- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-600-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- R. J., B. J.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-600-544/2022
teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00876-2021-3
2022 m. lapkričio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) R. J. (R. J.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-07-21 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. J. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal sudarytą sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais klausimu civilinėje byloje Nr. 2YT-199-724/2022 pagal pareiškėjų B. J. (ieškovės, po santuokos nutraukimo – V.) ir R. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. J. 2022-04-27 pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-199-724/2022 pagal 2022-03-18 teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3 punktą ir jo papunkčius.
2. Nurodė, kad pareiškėja pažeidė teismo sprendimo 4.3.11. ir 4.3.12. papunkčius, o būtent 2022-03-29 atsisakė perduoti reikalingus vaikams daiktus, 2022-04-01 atsisakė perkelti 2022-04-04 susitikimą su vaikais, 2022-04-07 atsisakė perduoti reikalingus vaikams daiktus, 2022-04-15 atsisakė perkelti 2022-04-29 – 2022-05-01 susitikimą su vaikais, 2022-04-26 atsisakė perkelti 2022-05-03 susitikimą su vaikais, 2022-05-18 atsisakė perkelti 2022-04-29 – 2022-05-01 susitikimą su vaikais. 2022-06-10 neįvykdė pareigos įdėti vaikų dokumentus kartu su vaikais, 2022-06-28 atsisako perkelti susitikimą su vaikais.
3. Pareiškėjo teigimu, sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė, kad jis mokės išlaikymą po 230 Eur kiekvienam vaikui, o pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, jog vaikai su savimi turėtų visus jiems reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, avalynę, dokumentus ir kitus reikalingus daiktus. Pareiškėja ignoruoja jo prašymus perduoti vaikų daiktus arba nurodo, kad jų neperduos, tokiu būdu siekdama sukelti papildomas išlaidas pareiškėjui ir nepatogumus vaikams. Pareiškėja nebendradarbiauja su juo, kai dėl objektyvių priežasčių negali pasiimti vaikų pagal sutarties sąlygas ir visas jo nurodytas priežastis laiko neobjektyviomis. Todėl be antstolio įsikišimo situacija nepasikeis ir jo kaip tėvo teisės dėl objektyvių priežasčių perkelti bendravimo su vaikais datą ir laiką į kitą laiką nebus užtikrintos, jau labiau, kad pareiškėja ignoruoja ir sprendimo rezoliucinės dalies 4.3.12. punkto „Metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kito bendravimo su vaikais laiko <...>“. Pareiškėja teismo sprendimo vykdymą aiškina savaip, išgalvoja papildomus ribojimus ir kliūtis tėvo ir vaikų bendravimui, kelia papildomas sutartyje nenumatytas sąlygas, nes, nors pati pareigos perduoti vaikų dokumentus nevykdo, reikalauja, kad pareiškėjas jai iš anksto praneštų apie planuojamą išvyką su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. J. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
5. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-199-724/2022 šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarė dėl tokios bendravimo su vaikais tvarkos:
„4.3. Šalys susitariame, kad pareiškėjas R. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sekančia tvarka:
4.3.1. R. J. porinių metų savaičių antradieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems (ar vienam iš vaikų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant - iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 16:00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19:00 val.;
4.3.2. R. J. porinių metų savaičių ketvirtadieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems (ar vienam iš vaikų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant - iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 16:00 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą sekančios dienos ryte prieš prasidedant užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant - į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19:00 val.;
4.3.3. R. J. neporinių metų savaičių trečiadieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems (ar vienam iš jų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant - iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 16:00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą 19:00 val.;
4.3.4. R. J. neporinių savaičių savaitgaliais pasiima vaikus penktadienį iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems (ar vienam iš jų) ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant - iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 16:00 vai. vai. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą sekmadienį 18:00 val.;
4.3.5. Nelyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną) pasiimdamas vaikus šventės dieną iš vaikų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 19:00 val. Nelyginių metų gruodžio 25-ąją ir 26-ąją (Šv. Kalėdos), pasiimdamas vaikus pirmąją šventės dieną iš vaikų gyvenamosios vietos nuo 9 val. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną 19.00 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su mama;
4.3.6. Lyginiais metais antrąją Šv. Velykų dieną, gruodžio 24-ąją (Kalėdų diena), Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną) pasiimdamas vaikus šventės dieną iš vaikų gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. Lyginiais metais Naujuosius metus (nuo gruodžio 31-osios iki sausio 1 d. imtinai) pasiimdamas vaikus pirmąją bendravimo dieną iš vaikų gyvenamosios vietos 16.00 vai. ir grąžindamas paskutinę bendravimo dieną 19.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikai praleidžia su mama;
4.3.7. Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena), pasiimdamas vaikus nustatytą šventinę dieną 9 val. ir grąžindamas tą pačią dieną 19.00 val. Pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį (Motinos diena) vaikai praleidžia su motina;
4.3.8. Jeigu nurodytos bendravimo savaitgaliais ar darbo dienomis savaitės dienos sutampa su bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, ieškovo bendravimas su vaikais vyksta pagal švenčių dienoms nustatytą tvarką.
4.3.9. Kiekvienas iš tėvų su vaikais Lietuvoje ar už jos ribų gali praleisti ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas ir ne daugiau nei 28 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų. Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas mamos pageidavimui dėl grafiko.
4.3.10. Šalių susitarimu ieškovas su vaikais gali bendrauti ir kitu, šioje sutartyje nenumatytu, laiku.
4.3.11. Atsakovė užtikrina, kad vaikų perdavimo tėvui momentu vaikai su savimi turėtų visus jiems reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, avalynę, dokumentus ir kitus reikalingus daiktus, o ieškovas įsipareigoja grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą grąžinti ir visus jam perduotus vaikų daiktus.
4.3.12. Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių (pvz. neatidėliotino būtinumo atvejų, ligos, komandiruotės, darbo reikalų Lietuvoje ar užsienyje, artimo giminaičio netekties ar ligos, iš anksto suplanuotų atostogų, ir pan. atvejų) ar dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių negali atvykti nustatytu laiku pasiimti vaikų ar kitaip vykdyti šios tvarkos, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaikų motiną telefonu arba žinute, ko pasėkoje vaikų tėvas atleidžiamas nuo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais aukščiau nurodytu atitinkamu laiku ir tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas kitu šalių suderintu laiku. Metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kito bendravimo su vaikais laiko, o metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl kito tėvo bendravimo su vaikais laiko.
4.3.13. Vaiko liga, kuri yra patvirtinta vaiką prižiūrinčio gydytojo pažyma ir kuriai yra rekomenduotas iš gydytojo pusės nekeisti vaikui gyvenamosios vietos, yra pagrindas netaikyti aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos, tačiau tokiu atveju tėvo bendravimo su vaikais laikas perkeliamas kitu šalių suderintu laiku. Metų poriniais mėnesiais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl kito bendravimo su vaikais laiko, o metų neporiniais mėnesiais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl kito tėvo bendravimo su vaikais laiko“.
6. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo sprendimas įsiteisėjo ir tapo vykdytinas tik 2022-04-20, nurodė, jog bus analizuojamos ir vertinamos tos aplinkybės, kurios pareiškėjai buvo privalomos vykdyti esant galiojančiam ir vykdytinam sprendimui, t. y. kai: B. J. 2022-04-26 atsisakė perkelti 2022-05-03 susitikimą su vaikais, 2022-05-18 atsisakė perkelti 2022-04-29 – 2022-05-01 susitikimą su vaikais, 2022-06-10 neįvykdė pareigos įdėti vaikų dokumentus, 2022-06-28 atsisakė perkelti susitikimą su vaikais.
7. Teismo vertinimu, šalių pateikti įrodymai (susirašinėjimas) patvirtina, kad pareiškėjas kategoriškai atsisakė įvardinti, kokios aplinkybės nulėmė reikalauti bendravimo su vaikais dienų perkėlimo kitam, jam patogiam laikui. Nustatė, jog 2022-05-03 vykęs Atvejo vadybos posėdis buvo iš anksto derinamas, o pareiškėjas, žinodamas, kad tai yra jo diena bendrauti su vaikais, turėjo visas galimybes tartis dėl kitos posėdžio datos ir tinkamai vykdyti tėvo pareigas pagal sprendime nustatytą tvarką. Taip pat birželio 30 d. pareiškėjas bendravo su vaikais nuo 16.00 iki 19.00 val., o nakvynę prašė perkelti kitai dienai nenurodydamas rimtos (objektyvios) priežasties. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad B. J. tinkamai vykdo teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir bendravimo dienų perkėlimo kitam laikui sąlygas, t. y. tinkamai užtikrina vaikų interesus, kai jų gyvenimo ritmas, įpročiai, gali būti keičiami tik dėl objektyvių priežasčių, tokiu būdu planuodama savo ir vaikų gyvenimą.
8. Teismas sprendė, kad nagrinėjant pareiškėjo teiginį, jog 2022-06-10 pareiškėja neįvykdė pareigos įdėti vaikų dokumentus, svarbus sutarties 4.3.9 papunktis, kuriame šalys susitarė, kad kiekvienas iš tėvų su vaikais Lietuvoje ar už jos ribų gali praleisti ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas ir ne daugiau nei 28 kalendorines dienas savo kasmetinių atostogų; šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Pažymėjo, jog iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2022-06-10 elektroniniu laišku pareikalavo įdėti į kuprinę vaikų dokumentus, tačiau nenurodė, kokiam tikslui ir kokie dokumentai (gimimo liudijimai, pasai ar kt.) turi būti įdėti. Pareiškėja B. J. atsiliepime paaiškino, kad dėl vaikų asmens dokumentų perdavimo vaiko teisių apsaugos skyriuje vyko posėdis, kuriame buvo paaiškinta, kad vaikų gimimo išrašus R. J. gali pasiimti civilinės metrikacijos įstaigoje ir su savimi turėti nuolat, o perduoti vaikų asmens dokumentus reikia tik esant poreikiui. Su šiais paaiškinimais R. J. sutiko ir pasirašė atvejo vadybos išrašą. Taigi, vaikų asmens dokumentai galėjo būti perduodami tik tėvui suplanavus su vaikais išvykti už Lietuvos ribų, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas planavo užsienio kelionę su vaikais, byloje nėra, todėl formalus (beprasmiškas) reikalavimas įdėti vaiko dokumentus ir jo neįvykdymas negali būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu.
9. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo nurodytos priežastys yra formalaus pobūdžio, dažnai sukuriamos paties pareiškėjo ir nėra pakankamos, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog sutarties sąlygos yra nevykdomos, todėl tai nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjo prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Pareiškėjas R. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-07-21 nutartį ir prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkinti.
11. Nurodo, kad 2022-05-03 Visagino socialinių paslaugų centro atvejo vadybos posėdžio laikas buvo ne iš anksto derinamas tiesiogiai su juo (apeliantu), o derinamas atsižvelgiant į Visagino socialinių paslaugų centro ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų galimybę dalyvauti atvejo vadybos posėdyje. Atvejo vadybos posėdis vyko tuomet, kai turėjo vykti jo bendravimas su vaikais, todėl jis negalėjo atvykti pasiimti vaikų iš ugdymo įstaigos. Vadinasi, bendravimo laikas turėjo būti perkeliamas kitu šalių suderintu laiku. Tačiau pareiškėja vadybos pagalbos plane nurodė, kad ji atsisako perkelti 2022-05-03 susitikimą, nes, pasak jos, atvejo vadybos posėdis nėra objektyvi priežastis. Toks atsisakymas prieštarauja teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir bendravimo dienų perkėlimo kitam laikui sąlygoms, taip varžoma tėvo teisė bendrauti su vaikais, pažeidžiami geriausi vaikų interesai.
12. Pažymi, jog susirašinėjimo su pareiškėja metu jis nurodė objektyvią priežastį – 2022-07-01 ankstyvą rytinį išvykimą papildomo darbo reikalais (turizmo renginio organizatoriaus pareigos), dėl kurio negalėjo nuvežti vaikų į darželį, o vaikai negalėjo likti pas jį su nakvyne. Tačiau pareiškėja kategoriškai atsisakė perkelti jo ir vaikų bendravimo su nakvyne laiką kitai dienai, nors sprendimu patvirtintoje sutartyje nėra nurodyta, kad šalys galėtų atsisakyti perkelti susitikimą. Todėl pareiškėja teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl bendravimo su vaikais tvarką.
13. Apelianto teigimu, 2022-07-22 jis iš anksto informavo pareiškėją, kad 2022-09-02 – 2022-09-04 negalės paimti vaikų dėl komandinio dalyvavimo sporto rungtynėse, nes bus išvykęs. Vaikų savaitgalio susitikimą pasiūlė perkelti į rugsėjo 9-11 d. arba rugsėjo 23-25 d., tačiau pareiškėja 2022-07-26 perkelti jo susitikimą su vaikais atsisakė, siūlė vaikus apimti į rungtines, nurodė, jog ji su vaikais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 12 d. bus išvykę atostogauti. Apelianto paaiškinimu, jis 2022-09-01 – 2022-09-05 išvyksta į (duomenys neskelbtini) komandos „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis. Kelionė, kurios atstumas virš 1 250 km į vieną pusę, bus sudėtinga vaikams, kils nesusipratimų dėl jų paėmimo ir gražinimo ne pagal bendravimo tvarką. Šiam renginiui ruošėsi nuo 2022-03-01, todėl planuojant dalyvavimą buvo neįmanoma numatyti bendravimo tvarkos su vaikais 2022 m. rugsėjo mėn.
14. Teigia, jog, priešingai nei sprendė teismas, nei atvejo vadybos pagalbos plane, nei teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nenumatyta sąlyga, kad jis turi pateikti objektyvią priežastį tam, kad vaikai turėtų su savimi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jis atvejo vadybos pagalbos plane sutiko, jog iš anksto praneš B. V. apie planuojamą išvyką su vaikais, bet tai neatleidžia jos nuo pareigos užtikrinti, kad vaikų dokumentai būtų perduoti kartu su vaikais. Nevykdant šios pareigos yra pažeidžiama teismo sprendimu patvirtinta sutartis. Be to, vaikų dokumentai gali būti reikalingi keliaujant ne tik užsienyje, bet ir šalies viduje (kreipiantis pas gydytoją ir kitais atvejais, kuomet gali atsirasti poreikis patvirtinti vaikų tapatybę). Pažymi, jog 2022-07-27 kreipėsi į pareiškėją su prašymu, kad 2022-07-28 – 2022-07-29 vyksiančio bendravimo laikui būtų perduoti vaikų kelionės dokumentai, nes su vaikais nori nuvykti į Latvijos Respubliką, tačiau pareiškėja 2022-07-27 atsakyme nurodė, kad pasų neperduos, motyvuodama tuo, jog vaikai serga.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą ieškovė B. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
16. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ji užtikrina vaikų bendravimo su tėvu tvarką. Atsakovas nuolat perkėlinėja numatytas jam bendrauti su vaikais dienas į kitas, jam palankesnes, nenurodydamas objektyvių perkėlimo priežasčių, siekia tik sau palankesnės bendravimo tvarkos, kiekvieną gyvenimo aplinkybę laiko kaip objektyvią priežastį reikalauti perkėlimų, kuri atsiranda kiekviena mėnesį. Toks pareiškėjo elgesys rodo jo paties nugebėjimą laikytis nustatytos tvarkos, tos tvarkos vengimą ir siekimą keisti, nekreipiant dėmesio į mažamečių vaikų sunkumus prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio tvarkaraščio ir didelių tarpų tarp pasimatymų sukuriamų dėl perkėlinėjimų. Tėvo ir vaikų bendravimo dienų nuolatinis perkėlimas kelia tiek jai, tiek ir vaikams didelį stresą, išbalansuoja, destabilizuoja, ji ir vaikai turi nuolat keisti jau suplanuotą buvimo kartu tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu, o ieškovė - su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus, t. y. susirašinėjimus tarp šalių, Pagalbos planą, E. sveikatos ištraukas iš interneto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą šalių teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Naujų įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų turinys šalims yra žinomas. Šiuos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo R. J. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Apelianto tvirtinimu, pareiškėja B. V. nevykdo ir pažeidinėja teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.3.11. ir 4.3.12. punktų sąlygas, todėl teismas turėjo patenkinti jo prašymą CPK 646 straipsnio pagrindu išduoti vykdomąjį raštą.
21. CPK 646 straipsnyje reglamentuota vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jei nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio nuostatas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.
23. Byloje nustatyta, kad 2022-04-20 įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-199-724/2022 buvo nutraukta pareiškėjų B. J. (V.) ir R. J. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įskaitant ir teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4.3 punkte nustatytą pareiškėjų nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką (5 nutarties punktas), dėl kurios priverstinio vykdymo apeliantas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
24. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-03-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-199-724/2022) yra įsiteisėjęs, privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims, yra galutinis dokumentas, turintis res judicata galią, ir vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 541 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
25. Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas neišduoti vykdomojo rašto dėl dalies Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022-03-18 sprendime nurodytos rezoliucinės dalies 4.3 punkto nevykdymo, vadovavosi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kuri reguliuoja vykdomojo rašto išdavimo procesą (procedūrą) pagal teismo patvirtintą taikos sutartį. Nagrinėjamoje byloje Nr. 2YT-199-724/2022 tarp šalių (pareiškėjų) sudaryta taikos sutartis teismo nutartimi nebuvo patvirtinta, bet buvo priimtas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl vykdomojo rašto išdavimo procedūrai turėjo būti taikoma ne CPK 646 straipsnio 3 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo patvirtintą taikos sutartį), o CPK 646 straipsnio 1 dalis (numatanti vykdomojo rašto išdavimo procedūras pagal teismo sprendimą). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reguliuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą, tai leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra tik teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
26. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kurią lemia įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomasis pobūdis (CPK 12 straipsnis), kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Todėl pareiškėjui pateikus teismui pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir nurodžius, kad pareiškėja nevykdo teismo sprendimu patvirtintų įsipareigojimų bendravimo su nepilnamečiais vaikais srityje, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo vertinti, ar teismo sprendimas vykdytinas, ir jei būtų prieita teigiamos išvados, vykdomojo rašto išdavimo klausimą turėjo spręsti ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje, o CPK 646 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų vykdomojo rašto išdavimo sąlygų pagrindu. Teismas, spręsdamas apelianto prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4.3 punktus, neturėjo vertinti CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, kadangi, nesant teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, nėra galimybės vertinti taikos sutarties ar jos dalies įvykdymo (neįvykdymo) faktų.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, išdavus vykdomąjį raštą dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies 4.3 punkto dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais galimo nevykdymo ir pateikus jį vykdyti, šalys dokumentą vykdančiam antstoliui, o ne teismui turi pateikti visus turimus įrodymus ir paaiškinimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos pagal atitinkamą 4.3 punkto papunktį.
28. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, be pagrindo taikė ir netinkamai aiškino CPK 646 straipsnio 3 dalį, be pagrindo netaikė CPK 646 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kadangi vykdomojo rašto išdavimo klausimo sprendimas priskirtas pirmosios instancijos teismo, kuris priėmė įsiteisėjusį teismo sprendimą, kompetencijai, apeliacinės instancijos teismas pažeidimo ištaisyti negali, dėl ko byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
30. Kadangi byla bus nagrinėjama iš naujo, bylinėjimosi išlaidas turės nustatyti ir paskirstyti pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.