Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sabenavita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-3352-340/2016 pagal kreditoriaus A. B. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilotų treniruočių centras“ bankroto byloje ir pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sabenavita“ priešieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS bankroto bylą, administratoriumi skyrė UAB „Finansinių partnerių grupė“. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Šios nutarties dalį kreditorė UAB „Sabenavita“ 2015 m. spalio 13 d. apskundė atskiruoju skundu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi atskirąjį skundą tenkino ir 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtinti A. B. bei UAB „Amikon“ finansiniai reikalavimai, panaikino, paskirdamas bylą dėl šių reikalavimų tvirtinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. posėdžio metu kreditorė UAB „Sabenavita“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti niekinėmis 2005 m. spalio 17 d., 2006 m. gruodžio 10 d. ir 2007 m. sausio 16 d. tarp A. B. ir UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS sudarytas paskolos sutartis kaip apsimestinius sandorius dalyje dėl 228 398,52 Eur lėšų suteikimo bankiniais pavedimais, patvirtinant, kad tikrasis sudarytų sandorių turinys yra A. B. lėšų sumokėjimas V. M. per UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS kaip tarpininką, kuriam nesukuriamos jokios piniginės prievolės; pripažinti negaliojančiomis 2005 m. spalio 17 d., 2006 m. gruodžio 10 d. ir 2007 m. sausio 16 d. tarp A. B. ir UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS sudarytas paskolos sutartis dalyje dėl 489 139,25 Eur suteikimo grynaisiais pinigais. Priešieškinyje nurodė, kad 2006-2008 metais UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS statė trijų aukštų pastatą (angarą), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 18 d. patikrinimo akte nurodyta, kad A. B. 2005-2007 metais atsakovei UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS yra suteikęs paskolų už 2 346 900 Lt sumą. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad didelę dalį paskolų A. B. suteikė grynaisiais pinigais – net 1 688 900 Lt. Didžioji dalis grynųjų pinigų buvo panaudoti atsiskaityti už tariamai atliktus statomo pastato (angaro) vidaus apdailos darbus, kuriuos atliko pagal verslo liudijimus dirbę fiziniai asmenys. Pavedimais A. B. atsakovei buvo paskolinęs 1 008 000 Lt, tačiau atsakovė 224 017,59 Lt yra grąžinusi, todėl negrąžintų pinigų dalis sudaro 783 982,41 Lt. Kreditorė UAB „Sabenavita“ pažymėjo, kad pas atsakovę dirbę fiziniai asmenys beveik visas mokėjimo pavedimais gautas iš atsakovės lėšas pervedė V. M.. Tokiais pavedimais siekta atlikti mokėjimus V. M. dėl nenustatytų santykių tarp A. B. ir V. M., t. y. ginčijamos paskolos sutartys, sudarytos tarp A. B. ir UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS, yra apsimestiniai sandoriai, kadangi jais buvo siekiama A. B. lėšas pervesti V. M., pasinaudojant kitais trečiaisiais asmenimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi iš dalies tenkino A. B. reikalavimą ir įtraukė kreditorių A. B. į BUAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS kreditorių sąrašą su 770 728,01 Eur finansiniu reikalavimu. Kreditorės UAB „Sabenavita“ priešieškinį dėl ginčijamų paskolos sutarčių teismas atmetė.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors kreditorės UAB „Sabenavita“ finansinis reikalavimas nėra patvirtintas, tačiau AB DNB bankas šios kreditorės finansinį reikalavimą ginčija tik iš dalies, t. y. pripažįsta ir neginčija reikalavimo dalies, kuri sudaro 434 529,79 Eur. Vadinasi, nors UAB „Sabenavita“ nėra įtraukta į atsakovės BUAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS kreditorių sąrašą, tai nepaneigia jos teisių į finansinio reikalavimo pareiškimą bankrutuojančiai bendrovei, tad ji turi teisę ginčyti kitų kreditorių reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paskolos davėjas (kreditorius A. B.) ir paskolos gavėjas (bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama bankroto administratorės), pripažįsta, jog paskolų dalies suteikimą grynaisiais pinigais patvirtina bankrutuojančios bendrovės pirminiai buhalteriniai dokumentai – kasos pajamų orderiai, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, atliktų darbų apmokėjimo dokumentai. Kreditorė UAB „Sabenavita“ teigė, kad A. B. negalėjo perduoti dalies paskolų sumos grynaisiais pinigais, nes tokios didelės pinigų sumos neturėjo. Visgi, kreditorius A. B. teismui pateikė 2005, 2007, 2008 metų metines pajamų mokesčio deklaracijas, iš kurių nustatyta, kad 2005 metais jis turėjo 1 399 559,30 Lt pajamų, 2007 metais – 66 156 Lt pajamų. A. B. 2005 m. rugsėjo 30 d. žemės sklypo ir svečių namų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gavo 1 300 000 Lt, 2005 m. spalio 25 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – 1 150 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 7 d. orlaivio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – 225 000 Lt, o 2007 m. spalio 22 d. orlaivio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – 228 000 Lt pajamų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad kreditoriaus A. B. teiginys, jog paskolos sutarčių sudarymo metu jis turėjo pakankamai galimybių suteikti atsakovei paskolų dalį grynaisiais pinigais, nepaneigtas. Teismo vertinimu, pagal bylos duomenis labiau tikėtina, kad kreditorius galėjo disponuoti grynųjų pinigų sumomis, kurių pakaktų paskolos dalies suteikimui grynaisiais pinigais už 489 139,25 Eur sumą. Be to, liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad pinigai atsakovei buvo perduoti, o asmeniniai bendrovės direktorės D. M. ir akcininko (paskolos davėjo) A. B. santykiai savaime nereiškia kasos pajamų orderių ir kitų pirminių buhalterinių dokumentų klastojimo fakto. Pagrindinis dokumentas, kuriuo buvo ginčijamas kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo pagrįstumas – Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 18 d. aktas. Akte konstatuota, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai, už kuriuos buvo atliekami mokėjimai iš A. B. paskolintų atsakovei pinigų, viršija realius darbų kiekius, reikalingus atsakovės angaro statyboms, be to, dalis fizinių asmenų, kuriems įforminti išmokėjimai didelėms sumoms iki 100 000 Lt, verslo liudijimus buvo įsigiję vienam mėnesiui, tačiau per vieną mėnesį vienam asmeniui atlikti tokį darbų kiekį neįmanoma. Teismas sprendė, kad patikrinimo akto išvados leidžia manyti, jog realiai darbų buvo atlikta mažiau, nei jų užaktuota, tačiau jos neduoda pagrindo pripažinti, kad darbai negalėjo būti ir nebuvo atlikti, kaip teigia kreditorė UAB „Sabenavita“. Aplinkybė, kad fiziniai asmenys įformindavo verslo liudijimus tik mėnesiui, t. y. laikotarpiui, per kurį jie realiai negalėjo atlikti viso darbų kiekio, nurodyto atliktų darbų aktuose, nepaneigia fakto, jog dalis darbų galėjo būti atliekami pažeidžiant darbų atlikimo pagal verslo liudijimą įforminimo tvarką, t. y. kad darbai buvo atliekami asmenų, neturinčių verslo liudijimų, o verslo liudijimai buvo įforminami tik atsiskaitymui. Be to, šios aplinkybės iš esmės yra nesusijusios su tuo, ar pinigai pagal paskolos sutartis buvo perduoti bendrovei (atsakovei).Kreditorės UAB „Sabenavita“ vertinimu, sudarytų paskolos sutarčių pagrindu bankiniais pavedimais atsakovei pervesta 228 398,52 Eur suma nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes tai buvo apsimestiniai sandoriai, kurių tikrasis tikslas – perduoti lėšas V. M.. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Sabenavita“ nenurodė ir neįrodinėjo, kad tarp paskolos sandorio šalių (kreditoriaus A. B. ir atsakovės) buvo sudaryta ne paskolos sutartis, bet kitokio pobūdžio sandoris. Teismas išaiškino, kad kreditorės UAB „Sabenavita“ išdėstytos aplinkybės labiau atitinka CK 1.86 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto tariamojo sandorio (sandorio, sudaryto tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių) apibrėžimą. Visgi, byloje esantys įrodymai patvirtina paskolos sutarčių tikrumą ir jų faktinį vykdymą, todėl teismas neįžvelgė pagrindo šiuos sandorius laikyti tariamais ar apsimestiniais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorė UAB „Sabenavita“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priešieškinį tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nusprendė, kad labiau tikėtina, jog kreditorius A. B. galėjo disponuoti grynųjų pinigų sumomis, kurių pakaktų paskolos dalies suteikimui grynaisiais pinigais už 489 139,25 Eur sumą. A. B. pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys nepagrindžia fakto, kad sutartyse nurodytos pinigų sumos jam buvo perduotos: byloje nėra pateikti kasos išlaidų orderiai ar mokėjimo pavedimai, be to, notarinėse sutartyse nurodoma, kad pinigai jau yra perduoti, o tai reiškia, jog notaras pinigų perdavimo fakto nefiksavo. 2005 m. spalio 25 d. žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas ne A. B., o V. B. turtas, o byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų A. B. teisę disponuoti pagal sutartį gautomis lėšomis.Pastebėtini įrodymų klastojimo požymiai. A. B. pateiktoje teismui 2007 m. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodoma 666 156 Lt neapmokestinamų pajamų dydžio suma, tačiau pirmas skaičius „6“ yra kitokio šrifto ir parašytas kitokiu atstumu nuo kitų skaičių. Kreditorė UAB „Sabenavita“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį, kuria išduotas liudijimas gauti įrodymus, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė 2007 m. A. B. gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje nurodoma, kad neapmokestinamų pajamų dydis yra 66 156 Lt. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. B. pateikta teismui deklaracija yra akivaizdžiai suklastota, dirbtinai net dešimt kartų padidinant gautas pajamas. Atsižvelgus į tai, kiti A. B. pateikti įrodymai taip pat vertintini kritiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. M. buvo UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS statytinė vadovė, kuri vykdė visus akcininko A. B. pavedimus. Šis faktas yra akivaizdus bankrutuojančios bendrovės valios sudaryti tam tikrus sandorius pagal A. B. ketinimus nukreipimas (valios ydingumas), o tai sudaro prielaidas vertinti sudarytas paskolos sutartis kaip apsimestinius sandorius. Vadovė D. M. pasirašydavo atliktų darbų aktus, tačiau ar darbai faktiškai buvo atlikti, tikrindavo A. B. ir kiti akcininkai.Ginčijamų paskolų sutarčių pagrindu dalį skolinamų lėšų A. B. bendrovei perdavė mokėjimo pavedimais. Šios lėšos buvo panaudotos atsiskaityti su fiziniais asmenimis už tariamai atliktus darbus. Pažymėtina, kad visi šie asmenys iš UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS gautas lėšas pervedė V. M., kuris nebuvo susijęs su atliekamais darbais. Šias aplinkybes patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio patikrinimo akte nustatytos aplinkybės. Apeliantės vertinimu, pagrindinis bylos įrodymas – Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktas – teismo netinkamai ištirtas. Be to, atsakovės UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS 2005 m. ir 2007 m. deklaracijose nurodyta, kad iš A. B. gautos tik 350 000 Lt ir 703 859 Lt sumos. Jokių kitų paskolų nebuvo deklaruota.Suprantama, kodėl liudytojais apklausti asmenys – bendrovės vadovė ir vyr. finansininkė nurodė, jog apskaitos dokumentai nebuvo klastojami, kadangi nurodžius priešingai, – tai būtų parodymų davimas prieš save. Atsižvelgiant į tai, liudytojų parodymai vertintini kritiškai.Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumos. Byloje esantys įrodymai aiškiai patvirtina faktą, kad galutinis A. B. suteiktų lėšų gavėjas – V. M.. Kodėl tas asmuo gavo šias lėšas ir kokie santykiai tarp šių asmenų susiklostė, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tikėtina, kad ginčijamais sandoriais buvo siekiama A. B. atgauti jo sumokėtas V. M. lėšas.

Kreditorius A. B. atsiliepime į kreditorės UAB „Sabenavita“ atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais argumentais:UAB „Sabenavita“ atskirajame skunde yra perrašyti jos priešieškinio argumentai, nenurodant, su kokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sandoriai buvo de jure ir de facto įgyvendinti, todėl juos pripažinti apsimestiniais negalima.Valstybinė mokesčių inspekcija atlieka mokesčių mokėtojų patikrinimus tam, kad būtų kontroliuojama, kaip mokesčių mokėtojai vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus. Mokesčių įstatymų reikalavimų nevykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Prie bylos pridėtini nauji įrodymai – atsakovės UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS 2007 m. balandžio 23 d. sudaryta sutartis su nepriklausoma šalimi dėl statybos darbų priežiūros. Šią sutartį A. B. gavo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus A. B. 770 728,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS bankroto byloje ir atmestas kreditorės UAB „Sabenavita“ priešieškinis pripažinti paskolos sutartis iš dalies nesudarytomis, taip pat sutartis pripažinti iš dalies apsimestiniais ir negaliojančiais sandoriais.Analizuojamą klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus: Vilniaus apygardos teismo voko kopiją; 2006 ir 2008 metų duomenis apie UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS suteiktas ir gautas paskolas iš fizinių asmenų; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 8 d. raštą Nr. (27.4-40-4)RD-605 su A. B. 2007 m. metine pajamų mokesčio deklaracija (b. l. 178-188). Prie kreditoriaus A. B. atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą taip pat pridėti nauji įrodymai – UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS sutartis su UAB CONSTRUCTION MANAGEMENT (b. l. 193-199). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, tačiau šiuo atveju nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantės pateikti ir aukščiau nurodyti nauji (papildomi) rašytiniai įrodymai priimami. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo liudijimą, kurio pagrindu buvo suteikta teisė gauti apeliacinės instancijos teisme teikiamus įrodymus, gavo tik 2016 m. vasario 5 d., t. y. teismo posėdžio, kurio metu byla išnagrinėta iš esmės, dieną. Atsižvelgiant į objektyvias priežastis, lėmusias nesavalaikį įrodymų pateikimą, apeliantės teikiami rašytiniai įrodymai priimami, nes jais siekiama pagrįsti atskirajame skunde nurodomas aplinkybes.Kreditorius A. B. prašymą priimti naujus įrodymus grindžia deklaratyviu teiginiu, kad UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS ir UAB CONSTRUCTION MANAGEMENT sudarytą sutartį jis gavo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kadangi nenustatytos CPK 314 straipsnyje įtvirtintos sąlygos naujiems įrodymams priimti, teisėjų kolegija kreditoriaus A. B. pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl pareikšto priešieškinio

Priešieškiniu kreditorė UAB „Sabenavita“ kvestionuoja kreditoriaus A. B. pareikšto finansinio reikalavimo atsakovės BUAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS bankroto byloje pagrįstumą. Priešieškiniu keliami šie reikalavimai: 1) pripažinti niekinėmis 2005 m. spalio 17 d., 2006 m. gruodžio 10 d. ir 2007 m. sausio 16 d. UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS ir kreditoriaus A. B. sudarytas paskolos sutartis kaip apsimestinius sandorius dalyje dėl 228 398,52 Eur sumos, patvirtinant, kad tikrasis sudarytų sandorių turinys yra A. B. lėšų sumokėjimas V. M. per tarpininką UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS ; 2) pripažinti negaliojančiomis (nesudarytomis) 2005 m. spalio 17 d., 2006 m. gruodžio 10 d. ir 2007 m. sausio 16 d. UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS ir kreditoriaus A. B. sudarytas paskolos sutartis dalyje dėl 489 139,25 Eur sumos suteikimo grynaisiais pinigais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl kreditoriaus A. B. finansinio reikalavimo, kildinamo iš prievolių pagal paskolos sutartis, pagrįstumo. Aplinkybės, ar paskolos sutarčių pagrindu gautomis lėšomis buvo finansuoti atsakovės pastato (angaro) statybos darbai, kuriuos turėjo atlikti fiziniai asmenys, dirbę pagal verslo liudijimus, ar tie darbai faktiškai buvo atlikti ar nebuvo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės gali būti siejamos su bendrovės ūkinės-komercinės veiklos organizavimo tinkamumo, lojalumo įmonei pareigos laikymosi įvertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nėra susijusios su sprendžiamo ginčo esme.Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas Nr. (4.65)-07-77-4 (toliau – Patikrinimo aktas) byloje yra vienas pagrindinių įrodymų, kuriuo, nustatinėdamas faktines aplinkybes, vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencijos ribose parengti dokumentai yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tokių įrodymų įrodomoji reikšmė ir procesinės juose nurodytų aplinkybių paneigimo prielaidos yra aiškiai apibrėžtos kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ prieš UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-3-218/2010, ir joje nurodytą teismų praktiką). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgia į Patikrinimo akte nurodytas bei jame nustatytas aplinkybes, tačiau šį įrodymą vertina bendrame įrodymų visumos kontekste. Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS ir A. B. sudarė šias paskolos sutartis: 1) 2005 m. spalio 17 d. dėl 350 000 Lt; 2) 2006 m. gruodžio 10 d. dėl 1 450 000 Lt; 3) 2007 m. sausio 16 d. dėl 950 000 Lt (b. l. 13). Svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pinigų perdavimo faktas yra aiškiai užfiksuotas – 2005 m. 350 000 Lt (pavedimu); 2006 m. 1 449 000 Lt (1 364 000 Lt grynaisiais, 85 000 Lt pavedimu); 2007 m. 685 000 Lt (220 000 Lt grynaisiais, 465 000 Lt pavedimu); 2008 m. 212 900 Lt (104 900 Lt grynaisiais, 108 000 Lt pavedimu), iš viso perduota 2 696 900 Lt (1 688 900 Lt grynaisiais, 1 008 000 Lt pavedimu). Be to, 2008 m. spalio 31 d. sutarčių šalys sudarė susitarimą dėl susikaupusios skolos – 2 747 180,47 Lt grąžinimo A. B..

Dėl ginčijamų sutarčių dalies pripažinimo apsimestiniais sandoriais

Visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su sandorio pripažinimu apsimestiniu (CK 1.87 str.).Apeliantės įsitikinimu, ginčo paskolos sutartys dalyje dėl 228 398,52 Eur paskolos atsakovei suteikimo (mokėjimai banko pavedimais) turi valios ydą, nes išoriškai neatspindi tikrosios sutarčių šalių valios ir yra iš dalies apsimestinis sandoris dėl netinkamo subjekto. Šalių siekiamas sandorio tikslas ir iš sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Pasak apeliantės, iš Patikrinimo akto aiškiai matyti, kad A. B. paskolintų atsakovei UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS lėšų (228 398,52 Eur suma) galutinis gavėjas buvo V. M., todėl laikytina, kad paskolos sutartys šioje dalyje yra apsimestinės, nes UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS buvo pasitelkta tik kaip tarpininkė perduoti lėšas kitam asmeniui.Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniais ar tariamais sandoriais, dažniausiai siekiama apeiti įstatymą arba trečiųjų asmenų, konkrečiai kreditorių, teises. Simuliacija yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-15-701/2015). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. M. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-260/2013). Kasacinio teismo praktikoje apsimestiniu laikomas ir sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. E. T. –B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-122/2014 ir kt.). Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui negalėjo įvardinti, kokius konkrečius teisinius santykius siekta paslėpti, t. y. koks neviešinamas ir, kaip teigia apeliantė, tikrąją sutarties faktinių šalių (A. B. ir V. M.) valią atitinkantis sandoris buvo sudarytas.Byloje nėra ginčo, kad dalį A. B. paskolos sutarčių pagrindu suteiktų lėšų atsakovė UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS panaudojo atsiskaityti su fiziniais asmenimis, kurie dirbo pas atsakovę verslo liudijimų pagrindu. Apeliantė kelia prielaidą, kad pagal paskolos sutartis suteiktos lėšos tikrajam jų gavėjui buvo perduotos pagal tokią schemą: 1) A. B. paskolos sutarčių pagrindu lėšas perduoda tarpininkui UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS; 2) UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS dalį iš A. B. gautų lėšų perduoda kitiems tarpininkams – 20 (dvidešimčiai) fizinių asmenų, dirbusių UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS pagal verslo liudijimus (b. l. 17); 3) šie fiziniai asmenys dalį gautų lėšų (228 398,44 Eur) perduoda V. M.. Taigi, iš tokios veikimo schemos matyti, kad lėšos galutiniam gavėjui buvo perduodamos pasitelkiant bent 2 (du) tarpininkus – juridinį ir įvairius fizinius asmenis. Pažymėtina, kad kreditorės UAB „Sabenavita“ reikalavimas pripažinti sandorius apsimestiniais laikytinas iš esmės ydingu ir neatitinkančiu faktinių aplinkybių, kadangi prašoma pripažinti, jog tikrasis sudarytų sandorių turinys yra A. B. lėšų sumokėjimas V. M. per UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS kaip tarpininką, nors akivaizdu, kad UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS lėšų tiesiogiai V. M. nemokėjo. Bet kuriuo atveju teisėjų kolegija pasisako dėl apeliantės argumentų, kuriais grindžiamas sandorių apsimestinumas, aiškinant, kad didžioji dalis banko pavedimais atsakovės gautų A. B. lėšų buvo perduotos V. M.. Siekdama pagrįsti ginčijamų sandorių apsimestinumą dėl sandorio šalies (statytinio), apeliantė turi įrodyti tariamai tikrųjų sandorio šalių – A. B. ir V. M. – asmeninio pobūdžio santykius, tarpusavio susitarimus ar galimybę daryti įtaką visiems (kitiems) tarpininkams. Priešingu atveju, apeliantės teiginys, kad sandoriai šioje dalyje yra apsimestiniai, būtų nepagrįstas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. sandorių sudarymo metu buvo vienas iš UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS akcininkų, tačiau nei priešieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodomos aplinkybės, kurios patvirtintų kokius nors A. B. ar V. M. išankstinius susitarimus su fiziniais asmenimis, jų (tų asmenų) buvimą statytiniais. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka kreditorei UAB „Sabenavita“, kuri suinteresuota šių aplinkybių nustatymu. Visgi, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų konkrečių fizinių asmenų buvimą statytiniais. Kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais, o apeliantė jos reiškiamų aplinkybių neįrodė, priešieškinis šioje dalyje atmestas pagrįstai.Be kita ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Patikrinimo akte nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ginčo paskolų sutartys buvo vykdomos. Patikrinimo akte nurodytos ir nenuginčytos aplinkybės leidžia teigti, kad paskolos gavėjas UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS vykdė paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: skaičiavo palūkanas, 2006 metais sutarčių pagrindu grąžino paskolos davėjui 34 000 Lt sumą, 2007 metais – 25 000 Lt sumą. 2008 metais buvo sudarytas paskolos sutarčių šalių susitarimas dėl susikaupusios skolos mokėjimo sąlygų. Atsižvelgiant į nutarties 25 punkte pateiktą situacijos analizę ir šiame nutarties punkte aptartas ginčo sutarčių vykdymo aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ginčijami sandoriai galėtų būti vertinami kaip apsimestiniai.Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Sabenavita“ neįrodė ginčijamų paskolos sutarčių (dalyje dėl 228 398,52 Eur paskolos suteikimo) apsimestinio pobūdžio. Nors pirmosios instancijos teismas svarstė, ar yra pagrindas ginčijamas sutartis šioje dalyje kvalifikuoti pagal tariamam sandoriui būdingus požymius (CK 1.86 straipsnis), tai neturėjo įtakos pirmosios instancijos teismo pasiektam teisingam teisiniam rezultatui – reikalavimo dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais atmetimui.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (nesudarytais)

Apeliantė ginčija A. B. ir UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS paskolos sutartis dalyje dėl 489 139,25 Eur suteikimo grynaisiais pinigais. Apeliantės įsitikinimu, kreditorius A. B. paskolos sutartyje nurodytomis sumomis nedisponavo, be to, paskolos sutarčių pagrindu finansuoti statybos darbai nebuvo atlikti. Kaip minėta, teisėjų kolegija nepasisako dėl statybos darbų atlikimo ir/ar neatlikimo fakto, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paskolos teisiniai santykiai atsiranda nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, nes tai yra realinis sandoris (CK 6.870 str. 2 d.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad kreditorius A. B. nedisponavo lėšomis, kurios fiksuotos paskolos sutartyse. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2005 metais A. B. turėjo 1 399 559,30 Lt pajamų (b. l. 80-81, 125-126). 2006 metais kaip įgaliotas asmuo A. B. už 1 150 000 Lt sumą pardavė V. B. priklausiusį žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu (b. l. 128-129). Pažymėtina, kad šios sutarties 3 skirsnyje „Kaina ir atsiskaitymo tvarka“ nurodoma, jog ši suma pervedama į A. B. sąskaitą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. turėjo galimybę disponuoti ir šiomis lėšomis. Siekdama pašalinti neaiškumus, kilusius dėl A. B. pajamų 2007 metais, teisėjų kolegija išsireikalavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos aktualią A. B. 2007 metų metinę gyventojo pajamų deklaraciją, iš kurios matyti, kad tais metais A. B. turėjo 66 156 Lt pajamų (b. l. 214-217). A. B. taip pat pateikė notarines sutartis, kurios patvirtina, kad pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu 2006 ir 2007 metais pardavė turto už 225 000 Lt ir 228 000 Lt sumas (b. l. 131-134). Vien į bylą pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys (b. l. 137-146) patvirtina, kad A. B. galėjo disponuoti didelėmis pinigų sumomis. Šie įrodymai yra pakankami teismui įsitikinti, kad A. B. galėjo suteikti sutartyse nurodytų dydžių paskolas atsakovei UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS. Apeliantės teiginiai, kad A. B. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų sumų perdavimo pardavėjui faktą, laikytini apeliantės gynybine pozicija, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo išvadai, jog lėšos nebuvo perduotos (CPK 185 str.).Paskolos sutartis – tai paskolos davėjo ir paskolos gavėjo susitarimas, kuriuo viena sutarties šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (LR CK 6.870 str. 1 d.). Pagrindinės paskolos sutarties sąlygos yra: pinigų ar rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn susitarimo pagrindu bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos teisiniai santykiai atsiranda, kada šalys susitaria dėl minėtų sąlygų. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatą paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Todėl ta aplinkybė, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje informacijoje nevisapusiškai atsispindi A. B. suteiktos paskolos atsakovei UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS, neturi įtakos šalių sudarytų paskolos sutarčių galiojimui.Patikrinimo akte aiškiai užfiksuotas pinigų pagal paskolos sutartis perdavimo faktas (b. l. 13). Pinigų perdavimo faktą patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai. Apeliantė teigia, kad liudytojų parodymai šiuo atveju neturėtų būti vertinami kaip patikimi. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas, jog aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienašaliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. K., R. K. K. prieš A. P., bylos Nr. 3K-3-365/2014, ir joje nurodytą teisminę praktiką). Beje, tie liudytojai buvo iškviesti į teismą apeliantės iniciatyva. Teisėjų kolegija liudytojų parodymus vertina bendrame byloje esančių įrodymų kontekste. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi inter alia nešališkumo, šalių lygiateisiškumo, proceso koncentruotumo principų. Apeliantė UAB „Sabenavita“ nepateikė įrodymų, kuriais būtų paneigiamas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktas, todėl byloje esant oficialiam rašytiniam įrodymui, kuriame pinigų perdavimas yra aiškiai fiksuotas, o apeliantei tik abstrakčiai nesutinkant ir reikalaujant ištirti visas reikšmingas bylos aplinkybes, bet detaliai neidentifikuojant šių aplinkybių ginčijamų aspektų, teismas, vadovaudamasis civilinio proceso rungimosi principu, apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad kreditorius A. B. turėjo galimybę disponuoti paskolų sutartyse nurodytomis sumomis, bei į tai, kad pinigų perdavimo faktas pagal paskolos sutartis yra užfiksuotas oficialiame rašytiniame įrodyme pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų pagrindu, konstatuoja, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad apeliantė UAB „Sabenavita“ nenuginčijo šių aplinkybių ir neįrodė pinigų perdavimo fiktyvumo fakto. Tokia teisinė išvada teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad apeliantės priešieškinio reikalavimas pripažinti ginčijamas paskolos sutartis dalyje dėl 489 139,25 Eur suteikimo grynaisiais pinigais negaliojančiomis (nesudarytomis) atmestas pagrįstai.Kiti apeliantės atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, UAB PILOTŲ TRENIRUOČIŲ CENTRAS bankroto byloje patvirtinęs A. B. kreditorinį reikalavimą bei atmetęs kreditorės UAB „Sabenavita“ priešieškinio reikalavimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.