- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-26
- Bylos Nr.
- 2S-1593-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19117-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- Z. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apygardos prokuratūra
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Z. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9467-584/2015 pagal pareiškėjo Z. G. skundą, suinteresuotas asmuo - Kauno apygardos prokuratūra, dėl nutarimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro H. U. 2014-09-22 nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas ir paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. 2014-09-01 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones bei panaikinti prokuroro M. Š. 2014-09-01 nutarimą. Skunde nurodė, kad prokurorų nutarimai naikintini kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas mano, kad J. J. pateikė neteisingus duomenis notarų biurui, Jurbarko Žemėtvarkos skyriui ir Z. G.. Pareiškėjas nesutinka su prokurorų atsisakymu kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnis įtvirtina prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą. Pareiga prokurorui atsiranda nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ir savivaldybės, institucijos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva (b. l. 33-35).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad iš byloje pateikto prokuroro M. Š. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones matyti, kad prokurorui tiriant 2014-07-14 gautą pareiškėjo skundą, Kauno apygardos prokuratūroje 2014-08-07 papildomai buvo išklausyta pareiškėjo atstovė, kuri patikslino ankstesniame skunde nurodytas aplinkybes, todėl teismo vertinimu, prokuroras sudarė pareiškėjui visas galimybes išdėstyti reikšmingas aplinkybes. Be to teismas nurodė, kad prokuroras M. Š. savo iniciatyva iš Kauno apygardos teismo išreikalavo įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2014-04-24 nutartį, kurioje nustatytos svarbios skundo nagrinėjimui aplinkybės. Prokuroras M. Š., priimdamas 2014-09-01 nutarimą, analizavo visas byloje nustatytas aplinkybes, jas įvertino ir padarė išvadą atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką bylose dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro M. Š. 2014-09-01 nutarimas yra motyvuotas, išsamus, pagrįstas, todėl teismas sutiko ir su aukštesniojo prokuroro 2014-09-22 priimtu nutarimu, kuriuo paliktas galioti 2014-09-01 nutarimas. Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pagrindo panaikinti 2014-09-01 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. priimtą nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones nesant teisinio pagrindo bei 2014-09-22 Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro H. U. nutarimą, kuriuo paliktas galioti 2014-09-01 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nėra, todėl skundą atmetė (CPK 178 str., 185 str., LR Prokuratūros įstatymo 19 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir skundą patenkinti. Apeliantas nurodo, kad LR prokuratūros įstatymo 19 straipsnis įtvirtina prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą. Pareiga prokurorui atsiranda nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ir savivaldybės, institucijos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva. Šioje byloje, apelianto nuomone, viešasis interesas yra pažeistas akivaizdžiai, kadangi sprendimus priėmę Jurbarko žemėtvarkos skyrius, Lazdijų rajono antrasis notarų biuras, Alytaus apskrities viršininko administracija yra valstybę atstovaujančios ir valstybės pareigas atliekančios institucijos, ir jos, vykdydamos savo pareigas, nebuvo pakankamai atidžios, apdairios bei kruopščios, priėmė sprendimus, kurie buvo padaryti J. J. pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos įtakoje. J. J. pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ji yra vienintelė L. M. dukra, dėl ko apeliantas neteko galimybės paveldėti 1,75 ha L. M. priklausiusios žemės. Taip pat 1996 m. susitarime J. J. suklastojo savo mergautinę pavardę, nurodydama, kad yra G., nors tikrovėje jos mergautinė pavardė yra M. Dėl J. J. tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo valstybinėms institucijoms ar valstybės priskirtas pareigas atliekančioms institucijoms ir šių institucijų tinkamo pateiktos informacijos patikrinimo neatlikimo, kas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, apeliantas patyrė turtinę ir atitinkamai neturtinę žalą. Šiuo atveju, nustačius faktus, kad valstybės pareigas atliekančios institucijos priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, akivaizdžiai traktuotinas viešojo intereso pažeidimas, todėl jis privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nenurodė nei vieno argumento, kad prokurorai, nagrinėdami jo skundus, padarė kokius nors procesinius pažeidimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, netiria buvo ar nebuvo pažeistas viešasis interesas, o tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Z. G. ginčija prokurorų atsisakymą taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad pagrindo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro M. Š. 2014-09-01 nutarimą, kuriuo atsisakyta taikyti viešo intereso gynimo priemones nesant teisinio pagrindo bei Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiojo prokuroro H. U. 2014-09-22 nutarimą, nėra, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sutiko su aukštesniojo prokuroro 2014-09-22 priimtu nutarimu, kuriuo paliktas galioti 2014-09-01 nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodo, kad dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo valstybės priskirtas pareigas atliekančioms institucijoms ir nustačius faktus, jog šių institucijų priimtas aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, akivaizdžiai traktuotinas viešojo intereso pažeidimas, todėl prokuroras, nustatęs, neteisėtumo faktą, turi ne tik teisę, bet ir pareigą reaguoti į tokį pažeidimą įstatyme nustatytomis priemonėmis.
CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (LR Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat – ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Aukštesnysis prokuroras gali panaikinti prokuroro priimtą procesinį sprendimą, priimdamas motyvuotą nutarimą (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prokuratūros, kaip centralizuotos valstybės institucijos, pareigūnų veiksmai kontroliuojami pirmiausia aukštesniojo prokuroro. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 5 dalis). Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą (Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y, ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 str. 3 d., 49 str.). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo Z. G. skundą dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą, nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūra, tirdama šį skundą, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir 2014-09-01 nutarimą, kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo, t. y. byloje nustatyta, kad prokuroras, priimdamas sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus Vyriausiasis prokuroras 2014-09-22 nutarimu, ištyręs pareiškėjo Z. G. skundą, paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2014-09-01 nutarimą. Nustatytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria byloje nagrinėtas pareiškėjo skundas atmestas, tinkamai taikė ankščiau nurodytas teisės normas ir neperžengė įstatymo nustatytas teismui ribas kontroliuojant prokuroro veiksmų teisėtumą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.