Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovai Valstybinė miškotvarkos tarnyba ir Valstybinė miškų urėdija yra atsakingi už veiksmus, kurie buvo atlikti dar 2003-2004 m., kuriuos jie tęsia ir klaidos netaiso net ir po daugkartinių pareiškėjų kreipimųsi.

Tuometinis Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar VĮ Valstybinė miškų urėdija) Valstybinės miškotvarkos tarnybos (ministerijos) užsakymu 2003-2004 m. vykdė Palangos miesto miškų sklypinę inventorizaciją, kurią reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-02-12 įsakymu Nr.7603 patvirtintos Lietuvos miškotvarkos taisyklės. Inventorizacijos metu nebuvo atsižvelgiama į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, nebuvo derinama su už teritorijų planavimą atsakinga Palangos miesto savivaldybės administracija ir taryba. 1994 metais Palangos miesto savivaldybės tarnybos sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) detaliojo išplanavimo patvirtinta schema, kurioje numatytas privačių gyvenamųjų namų kvartalas, visa teritorija suplanuota urbanizuoti. Taisyklės įpareigojo spręsti ar savaiminiai medžiai atitinka tam tikrus keliamus biologinius reikalavimus, tada priimamas sprendimas ar taksuoti tam tikrus plotus ar to nedaryti. Miškų įstatymas ir Taisyklės griežtai nurodė, kad tankis turi būti ne mažiau 4000 minkštųjų lapuočių arba spygliuočių. Šiandien dienai tankis yra 8 kartus mažesnis negu minimali riba leidžiantis pradėti vykdyti taksacijos darbus. Miškotvarkos dokumentai laikomi specialiais teritorijų planavimo dokumentais, kurių sprendiniai negali prieštarauti patvirtintiems bendriesiems planams, šiuo atveju Palangos bendrajam planui, taip pat (duomenys neskelbtini) teritorijos detaliajam planui, kuriame numatyta teritorija namų valdoms, urbanizacijai.

Po inventorizacijos buvo parengtas specialus teritorijų planavimo dokumentas - valstybinių miškų žemėlapis. Šie duomenys yra perduodami Valstybiniam miškų kadastrui, kurio tvarkytoju yra Valstybinės miškotvarkos tarnyba. Kadastro tvarkytojas turi patikrinti žemėlapio teisėtumą, procedūras, ar nėra padaryta klaidos, ar žemėlapis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, tačiau kadastro tvarkytojas to neatliko, priėmė duomenis, žemėlapius ir juos įregistravo valstybinių miškų kadastre.

Valstybinė miškotvarkos tarnyba teigia, jog siekiant ar buvo padaryta inventorizacijos klaida 2007 metais buvo atliktas Valstybės miškų kadastro duomenų patikrinimas, kurio metu buvo nustatinėjama ar aktuali teritorija atitinka iš konteksto paimtą miško sąvoką. Kadangi nebuvo atliktas pačios inventorizacijos procedūros vertinimas klaida nebuvo nustatyta. 2015 m. ginčo sklypas dar kartą buvo inventorizuotas miško žeme, nors pareiškėjas kėlė inventorizacinės klaidos klausimą. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą turėjo būti sudaroma komisija, jos sudėtyje kviečiami dalyvauti Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus bei vietos savivaldybės administracijos atstovai. 2018 m. buvo pateiktas motyvuotas prašymas Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriui dėl galimos inventorizacijos klaidos. Nepriklausomoje išvadoje yra nustatyta, kad šioje teritorijoje medžiai yra savaiminės kilmės, tankis tris kartus mažesnis, negu minimali norma leidžianti taksuoti medžius. Remiantis išvada Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Valstybinę miškotvarkos tarnybą su prašymu patikrinti ar buvo padaryta inventorizacijos klaida 2003-2004 metų ir 2015 metų inventorizacijos metu, o radus klaidas prašė jas ištaisyti. Valstybinė miškotvarkos tarnyba užduotį perdavė Valstybinei miškų urėdijai, kuri atlikusi patikrinimą nustatė, jog dalis taksacinio miško sklypo apie 10 arų neatitinka miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, siūlė minėtą dalį miško išbraukti iš kadastro, tikslinti taksacinio sklypo ribas. Tačiau dėl likusio ploto 0,2 ha rašte teigiama, jog klaidos nėra. Įstatymų leidėjas 2003 m. galiojusiose taisyklėse savaiminukų amžiaus nenustatė, visi savaime užaugę medžiai yra laikomi savaiminukais. 2015 m. ginčo sklypas dar kartą buvo inventorizuotas miško žeme, klaida neištaisyta, tai pareiškėjas vertina kaip neteisėtus institucijos veiksmus (neveikimą), kurių pasėkoje pareiškėjui nėra atkurta nuosavybės teisė į suformuotą natūra grąžinti sklypą senelio turėtos žemės vietoje. Po 2015 m. inventorizacijos klaida neištaisyta, ginčo sklypas liko miško žeme.

2018 m. balandį Aplinkos ministro įsakymu buvo pradėtos Valstybinės reikšmės miško plotų Palangos miesto savivaldybės teritorijoje schemos tikslinimo procedūros. Pareiškėjas teikė prašymus dėl schemos rengimo ir tikslinimo, tačiau gavus 2018-09-06 atsakymą Nr.R2-1534 vėl paaiškėjo, jog Valstybinė miškotvarkos tarnyba netyrė inventorizavimo procedūros.

Skunde pažymima, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas mažareikšmiškumo principas, miško sklypas yra mieste, urbanizuotoje teritorijoje, miško taksacinio sklypo dydis yra tik 0,3 ha. Sklypas yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos, kuri neturi resursų miškų ūkiui vykdyti sklype. Šiuo metu visame taksaciniame sklype Nr.(duomenys neskelbtini), kuris užima 0,2 ha ploto, yra ne daugiau kaip 150 medžių, kas akivaizdžiai rodo, jog sklypas buvo apskaitytas kaip miško žemė ir įtrauktas į Miškų kadastrą per klaidą, netinkamai taikant tuo metu galiojusias miškotvarkos taisykles. Valstybinė miškų tarnyba ir VĮ Valstybinė miškų urėdija atsisakė spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus, t.y. būdami atsakingi už miškų inventorizacijos procedūrų laikymąsi ir klaidų taisymą, esant nustatytiems pažeidimams, neatliko jų kompetencijai pavestų funkcijų, kas sąlygojo tai, jog pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

Skunde pažymima, jog Nacionalinė žemės tarnyba savo neveikimu 2004 m. sukūrė tokią teisinę situaciją, kad pareiškėjui vieninteliam iš penkių nebuvo priimtas sprendimas dėl sklypo grąžinimo ir iki šių dienų nesiėmė veiksmų, kad ištaisyti susidariusią situaciją. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba nesiėmė veiksmų, kad neteisėtai išnuomoti valstybiniai žemės sklypai (duomenys neskelbtini), Palangoje), patenkantys į pareiškėjo senelio posesiją, būtų grąžinti pareiškėjui. 2003-06-13 sprendimu Nr.75 suderintoje laisvos (neužstatytos) žemės kartografinėje medžiagoje dalis senelio turėtos žemės pažymėta kaip laisva, o Palangos miesto administracijos direktorius 2004-06-16 įsakymu Nr.A1-4.1.-359 patvirtino grąžintino natūra žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius savalaikiai neparengė dokumentų ir neatkūrė nuosavybės teisių į žemės sklypą. NŽT neveikimas pripažintinas tęstiniu iki pat šiandien dienos. Pareiškėjas kreipėsi dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo ir galimos klaidos į NŽT Palangos skyrių. Valstybinei miškų tarnybai 2018-08-22 raštu Nr.R6-4765 nurodžius, kad tik dalis sklypo neatitinka miško žemės, todėl duomenys tikslinami nebus, NŽT pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018-09-27 sprendimu atsisakė skundą priimti kaip nepriskirtiną jo kompetencijai. Gavus komisijos sprendimą NŽT galėjo teikti skundą teismui dėl atsisakymo tikslinti kadastro duomenis.

Taip pat pažymi, kad NŽT neveikimas sietinas su žemės nuoma pastatų eksloatacijai, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, kadangi šio nuomojamo sklypo dalis yra visiškai laisva ir patenka į grąžintiną pareiškėjui žemę. Atsakovas neatlieka kontrolės funkcijų ar išnuomotas „(duomenys neskelbtini)“ baseino žemės nuomos sutarties 4,0273 ha plotas reikalingas jame esančių pastatų eksploatacijai. Visiems yra žinoma, kad statiniai ten neeksploatuojami jau seniai. NŽT, turėdama jai pavestas funkcijas, kurias įgyvendinant pareiškėjui būtų grąžinta visa negrąžintina žemė, neatlieka jokių veiksmų.

Palangos savivaldybės administracija suprasdama, kad (duomenys neskelbtini) Palangoje yra visos galimybės formuoti laisvą grąžintiną žemę, nevykdo jai pavestų funkcijų ir daro žalą pareiškėjui.

Pasisakydamas dėl grąžintinos žemės įtraukimo į miškų registrą pareiškėjas nurodo, jog savivaldybė nuo 2003-2004 m. atliktos inventorizacijos, neatliko jokių veiksmų, kad įgyvendintų Vietos savivaldos įstatyme numatytas pareigas. Palangos miesto savivaldybė nebuvo ir nėra numačiusi teritorijoje, kurioje yra sklypas, vystyti mišką. Gretimuose sklypuose, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems savininkams, yra pastatyti gyvenamieji namai ir jokie miškai nevystomi. Palangos mieto savivaldybės administracija neatlieka jokių veiksmų, kad per klaidą į miškų kadastrą įtrauktas sklypas būtų iš ten išbrauktas, nustatant jam pagal teritorijų planavimo dokumentus numatytą paskirtį.

Skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos, yra atsakinga dėl žalos pareiškėjui atsiradimo, kadangi neužtikrino tinkamos įstatymų leidybos, ko pasėkoje, šiandien dienai Valstybinė miškotvarkos tarnyba yra realiai neapskundžiama institucija, kurios priimami poįstatyminiai aktai, nėra derinami su jokia institucija. Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija turėjo užtikrinti tinkamą reglamentavimą, kuriuo vadovaujantis žemės plotas, kuriame yra keli savaiminiai medžiai, netaptų miško teritorija dėl ko yra pažeista asmens teisė į nuosavybę bei užkirstas kelias grąžinti žemę natūra.

Skunde pažymima, kad tokių pačių biologinių savybių medžiais apaugusi teritorija šalia ginčo sklypo turi visai kitą statusą, tai yra gyvenamosios statybos sklypas, ir remiantis www.regia.lt duomenimis yra atliekami detaliojo plano rengimo darbai. Ginčo sklypas blogina estetinį vaizdą, jo neįmanoma naudoti rekreaciniams tikslams, sklypas pilnas krūmų, jo plotas per mažas bet kokiai veiklai (0,3 ha).

Turtinės žalos atlyginimą pareiškėjas apskaičiuoja vertindamas žemės rinkos kainą pagal VĮ Registrų centro pateiktą vidutinės rinkos vertę, taikomą nuo 2020-01-01 (preliminari vieno aro kaina 11800 Eur). Pareiškėjui dėl atsakovų neteisėtų veiksmų/neveikimo negrąžinta 0,40 ha, todėl bendra žalos suma 472000 Eur. Iš Lietuvos valstybės ir Palangos miesto savivaldybės solidariai priteistina 236000 Eur už sklypo netekimą, t.y. už neteisėtus veiksmus įtraukiant sklypą į valstybinės reikšmės miškų sklypus, netaisant klaidos, nepatikslinant kadastro duomenų bei miškų schemos, neatliekant inicijavimo klaidų taisymui, kad būtų įgyvendinta pareiškėjo nuosavybės teisė. Iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Palangos miesto savivaldybės tai pat solidariai priteistina 236000 Eur negrąžinamą natūra likusią žemę, kuri galėtų būti grąžinta atsakovams tinkamai įgyvendinant pavestas funkcijas (identifikuojant tikslinį esamų pastatų eksploatacijai reikalingą plotą ir suformuojant iš perteklinio ploto grąžintiną žemę).

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr.1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ 2010-03-09 yra priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (byla Nr.25/2007) nutarimas, kuriuo nutarta: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) (Žin., 2004, Nr. 162-5910) ta apimtimi, kuria Palangos miestui patvirtinti (pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą schemą) 3,33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai apima ir Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai (2001-08-03 redakcija), 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui (2004-03-23 redakcija). Taip pat nutarta pripažinti, kad minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ta apimtimi, kuria Palangos miestui patvirtinti (pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą schemą) 3,33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai apima ir Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Valstybinė miškų tarnyba nėra atlikusi jokios neteisėtos veikos ir nėra priėmusi neteisėtų aktų pareiškėjo atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

Paaiškina, kad pagal pateiktus nuosavybės teises įrodančius dokumentus, buvęs savininkas A. M. nuosavybės teise valdė 3,25 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir 1,56 ha žemės dalį bendrose Palangos miesto ganyklose. Pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6012 ha buvusio savininko valdytos žemės dalį. Palangos miesto valdybos 1995-02-17 potvarkiu Nr.28 V. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn naują 0,1981 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Palanga.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-16 įsakymu Nr.A1-4.1-359 patvirtino A. M. turėjo žemėje suprojektuotus žemės sklypus Nr.31, Nr.32 ir Nr.33. Sprendimas dėl sklypo Nr.31, kuris pagal susitarimą atiteko pareiškėjui, nebuvo priimtas, kadangi pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, suderintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr.1370, šis sklypas patenka į valstybinė reikšmės miškų plotus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros iki Kuršių marių, neatkuriamos. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010-05-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nuosavybėn natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, atmetė.

Pažymi, kad ministerija savo veikloje vadovaujasi Žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-15 nutarimu Nr.1120 ir kitais teisės aktais, taip pat atkreipia dėmesį, kad ministerijos priimti teisės aktai, reglamentuojantys santykius, susijusius su pareiškėjo skundu, nėra ir nebuvo pripažinti neteisėtais ar prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams.

Ministerijos nuomone pareiškėjas neįrodo būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų ministerijos veiksmų, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teise aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius ar buvo žalos priežastis.

Atsiliepime pažymima, kad institucija, atsakinga už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimą yra NŽT. Ministerija nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir Konstitucinio Teismo 2010-03-09 nutarimą, 2010-05-28 sprendimu administracinėje byloje Nr.I-6-243/2010 konstatavo, kad Kretingos miško urėdijos Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinis žemės sklypas yra miesto miškas, kuris išimtine nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei. Klausimas dėl ginčo teritorijos atitikimo miškui keliamus reikalavimus išnagrinėtas teisme ir įsiteisėjusius teismo sprendimu konstatuota, kad ginčo teritorija yra miesto miškas – valstybinės reikšmės miškas, į kurį nuosavybė teisės negali būti atkurtos.

Atkreipiamas dėmesys, kad Miškų įstatyme niekada nebuvo nustatyta būtinas savaiminukų medžių skaičius, kad teritoriją būtų galima inventorizuoti mišku. Miškų įstatymo redakcijoje, galiojusioje ginčo teritoriją, miško sąvoka buvo įtvirtinta 2 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos miškotvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-02-12 įsakymu Nr.76, 22.8 papunktyje nustatyti rodikliai taikomi žėliniams apskaityti miško žeme, tačiau žėliniams pasiekus medyno rodiklius, teritorijos miško žeme apskaitomos vadovaujantis medynų išskyrimo normatyvais. Taigi, vyresnio nei 10 metų amžiaus medžiais apaugęs plotas medynu inventorizuojamas ne pagal tame plote augančių medžių skaičių, o pagal tų medžių santykinį tūrį.

Valstybinė miškų tarnyba, kuri kompetentinga spręsti dėl valstybinė sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidų, 2018-09-06 raštu ir 2018-09-27 raštu nurodė, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs minimus sprendimus.

Pažymima, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas reglamentuoja teisės aktų rengimo procedūrą, o įstatymu įtvirtintas teisės aktų projektų skelbimas Teisės aktų informacinėje sistemoje, kuri yra vieša. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr.1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“, kuriuo Palangos mieto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinis sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, nagrinėtas ir Konstituciniame Teisme.

Į Aplinkos ministeriją pareiškėjas kreipėsi 2018-03-19 tik prašydamas nurodyti, kada planuojamas valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimas ir kas šį tikslinimą kuruoja. Prašomą informaciją ministerija pateikė 2018-04-23 raštu Nr.(12-1)-D8-2271. Aplinkos ministerija nėra atlikusi jokios neteisėtos veikos ir nėra priėmusi jokių neteisėtų aktų pareiškėjo atžvilgiu.

Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, nuosavybės teise būtų priklausęs pareiškėjui, kaip nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų praradęs nuosavybės teises į šį sklypą dėl VĮ Valstybinės miškų urėdijos, Lietuvos Respublikos ar Palangos miesto savivaldybės veiksmų, todėl reikalavimas dėl priteisti žalos atlyginimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą netekimo, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Reikalavimas solidariai atlyginti žalą už negrąžinamą natūra 0,20 ha žemės, kuri galėtų būti grąžinta atsakovams tinkamai įgyvendinant pavestas funkcijas, taip pat nepagrįstas. Byloje nėra duomenų, kad NŽT, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Priešingai, byloje pateiktas NŽT 2020-04-28 sprendimas, kuriuo įgyvendinta pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija, pareiškėjo skundą prašo atmesti.

Atsiliepime pažymima, kad Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksaciniame sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 2003-2004 m. valstybinė miškų inventorizacijos metu, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos miškotvarkos taisyklių 22 punktu. Taksaciniame sklype esantis miškas inventorizacijos metu atitiko miško žemei keliamus reikalavimus, todėl jis pagrįstai buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr.1370 priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.

Miškų valstybės kadastro duomenų 2007-03-08 patikrinimo vietoje duomenys patvirtino, jog yra įvykę miško pokyčiai, tačiau ginčo teritorija atitinka miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, kad dalis 105 kvartalo 32 taksacinio sklypo miško sunaikinta pakeičiant žemės naudmenas, tačiau likusioje ginčo žemės vietoje teritorija atitinka miškui keliamus reikalavimus, kadangi sklype auga 55 metų amžiaus, 0,6 skalsumo juodalksnių medynas. Pakartotinė inventorizacija buvo atlikta, vadovaujantis 2015-04-24 Sklypinės miškų inventorizacijos lauko ir kameralinių darbų VĮ Kretingos miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje paslaugų atlikimo sutarties Nr.11 nuostatomis. Ginčo sklypo plotas miškui keliamus reikalavimus atitiko ir 2015 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu, todėl buvo pakartotinai inventorizuotas ir paliktas registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Gavę Valstybinės miškų tarnybos raštą dėl galimų klaidų, VMU darbuotojai atliko sklypo patikrinimą vietoje ir 2018-07-19 raštu Nr.S-955 pasiūlė Valstybinei miškų tarnybai patikslinti Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinio sklypo ribas, tačiau kaip matyti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo plano, pagrindinė ginčo sklypo dalis atitinka miško žemei keliamus reikalavimus. Taigi MVU siūlymas patikslinti ginčo sklypo ribas, išbraukiant iš Miškų valstybės kadastro medžiais neapaugusią natūralią pievą (kodas Nr.59), negali būti laikomas kaip tariamas inventorizacijos klaidų pripažinimas.

Pareiškėjas visus esamus ir galimus miškotvarkos dokumentus tapatina su miškų tvarkymo schema, tačiau jokie kiti miškotvarkos dokumentai nėra teritorijų planavimo dokumentai.

Atkreipia dėmesį, kad 2010-03-09 Konstitucinis Teismas (byla Nr.25/2007) pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimas Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) (Žin., 2004, Nr. 162-5910) ta apimtimi, kuria Palangos miestui patvirtinti (pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtą schemą) 3,33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai apima ir Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2010-05-28 Klaipėdos apygardos teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog Vyriausybės nutarimu priskyrus Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą prie valstybinės reikšmės miškų nepriėmus sprendimo dėl pretendento pateikto prašymo atkurti natūra nuosavybės teises į šią žemę, iš pretendento atimta teisė įgyvendinti šią teisę kitu nuosavybės teisių atkūrimo būdu.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog sklypas apskaitytas kaip miško žemė per klaidą. Tokius teiginius paneigia 1995-1998 m., 2006 m. bei 2014 m. ištraukos iš orto foto žemėlapio, kur aiškiai matyti žemės sklype augantys medžiai.

Dėl pareiškėjo pateiktos Lietuvos nepriklausomų medianos matuotojų asociacijos pirmininko pateiktos išvados pažymi, kad nepriklausomo medianos matuotojo kvalifikacijos atestatas nėra sukeikiamas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimui vietoje ar išvadų teikimui. Be to, išvados teiginiai nėra paremti teisės aktų nuostatomis, nesivadovauta tuo metu galiojusio Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje apibrėžiama miško sąvoka, neįvertinta aplinkybė, kad miškas įveistas jau prieš 55 metus. Remiamasi jaunam miškui (žėliniams) taikomais kriterijais, todėl jie atmestini.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje nurodyti subjektai, kurie turi teisę valdyti valstybinę miško žemę patikėjimo teise. MVU kompleksinę miškų ūkio veiklą vykdo būtent jai perduotuose patikėjimo teise valdyti valstybinė miškų ūkio paskirtie žemės sklypuose. Ginčo žemės sklypas nebuvo perduotas VMU valdyti patikėjimo teise. VMU nevaldant ginčo sklypo, ji neturi teisės įgyvendinti šio sklypo patikėtinio teisių ir pareigų.

Pareiškėjas teismui nurodė tik tariamos žalos dydį, bet nepateikė jokių aplinkybių ar rašytinių įrodymų, kad atsakovo veikai apskritai sukėlė neigiamą poveikį. Pareiškėjo prašomi priteisti nuostoliai nėra realūs, menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami.

Pažymima, kad ginčai dėl VMU Kretingos regioninio padalinio Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksaciniame sklype neva netinkamai inventorizuoto miško buvo nagrinėjami 2010-05-28 Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jau tuomet reiškė pretenzijas dėl neva netinkamų atsakovo veiksmų. Kadangi CK 1.127 str. 1 d. nurodoma, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, šiuo atveju jau 2010 m. teisme vyko teisminiai procesai tarp tų pačių šalių dėl to paties ginčo sklypo, todėl vadovaujantis CK 1.125 str. 8 d. nuostatomis pareiškėjas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą.

Atsiliepime pažymima, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje nustatytais prejudiciniais faktais turi būti vadovaujamasi ir šioje byloje.

Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra išvardinti visi specialieji teritorijų planavimo dokumentai, tačiau valstybinių miškų žemėlapis prie šių dokumentų nėra priskiriamas.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinė reikšmės miškai. To paties straipsnio dalies 5 punkte nurodoma, jog valstybinės reikšmės miškams priskiriami valstybiniai miškai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros iki Kuršių marių. Dėl šios priežasties Palangos miesto savivaldybės administracija negali imtis aktyvių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu atkuriant nuosavybės teises į prašomą žemės sklypą, nes dėl jo paskirties sklypas negali būti sugrąžintas natūra.

Pažymima, kad minimas žemės sklypas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr.1370. Palangos miesto savivaldybės 2003-06-16 įsakymas buvo priimtas vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais.

Pareiškėjas siekia prisiteisti žalos atlyginimą dėl viešųjų subjektų veiksmų, kuriuos kildina iš 2003-2004 m. priimtų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi tik 2020-05-11 senaties terminas yra aiškiai praleistas.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinių miškų urėdijos, atstovė pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

Atsakovės Palangos miesto savivaldybė savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Byloje ginčas kyla dėl 472 000 Eur turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš valdžios pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, jog 236 000 Eur žalos patyrė dėl nuosavybės teisių netekimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. Taip pat 236 000 Eur žalos patyrė dėl negrąžinamos natūra 0,20 ha žemės, kuri galėtų būti grąžinama, jei atsakovai tinkamai įgyvendintų pavestas funkcijas. Pareiškėjas turtinę žalą prašo priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija, Valstybinės miškų tarnybos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir Palangos miesto savivaldybės.

Byloje nustatyta, kad buvęs savininkas A. M. nuosavybės teise valdė 3,25 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir 1,56 ha žemės dalį bendrose Palangos miesto ganyklose (iš viso 4,81 ha žemės). Pareiškėjas V. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6012 ha buvusio savininko A. M. valdytos žemės dalį. Palangos miesto valdybos 1995-02-17 potvarkiu Nr. 28 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn naują 0,1981 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-06-16 įsakymu Nr. Al-4.1.- 359 patvirtino A. M. turėtoje žemėje suprojektuotus žemės sklypus Nr. 31, Nr. 32 ir Nr. 33. Pagal pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. žemę, susitarimą dėl šių sklypų pasidalinimo, sklypas Nr. 31 teko pareiškėjui. Sprendimas dėl 0,20 ha žemės sklypo Nr. 31, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, grąžinimo nuosavybėn natūra pareiškėjui nebuvo priimtas, kadangi pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, suderintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimu Nr. 1370, šis sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

Pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2010-05-28 sprendimu administracinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nuosavybėn natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga, atmetė.

Nustatyta, jog ginčo sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, patenka į Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinį sklypą. Sklype esantis miškas buvo inventorizuotas 2003-2004 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu (sklypui suteiktas 28 numeris, po 2015 metų inventorizacijos 32 numeris). Sklypas pakartotinai inventorizuotas 2015 m., nustatyta, kad jis atitiko miškui keliamus reikalavimus ir paliktas registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

Pareiškėjo įgalioto asmens prašymu NŽT Palangos skyrius 2018-04-20 raštu Nr.16SD-722-(14.16.7) kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą dėl Palangos miesto savivaldybės 105 kvartale esančio taksacinio miško sklypo Nr.32 kadastro duomenų patikros vietoje, siekiant nustatyti ar 2003-2004 m. nebuvo padaryta valstybinė sklypinės inventorizacijos klaida.

Valstybinė miškų tarnyba 2018-08-22 raštu Nr.R6-4765 informavo, kad iš VĮ Valstybinių miškų urėdija gavo atsakymą dėl miškų, esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, inventorizacijos pagrįstumo. Įvertinus pateiktus dokumentus bei Valstybinės miškų kontrolės skyriaus specialistams atlikus patikrinimą vietoje, nustatyta, kad tik dalį siūlomo išjungti miško žemės ploto neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, todėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys pagal VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateiktu duomenis ir dokumentus tikslinami nebus. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija nėra registruota kaip vidinės miškotvarkos projektų rengėja, todėl pagal jų pateiktus duomenis ir dokumentus Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenys nėra tikslinami.

Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus ištaisyti inventorizacijos klaidas ir išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinį sklypą, Valstybinė miškų tarnyba 2018-09-06 raštu Nr.R2-1534 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir tikslinti Lietuvos Respublikos valstybės kadastro duomenis išbraukiant iš miškų žemės ploto Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinį sklypą bei siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinė reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant mieste esantį miško plotą iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Rašte pažymima, kad vadovaujantis Aprašo 15 punktu atlikti kadastro duomenų patikrinimą vietoje išimtinai turi teisę tik Valstybinė miškų tarnyba. Pareiškėjo pateiktos Išvados teiginiai nėra paremti teisės aktų nuostatomis, nesivadovauta tuo metu galiojusia Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje apibrėžta miško sąvoka, neįvertinto aplinkybės, kad miškas įveistas jau prie 55 metus, remiamasi jaunam miškui (žėliniams) taikomais vertinimo kriterijais. Taip pat nurodoma, kad Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinio sklypo 0,2076 ha ploto dalis patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), likusi 0,1 ha dalis kaip miško naudmena yra registruota kitos paskirties žemės sklype kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini).

Atsakydama į 2018-08-10 pareiškėjo prašymą Valstybinė miškų tarnyba 2018-09-27 raštu Nr.R2-1664 taip pat nurodė, jog neturi teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos valstybės kadastro duomenis išbraukiant iš miškų žemės ploto Palangos girininkijos 105 kvartalo 32 taksacinį sklypą bei siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinė reikšmės miškų plotų schemą išbraukiant mieste esantį miško plotą, kuris atitinka Miškų įstatyme nustatytus, miškui keliamus reikalavimus, iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Nacionalinės žemės tarnybos 2017-11-15 sprendimu Nr. 16S-201-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ pareiškėjui grąžinta nuosavybėn natūra 0,0230 ha žemės dalis (32-iuose sklypuose), o 2018-11-16 sprendimu Nr. 16S-323-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ grąžinta 0,0158 ha žemės dalis (4-iuose sklypuose). Nacionalinė žemės tarnyba 2020-04-28 sprendimu Nr. 16S-209-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“, pareiškėjui nuosavybės teises į likusią 0,3643 ha valstybės išperkamos žemės dalį atkūrė atlyginant pinigais. Nesutikdamas su minėtais sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjas kreipėsi į teismą ir šis ginčas nagrinėtas Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmų administracinėje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje 2020-11-25 priimtas teismo sprendimas atmesti pareiškėjo patikslintą skundą (spendimas nėra įsiteisėjęs).

Pareiškėjas prašo priteisti 236 000 Eur turtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė dėl nuosavybės teisių netekimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palanga. Pareiškėjo teigimu, Valstybinė miškotvarkos tarnyba ir Valstybinė miškų urėdija yra atsakingi už veiksmus, kurie buvo atlikti dar 2003-2004 m., šiuos neteisėtus veiksmus jos tęsia ir klaidos netaiso net ir po daugkartinių pareiškėjo kreipimųsi. Sklypas buvo apskaitytas kaip miško žemė ir įtrauktas į Miškų kadastrą per klaidą. Valstybinė miškų tarnyba ir VĮ Valstybinė miškų urėdija, būdamos atsakingos už miškų inventorizacijos procedūrų laikymąsi ir klaidų taisymą, esant nustatytiems pažeidimams, neatliko jų kompetencijai pavestų funkcijų ir dėl to jis patyrė turtinę žalą. Taip pat žalą pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybę ir Savivaldybę atstovaujančių institucijų, atitinkamai NŽT ir Palangos miesto savivaldybės veiksmų, kuriais buvo sukurta situacija, kad pareiškėjui vieninteliam nebuvo priimtas sprendimas dėl sklypo grąžinimo, o Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, neužtikrino tinkamos įstatymų leidybos, kad žemės plotas, kuriame yra keli savaiminiai medžiai, netaptų miško teritorija dėl ko buvo pažeista asmens teisė į nuosavybę. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog 236 000 Eur žalos patyrė dėl negrąžinamos natūra 0,20 ha žemės, kuri galėtų būti grąžinama atsakovams tinkamai įgyvendinus pavestas funkcijas.