- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-773-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19117-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- Z. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23563-584/2014 pagal pareiškėjo Z. G. skundo, dėl Kauno apygardos prokuratūros priimtų nutarimų panaikinimo, priėmimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Z. G., atstovaujamas įgalioto asmens J. G., kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2014-09-01, 2014-09-22 Kauno apylinkės teismo viešojo intereso gynimo nutartis bylose Nr. 3-AP-6348, Nr. 3-AP-7269 (b. l. 1-3).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. G. skundą. Teismas nurodė, kad skundą dėl prokuratūros veiksmų Z. G. vardu pateikė ir jį pasirašė pareiškėjo Z. G. įgaliotinė (taip nurodyta skunde) J. G.. Įrodymų pagrindžiančių aplinkybę, jog minėtas asmuo yra įgaliotas kreiptis į teismą Z. G. vardu, nėra pateikta. Kita vertus CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nagrinėjamu atveju prie pateikiamo skundo nėra pareiškėją Z. G. atstovaujančios J. G. įgaliojimo kopijos, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo atstovė pagal pavedimą turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Esant nustatytai aplinkybei, teismas sprendė, kad skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimų padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, o tai yra pagrindas skundą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde ( I tomas b. l. 55 – 57) nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai nusprendė, kad J. G. neturi teisės apginti Z. G. interesus ir teises. J. G. turi notaro patvirtintą įgaliojimą dar nuo 2012 metų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pareiškėjo Z. G. skundas atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal nagrinėjamos bylos duomenis nustatyta, kad Z. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2014-09-01, 2014-09-22 Kauno apylinkės teismo viešojo intereso gynimo nutartis bylose Nr. 3-AP-6348, Nr. 3-AP-7269. Teismas, skundžiama nutartimi, konstatavo, kad prie pateikiamo skundo nėra pareiškėją Z. G. atstovaujančios J. G. įgaliojimo kopijos, taip pat nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo atstovė pagal pavedimą turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl atsisakė priimti skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros nutarimų, kadangi skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Įstatyme įtvirtinta teisminės gynybos garantija reiškia ne tik asmens teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, skundu, prašymu ar pareiškimu, bet ir teismo pareigą išnagrinėti tokį ieškinį (skundą). Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas nėra absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.
CPK 137 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 str. ir 135 str. numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Pagal CPK 111 str. 1 d. 7 p. procesiniame dokumente turi būti jį paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. Pagal to paties straipsnio 5 dalį procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas turi būti nurodyti CPK 111 str. 2 d. 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.
Apeliantas laiko, kad Kauno apylinkės teismas neteisingai nusprendė, kad J. G. neturi teisės apginti Z. G. interesus ir teises, kadangi J. G. turi notaro patvirtintą įgaliojimą dar nuo 2012 metų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu negali sutikti. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys bylas gali vesti patys arba per atstovus, tačiau atstovams taip pat yra keliami reikalavimai (CPK 56 str., 57 str. 2 d.). CPK 56 str. 1 d. 1-7 punktuose numatyta, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, t. y. advokatai; advokatų padėjėjai; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turinys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) ir t. t. Pagal CPK 57 straipsnio 2 dalyje nuostatą, fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus CK numatytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui. Taigi, CPK reikalauja, kad įgaliojimas fiziniam asmeniui turi būti patvirtinamas notarine ar jai prilyginta tvarka. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas 2012 m. sausio 23 d. notarine forma patvirtintas įgaliojimas, kuriuo Z. G. įgalioja J. G. atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau pagal CPK 56 str. 1 d. 4 p. atstovais teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad J. G. būtų pateikusi įrodymus, kurie patvirtintų, kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ne vien įgaliojimo turėjimas lemia įgaliotinio galimybę savarankiškai atstovauti įgaliotojį teisme.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, gavęs Z. G. skundą pasirašytą netinkamos atstovės J. G., turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias nuostatas. CPK 137 str. 2d. 8 p. nurodytu pagrindu nenustatęs termino trūkumams pašalinti procesinį dokumentą atsisakyti priimti teismas gali tik tuo atveju, jeigu nurodyti atstovavimo trūkumai yra akivaizdūs ir negali būti pašalinti (Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1018-343/2012). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (LR CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo Z. G. subjektinė teisė kreiptis į teismą būtų apribota ar kažkaip kitaip suvaržyta. Taigi, teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Atsižvelgiant į tai, kad skundą pareiškėjo vardu pasirašė jo atstovė J. G., kuri pagal įstatymą (CPK 56 str.) neturi teisės atstovauti pareiškėjui teismuose, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmos instancijos teismas turėjo ne CPK 137 str. 2 d. 8 p. pagrindu atsisakyti priimti skundą, o, remdamasis CPK 138 str. nustatyti skundo trūkumus, nurodant, kad pareiškėjo skundą pasirašė pareiškėjo netinkamai įgaliotas asmuo, ir įpareigoti pareiškėją pašalinti šį trūkumą įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apelianto skunde nurodytų motyvų nepasisako, kadangi jie nesusiję su skundžiama 2014 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi bei sutampa su 2014 m. spalio 13 d. skunde nurodytais motyvais.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas dėl skundo priėmimo, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti 2014 m. spalio 13 d. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.