Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2.2. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 75 suderintoje laisvos (neužstatytos) žemės kartografinėje medžiagoje dalis senelio turėtos žemės pažymėta kaip laisva (neužstatyta), o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-359 patvirtino grąžintino natūra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje ribas bei apribojimus. Sprendimas dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą iki šiol nėra priimtas. Nėra duomenų, jog nurodyti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra panaikinti ar pakeisti, todėl jie iki šiol yra galiojantys bei taikytini.

2.3. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-359 laisvoje neužstatytoje žemėje suformuoti penki gyvenamajai statybai skirti žemės sklypai V. S. ir kitiems pretendentams (šeimos nariai) atkurti nuosavybės teises į faktinėje vietoje senelio turėtą žemę. Sklypai pagal paskirtį buvo individualiai statybai (namų valdos). Pretendentai pateikė susitarimą dėl sklypų pasidalinimo, pagal kurį pareiškėjui atiteko sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Palangoje. Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) savo 2018 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. R2-1664 teigė, jog būtent dėl to, kad suformuoti sklypai buvo priskirti namų valdoms po 2003–2004 metų, miškų inventorizacijos metu miškų inventorizuoti kiti keturi gretimi sklypai, vėliau buvo išbraukti iš valstybinių miškų kadastro ir pašalinti iš Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų schemos. Taip buvo iš valstybės miškų kadastro išbraukti visi namų valdos sklypai, išskyrus skirtą pareiškėjui.

2.4. 2003–2004 metais buvo atlikta Palangos miesto miškų inventorizacija, kurios duomenys buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre po 2005 m. vasario 2 d. Vadovaujantis 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytais duomenimis, buvo parengtos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, pagal kurias Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 32 (tuo metu 28) taksacinis sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

2.5. NŽT nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui vieninteliam iš penkių pretendentų, kuriems buvo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-359 laisvoje neužstatytoje žemėje suformuoti penki gyvenamajai statybai skirti sklypai. NŽT 2006 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. GS-442-(3.3-3.2) pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje pareiškėjui suprojektuotas grąžinamas natūra žemės sklypas, pažymėtas kaip valstybinės reikšmės miškas.

2.6. NŽT 2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. 16SD-779-(16.16104) informavo pareiškėjo atstovą K. S., kad 2020 m. balandžio 28 d. bus priimtas sprendimas dėl atlyginimo pinigais už grąžintiną žemę ir norint sprendimą atidėti, iki minėtos datos reikia pateikti prašymą NŽT dėl sprendimo atidėjimo. Nepraleidęs nustatytų terminų, pareiškėjas pateikė motyvuotą prašymą, kad pareiškėjas yra pateikęs pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl neteisėtų atsakovo ir kitų nuosavybės atkūrimo procese funkcijas atliekančių institucijų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo. Tačiau NŽT 2020 m. balandžio 28 d. priėmė Sprendimą pareiškėjui už negrąžintą žemę atlyginti pinigais. Kartu su Sprendimu buvo gautas Raštas.

2.7. Priėmus Sprendimą ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme galimai priėmus sprendimą pareiškėjo naudai, būtų apsunkintas sprendimo įvykdymas, reikėtų papildomai formaliai naikinti Sprendimą. Rašte NŽT nenurodė ir tikslios apskundimo tvarkos.

2.8. NŽT Rašte teigė, kad buvo kreiptasi į Tarnybą dėl valstybinės miškų inventorizacijos proceso teisėtumo patikrinimo, tačiau, net ir gavusi atsakymą, kad dalis teritorijos net neatitinka miško žemei keliamų reikalavimų, Tarnyba neišbrauks teritorijos iš miškų kadastro. Matydama, kad inventorizacijos procedūros teisėtumas ir pagrįstumas nėra patikrintas, NŽT nesiėmė jokių tinkamų teisinių veiksmų klaidai ištaisyti. Rašte neminima, jog po šių atsakymų gavimo NŽT kreipėsi į Administracinių ginčų komisiją, prašydama patikrinti inventorizacijos teisėtumą ir išbraukti visą grąžintiną teritoriją iš valstybinių miškų kadastro. Administracinių ginčų komisija nurodė, kad ginčus tarp valstybinių institucijų sprendžia tik teismai ir nurodė kreiptis į administracinį teismą. NŽT kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakymą ir įpareigoti Administracinių ginčų komisiją nagrinėti skundą. Teismas priėmė sprendimą, kuriuo dar kartą išaiškino NŽT, kad apskundimo tvarka numato kreiptis į teismus, tačiau NŽT jokių veiksmų neatliko.

2.9. NŽT neturėjo teisinio pagrindo priimti Sprendimą kol nebuvo išnaudotos visos teisinės priemonės išsiaiškinti, ar procedūros, kuriomis Tarnyba žemę pavertė mišku, yra teisėtos ir pagrįstos. NŽT, būdama žemės sklypo valdytoja, yra subjektas, galintis išsiaiškinti, ar nebuvo neteisėtų veiksmų paverčiant žemę mišku, priešingai nei pareiškėjas.

2.10. Grąžintina žemė yra prestižinėje Palangos vietoje, (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau kompensacija pinigais yra tik 585,76 Eur. Pareiškėjui nėra paaiškinama, kaip tokia suma buvo apskaičiuota, prie Sprendimo jokie skaičiavimai nėra pridėti. NŽT yra šališka, nevykdo jai priskirtų funkcijų ir nesiekia atkurti nuosavybės teisių pareiškėjui. Pareiškėjas prašė atkurti nuosavybės teises buvusioje vietoje natūra. NŽT kompensaciją pinigais skaičiuoja už 0,36 ha, nors pareiškėjui grąžintinas plotas yra 0,4031 ha.

2.11. Kadangi apie 2017 m. lapkričio 15 d. Sprendimą ir 2018 m. lapkričio 16 d. Sprendimą pareiškėjas informuotas Raštu, šie sprendimai turėtų būti panaikinti neteisėti ir priimti neinformavus pareiškėjo.

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų pažymėta kaip laisva (neužstatyta), t. y., galima grąžinti natūra, žemė. Atsižvelgiant į tai, buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose sklypuose skundžiamu 2017 m. lapkričio 15 d. Sprendimu pareiškėjui V. S. grąžinta nuosavybėn natūra 0,0230 ha žemės dalis (32-iuose sklypuose). Taip pat, skundžiamu 2018 m. lapkričio 16 d. Sprendimu grąžinta 0,0158 ha žemės dalis (4-iuose sklypuose).

4.10. NŽT Palangos skyrius 2017 m. sausio 15 d. raštu Nr. 16SD-117-(14.16.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos miesto bendrosiose ganyklose“ kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas dar kartą išsamiai išnagrinėti buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų teritoriją ir, esant galimybei, suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.17.)-D3-457 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad daugiau buvusių bendrų ganyklų teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės, kurią būtų galima grąžinti natūra – nėra.

4.11. Nuosavybės teisės pareiškėjui liko neatkurtos į 0,3643 ha žemės dalį. Buvusio savininko A. M. žemėje laisvos (neužstatytos) žemės daugiau nėra, nuosavybės teisių atkūrimas natūra negalimas.

4.12. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Apie tai pareiškėjas V. S. buvo informuotas NŽT Palangos skyriaus 2017 m. kovo 4 d. raštu Nr. 16SD-379-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėjas nepasinaudojo galimybėmis pareikšti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę.

4.13. NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui nuosavybės teisės į likusią 0,3643 ha valstybės išperkamos žemės dalį atkurtos atlyginant pinigais.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

6. Teismas pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatė, jog buvęs savininkas A. M. nuosavybės teise valdė 3,25 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime ir 1,56 ha žemės dalį bendrose Palangos miesto ganyklose (iš viso 4,81 ha žemės). Pagal pateiktus giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus, pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6012 ha buvusio savininko A. M. valdytos žemės dalį. Palangos miesto valdybos 1995 m. vasario 17 d. potvarkiu Nr. 28 V. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn naują 0,1981 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga.

7. Teismas pažymėjo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. Al-4.1.-359 patvirtino A. M. turėtoje žemėje suprojektuotus žemės sklypus Nr. 31, Nr. 32 ir Nr. 33. Pretendentai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. M. žemę, pateikė susitarimą dėl šių sklypų pasidalinimo (susitarimas be datos), pagal kurį sklypas Nr. 31 atitenka V. S. Sprendimas dėl 0,20 ha žemės sklypo Nr. 31, kuriam suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Palanga, grąžinimo nuosavybėn natūra V. S. nebuvo priimtas, kadangi pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, suderintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370, šis sklypas patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus.

8. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Atkūrimo įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų”, patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

9. Teismas apžvelgė Tvarkos 3 punktą ir nurodė, kad iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais.

10. Teismas, įvertinęs Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijų, galiojusių nuo prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo iki Sprendimo priėmimo, turinį, konstatavo, kad yra numatyta, jog pilietis, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises ir teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jame turėjo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo, o nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo teisę pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti piliečio prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu piliečio nurodytu būdu, tačiau, atsižvelgiant į atskiras Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcijas, piliečiai atskirais laikotarpiais kaip atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą galėjo rinktis kompensaciją vertybiniais popieriais, pinigais arba lygiaverčiu miško plotu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog terminas pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra naikinamasis ir Atkūrimo įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos atnaujinti terminą jį praleidus dėl objektyvių, svarbių ar kitų priežasčių.

11. Teismas pabrėžė, kad tiek Atkūrimo įstatymas, tiek Tvarka reglamentuoja, jog nuosavybės teisės piliečiams į žemę atkuriamos pagal jų prašymuose išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, pagal kurią, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

12. Teismas akcentavo, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos.

13. Teismas, įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad:

13.1. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-6-243/2010 atmetė pareiškėjo V. S. skundą dėl įpareigojimo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, grąžinant jam nuosavybėn natūra žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga.

13.2. Nurodytoje byloje teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti byloje taikomo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

13.3. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 9 d. nutarimu konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ (2004 m. lapkričio 3 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kuria Palangos miestui patvirtinti 3,33 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų plotai apima ir Palangos miesto savivaldybės miškų 105 kvartalo 28 taksacinį sklypą, nukrypo nuo iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos imperatyvų ir neatitinka Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) ir 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2004 m. kovo 23 d. redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 9 d. nutarime pažymėjo, jog principinė nuostata, kad miestų miškai nėra grąžinami piliečiams natūra, o yra valstybės išperkami, buvo įtvirtinta jau nuo 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“.

13.4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-243/2010 taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog nėra panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 75, kuriuo suderintoje laisvos (neužstatytos) žemės kartografinėje medžiagoje dalis A. M. turėtos žemės pažymėta kaip laisva (neužstatyta), ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. A1-4.1.-359, kuriuo patvirtintas jam grąžintino natūra žemės sklypo dydis, ribos bei apribojimai, nėra teisiškai reikšmingi.

13.5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu minėtoje administracinėje byloje Nr. 1-6-243/2010 konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo V. S. skundą, nes žemė, į kurią jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai.

14. Teismas pažymėjo, kad po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-6-243/2010 priėmimo buvo sprendžiami klausimai, ar žemė, į kurią pareiškėjas V. S. pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai (miško žemė). Iš NŽT pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Tarnyba 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. R6-4765 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų“, atsakydama NŽT Palangos skyriaus prašymus, informavo, kad, įvertinus pateiktus VĮ Valstybinės miškų urėdijos dokumentus bei Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio specialistams atlikus patikrinimą vietoje, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys nebus tikslinami. Informaciją apie 2018 m. rugsėjo 6 d. priimtą sprendimą Nr. R-1534 „Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“, kuriuo Tarnyba nusprendė atsisakyti tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis išbraukiant iš miško žemės ploto Palangos girininkijos 105 kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą bei siūlyti Aplinkos ministerijai tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės miškų plotų schemą išbraukiant mieste esantį miško plotą iš valstybinės reikšmės miškų plotų, Tarnyba 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-1534 „Dėl Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“ pateikė pareiškėjui V. S. ir NŽT Palangos skyriui.

15. Atsižvelgęs į nustatytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad NŽT pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog negali būti jam atkurtos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palanga. Pareiškėjas nepasinaudojo nurodytomis galimybėmis pareikšti / pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą žemę.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu (bylos Nr. 6/2010) konstatavo, jog nuosavybės teisė, kaip žmogaus prigimtinė teisė, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį, ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, ir kad šią diskreciją objektyviai lemia tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau, įstatymais nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, taigi jis privalo atsižvelgti ir į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus, ir į konstitucinį atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekį, į kitas konstitucines vertybes. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina į tai, kad ne Lietuvos valstybė neteisėtai nacionalizavo ar kitais neteisėtais būdais nusavino savininkų turtą; Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas), bet ribotą restituciją; yra dvi teisingumo atkūrimo, kai savininkams yra kompensuojama už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, pusės: teisingumas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu. Okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžinišką žalą ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumą savininkų atžvilgiu, negali būti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir šie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų.

18. Teismas taip pat akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimu (bylos Nr. 6/2010), išnagrinėjęs prašymą ištirti, ar Metodikos 4.2 punktas dėl nustatyto žemės vertės dydžio atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Atkūrimo įstatymą, nustatė, kad Metodikos 4.2 punktas, kuriame nustatyta sklypo vertė kitai paskirčiai naudojamai žemei miestuose, yra teisėtas, kadangi atsižvelgiama į miesto dydį, jo priskyrimo miesto teritorijai datą bei kitus faktorius, lemiančius žemės vertę. Tokiu būdu žemės vertė didinama kelis ar keliolika kartų, priklausomai nuo koeficiento ar indekso dydžio. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė pati nusistato išperkamos žemės kainą dėl didelio nuosavybės teisių atkūrimo masto, nusistovėjusios žemės rinkos nebuvimo bei ribotų finansinių galimybių; nesant galimybės kiekvieną išperkamą žemės sklypą įvertinti individualiai, nustatyta vidutinė žemės kaina visai miesto teritorijai atsižvelgiant į jo dydį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad atkuriant nuosavybės teises privalo būti laikomasi teisingo atlyginimo už valstybės išperkamą turtą principo bei asmens ir visuomenės teisėtų interesų pusiausvyros. Sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą yra teisinga, reikėtų vertinti dabartinę bei nacionalizacijos metu buvusią turto vertę, kokybės pokyčius. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiame nutarime atkreipė dėmesį, kad nederėtų tapatinti nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teisių paėmimo visuomenės poreikiams institutų, kurių prigimtis ir paskirtis yra skirtinga. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Metodikos 4.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 daliai.

19. Teismas, įvertinęs nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad NŽT Sprendimu tinkamai apskaičiavo pareiškėjui kompensaciją už 0,3643 ha negrąžintos žemės.

20. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

21. Vertindamas pareiškėjo reikalavimą panaikinti 2017 m. lapkričio 15 d. Sprendimą ir 2018 m. lapkričio 16 d. Sprendimą, teismas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 176 suderintoje informacijoje apie laisvą (neužstatytą) žemę dalis buvusių Palangos miesto bendrųjų ganyklų pažymėta kaip laisva (neužstatyta), t. y., galima grąžinti natūra, žemė. Atsižvelgiant į tai, buvusių bendrųjų ganyklų teritorijoje suformuotuose sklypuose skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 16S-201-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ pareiškėjui grąžinta nuosavybėn natūra 0,0230 ha žemės dalis (32-iuose sklypuose) ir skundžiamu 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 16S-323-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui V. S.“ grąžinta 0,0158 ha žemės dalis (4-iuose sklypuose). Taigi, minėtais NŽT sprendimais pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės. NŽT pareiškėjui ir jo atstovui K. S. jų nurodytais adresais išsiuntė minėtus sprendimus, tačiau jie neįteikti (neatsiėmė pašte per saugomą laikotarpį), šie sprendimai įteikti pareiškėjo atstovui pakartotinai išsiuntus su 2020 m. birželio 12 d. raštu. NŽT iš anksto, t. y. iki minėtų sprendimų priėmimo, neprivalėjo informuoti pareiškėjo ar jo atstovo apie būsimų sprendimų priėmimą, nes to nenumato galiojantys įstatymai. NŽT minėtus sprendimus priėmė vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui ir pagal turimus duomenis. Nurodyti NŽT sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Raštą, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 15 d. nutartimi po skundo trūkumų šalinimo priėmė pareiškėjo V. S. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Tarnybos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, NŽT, ir atsakovui Palangos miesto savivaldybei, atstovaujamai Palangos miesto savivaldybės administracijos, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) priteisti pareiškėjui iš atsakovų Tarnybos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos, NŽT, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos solidariai 300 000 Eur dėl nuosavybės teisių netekimo į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, vertinama 2004 metų sandorinių aktualioje teritorijoje kainomis; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovų NŽT, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos solidariai 300 000 Eur už negrąžinamą natūrą likusios 0,20 ha žemę, kuri galėtų būti grąžinta atsakovams tinkamai įgyvendinant pavestas funkcijas (nuomojama laisva valstybinė žemė), vertinama 2004 metų sandorinių aktualioje teritorijoje kainomis; 3) priteisti negautas pajamas už žemės nuomą už 3 metus – 600000,00; arba: konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus ir tuo pagrindu žalos atlyginimą atlyginti neturinio pobūdžio sekančių reikalavimų tenkinimu: 1) įpareigoti Valstybinę miškotvarkos tarnybą ištaisyti inventorizacijos klaidą išbraukiant miško taksacinį 105 kv. (duomenys neskelbtini) sklypą, iš tarnybos valdomo Valstybinių miškų kadastro, patikslinti Palangos miesto valstybinės reikšmės plotų schemą išjungiant ginčo sklypą; 2) įpareigoti atsakovus užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinimo natūra procedūrą pareiškėjo atžvilgiu, priimant sprendimą grąžinti suformuotą žemės sklypą kadastrinis (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti NŽT pakeisti 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 16SK-244-(14.16.110) nustatytą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-359 patvirtino grąžintino natūra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje numatytus kadastro duomenis; 4) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos (duomenys neskelbtini) Palanga, žemės sklypą nuosavybės teisių į buvusio savininko valdytą žemę atkūrimu; 5) įpareigoti NŽT Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui pagal ginčo teritorijos schemą suformavus ir patvirtinus žemės sklypą, įstatymo nustatyta tvarka V. S. atkurti nuosavybės teises natūra į buvusio savininko A. M. valdytą žemę; 6) priteisti žalą, sklypų kainos nuvertėjimą – 40 arų po (nuvertėjo apie 4 000 Eur už arą) – 160 000 Eur; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtą bylą išnagrinėjo 2020 m. lapkričio 17 d. ir teismo procesinį sprendimą skelbs 2020 m. gruodžio 15 d. 15:00 val. (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-3599-821/2020).

23. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjo skundą reikalavimą panaikinti Sprendimą, atmetamas pareiškėjo išvestinis reikalavimas panaikinti Raštą.

Žemesnės instancijos teismas

25. Pareiškėjas akcentuoja, kad Raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas formaliai nurodė, kad reikalavimas panaikinti Raštą yra išvestinis reikalavimas, tačiau net nevertino Rašto atitikimo teisės aktams ir NŽT pareigų įgyvendinimo apimties. Pareiškėjas akcentuoja, kad Raštu atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2020 m. balandžio 27 d. prašymą atidėti sprendimo atlyginti pinigais priėmimą, tačiau Rašte nėra nurodyta kodėl šis prašymas nėra tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Raštas pareiškėjui sukūrė teisines pasekmes, pirmosios instancijos teismas išsamiai turėjo įvertinti Rašto motyvus ir pagrįstumą, tačiau to nepadarė.