Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-05 · Civilinė byla Nr. 2S-308-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-01-05Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-12Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-04Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
2S-308-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19117-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
Z. G.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apygardos prokuratūra
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-308-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19117-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 121.17; 121.18.; 121.21.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. G. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra, dėl Kauno apygardos prokuratūros priimtų nutarimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas Z. G., atstovaujamas įgalioto asmens J. G., kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2014-09-01, 2014-09-22 Kauno apylinkės teismo viešojo intereso gynimo nutartis bylose Nr. 3-AP-6348, Nr. 3-AP-7269 (b. l. 1-3).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo Z. G. skundą atsisakė priimti (b. l. 4)

Dėl nurodytos teismo nutarties pareiškėjas Z. G., atstovaujamas įgalioto asmens J. G., padavė atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti (b. l. 9-12).

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi Z. G. atskirąjį skundą atsisakė priimti (b. l. 24).

Teismas nurodė, kad CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą, kai skundą paduoda neturintis teisės paduoti asmuo. Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties Z. G. vardu pateikė ir jį pasirašė Z. G. įgaliotinė J. G., kuri neatitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Teismas laikė, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, kas yra pagrindas skundą atsisakyti priimti.

Atskirojo skundo argumentai:

Šalies argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) Z. G. atskiruoju skundu prašo priimti atskirąjį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-23563-584/2014 kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo Z. G. 2014-10-29 atskirąjį skundą priimti (b. l. 26-28).

Motyvuose nurodė:

teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai apribojo subjektų, turinčių teisę pagal įgaliojimą pateikti teismui procesinius dokumentus, ratą. Aukštasis teisinis išsilavinimas nėra vienintelis atvejis, kuomet asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu. Pagal notarine forma patvirtintą įgaliojimą J. G. gali pasirašyti ir paduoti <...> skundus ir atstovauti Z. G. interesams visose teismo įstaigose visose civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose <...> taip pat apskųsti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą apeliacine, taip pat ir kasacine tvarka. Pareiškėjo atstovei J. G. šioje byloje buvo suteiktos visos pareiškėjo procesinės teisės, net ir tos, kurios turi būti atskirai aptartos.teismas turėjo priimti nutartį trūkumams šalinti pagal CPK 316 straipsnį, kadangi teismas privalėjo pirmiausia įsitikinti, ar tikrai J. G. neturėjo įgaliojimų paduoti atskirąjį skundą. Teismas nepagrįstai nepasinaudojo trūkumų šalinimo institutu. Teismui, prieš priimant ginčijamą nutartį, objektyviai turėjo kilti poreikis pasidomėti J. G. įgalinimais, ir taikant CPK 115 straipsnio 2 dalyje ir 316 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinio dokumento – apeliacinio skundo – trūkumų šalinimo institutą, nustatyti terminą dokumentui, patvirtinančiam J. G. teises ir pareigas, pateikti, ir tik po to spręsti, ar apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, t. y. ar yra pagrindas nepriimti apeliacinio skundo ir jį grąžinti CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, pasirašytas Z. G. įgalioto asmens J. G. (b. l. 9-12). Byloje pateiktas 2012 m. sausio 23 d. notarine forma patvirtintas įgaliojimas, kuriuo Z. G. įgalioja J. G. atlikti tam tikrus veiksmus, tame tarpe numatyta įgaliotinio (J. G.) teisė pareikšti ieškinius bei priešieškinius, pasirašyti ir paduoti ieškininius pareiškimus (įskaitant ir duplikus bei triplikus), prašymus bei skundus ir atstovauti Z. G. interesams visose teismo įstaigose visose civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose, su visomis teisėmis, įstatymų suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui bei nukentėjusiajam, su teise pilnai ar dalinai atsisakyti ieškininių (skundo, prašymo) reikalavimų, pripažinti ieškininius (skundo, prašymo) reikalavimus, keisti ieškinio (skundo, prašymo) pagrindą ar dalyką, sudaryti taikos sutartį, perduoti bylą trečiųjų teismui (arbitražui), taip pat apskųsti teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą apeliacine, taip pat ir kasacine tvarka <...>, savo nuožiūra sudaryti sutartis su advokatais dėl atstovavimo visose teismo įstaigose bet kuriose aukščiau minėtose bylose ir kt. (b. l. 14-16).

CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Pagal CPK 316 straipsnio 1 dalį, jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą pašalinti trūkumams, o pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 306 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas, be kita ko, turi atitikti bendrus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, o pagal CPK 111 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesiniame dokumente turi būti jį paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, o CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose numatyta, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, t. y. advokatai; advokatų padėjėjai; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turinys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir t. t.

Iš atskirojo skundo matyti, kad Z. G. laiko, jog notarine forma patvirtintas 2012-01-23 įgaliojimas yra tinkamas įgaliojimas tam, kad J. G. galėtų atstovauti jo interesus teismuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytas atskirojo skundo argumentas nėra pagrįstas, kadangi tam, kad fizinį asmenį būtų galima laikyti tinkamu atstovu pagal pavedimą, jis turi atitikti CPK 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Notarine forma patvirtintas įgaliojimas pagal civilinį procesą reglamentuojančias teises normas nesuteikia įgaliotajam asmeniui, šiuo atveju J. G., jokių procesinių teisių atlikti tam tikrus veiksmus įgaliotinio vardu (šiuo atveju paduoti ir pasirašyti atskirąjį skundą už Z. G.).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, gavęs Z. G. atskirąjį skundą pasirašytą netinkamos atstovės J. G., turėjo taikyti trūkumų šalinimą institutą reglamentuojančias nuostatas, nes, priešingu atveju, atsisakius priimti atskirąjį skundą vien dėl netinkamo atstovo, būtų atimta galimybė apeliantui ginti, jo nuomone, galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad apeliacinį (šiuo atveju atskirąjį skundą) skundą gali būti atsisakoma priimti dėl to, kad jį padavė asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso ir šio apeliacinio skundo trūkumo nėra įmanoma pašalinti; tais atvejais, kai apeliacinį skundą paduoda asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą, tačiau jį pasirašo netinkamas atstovas, kuris pagal įstatymą neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, laikoma, kad apeliacinis skundas turi formos trūkumą, kuris pasireiškia tuo, kad procesinį dokumentą pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo (CPK 111 str. 5 d., 306 str. 1 d.,); toks apeliacinio skundo formos trūkumas turi būti šalinamas pagal CPK 316 straipsnyje nustatytą apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūrą, tai yra teismo nutartimi nustatant apeliantui terminą trūkumui pašalinti; tik tuo atveju, jei byloje dalyvaujantis asmuo minėto apeliacinio skundo formos trūkumo nepašalina per teismo nutartyje nustatytą terminą, teismas apeliacinį skundą laiko nepaduotu ir nutartimi grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-742/2012).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje buvo pagrindas išvadai, kad apeliacinį skundą padavė asmuo, turintis teisę inicijuoti apeliacinį procesą (kadangi pareiškėjas Z. G. iš esmės turi teisę paduoti atskirąjį skundą), tik jo vardu atskirąjį skundą pasirašė asmuo, neatitinkantis fizinio asmens atstovui pagal pavedimą keliamų reikalavimų (CPK 56 str. 1 d.). Teismas atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu, padarė nepagrįstą išvadą, pažeisdamas civilinio proceso normas ir neatsižvelgęs į teismų praktiką (CPK 315 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2010).Vertinant tai, kad atskirąjį skundą pareiškėjo vardu pasirašė netinkama jo atstovė J. G., kuri pagal įstatymą (CPK 56 str.) neturi teisės atstovauti pareiškėjui teismuose, byloje buvo pagrindas nustatyti atskirojo skundo trūkumą, pažymint, kad pareiškėjo atskirąjį skundą pasirašė tinkamai pareiškėjo neįgaliotas asmuo, ir įpareigoti pareiškėją pašalinti šį trūkumą įstatymo nustatyta tvarka.

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis naikintina ir pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį ir pareiškėjo Z. G. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui.

Teisėjas Evaldas Burzdikas