Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2277-329/2024 pagal pareiškėjo M. V. skundą dėl antstolės neveikimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolė A. L. ir uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus rajono atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15. Atsiliepiami į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio neveikimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė A. L. vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 9 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-3889-423/2023, išieškotoja – UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, dėl nesumokėtos 112,02 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė 2023 m. gegužės 11 d. priėmė šiuos patvarkymus: patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-140-14608, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-23-140-14644 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-140-14658. Neapmokėjus raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-23-140-14658 nurodytų sumų nustatytu terminu, antstolė 2023 m. birželio 22 d. surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S‑23‑140‑19084 ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-140-19083, kuriuo nurodyta priverstinai nurašyti išieškotiną piniginių lėšų sumą – 281,63 Eur, skolininko sąskaitoje nustačius 354 Eur sumą, kuria skolininkas turėjo teisę disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Iš skolininko sąskaitos 2023 m. birželio 23 d. į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta nurašyta piniginių lėšų suma – 281,63 Eur (112,26 Eur skola, 36,98 Eur apmokėtos administravimo išlaidos ir 132,39 Eur vykdymo išlaidos). Antstolė 2023 m. liepos 10 d. patvarkymu tenkino išieškotojos prašymą ir sustabdė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas (skolininkas) M. V. 2023 m. spalio 31 d. antstolei pateikė prašymą, kuriuo prašo: 1) grąžinti vykdomąjį raštą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas įvykdytas gera valia, 2) grąžinti 2023 m. birželio 23 d. pasisavintas iš jo atskaitomosios sąskaitos pinigines lėšas 281,63 Eur, nes teismas nesuteikė galimybės naudoti perteklines prievartos priemones neįsiteisėjusio sprendimo. 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir skolininko M. V. 2023 m. spalio 29 d. prašymo Nr. S-23-140-34753 atnaujino vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš dalies tenkino skolininko M. V. 2023 m. spalio 29 d. prašymą – grąžino jam 112,26 Eur į jo sąskaitą, pareiškėjui išaiškino priimto patvarkymo apskundimo tvarką. Tos pačios dienos patvarkymu dėl išieškotų lėtų paskirstymo Nr. S‑23‑140‑34750 antstolė iš skolininko išieškotą sumą paskirstė taip: išieškotojai – 36,98 Eur sumą, vykdymo išlaidoms – 132,39 Eur ir grąžinta skolininkui 112,26 Eur, taip pat pareiškėjui išaiškino priimto patvarkymo apskundimo tvarką. Pareiškėjas M. V. 2023 m. lapkričio 28 d. kreipėsi tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolės A. L. neveikimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas įpareigoti antstolę A. L. grąžinti pareiškėjui 2023 m. birželio 23 d. pasisavintus 169,37 Eur iš Revolut banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimą pareiškėjas įvykdė gera valia per teismo nustatytą terminą, priteistą 112,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pervedė į UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė A. L. išieškojimo nevykdė.

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas (skolininkas) M. V. į teismą su skundu dėl antstolės neveikimo kreipėsi nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 510 straipsnis), skundžiama nutartimi nutraukė civilinę bylą. Pareiškėjas (skolininkas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį tuo, kad jis gera valia yra įvykdęs Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusį 2023 m. kovo 16 d. sprendimą, tuo tarpu antstolė negrąžina likusios neteisėtai pasisavintos 169,37 Eur sumos. Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundas dėl antstolės neveikimo teismui buvo pateiktas vadovaujantis CPK 510 straipsnio 4 dalimi, o antstolė neperdavė vykdomosios bylos teismui.

21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas pateikto ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti, jei jau nebegalima tokia tvarka pasinaudoti (CPK 293 straipsnio 2 punktas) arba palieka pareiškimą nenagrinėtu, jei dar galima pasinaudoti tokia tvarka (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

23. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia (be kita ko) veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

25. Pareiškėjas (skolininkas) M. V. atskirajame skunde neneigia, kad jis su skundu dėl antstolės neveikimo kreipėsi tiesiogiai į teismą, tačiau laikosi pozicijos, kad jo skundas tiesiogiai teismui yra pateiktas vadovaujantis CPK 510 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pareiškėjo vertinimu.

26. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas antstolei pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto jį išdavusiai institucijai bei iš jo atskaitomosios sąskaitos nurašytų piniginių lėšų jam grąžinimo. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymu Nr. S-23-140-34753 atnaujino vykdomąją bylą ir iš dalies tenkino skolininko M. V. 2023 m. spalio 29 d. prašymą – grąžino jam 112,26 Eur į jo sąskaitą. Tos pačios dienos patvarkymu Nr. S‑23‑140‑34750 antstolė iš skolininko išieškotą sumą paskirstė taip: išieškotojai – 36,98 Eur sumą, vykdymo išlaidoms – 132,39 Eur ir grąžinta skolininkui 112,26 Eur. Pareiškėjui antstolės priimtuose patvarkymuose buvo išaiškinta ir jų apskundimo tvarka. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nurodyta patvarkymų apskundimo tvarka nepasinaudojo, o vietoje to, tiesiogiai pateikė teismui skundą dėl antstolės neveikimo, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 4 dalimi, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Taigi, būtent dėl pastarojo antstolės procesinio veiksmo (2023 m. lapkričio 9 d. patvarkymų) pareiškėjas pirmiausia turėjo pateikti skundą antstolei, jei manė, kad tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nurodytus antstolės veiksmus įstatymo nustatyta tvarka skundė antstolei ir ši neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Dėl to, tokioms aplinkybėms paaiškėjus jau po skundo priėmimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo praleistas CPK 512 straipsnyje numatytas naikinamas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.

27. Pareiškėjas (skolininkas) M. V., kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, atskirajame skunde iš esmės teigia, kad, pirmosios instancijos teismui grąžinus pakartotinai nagrinėti jo skundo dėl antstolės neveikimo priėmimo klausimą, byla buvo išnagrinėta antrą kartą tos pačios teisėjos, todėl buvo pažeistas nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

28. CPK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apylinkių teismuose civilines bylas nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėdamas civilines bylas, jis veikia apylinkės teismo vardu. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad bylos teismuose skirstomos Teismų įstatyme nustatyta bylų paskirstymo tvarka. CPK 71 straipsnyje įtvirtintas neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas: teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant (CPK 71 straipsnio 1 dalis); teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą kasaciniame teisme ir pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas ar nutartis, kuriais byla išspręsta iš esmės, buvo priimti jam dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme (CPK 71 straipsnio 2 dalis); teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą kasaciniame teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teisme (CPK 71 straipsnio 3 dalis); teisėjo dalyvavimas nagrinėjant apeliacinį ar kasacinį skundą netrukdo jam nagrinėti tą pačią bylą pakartotinai apeliacine ar kasacine tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus (CPK 71 straipsnio 4 dalis).

29. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad byloje kartą jau buvo spręstas pareiškėjo skundo dėl antstolės neveikimo priėmimo klausimas, t. y. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. V. skundą dėl antstolės neveikimo vykdomojoje byloje. Kauno apygardos teismui, pareiškėjo atskirojo skundo pagrindu, 2024 m. vasario 13 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus ir pareiškėjo skundo dėl antstolės neveikimo vykdomojoje byloje priėmimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, civilinė byla toliau buvo nagrinėjama tos pačios teisėjos, priėmusios panaikintą nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės neveikimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nutraukus civilinę bylą, ši byla buvo pakartotinai išnagrinėta iš esmės tos paties teismo sudėties ir, kad toks atvejis patenka į aptartą įstatymo reguliavimą, draudžiantį teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas.

30. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolių veiksmų padavimo tvarką, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo (skolininko) M. V. atskirasis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

32. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.