Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas 1) priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija), Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir AM), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM), Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), ir Palangos miesto savivaldybės (toliau - ir Savivaldybė), atstovaujamos Savivaldybės administracijos, solidariai 236 000 Eur turtinei žalai atlyginti dėl nuosavybės teisių netekimo į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga; 2) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos ir Savivaldybės solidariai 236 000 Eur turtinei žalai už negrąžinamą natūra 0,20 ha žemę, kuri galėtų būti grąžinama atsakovams tinkamai įgyvendinus pavestas funkcijas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į dalį jo senelio A. M. iki nacionalizacijos 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaime (dabar Palangos miestas) nuosavybės teise valdyto žemės sklypo. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 (toliau – ir 2003 m. birželio 13 d. Sprendimas) suderintoje laisvos (neužstatytos) žemės kartografinėje medžiagoje dalis pareiškėjo senelio turėtos žemės pažymėta kaip laisva (neužstatyta), o Savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-359 (toliau – ir 2004 m. birželio 16 d. Įsakymas) patvirtino grąžintino natūra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dydį, ribas bei apribojimus. Palangos žemėtvarkos skyrius sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į žemę iki šiol nėra priėmęs. 2004 m. birželio 16 d. Įsakymu laisvoje neužstatytoje žemėje buvo suformuoti penki gyvenamajai statybai skirti sklypai pareiškėjui ir kitiems pretendentams atkurti nuosavybės teises į pareiškėjo senelio turėtą žemę. Pareiškėjui pretendentų susitarimu atiteko sklypas Nr. 31, kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Palanga. Valstybinė miškų tarnyba 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. R2-1664 nurodė, jog būtent dėl to, kad suformuoti sklypai buvo priskirti namų valdoms po 2003–2004 m. miškų inventorizacijos, kiti keturi gretimi sklypai vėliau buvo išbraukti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) ir iš Savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos. 2003–2004 m. buvo atlikta Palangos miesto miškų inventorizacija, kurios duomenys Miškų kadastre įregistruoti po 2005 m. vasario 17 d. Vadovaujantis inventorizacijos metu nustatytais duomenimis, buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, pagal kurias Savivaldybės miškų 105 kvartalo 32 (tuo metu 28) taksacinis sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

3. Pareiškėjo teigimu, NŽT nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui vieninteliam iš penkių pretendentų, kuriems 2004 m. birželio 16 d. Įsakymu laisvoje neužstatytoje žemėje suformuoti penki gyvenamajai statybai skirti sklypai. NŽT 2006 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. GS-442-(3.3-3.2) informavo, kad Vyriausybės patvirtintoje Savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje pareiškėjui suprojektuotas grąžinamas natūra žemės sklypas pažymėtas kaip valstybinės reikšmės miškas. Gindamas savo pažeistas teises pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į senelio iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. Skundas buvo atmestas (bylos Nr. I-6-243/2010) teismui vadovaujantis Miškų kadastre esančiais duomenimis ir jų pagrindu teismui teiktomis pažymomis, kurių klaidingumą pareiškėjas įrodinėja. Pareiškėjui užkirstas kelias dėl neteisėtų valstybės institucijų ir savivaldybės veiksmų/neveikimo susigrąžinti seneliui priklausiusią žemę.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnyba ir Urėdija yra atsakingos už veiksmus, kurie buvo atlikti 2003–2004 m., kurie tęsiami ir klaidos netaisomos net ir po daugkartinių pareiškėjo kreipimųsi. Tuometinis Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – Urėdija) 2003–2004 m. vykdė Palangos miesto miškų sklypinę inventorizaciją, kurią reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76 patvirtintos Lietuvos miškotvarkos taisyklės (toliau – ir Miškotvarkos taisyklės). Inventorizacijos metu nebuvo atsižvelgiama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nebuvo derinama su už teritorijų planavimą atsakinga Savivaldybės administracija ir taryba. 1994 m. Savivaldybės tarnybos sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo išplanavimo patvirtinta schema, kurioje numatytas privačių gyvenamųjų namų kvartalas, visa teritorija suplanuota urbanizuoti. Miškotvarkos taisyklės įpareigojo spręsti, ar savaiminiai medžiai atitinka tam tikrus keliamus biologinius reikalavimus, ir tik tada priimamas sprendimas ar taksuoti tam tikrus plotus. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas ir Miškotvarkos taisyklės nurodė, kad tankis turi būti ne mažiau kaip 4000 minkštųjų lapuočių arba spygliuočių. Šiuo metu tankis yra 8 kartus mažesnis negu minimali riba, leidžianti pradėti vykdyti taksacijos darbus. Miškotvarkos dokumentai laikomi specialiais teritorijų planavimo dokumentais, kurių sprendiniai negali prieštarauti patvirtintiems bendriesiems planams, šiuo atveju – Palangos bendrajam planui, taip pat (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliajam planui, kuriame numatyta teritorija namų valdoms, urbanizacijai.

5. Pareiškėjas teigė, jog po inventorizacijos buvo parengtas specialus teritorijų planavimo dokumentas – valstybinių miškų žemėlapis. Šie duomenys yra perduodami Miškų kadastrui, kurio tvarkytoja yra Tarnyba. Kadastro tvarkytojas turi patikrinti žemėlapio teisėtumą, procedūras, ar nėra padaryta klaidos, ar žemėlapis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, tačiau Tarnyba to neatliko, priėmė duomenis ir juos įregistravo Miškų kadastre.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba teigė, jog siekiant nustatyti, ar buvo padaryta inventorizacijos klaida, 2007 m. buvo atliktas Miškų kadastro duomenų patikrinimas, kurio metu buvo nustatinėjama, ar aktuali teritorija atitinka iš konteksto paimtą miško sąvoką. Kadangi nebuvo atliktas pačios inventorizacijos procedūros vertinimas, klaida nebuvo nustatyta. 2015 m. ginčo sklypas dar kartą buvo inventorizuotas miško žeme, nors pareiškėjas kėlė inventorizacinės klaidos klausimą. Pareiškėjo teigimu, turėjo būti sudaroma komisija, jos sudėtyje kviečiant dalyvauti NŽT skyriaus bei Savivaldybės administracijos atstovus.

7. Pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. buvo pateiktas motyvuotas prašymas NŽT Palangos skyriui dėl galimos inventorizacijos klaidos. Nepriklausomoje išvadoje yra nustatyta, kad šioje teritorijoje medžiai yra savaiminės kilmės, tankis tris kartus mažesnis, negu minimali norma, leidžianti taksuoti medžius. Remiantis šia išvada NŽT kreipėsi į Tarnybą su prašymu patikrinti, ar buvo padaryta inventorizacijos klaida 2003–2004 m. ir 2015 m. inventorizacijos metu, o radus klaidas prašė jas ištaisyti. Tarnyba užduotį perdavė Urėdijai, kuri atlikusi patikrinimą nustatė, jog dalis taksacinio miško sklypo (apie 10 arų) neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, siūlė minėtą dalį miško išbraukti iš Miškų kadastro, tikslinti taksacinio sklypo ribas. Tačiau dėl likusio ploto (0,2 ha) rašte teigiama, jog klaidos nėra. Pareiškėjas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas 2003 m. galiojusiose Miškotvarkos taisyklėse savaiminukų amžiaus nenustatė, taigi visi savaime užaugę medžiai yra laikomi savaiminukais. Šiai dienai Tarnyba tikrina ne procedūrą, jos teisėtumą ir pagrįstumą, o tai, ar aktuali teritorija atitinka bendrąją miško sąvoką. Valstybinė miškotvarkos tarnyba pabrėžia, kad vertinti, ar buvo padaryta klaida gali išimtinai tik jie. Tokiu atveju procedūros ir teisėtumo patikrinti tiesiog nėra jokios galimybės, išskyrus kreipiantis į teismą, bei pasitelkiant nepriklausomus teismo ekspertus arba jiems prilyginamus specialistus. Ginčo sklypas buvo suformuotas 2015 m. ir, kaip ir kitiems pretendentams, Tarnyba privalėjo išbrauti jį iš Miškų kadastro. 2015 m. ginčo sklypas dar kartą buvo inventorizuotas miško žeme, klaida neištaisyta. Tai pareiškėjas vertino kaip neteisėtus institucijos veiksmus (neveikimą), kurių pasekoje pareiškėjui nėra atkurtos nuosavybės teisės į suformuotą natūra grąžinti sklypą. 2016 m. lapkričio 28 d. valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Valstybinis miškotvarkos institutas perdavė minėtos inventorizacijos duomenis Tarnybai, ginčo sklypas liko miško žeme, klaida neištaisyta.

8. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. balandį aplinkos ministro įsakymu buvo pradėtos Valstybinės reikšmės miško plotų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje schemos tikslinimo procedūros. Pareiškėjas teikė prašymus dėl schemos rengimo ir tikslinimo, tačiau gavus 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakymą Nr. R2-1534 paaiškėjo, jog Tarnyba vėl netyrė inventorizavimo procedūros. Urėdija neatlieka jai Vyriausybės 2006 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 454 pavestų funkcijų, kadangi pripažįsta, kad ginčo teritorija faktiškai yra labai nutolusi nuo miško, kaip jis apibrėžiamas Miškų įstatyme.

9. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju turėtų būti taikomas mažareikšmiškumo principas, nes miško sklypas yra mieste, urbanizuotoje teritorijoje, miško taksacinio sklypo dydis yra tik 0,3 ha. Medžiai yra savaiminės kilmės, tai reiškia, kad medžiai išaugę iš kelmų grupėmis, teritorija netvarkoma. Sklypas yra valdomas NŽT, kuri neturi resursų miškų ūkiui sklype vykdyti.

10. Pareiškėjas teigė, jog NŽT savo neveikimu 2004 m. sukūrė tokią teisinę situaciją, kad pareiškėjui vieninteliam iš penkių pretendentų nebuvo priimtas sprendimas dėl sklypo grąžinimo, ir iki šių dienų nesiėmė veiksmų, kad ištaisytų susidariusią situaciją. Taip pat NŽT nesiėmė veiksmų, kad neteisėtai išnuomoti valstybiniai žemės sklypai ((duomenys neskelbtini), Palangoje), patenkantys į pareiškėjo senelio posesiją, būtų grąžinti pareiškėjui. NŽT laiku neparengė dokumentų ir neatkūrė pareiškėjui nuosavybės teisių į žemę. Pareiškėjas kreipėsi dėl Miškų kadastro duomenų patikslinimo ir klaidos į NŽT Palangos skyrių. NŽT neveikimas sietinas su žemės nuoma pastatų eksploatacijai, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kadangi šio nuomojamo sklypo dalis yra visiškai laisva ir patenka į grąžintiną pareiškėjui žemę. Atsakovas neatliko kontrolės funkcijų ir nesiaiškino, ar išnuomotas žemės plotas reikalingas jame esančių pastatų eksploatacijai. Visiems žinoma, kad statiniai ten neeksploatuojami. NŽT neatlieka jokių veiksmų.

11. Pareiškėjas nurodė, jog Savivaldybės administracija neatlieka jokių veiksmų, kad pareiškėjui būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra. Savivaldybės administracija, suprasdama, kad adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra visos galimybės formuoti laisvą grąžintiną žemę, nevykdo jai pavestų funkcijų ir daro žalą pareiškėjui. Savivaldybė nuo 2003–2004 m. atliktos inventorizacijos neatliko jokių veiksmų, kad įgyvendintų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas pareigas. Savivaldybė nebuvo ir nėra numačiusi teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, vystyti mišką. Gretimuose sklypuose, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims, yra pastatyti gyvenamieji namai. Savivaldybės administracija neatlieka jokių veiksmų, kad per klaidą į Miškų kadastrą įtrauktas sklypas būtų iš jo išbrauktas, nustatant jam pagal teritorijų planavimo dokumentus numatytą paskirtį, taip pat jokių veiksmų, kad ginčo teritorija būtų tvarkoma ir prižiūrima. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. rugpjūčio 16 d. rašte konstatavo, kad Savivaldybė rengdama laisvos (neužstatytos) žemės duomenis neatkreipė dėmesio į tai, kad Vyriausybės patvirtintoje Savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje pareiškėjui suprojektuotas grąžinamas natūra žemės sklypas pažymėtinas kaip valstybinės reikšmės miškas. Tokio fakto konstatavimas leidžia teigti, kad Savivaldybės veiksmai lėmė tai, kad vienas iš penkių suformuotų sklypų turi negrąžintinos žemės statusą. Jei būtų atlikta viskas tinkamai, tai pretendentai būtų sudarę kitokį susitarimą dėl grąžintinos žemės ir pareiškėjas, tikėtina, būtų įgyvendinęs savo teises į nuosavybę.

12. Skunde nurodyta, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama AM ir ŽŪM, yra atsakinga dėl žalos pareiškėjui atsiradimo, kadangi neužtikrino tinkamos įstatymų leidybos, dėl to Tarnyba yra realiai neapskundžiama institucija, kurios priimami poįstatyminiai teisės aktai nėra derinami su jokia institucija. AM ir ŽŪM turėjo užtikrinti tinkamą reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis žemės plotas, kuriame yra keli savaiminiai medžiai, netaptų miško teritorija.

13. Pareiškėjo teigimu, tokių pačių biologinių savybių medžiais apaugusi teritorija šalia ginčo sklypo turi visai kitą statusą, t. y., gyvenamosios statybos, ir remiantis www.regia.lt duomenimis yra atliekami detaliojo plano rengimo darbai. Pareiškėjui dėl atsakovų neteisėtų veiksmų/neveikimo negrąžinta 0,40 ha žemės. Iš Lietuvos valstybės ir Savivaldybės solidariai priteistina 236 000 Eur už sklypo netekimą, t. y. už neteisėtus veiksmus, įtraukiant sklypą į valstybinės reikšmės miškų sklypus, netaisant klaidos, nepatikslinant kadastro duomenų bei miškų schemos, inicijuojant klaidų taisymo. Iš atsakovų taip pat solidariai priteistina 236 000 Eur už negrąžinamą natūra likusią žemę, kuri galėtų būti grąžinta atsakovams tinkamai įgyvendinant pavestas funkcijas (identifikuojant tikslinį esamų pastatų eksploatacijai reikalingą plotą ir suformuojant iš perteklinio ploto grąžintiną žemę).

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Valstybinė miškų tarnyba paaiškino, kad Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksaciniame sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 2003–2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu (sklypui suteiktas 28 numeris, po 2015 m. – 32 numeris). Inventorizacijos metu teritorija atitiko miškui keliamus reikalavimus, todėl ji buvo registruota Miškų kadastre. Jokie kiti miškotvarkos dokumentai, išskyrus miškų tvarkymo schemas, (iki 2006 m. birželio 13 d. – ir vidinės miškotvarkos planus (projektus)), nėra teritorijų planavimo dokumentai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu byloje Nr. 25/2007 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 162-5910) ta apimtimi, kuria Palangos miestui patvirtinti (pagal atitinkamą AM parengtą schemą) 3,33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai apima ir Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Kostitucijai ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 daliai (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004 m. kovo 23 d. redakcija).

16. Tarnyba nurodė, kad 2007 m. buvo atliktas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 32 taksaciniame sklype, kurio metu nustatyta, kad teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, sklype auga juodalksnių medynas, 55 metų amžiaus, 0,6 skalsumo. Sklypas atitiko miškui keliamus reikalavimus ir 2015 m. inventorizacijos metu, todėl buvo pakartotinai inventorizuotas ir paliktas registruotas Miškų kadastre.

17. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjo įgaliotas asmuo 2018 m. liepos 16 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu ištaisyti 2003–2004 m. inventorizacijos klaidas. Tarnyba 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-1534 motyvuotai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir tikslinti kadastro duomenis bei siūlyti AM tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinė reikšmės miškų plotų schemą. Šio atsakymo nei pareiškėjas, nei jo įgaliotas asmuo neskundė. Analogišką atsakymą pareiškėjo įgaliotas asmuo gavo Tarnybos 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. R2-1664, kurio taip pat neskundė.

18. Atsiliepime nurodyta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-6-243/2010 įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatė ir konstatavo šias faktines aplinkybes: 1) valstybinės reikšmės miškų plotai, patvirtinti Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, apima sklypą, esantį Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksaciniame sklype, į kurio dalį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra; 2) 105 kvartalo 28 taksaciniame sklype esančio miško plotas yra 0,6 ha, medžių amžius 55 metai, aukštis 19 m, medyno tipas – miško parkai, tankumas – vidutinis; 3) ginčo žemės sklype esant valstybinės reikšmės mišką įrodo ir Kretingos miškų urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinio sklypo fotografavimo schema bei fotonuotraukos; 4) ginčo teritorija yra miesto miškas; 5) pagal Miškų kadastro grafinius duomenis jis patenka į 7 km pločio juostą nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių; vakarinė sklypo riba nutolusi apie 770 m nuo menamos Baltijos jūros ribos, o rytinė sklypo dalis – apie 870 m; 6) žemės sklype, į kurį nuosavybės teises natūra siekia atkurti pareiškėjas, yra valstybinės reikšmės miškas, atitinkantis Miškų įsakymo nurodytus miško požymius.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

20. NŽT nurodė, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6012 ha buvusio savininko A. M. valdytos žemės dalį. Palangos miesto valdybos 1995 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr. 28 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn naują 0,1981 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga. Savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-4.1-359 patvirtino A. M. turėjo žemėje suprojektuotus žemės sklypus Nr. 31, Nr. 32 ir Nr. 33. Sprendimas dėl sklypo Nr. 31, kuris pagal susitarimą atiteko pareiškėjui, nebuvo priimtas, kadangi pagal Savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, suderintą Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, šis sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros iki Kuršių marių, neatkuriamos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6-243/2010 pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nuosavybėn natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, atmetė.

21. NŽT nurodė, kad NŽT Palangos skyrius pareiškėjo įgalioto asmens prašymu 2018 m. balandžio 20 d. raštu kreipėsi į Tarnybą dėl Palangos miesto savivaldybės 105 kvartale esančio taksacinio miško sklypo Nr. 32 kadastro duomenų patikros vietoje, siekiant nustatyti, ar 2003–2004 m. nebuvo padaryta valstybinės sklypinės inventorizacijos klaida. Taip pat vykdant pareiškėjo įgalioto asmens prašymą buvo kreiptasi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos (toliau – ir NMMA) pirmininką. NŽT Palangos skyriuje 2018 m. birželio 18 d. gauta NMMA 2018 m. birželio 13 d. išvada, kuri buvo persiųsta Tarnybai. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. R6-4765 informavo, kad tik dalis ginčo miško žemės ploto neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, todėl Miškų kadastro duomenys tikslinami nebus. NŽT Palangos skyrius 2020 m. gegužės 1 d. raštu Nr. 16SD-1061-(14.16.104.) informavo pareiškėją, kad nėra teisinio pagrindo jam grąžinti natūra 0,20 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, patenkančio į Palangos miesto savivaldybės 105 kvartalo taksacinį miško sklypą Nr. 32.

22. NŽT pažymėjo, kad buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotose sklypuose NŽT 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 16S-201-(14.16.3.) pareiškėjui buvo grąžinta nuosavybėn natūra 0,0230 ha žemės dalis bei 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 16S-323-(14.16.3.) – 0,0158 ha žemės dalis. Savivaldybės administracija 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr.(4.17.)-D3-457 informavo, kad daugiau buvusių bendrų ganyklų teritorijoje (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra, nėra. Nuosavybės teisės pareiškėjui liko neatkurtos į 0,3643 ha žemės dalį. Buvusio savininko žemėje laisvos (neužstatytos) žemės daugiau nėra, nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas. NŽT 2020 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 16S-209-(14.16.3.), kuriuo pareiškėjui nuosavybės teisės į likusią 0,3643 ha valstybės išperkamos žemės dalį atkurtos atlyginant pinigais. Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-5539-386/2020 gautas pareiškėjo skundas dėl NŽT 2020 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 16S-209-(14.16.3.), 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 16S-201-(14.16.3.) ir 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. 16S-323-(14.16.3.).

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ŽŪM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

24. ŽŪM nurodė, kad ministerijos priimti teisės aktai, reglamentuojantys santykius, susijusius su pareiškėjo skundu, nebuvo pripažinti neteisėtais ar prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams. Pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

26. AM nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog ginčo teritorija yra miesto miškas – valstybinės reikšmės miškas, į kurį nuosavybės teisės negali būti atkurtos. Miškų įstatyme niekada nebuvo nustatytas būtinas savaiminukų medžių skaičius, kad teritoriją būtų galima inventorizuoti mišku. Miškotvarkos taisyklių 22.8 papunktyje nustatyti rodikliai taikomi žėliniams apskaityti miško žeme, tačiau žėliniams pasiekus medyno rodiklius, teritorijos miško žeme apskaitomos vadovaujantis medynų išskyrimo normatyvais. Taigi, vyresniais nei 10 m amžiaus medžiais apaugęs plotas medynu inventorizuojamas ne pagal tame plote augančių medžių skaičių, o pagal tų medžių santykinį tūrį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Tarnybos, kuri kompetentinga spręsti dėl valstybinė sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 27 d. raštus, kuriuose nurodyta, kad ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Pareiškėjas į AM kreipėsi 2018 m. kovo 19 d. tik prašydamas nurodyti, kada planuojamas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas ir kas šį tikslinimą kuruoja. Prašoma informacija pareiškėjui buvo pateikta 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr.(12-1)-D8-2271.

27. AM nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise būtų priklausęs pareiškėjui, kad pareiškėjas būtų praradęs nuosavybės teises į šį sklypą dėl Urėdijos, Lietuvos Respublikos ar Savivaldybės veiksmų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad NŽT atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus.

28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Urėdija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

29. Urėdija nurodė, kad ginčo taksaciniame sklype esantis miškas inventorizacijos metu atitiko miško žemei keliamus reikalavimus, todėl jis pagrįstai buvo įtrauktas į Miškų kadastrą bei priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2007 m. kovo 8 d. duomenys patvirtino, jog yra įvykę miško pokyčiai, tačiau ginčo teritorija atitinka miško žemei keliamus reikalavimus; dalis 105 kvartalo 32 taksacinio sklypo miško sunaikinta pakeičiant žemės naudmenas, tačiau likusioje ginčo žemės vietoje teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus. Ginčo sklypo plotas miškui keliamus reikalavimus atitiko ir 2015 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu. Gavę Tarnybos raštą dėl galimų klaidų, Urėdijos darbuotojai atliko sklypo patikrinimą vietoje ir 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. S-955 pasiūlė Tarnybai patikslinti Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinio sklypo ribas, tačiau, kaip matyti iš Miškų kadastro duomenų patikslinimo plano, pagrindinė ginčo sklypo dalis atitinka miško žemei keliamus reikalavimus. Siūlymas patikslinti ginčo sklypo ribas, išbraukiant iš Miškų kadastro medžiais neapaugusią pievą, negali būti laikomas inventorizacijos klaidų pripažinimu.

30. Urėdija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog sklypas apskaitytas kaip miško žemė per klaidą. Tokius teiginius paneigia 1995–1998 m., 2006 m. bei 2014 m. ištraukos iš ortofoto žemėlapio, kur aiškiai matyti žemės sklype augantys medžiai. Dėl pareiškėjo pateiktos NMMA pirmininko pateiktos išvados pažymėjo, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas nesuteikia teisės Miškų kadastro duomenų patikrinimui vietoje ar išvadų teikimui. Be to, išvados teiginiai nėra paremti teisės aktų nuostatomis, neįvertinta aplinkybė, kad miškas įveistas jau prieš 55 metus, remiamasi jaunam miškui (žėliniams) taikomais kriterijais. Pareiškėjas jau Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-6-243/2010 reiškė pretenzijas dėl netinkamų atsakovo veiksmų. Kadangi jau 2010 m. teisme vyko teisminiai procesai tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo sklypo, todėl vadovaujantis pareiškėjas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą.

31. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsiliepime nurodyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais turi būti vadovaujamasi ir šioje byloje. Valstybinių miškų žemėlapis nėra priskiriamas prie specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų. Kadangi Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o jiems priskiriami valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros iki Kuršių marių, Savivaldybės administracija negali imtis aktyvių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atkuriant nuosavybės teises į prašomą žemės sklypą, nes dėl jo paskirties sklypas negali būti sugrąžintas natūra. Pareiškėjas siekia prisiteisti žalos atlyginimą dėl viešųjų subjektų veiksmų, kuriuos kildina iš 2003–2004 m. priimtų sprendimų. Senaties terminas yra praleistas.

II.

33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

34. Teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti žalą grindžia faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai miesto miško žemei, kurios konstatuotos įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-6-243/2010. Klaipėdos apygardos administracinis teismas minėtoje byloje kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris 2010 m. kovo 9 d. nutarimu konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria Palangos miestui patvirtinti 3,33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai apima ir Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą, nukrypo nuo iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos imperatyvų ar neatitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) ir 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2004 m. kovo 23 d. redakcija). Įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendime nustatyti faktai ir motyvai, kad teritorija, kurioje yra Savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinis sklypas, t. y. žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises natūra siekia atkurti pareiškėjas, yra valstybinės reikšmės miškas, atitinkantis Miškų įsakyme nurodytus miško požymius, pripažintini prejudiciniais ir šioje byloje iš naujo nevertinami. Kadangi ginčas dėl Palangos girininkijos 105 kvartalo 28 taksaciniame sklype (šiuo metu 32 taksaciniame sklype) inventorizuoto miško buvo nagrinėjamas 2010 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir buvo vertinamas šios teritorijos priskyrimo miesto miškams teisėtumas, pareiškėjo argumentai dėl Tarnybos ir Urėdijos neteisėtų veiksmų ginčo sklypą apskaitant kaip miško žemę ir įtraukiant į Miškų kadastrą atmesti kaip nepagrįsti.

35. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog buvo nustatytos ginčo sklypo inventorizacijos klaidos, o jas nustačiusi Tarnyba neatliko jai pavestų funkcijų ir klaidų netaisė. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Tarnyba 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-1534 ir 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. R2-1664 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir tikslinti Miškų kadastro duomenis išbraukiant iš miškų žemės ploto Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinį sklypą bei siūlyti AM tikslinti Savivaldybės valstybinė reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant mieste esantį miško plotą iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Teismas nustatė, jog Tarnyba pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymus dėl klaidos ištaisymo, inventorizacijos klaidos nenustatė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ar jo atstovai minėtų individualių aktų neginčijo, kas taip pat patvirtina pareiškėjo skundo dėl tariamo atsakovų neveikimo netaisant inventorizacinės klaidos nepagrįstumą.

36. Dėl pareiškėjo argumento, jog nustačius, kad dalis sklypo neatitinka miško žemės kriterijų, duomenys tikslinami nebuvo, teismas pažymėjo, jog Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. R6-4765 informavo NŽT, kad atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, jog tik dalis ginčo miško žemės ploto neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, todėl Miškų kadastro duomenys pagal Urėdijos pateiktus duomenis tikslinami nebus. 2018 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. R2-1534 Tarnyba taip pat nurodė, kad Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinio sklypo 0,2076 ha ploto dalis patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), likusi 0,1 ha dalis kaip miško naudmena yra registruota kitos paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog tai, kad dalis (0,1 ha) žemės sklypo yra registruota kaip miško naudmena kitos paskirties žemės sklype, negali būti laikoma inventorizacijos klaidos pripažinimu. Teismas nepripažino šio fakto Tarnybos neteisėtais veiksmais. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo ir jo atstovų prašymai buvo išnagrinėti tinkamai, pareiškėjui pateikti atsakymai, kurių jis neskundė, Tarnyba nagrinėdama pareiškėjo prašymus veikė nepažeisdama gero administravimo reikalavimų, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti jos neteisėtų veiksmų.

37. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su, jo teigimu, neteisėtais NŽT ir Savivaldybės veiksmais, kuriais buvo sukurta situacija, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemės dalį natūra, teismas nurodė, kad NŽT 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 16S-209-(14.16.3.) pareiškėjui nuosavybės teises į likusią 0,3643 ha žemės dalį, priskirtą valstybės išperkamai (įskaitant ir žemę (duomenys neskelbtini), Palanga), atkūrė atlyginant pinigais. Teismas pažymėjo, kad pretendento teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra. Ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais teisėtumo yra nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eI3-5539-386/2020.

38. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog NŽT nesiėmė veiksmų, kad neteisėtai išnuomoti valstybiniai žemės sklypai, patenkantys į pareiškėjo senelio posesiją, būtų grąžinti pareiškėjui, ir kad 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 suderintoje laisvos (neužstatytos) žemės kartografinėje medžiagoje dalis senelio turėtos žemės pažymėta kaip laisva, o Savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.A1-4.1.-359 patvirtino grąžintino natūra žemės sklypo ribas. Teismas nurodė, kad administracinėje byloje Nr. 1-6-243/2010 buvo sprendžiama dėl minėtų Savivaldybės administracinių aktų įtakos pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu pripažino, jog pareiškėjo argumentai, kad nėra panaikinti 2003 m. birželio 13 d. Sprendimas ir 2004 m. birželio 16 d. Įsakymas, nėra teisiškai reikšmingi; pareiškėjo nurodytų administracinių aktų pagrindu jam tiesiogiai neatsiranda nuosavybės teisės; pagal galiojantį teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais. Teismas nurodė, kad iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo buvusio savininko (pretendento) subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atstatytos, todėl negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog neteisėtais NŽT ir Savivaldybės veiksmais buvo sukurta situacija, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko žemės dalį natūra. Sprendimas neatkurti nuosavybės teisių natūra priimtas nustačius, jog ši teritorija yra miškas. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad NŽT neveikimas sietinas su žemės nuoma pastatų eksloatacijai, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, nes, kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria 4,0273 ha žemės plotas išnuomotas pastatų eksploatacijai. Byloje nėra duomenų, kad minėta sutartis būtų nutraukta ar dėl jos būtų kilę ginčų. Taip pat pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jis būtų kėlęs klausimą dėl šios sutarties galiojimo ar pakeitimo. Taigi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog NŽT nuomos sutartiniuose santykiuose atliko draudžiamus veiksmus ar veikė nepateisinamai aplaidžiai.

39. Atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad AM ir ŽŪM neužtikrino tinkamos įstatymų leidybos, teismas nurodė, kad įstatymų leidyba – tai išskirtinė Seimo prerogatyva. Taigi, įstatymų leidėjas, o ne AM ar ŽŪM, įtvirtino privatinės nuosavybės teisės instituto atkūrimą ir šios teisės realizavimą, taikant ne visiškos, o ribotos restitucijos principą.

40. Teismas nurodė, kad nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas.

III.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1. Teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas sprendimą didžiąja dalimi motyvavo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu, jame nustatytais faktais ir motyvais, tačiau minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovų neveikimas, nebuvo keliamas miško inventorizacijos klaidos klausimas, nebuvo duomenų apie tai, kad kitiems pretendentams šalia grąžinti sklypai išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų ir kt. Taigi nagrinėtos bylos apimtis, dalykas nėra tapatūs reikalavimui šioje byloje. 2010 m. teismo sprendime nebuvo analizuojamas 2003–2004 m. inventorizacijos faktinis teisėtumas. Todėl teigti, kad pastaruoju sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, nėra teisinio pagrindo.

41.2. Teismas konstatuodamas, kad Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tiesiog nurodė, kad Tarnyba pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir inventorizacijos klaidos nenustatė, tačiau teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kurie nurodyti šios Nutarties 4, 6, 7, 8, 9 punktuose.

41.3. Tarnyba pabrėžia, kad vertinti, ar buvo padaryta klaida gali išimtinai tik jie. Tokiu atveju procedūros ir teisėtumo patikrinti nėra jokios galimybės, išskyrus kreipiantis į teismą, bei pasitelkiant nepriklausomus teismo ekspertus, tačiau teismas netenkino prašymų dėl ekspertizės skyrimo, dėl kvalifikuoto asmens apklausos, taip susiaurindamas bylos nagrinėjimo ribas bei turėdamas išankstinę nuomonę.

41.4. Pareiškėjas nekvestionavo įstatymų leidėjo priimtų įstatymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ribotos restitucijos įtvirtinimo. Todėl nesuprantamas teismo argumentas, kad ne AM ar ŽŪM įtvirtino nuosavybės teisių atkūrimo institutą ir jos realizavimą, taikant ne visiškos, tačiau ribotos restitucijos principą. Nesutiktina, kad ministerijos tinkamai įgyvendino joms pavestas funkcijas – tinkamai reglamentuoti Miškų įstatymo normų taikymą.

41.5. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl 2003–2004 m. inventorizacijos teisėtumo, 2007 m. ir kt. patikrinimų, iš esmės netyrė ir nevertino faktinės ginčo situacijos ir Tarnybos išvadų teisėtumo. Absurdiška vien remiantis 2018 m. Tarnybos raštu konstatuoti, kad Tarnyba neatliko neteisėtų veiksmų.

41.6. Teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl atsakovo Savivaldybės. Teismas nevertino pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, kurie aptarti šios Nutarties 11 punkte.

41.7. Atmesdamas skundo dalį dėl NŽT netinkamai atliekamos valstybinės žemės nuomos kontrolės teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad kėlė klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo. NŽT yra atsakinga už valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymą ir vykdymo kontrolę. NŽT veiksmai/neveikimas, kurie buvo nurodyti skunde, pažeidė norminius teisės aktus, dėl ko pareiškėjas patiria žalą.

42. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43. Tarnyba nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

44. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

45. NŽT nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. NŽT palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir papildomai nurodo, kad Savivaldybės administracija yra pateikusi informaciją NŽT Palangos skyriui apie nebaigtą teisminį procesą dėl apelianto minimo nekilnojamojo turto pastato – baseino, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, įtraukimo į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą bei apie tai, kad Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pritarė projektinių pasiūlymų rengimui dėl pastato rekonstrukcijos. Valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Palanga, yra suformuotas ir išnuomotas jame esančiam pastatui - baseinui eksploatuoti pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo keisti minėto žemės sklypo dydžio.

46. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, kad palaiko savo argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į skundą.

47. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas AM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas argumentais, kurie buvo išdėstyti AM atsiliepime į skundą, taip pat nurodant, kad sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais.

48. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, iš esmės remdamasis jo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

49. Atsakovas Palangos miesto savivaldybė, atstovaujama Savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

50. Ginčas kilęs dėl 472 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas iš esmės kildina iš valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, neatkuriant natūra nuosavybės teisių į žemės sklypą (0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga.

51. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6012 ha buvusio savininko A. M. valdytos žemės dalį.

52. Atitinkamais viešojo administravimo subjektų sprendimais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės: Palangos miesto valdybos 1995 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr. 28 suteiktas naujas 0,1981 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Palanga; Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 16S-323-(14.16.3.) grąžinta 0,0158 ha žemės dalis (4-iuose sklypuose); Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 16S-209-(14.16.3.) nuosavybės teisės į 0,3643 ha žemę (įskaitant ir žemę (duomenys neskelbtini), Palanga) atkurtos atlyginant pinigais. Šie sprendimai yra įsiteisėję ir nustatyta tvarka nėra nuginčyti (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5539-386/2020 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2526-624/2021).

53. Tokiu būdu pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,5782 ha žemės iš 0,6012 ha. Dėl likusios dalies – 0,0230 ha žemės, taip pat yra priimtas Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 16S-201-(14.16.3.), dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo tebevyksta teisminis ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2526-624/2021).

54. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas nuosavybės teisės į savininko turėtą žemę gali būti atkurtos ne tik natūra turėtoje vietoje, bet ir kitais būdais – suteikiant kitą lygiavertį žemės sklypą arba atlyginant pinigais (šio įstatymo 4, 5 ir 16 str.).

55. Tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2006 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. GS-442-(3.3-3.2) pagrįstai ir teisingai atsisakė pareiškėjui natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą (0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, nes šis žemės sklypas atitinka valstybės išperkamos žemės statusą, yra konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-6-243/2010 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d.; 98 str. 4 d.).

56. Šios nutarties 52 punkte minėtais teismų sprendimais taip pat konstatuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. 16S-209-(14.16.3.) atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 0,3643 ha žemę (įskaitant ir žemę (duomenys neskelbtini), Palanga), atlyginant pinigais, yra pagrįstas ir teisėtas (ABTĮ 57 str. 2 d.; 98 str. 4 d.).

57. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka yra atkurtos nuosavybės teisės į visą žemę ir tik dėl nedidelės dalies – 0,0230 ha žemės iš 0,6012 ha, tebevyksta teisminis ginčas, bei kad nuosavybės teisių į žemės sklypą (0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga atkūrimas, atlyginant pinigais, taip pat yra pagrįstas ir teisėtas.

58. Visa tai savo ruožtu lemia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 ir 6.249 straipsnių taikymo prasme, nėra nustatyta institucijų, priėmusių sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui, neteisėtų veiksmų, nes jų veiksmai atkuriant minėtais būdais pareiškėjui nuosavybės teises atitiko Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Taip pat tai lemia ir tai, kad pareiškėjui šiais veiksmais nėra padaryta turtinė žala, nes jo teisė į nuosavybės atkūrimą iš esmės yra jau įgyvendinta. Kadangi atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo faktas ir asmeniui žalos padarymo faktas yra būtinos sąlygos atsirasti atsakovo atsakomybei dėl žalos atlyginimo, todėl vien dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

59. Minėta, kad pareiškėjas turtinės žalos jam padarymą sieja su nuosavybės teisių neatkūrimu natūra į žemės sklypą (0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. Dalis atsakovų dėl šio reikalavimo prašo taikyti senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.).

60. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.“ Kadangi pareiškėjui dar 2006 m. buvo atsisakyta atkurti natūra nuosavybės teises į žemės sklypą (0,20 ha), esantį (duomenys neskelbtini), Palanga, todėl akivaizdu, kad jis yra praleidęs ir senaties terminą šiam reikalavimui reikšti, nes tokį reikalavimą pareiškė tik 2020 m..

61. Visa tai lemia, kad ir šiuo pagrindu turi būti atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

62. Aptartos aplinkybės yra pakankamos priimti sprendimui, kuriuo netenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl žemės sklypo (0,20 ha), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, nepagrįsto ir neteisingo priskyrimo miškui, dėl žemės sklypo, esančio Palanga, (duomenys neskelbtini) priskyrimo valstybės išperkamai žemei ir pan., yra pertekliniai ir neturi įtakos šios bylos baigčiai, todėl į juos, sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiais klausimais, neteikiami išsamesni atsakymai.

63. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.