Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V., atstovaujamos advokatės Eglės Gurskytės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-407-199/2017 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovei J. V., trečiasis asmuo R. V., dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 4035,28 Eur be pagrindo gautų piniginių lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. ieškovės sūnus R. V. ir atsakovė J. V. nutraukė santuoką. Ieškovė laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. į buvusios marčios J. V. sąskaitą mokėjimo pavedimais be teisinio pagrindo pervedė 4 035,28 Eur, todėl tai vertina kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą. Ieškovės ketinimas pervedant šias pinigines lėšas buvo padengti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto paskolą. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-23111-800/2015 nurodoma, jog mokėjimo paskirtis „papildymas“ nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įmokos buvo skirtos paskolai dengti. Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta, jog minėtos lėšos atsakovei buvo pervestos nesant teisinio pagrindo, nesant šalių susitarimo dėl paskolos dengimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą, todėl minėtas sprendimas įgijo prejudicinę galią.Atsakovė J. V. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad jos ir ieškovės sūnaus R. V. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo R. V. teikė dukrai 200 Lt dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, o dukrai sulaukus pilnametystės, jis nustojo mokėti išlaikymą, nors tuo metu dukra mokėsi mokykloje. Nagrinėjamu atveju susiklostę santykiai atitinka CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Ieškovė, matydama, kad anūkės išlaikymui skirta piniginė suma yra nepakankama, o jai sulaukus 18 metų išlaikymo mokėjimas buvo nutrauktas, savo noru skyrė anūkės išlaikymui papildomas pinigines lėšas, jas pervesdama į atsakovės sąskaitą, ir toks jos elgesys atitinka geros moralės nuostatas. Pinigai, skirti artimai giminaitei – anūkei - yra visi panaudoti jos išlaikymui, ugdymui, todėl negali būti išreikalauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovei, butas yra įkeistas paskolos, gautos pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo užtikrinimui. Šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė grąžinti 95000 Lt kredito likutį lygiomis dalimis ir mokėti bankui lygiomis dalimis palūkanas. Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-23111-800/2015 pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo, kurioje ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą vykdyti įsipareigojimus Danske Bank pagal 2003 m. lapkričio 14 d. būsto kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas, priteisti iš atsakovo 8662,53 Eur skolą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu iš dalies tenkino J. V. ieškinį ir priteisė iš R. V. 8662,53 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. 2015-12-18 Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendime nustatė, kad pervedamų piniginių lėšų „papildymas“ nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įmokos buvo skirtos paskolai dengti, sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo R. V. yra ieškovės sūnus, o atsakovės ir trečiojo asmens dukra E. V. yra ieškovės anūkė, tai yra ieškovę, atsakovės ir trečiojo asmens dukrą sieja artimi giminystės ryšiai pagal tiesioginę liniją. Teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė santykiai numatyti CK 6.476 straipsnio 1 dalyje, ieškovė teikė savo anūkei paramą naudingam tikslui - anūkės išsimokslinimui, ugdymui, pragyvenimui. Ieškovė, nors ir neprivalėjo pagal įstatymą išlaikyti savo nepilnametės, vėliau besimokančios medicinos universitete dieniniame skyriuje pilnametės anūkės, tačiau teikė savo anūkei išlaikymą, pervedant bankiniais pavedimais pinigines lėšas į jos motinos atsakovės sąskaitą, kas atitiko geros moralės nuostatas, todėl ieškovė negali išreikalauti iš atsakovės šių piniginių lėšų, kurie yra panaudoti E. V. išsimokslinimui, ugdymui, visapusiškam išlaikymui, tai yra jos paramai. Teismas konstatavo , kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė už ieškovės pervestas pinigines lėšas į atsakovės sąskaitą praturtėjo, tai yra gavo asmeninę naudą, o ieškovė patyrė nuostolius, nes bylos medžiaga nustatyta, kad 4035,28 Eur pervesti į atsakovės asmeninę bankinę sąskaitą buvo panaudoti ieškovės anūkės išlaikymui, todėl jų grąžinti atsakovė negali, nes jų neturi, o sutinkamai su CK 6.241straipsnio 1 dalies 3 punktu jų grąžinti ir neprivalo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė V. V., atstovaujama advokatės Eglės Gurskytės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Ieškovė įrodė, kad piniginės lėšos buvo pervestos atsakovei, o būtent atsakovė privalėjo įrodinėti, jog lėšos pervestos esant teisiniam pagrindui. Jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad lėšos buvo skirtos E. V. išlaikymui, atsakovė nepateikė, atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės ir faktinės aplinkybės nesutapo, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi šiais paaiškinimais.Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes atsakovės paaiškinimus laikė svaresniais. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23111-800/2015 nustatė, kad pavedimo paskirtis „sąskaitos papildymas“ yra nepakankama pavedimo paskirčiai identifikuoti. Tuo tarpu skundžiamame sprendime teismas padarė išvadą, kad paskirtis „sąskaitos papildymas“/„papildymas“ reikšmė yra – anūkės išlaikymas. Teismas tokią išvadą padarė tik remdamasis atsakovės ir jos dukros paaiškinimais, nors ieškovė teigė, kad lėšos buvo skirtos ne anūkės išlaikymui, o pervestos nesant teisinio pagrindo. Teismas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad 2 000 Lt buvo panaudoti E. V. akių operacijai, vertino atsakovės naudai. 2 000 Lt buvo pervesti tiesiogiai į E. V. sąskaitą ir jie ieškinio dalyke neatsispindėjo, o visos prašomos priteisti sumos buvo pervestos į atsakovės sąskaitą, todėl neaišku, kodėl teismas, išeidamas už ieškinio ribų, nustatė tokią aplinkybę ir ja rėmėsi priimdamas atsakovės naudai. Tai patvirtina, kad ieškovei anūkės sąskaita buvo žinoma, tačiau teismas nesiaiškino, kodėl minėtos lėšos buvo pervestos tiesiogiai anūkei, o ne į atsakovės sąskaitą. Teismas, išeidamas už ieškinio ribų, konstatavo, kad R. V. nedengė jam priklausančios paskolos dalies, todėl ieškovės pervestas lėšas atsakovė panaudojo jų dukters išlaikymui. Aplinkybė, kad R. V. nemoka atsakovei paskolos dalies turi būti aiškinama santykyje tarp R. V. ir J. V.. Paskolos santykiai, prievolių nevykdymas tarp kitų asmenų, J. V. ir V. V. teisiniam santykiui neturi reikšmės.Teismas nevertino, kad atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir neteisingi. Atsakovė nurodė, kad R. V. dukrai sulaukus pilnametystės nustojo mokėti dukrai išlaikymą, nors ji tuo metu dar mokėsi mokykloje. Tačiau E. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini), o pirmasis ieškovės pavedimas į atsakovės sąskaitą buvo padarytas 2007 m., kai anūkei buvo 15 metų (tuo metu R. V. išlaikymą dukrai teikė). Taigi – aplinkybė, kad močiutė siuntė pinigus anūkei sulaukus pilnametystės, nepasitvirtino. Kiti pavedimai padaryti 2012-2013 m., kuomet anūkei jau buvo 20 metų, ir ji mokykloje nesimokė. Teismas nenurodė argumentų, kodėl nepagrįsto praturtėjimo normų taikymo sąlygos negali būti taikomos ginčo santykiui. Dėl pinigų perdavimo atsakovei šalys nesudarė susitarimo, lėšos nebuvo pervestos įstatymo pagrindu. Ieškovė, pervesdama lėšas neatliko jokių teisę pažeidžiančių veiksmų, ji nebegali atgauti lėšų kitu būdu, veiksmai buvo atlikti ieškovės rizika. Šiuo atveju negali būti pritaikyta CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nes lėšos anūkės išlaikymui galėjo būti pervestos tiesiogiai į jos sąskaitą. Kokia prievolė, pervedant pinigines lėšas, atitiko geros moralės nuostatas, atsakovė nepaaiškino bei nepagrindė įrodymais. Tarp ieškovės ir atsakovės nekilo jokių prievolinių santykių.Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu iš esmės nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).Nagrinėjamu atveju ieškovė V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. V. 4 035,28 Eur be pagrindo gautų lėšų. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės pervestų piniginių lėšų į atsakovės sąskaitą, tačiau šalys ginčijasi dėl pervestų į atsakovės sąskaitą piniginių lėšų paskirties. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, nors ir neprivalėjo pagal įstatymą išlaikyti savo nepilnametės, vėliau besimokančios medicinos universitete (sveikatos mokslų universitete) dieniniame skyriuje pilnametės anūkės E. V., tačiau teikė savo anūkei išlaikymą, pervesdama bankiniais pavedimais pinigines lėšas į jos motinos – atsakovės sąskaitą, kas atitiko geros moralės nuostatas, todėl laikė, kad ieškovė negali išreikalauti iš atsakovės šių piniginių lėšų, kurie yra panaudoti E. V. išsimokslinimui, ugdymui, visapusiškam išlaikymui, t. y. paramai (CK 6.476 straipsnio 1 dalis) ir skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos ketinimas pervedant šias pinigines lėšas buvo padengti buto, esančio (duomenys neskelbtini) remonto paskolą. Atsakovė J. V. šio fakto nepripažino. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-23111-800/2015) šio fakto taip pat nepatvirtino, nurodęs, jog mokėjimo paskirtis „papildymas“ nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įmokos buvo skirtos paskolai dengti. Kadangi ieškovės ketinimas nebuvo pripažintas, ji prašo šias sumas priteisti iš atsakovės J. V. kaip gautas be teisinio pagrindo. Atsakovė J. V., pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nepaisant to, jog ji ir R. V. (t. y. ieškovės sūnus) nutraukė santuoką, tačiau jos ir ieškovės santykiai išliko geri. Kadangi nutraukiant santuoką turtas buvo padalintas tokiu būdu, kad R. V. atiteko pinigine išraiška didesnė turto dalis, t. y. gyvenamasis namas (be jokių apsunkinimų), o jai butas (įkeistas bankui, sudarant paskolos sutartį), ieškovė ginčijamas sumas gera valia skyrė savo anūkės išlaikymui. Tarp jos ir R. V. kilus ginčui dėl šio nevykdomų kreditorinių įsipareigojimų prieš banką, jos santykiai su ieškove pablogėjo, o jų pasekmė yra ieškovės ieškinys. Tiek atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, tiek ir pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ginčo lėšos buvo skirtos ieškovės vaikaitės, atsakovės dukros išsimokslinimui, ugdymui, visapusiškam išlaikymui. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tokiose bylose ieškovais yra pilnamečiai vaikai, kurie pareiškia reikalavimą savo tėvams (arba vienam iš jų). Taigi teisinių santykių subjektas išlaikymo santykiuose yra pats pilnametystės sulaukęs vaikas. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog ginčo lėšos buvo skirtos E. V. išsimokslinimui, ugdymui, visapusiškam išlaikymui, t. y. paramai, pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, o atsakovė J. V. nėra E. V. įstatyminė atstovė šiai tapus pilnamete, nors iki dukros pilnametystės uzufrukto teise ir tvarkė vaiko išlaikymui skirtas lėšas.Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų iniciatyva ar teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, spręsdamas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinio statuso pripažinimo, teismas visais atvejais turi identifikuoti materialinį teisinį santykį, kuris tą asmenį sieja su ginčo šalimis, ir materialinę teisės normą, kurioje nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-209/2009, ir kt.). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008, ir kt.).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp R. V. ir J. V. buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią R. V. įsipareigoja teikti nepilnametės dukters E. nuolatinį išlaikymą po du šimtus litų per mėnesį iki dukters E. pilnametystės. E. V., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (a. k. (duomenys neskelbtini) sulaukusi pilnametystės dėl išlaikymo jai priteisimo nesikreipė. Ieškovė 2013 m. birželio 13 d. į E. V. sąskaitą Danske bank pervedė 2 000,00 Lt; ši sąskaita buvo atidaryta 2007 m. gegužės 10 d. Ieškovės V. V. sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB išrašai rodo, kad nuo 2007-04-04 iki 2013-12-31 ji pervedė pinigines lėšas į atsakovės J. V. sąskaitą: 2007-05-11-4000Lt(1 158,48 Eur); 2007-05-13-2 035 Lt (589,38 Eur); 2012-09-17-200Lt(57,92 Eur); 2012-05-09-433 Lt (125,41 Eur); 2012-08-13-433 Lt (125,41 Eur); 2012-09-13-433 Lt (125,41 Eur); 2012-10-10-433 Lt (125,41 Eur); 2012-07-17-433 Lt (125,41 Eur); 2012-11-15-433 Lt (125,41 Eur); 2013-04-11-1 600 Lt (463,39 Eur); 2013-05-13-3 500 Lt (1 013,67), iš viso 13 933 Lt (4 035,28 Eur). Nagrinėjant bylą atsakovė nurodė, kad visas šias lėšas ieškovė skyrė E. V. išlaikymui, o pirmosios instancijos teismas šiais paaiškinimais vadovavosi, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pavedimai 2012 -2013 m. buvo daryti jau tuo metu, kai E. V. buvo 20 -21 m., todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl E. V. teisių ir pareigų, taigi šiuo atveju jos neįtraukimas į bylą pripažintinas absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl konstatuotina, jog pasisakyti dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, o taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priteisimo nėra tikslinga.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą turi spręsti dėl E. V. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į prejudicinių faktų reikšmę. Įstatymų leidėjo valia aplinkybės, kurios jau yra nustatytos kitoje civilinėje byloje (prejudiciniai faktai), iš naujo neįrodinėtinos. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-695/2015; kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nuspręsti, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23111-800/2015 jau išaiškinta pavedimų paskirtis kaip bylos faktinė aplinkybė iš naujo įrodinėjama.Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimus, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Būtina atkreipti dėmesį, ar nagrinėjamu atveju dėl atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita yra teisinės prielaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.