal Sutartį ir rengdamas visus reikalingus raštus Agentūrai dėl projekto vykdytų pirkimų, ieškovas turėjo veikti tik kliento interesais ir teikti tik teisingą informaciją valstybės institucijoms, kurių nuomonė ar sprendimas turi esminės reikšmės dėl atsakovo vykdomo Projekto tolesnio finansavimo.
Ieškovo argumentų nepagrįstumą, kad jam nežinoma, kokiu būdu jo veiksmai kelia grėsmę lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų skyrimo nutraukimui, patvirtina ir ta aplinkybė, kad minimus Agentūros raštus, kuriuose nurodoma apie kylančias ir jau kilusias pasekmes dėl padarytų pažeidimų, t. y. kad pradėta pažeidimų procedūra ir Agentūra siūlys nefinansuoti projektus iš ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, ieškovui administruojant projekto apimtyje vykdytus minėtus pirkimus, jis pateikia teismui. Tai patvirtina faktą, kad atsakovas visus gautus dokumentus, liečiančius ieškovo administruojamus projekto apimtyje vykdytus pirkimus, pateikė ieškovui, kaip tai ir numatė Sutarties 3.1 p. nuostatos dėl komunikacijos projekto vykdymo metu. Be to ieškovas nurodė pats, kad rengė atsakovo 2011-02-17 rašto Nr. 8-54, kaip atsakymo Agentūrai projektus, kaip jį įpareigoja daryti Sutarties 2.3.1. p. Pagal Sutarties 2 str., kuris nustato, kad administravimo paslaugų turinį bei paslaugų teikėjo veiklą, nuostatas, visus projekto dokumentus rengia ieškovas, todėl argumentai, kad ieškovui nežinomi jo veiksmai, dėl kurių gali būti neskiriamas finansavimas projektams, apie ką mini atsakovas 2011-08-23 rašte Nr. 4S-2635 ieškovui „Dėl sutarties nutraukimo“ yra niekuo nepagrįsti.
Ieškovo argumentai apie finansavimo skyrimą ir nenutraukimą, vertinant šio ginčo aspektu, neturi teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui, nes vien aukščiau minėti ieškovo veiksmai, Agentūrai pradėjus pažeidimo tyrimą dėl projekto apimtyje vykdytų viešųjų pirkimų (Agentūra pažeidimus įžvelgė jau po pirkimų įvykdymo, o ne pirkimų procedūrų eigoje, todėl jų ištaisyti nebuvo įmanoma) sudarė teisinį pagrindą atsakovui vertinti, kad ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį, veikė nesilaikydamas kliento interesų prioriteto bei ją pažeidė (bendrųjų paslaugų pirkimo sutarties sąlygų 12.1 p.) ir vadovaujantis Bendrųjų paslaugų pirkimo sutarties sąlygų 12.2 p., 13.1.1.p., Sutartį nutraukti. Ieškovo argumentai, kad gavus VPT 2011-07-13 raštą Nr. 4S-2635, Projekto finansavimas nebuvo sustabdytas ar nutrauktas, nėra susiję su projekto finansavimo sustabdymu, nes minimu raštu VPT teikė tik savo nuomonę į šalių paklausimus dėl paslaugų kategorijų priskyrimo. Be to pažeidimai buvo įžvelgti ir Sutartis su ieškovu nutraukta 2011 m., o Agentūros pradėta pažeidimų tyrimo procedūra baigta 2012 m. gegužės mėnesį, t. y. grėsmė Projekto finansavimo mažinimui ar nutraukimui tęsėsi iki 2012 m. vidurio.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovo veiksmai nutraukiant Sutartį su ieškovu buvo teisėti ir pagrįsti, o ieškovo reikalavimas pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais atmestinas.
Dėl reikalavimo priteisti 32 000 Lt skolą už suteiktas paslaugas
Ieškovas prašo atlyginti 32 000 Lt skolą už suteiktas paslaugas laikotarpyje nuo 2010-08-10 iki 2011-09-10 imtinai pagal 2011-09-22 atsakovui pateiktą 2011-09-10 priėmimo – perdavimo aktą Nr. 3 ir 2011-09-10 sąskaitą faktūrą Nr. 20110910 bei atsakovo reikalavimu 2011-09-23 pateiktą 2011-09-15 tarpinę sutarties vykdymo ataskaitą Nr. 20110915-1, o atsakovo 2011-09-23 rašte Nr. 8-372 ir 2011-11-02 rašte NR. 8-404 nurodytą reikalavimą ieškovui, remiantis Sutarties 5.12 p. ir 5.14. p., pateiktoje sąskaitoje įvardinti atliktų paslaugų kiekius vertina kaip neteisėtą ir nepagrįstą, motyvuodamas tuo, kad ieškovo anksčiau pateiktos sąskaitos surašytos analogišku principu, t. y. nenurodant atliktų paslaugų kiekių, buvo apmokėtos, kad sutarties šalys nesitarė konkrečių paslaugų kiekio ir jų piniginės vertės, todėl ieškovas pagal Sutartį turėjo teisę savo nuožiūra įvertinti atliktas paslaugas ( Sutarties 5.1. p. ir 5.2 p).
Šie ieškovo nurodyti motyvai yra nepagrįsti ir atmestini dėl sekančių motyvų.
Pagal CK 6.721 str. 1 d. klientui nutraukus sutartį, jis privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms. Analogiškai šalys yra sutarę ir Sutartyje (13.2 p., 13.4. p.). Pagal Sutarties 5.12 p. ir 5.14 p. teikėjas, prieš pateikdamas apmokėti sąskaitą, turi pateikti perkančiajai organizacijai tvirtinti paslaugų priėmimo – perdavimo aktą ir tarpinę ar galutinę paslaugų teikimo sutarties vykdymo ataskaitą, teikėjo sąskaitos turi būti pagrįstos, jose nurodomos faktiškai atliktos užduotys per tą laikotarpį.
Reikalavimas pateikti pagrįstą sąskaitą nurodant faktiškai atliktas užduotis savaime reiškia, kad turi būti nurodyta konkrečiai suteikta paslauga ir tai pagrindžiantys duomenys tam, kad klientas galėtų patikrinti ir įsitikinti pateiktoje ataskaitoje ir sąskaitoje nurodytų atliktų užduočių tikrumu ir teisingumu bei patvirtinti pateiktus dokumentus, o taip pat galėtų būti tikras, kad moka paslaugos teikėjui kainos dalį, proporcingą atliktoms paslaugoms. Paslaugų teikėjui ataskaitoje, sąskaitoje ar darbų priėmimo – perdavimo akte nurodant tik suteiktos paslaugos pavadinimą ir nepateikiant kitų šios paslaugos suteikimo faktinių duomenų, įgalinančių klientą patikrinti ir įsitikinti suteiktos paslaugos tikrumu, tokie dokumentai vertintini kaip nepagrįsti, t. y. neatitinkantys Sutarties 15.4 p. reikalavimų. Atsakovas pagrįstai ieškovui nurodė pateikti dokumentus, atitinkančius Sutarties 15.4 p. reikalavimus. Ieškovo teiginiai, kad šalys nesitarė dėl paslaugų kiekių ir kainos yra teisingi, nes iš anksto numatyti paslaugų kiekio poreikio nebuvo galima, tačiau tai nereiškia, kad sąskaitoje ieškovas turi teisę įrašyti atliktas užduotis, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti. Ieškovo pateiktuose dokumentuose: 2011-09-10 priėmimo – perdavimo akte Nr. 3, 2011-09-10 sąskaitoje faktūroje Nr. 20110910, 2011-09-15 tarpinėje sutarties vykdymo ataskaitoje Nr. 2011-09-15 nurodyti tik atliktų darbų pavadinimai, kas negali būti vertintina Sutarties 15.4 p. prasme kaip pagrįstos faktiškai atliktos užduotys. Be to, 2011-09-10 sąskaita faktūra Nr. 20110910 32 000 Lt sumai pateikta, joje nurodant visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos 2010-08-10 iki 2011-09-10, už kurį kaip pripažįsta ieškovas, atsakovas jam jau yra sumokėjęs už ankstesnes pateiktas sąskaitas – faktūras 14 905 Lt (2011-02-10 sąskaita faktūra Nr. 20110210- 8 410 Lt už administravimo paslaugas pagal Sutartį nuo sutarties sudarymo dienos 2010-08-10 iki 2011-02-10 imtinai pagal administravimo paslaugų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1; 2011-04-08 sąskaitą faktūra Nr. 20110408 6 495 Lt už administravimo paslaugas pagal Sutartį už laikotarpį nuo 2010-08-10 iki 2011-04-08 imtinai pagal administravimo paslaugų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 2.
Palyginus 2011-09-15 pateiktoje tarpinėje sutarties vykdymo ataskaitoje už laikotarpį iki 2011-09-10 imtinai nurodytus atliktus darbus bei 2011-02-10 sąskaitą – faktūrą Nr. 20110210 pagal paslaugų priėmimo perdavimo aktą Nr. 1 ir 2011-04-08 sąskaitą faktūrą Nr. 20110408 pagal darbų priėmimo perdavimo aktą Nr. 2, akivaizdu, kad joje nurodyti darbai nuo 1.1 p. iki 1.10 p. jau yra apmokėti, o naujai nurodyti darbai yra tik nuo ataskaitos 1.11 p. iki 1.17 p., jie yra identiškai atkartoti ir 2011-09-10 priėmimo perdavimo akte Nr. 3 bei 2011-09-10 sąskaitoje faktūroje Nr. 20110910. Net palyginus ieškovo nurodytų darbų įkainojimą pagal ankstesnes sąskaitas faktūras, matyti, kad analogiško pobūdžio darbai jose įvertinti skirtingai: pavyzdžiui dalyvavimas pirkimų komisijos darbe, nurodytas 2011-02-10 sąskaitoje faktūroje Nr. 20110210 1.7 p., įvertintas 1200 Lt, o už tokius pat darbus pagal 2011-09-10 sąskaitą faktūrą Nr. 20110910 (1.1 p.) ieškovas prašo sumokėti 5 900 Lt; konsultavimo darbus viešajame pirkime, nurodant konsultavimo apimtį (18 klausimų) bei konkretizuojant konsultavimo pobūdį (dalyvių kvalifikacijos vertinimo klausimais) pagal minėtą 2011-02-10 sąskaitą faktūrą Nr. 20110210 (1.1 p., 1.2.p.) ieškovas vertino 4 200 Lt, o už analogiško pobūdžio veiklą, net nedetalizuojant apimties ir pobūdžio, pagal 2011-09-10 sąskaitą faktūrą Nr. 20110910(1.3 p., 1.4 p.) prašoma beveik dvigubai didesnė suma 8 000 Lt. 2011-09-10 sąskaitoje Nr. 20110910 prašoma 10 000 Lt suma už raštų ir projektų, siunčiamų į APVA, parengimą (1.5 p.) nenurodant nei raštų kiekio nei raštų datos ir numerių, t. y. atsakovui negalint patikrinti ir realiai įsitikinti darbų atlikimo realumu, nors ankstesnėse sąskaitose faktūrose tokio pobūdžio darbai buvo nurodyti, įvardijant sudaryto dokumento pavadinimą ir kainą (2011-02-10 sąskaitos faktūros Nr. 20110210 1.4. p.- mokėjimo prašymo grafiko sudarymas 250 LT; 1.5 p. – sutarties pirkimo plano sudarymas 250 Lt ). Ankstesnėse sąskaitose ieškovas nurodydavo atliktų darbų kiekius vienetais, o paskutinėse sąskaitose to nenurodo. Šie faktai kelia abejones dėl galimo ieškovo siekio nepagrįstai praturtėti, gauti lėšas už paslaugas, kurių jis neatliko arba jei dalį darbų atliko, tai akivaizdžiai nepagrįstai padidino nurodytą paslaugų kainą. Ieškovo prašymas apmokėti 1000 Lt už dalyvavimą projekto aptarime (2011-09-10 sąskaitos faktūros Nr. 20110910 1.7 p.), nenurodant jo datos, vietos, trukmės ir dalyvavusių asmenų, neleidžia atsakovui įsitikinti, ar iš viso toks aptarimas vyko. Prašymas apmokėti 2 000 Lt už dviejų dokumentų – mokėjimo prašymo Nr. 3 ir Nr. 4 – parengimą (2011-09-10 sąskaitos faktūros Nr. 20110910 1.6 p.), nors už analogiško pobūdžio dokumento parengimą buvo prašoma 400 Lt (2011-04-08 sąskaitos faktūros Nr. 20110408 1.2 p.) taip pat kelia abejonių jų pagrįstumu.
Ieškovo argumentai, kad atsakovas apmokėdavo surašytas sąskaitas faktūras ir nereikalavo jų pagrįsti nereiškia, kad toks atsakovo reikalavimas yra neteisėtas ir neatitinkantis Sutarties reikalavimų. Pagal Sutarties bendrosios paslaugų pirkimų sutarties sąlygų 9 p., sutartį galima keisti tik raštu abipusiu susitarimu, o sutarties keitimas įsigalioja tik esant VPT sutikimui. Tai, kad atsakovas anksčiau apmokėdavo analogiškai surašytas sąskaitas faktūras, kurios lyginant su 2011-09-10 sąskaita faktūra Nr. 20110910, buvo daug informatyvesnės ir konkretesnės, tegali reikšti, kad atsakovas galimai nepagrįstai permokėdavo už suteiktas paslaugas, o ne tai, kad Sutarties tam tikros nuostatos nebegalioja.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pateikta 2011-09-10 sąskaita faktūra Nr. 20110910 32 000 Lt sumai neatitinka Sutarties 5.14 p. reikalavimų, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas.
Dėl reikalavimo priteisti 44 740 Lt netiesioginių nuostolių
Ieškovo reikalavimas priteisti 44 470 Lt netiesioginių nuostolių, kuriuos atsižvelgiant į Sutarties kainą (94 000 Lt) sudaro negautos pajamos iš Sutarties, kurias ieškovas būtų gavęs, jei sutartis nebūtų nutraukta, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
CK 6.712 str. 1 d. numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to ,kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką susijusią su CK 6.721 str. 1 d. nustatyta pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius, o galimybė reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta (2013-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Paslaugų teikėjas veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Analogiškai dėl sutarties nutraukimo pasekmių šalys susitarė ir Sutartimi, Sutarties Bendrųjų paslaugų pirkimo sutarties sąlygų 13.4 p. numatydami, kad sutartį nutraukus dėl paslaugų teikėjo kaltės, be jam priklausančio atlyginimo už atliktą darbą, paslaugų teikėjas neturi teisės į kokių nors patirtų nuostolių ar žalos kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, šis reikalavimas atmestinas.
Dėl ginčui taikytino ieškinio senaties termino
Tarp šalių sudaryta 2010-08-10 projekto administravimo paslaugų Sutartis, atsižvelgiant į sudarytos Sutarties 1 p. ir 2 p. numatytą pagrindą ir dalyką (nematerialaus pobūdžio atlygintinos administravimo, konsultavimo paslaugos, nesant tarp šalių pavaldumo santykių), vertinama kaip tarp šalių sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.716 str. 1 d.), kurios vykdymui ir nutraukimui taikytinos specialios normos, numatytos CK XXXV skyriaus pirmajame skirsnyje. CK 6.724 str. nustato, kad paslaugų sutartims, kiek tai neprieštarauja šio kodekso 6.716 – 6.723 straipsniams, taikomos šios knygos normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644 - 61671 str.), bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672 – 6.680 str.). CK 6.667 str. nustato, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų 6.667 str. 1 d. prasme CK nėra išvardyta. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma, atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą reikalavimo dalyką ir pagrindą. Šioje byloje ieškovas savo reikalavimus atsakovo veiksmų neteisėtumą bei ryšium su tuo susijusių nuostolių atlyginimo priteisimą grindžia tinkama, priešingai atsakovo vertinimui, ieškovo atliktų pagal Sutartį darbų kokybe bei veikimu kliento interesais. Todėl manytina, kad ieškovo reikalavimui taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 6.667 str. 1 d., 6.724 str.), skaičiuotinas nuo sutarties nutraukimo dienos (2011-09-23), kuri laikytina sužinojimo apie pažeistas teises diena (CK 6.127 str. 1 d.). Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausias teismas (Civilinė byla Nr. 3K-3-540/2013). Šis terminas yra praleistas (CK 1.126 str. 2 d.), atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmestinas dar ir šiuo pagrindu.
Išnagrinėjus bylą bylinėjimosi išlaidos šalims ir valstybei priteisiamos proporcingai patenkintai ir atmestai jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 96 str. 2 d. ). Kadangi ieškinys atmetamas, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės atsakovei.
Iš byloje esančių trijų sąskaitų ir 4 pavedimų matyti, kad atsakovė turėjo 1029,34 Eur advokato atstovavimo išlaidų ruošiant atsiliepimą į ieškinį ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kadangi ieškinys atmetamas, tai iš ieškovės priteistinos atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai. Remdamasi CPK 98 str. 1 dalimi ir teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. IR-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugą) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.2 ir 8.19 p., ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad maksimalūs dydžiai neviršyti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 1029,34 Eur atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Dotus“, į. k. 300628759, atsakovei UAB „Lazdijų vanduo“, į. k. 165171377, 1029,34 (vieną tūkstantį dvidešimt devynis eurus 34 ct) Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.