Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei, dalyvaujant kreditoriui A. B., kreditoriaus A. B. atstovui advokato padėjėjui K. P., kreditoriaus UAB „Sabenavita“ atstovui advokatui J. B., bankrutuojančios UAB „Pilotų treniruočių centras“ atstovui advokatui M. K. viešajame teismo posėdyje išnagrinėjusi klausimą dėl kreditoriaus A. B. reikalavimo bankrutuojančios UAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto byloje tvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto bylą, administratoriumi skyrė UAB „Finansinių partnerių grupė“. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios UAB „Pilotų treniruočių centras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

2015 m. spalio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas kreditoriaus UAB „Sabenavita“ atskirąjį skundą tenkino; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį dalyje, kuria patvirtinti A. B. ir UAB „Amikon“ finansiniai reikalavimai; skyrė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka 2015 m. lapkričio 11 d. 13.15 val.; įpareigojo administratorių UAB „Finansinių partnerių grupė“ pateikti teismui savo poziciją dėl A. B. ir UAB „Amikon“ kreditorinių reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų.

2015 m. lapkričio 9 d. administratorius UAB „Finansinių partnerių grupė“ pateikė poziciją dėl A. B. ir UAB „Amikon“ kreditorinių reikalavimų ir juos pagrindžiančių dokumentų, kuriuo prašė patvirtinti A. B. 770 728,01 Eur trečios eilės kreditorinį reikalavimą.

Vilniaus apygardos teismo 2015-11-18 nutartimi kreditoriaus UAB „Sabenavita“ priešieškinis dėl A. B. ir UAB „Pilotų treniruočių centras“ sudarytų paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo priimtas ir išskirtas į atskirą bylą, ją skiriant nagrinėti žodinio proceso tvarka 2015 m. gruodžio 17 d. 13.15 val.

Teismo posėdžio metu bankrutuojančios UAB „Pilotų treniruočių centras“ atstovas prašė vadovautis bankroto administratoriaus byloje išreikšta pozicija.

Kreditorius A. B. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė priešieškinį atmesti ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą tokį, koks buvo pateiktas administratoriui.

UAB „Sabenavita“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė priešieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Kreditoriaus A. B. reikalavimas iš dalies tenkinamas, kreditoriaus UAB „Sabenavita“ priešieškinis dėl sandorių ginčijimo atmetamas.

Dėl kreditoriaus UAB „Sabenavita“ teisės pareikšti ieškinį dėl sandorių nuginčijimo. Atsakovo - bankrutuojančios UAB „Pilotų treniruočių centras“- atstovas nurodė, kad, kadangi kreditoriaus UAB „Sabenavita“ kreditorinis reikalavimas dar nėra patvirtintas, šis ūkio subjektas negali būti laikomas kreditoriumi ĮBĮ straipsnio prasme ir neturi teisės ginčyti kito bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus pagrįstumą, atitinkamai neturi teisės pareikšti ieškinį dėl sandorių, kurių pagrindų pareikštas. Teismas nesutinka su atsakovo atstovo vertinimu. UAB „Pilotų treniruočių centras“ bankroto bylos duomenimis, administratorius pripažino UAB „Sabenavita“ 3 781 620,63 Lt kreditorinį reikalavimą, 2015 m. rugsėjo 25 d. bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Sabenavita“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas. Kreditorius DNB bankas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Sabenavita“ reikalavimas, ši nutarties dalis teismo panaikinta, ginčas dėl UAB „Sabenavita“ reikalavimo vyksta žodinio proceso tvarka. Bylos duomenimis, kreditorius DNB bankas iš dalies sutinka su kreditoriniu reikalavimu, banko pripažįstamas kreditorinio reikalavimo dydis sudaro 434 529,79 Eur. Taigi, bankroto bylos duomenys nepaneigia UAB „Sabenavita“ teisių į kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, ginčas vyksta dėl reikalavimo dydžio, t.y. UAB „Sabenavita“ yra bankrutuojančios bendrovės kreditorius ir turi teisę ginčyti kitų kreditorių reikalavimus.

Dėl kreditoriaus UAB „Sabenavita“ priešieškinio. Kreditorius prašo pripažinti niekinėmis 2005-10-17, 2006-12-10 ir 2007-01-16 UAB „Pilotų treniruočių centras“ ir kreditoriaus A. B. sudarytas paskolos sutartis sandorius dalyje dėl 228 398,52 Eur lėšų suteikimo bankiniais pavedimais, patvirtinant, kad tikrasis sudarytų sandorių turinys yra A. B. lėšų sumokėjimas V. M. per UAB „Pilotų treniruočių centras“ kaip tarpininką, kuriam nesukuriamos jokios piniginės prievoles. Tų pačių paskolos sutarčių (2005-10-17, 2006-12-10 ir 2007-01-16) dalį dėl 489 139,25 Eur suteikimo grynaisiais pinigais kreditorius prašo pripažinti negaliojančia, motyvuodamas, kad ši paskolos dalis grynaisiais pinigais realiai suteikta nebuvo.

Visų pirma teismas pasisako dėl kreditoriaus UAB „Sabenavita“ argumentų dėl paskolos dalies nesuteikimo grynaisiais pinigais. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai); nagrinėjamu atveju – kreditoriui A. B.. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis); šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ir paskolos davėjas (kreditorius A. B.) ir paskolos gavėjas (bankrutuojanti bendrovė, atstovaujama bankroto administratoriaus), pripažįsta, kad paskolų dalies suteikimą grynaisiais pinigais patvirtina bankrutuojančios bendrovės pirminiai buhalteriniai dokumentai – kasos pajamų orderiai, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, atliktų darbų apmokėjimo dokumentai. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-02-18 aktu (kuriuo kreditorius UAB „Sabenavita“ remiasi kaip pagrindiniu įrodymu) nustatyta, kad statant trijų aukštų pastatą angarą buvo įformintos paskolos sutartis statybos darbams iš akcininko A. B.; mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad per 2005-2008 m. buvo sudarytos paskolų sutartys dėl 2 750 000 Lt paskolų gavimo, iš jų per 2006-2008 m. iš A. B. gauta 2 346 900 Lt paskolų, t. y. 1 688 900 Lt paskolų gavimas įformintas grynais pinigais. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju įrodinėjimo našta priklauso kreditoriui, pareiškusiam reikalavimą dėl paskolų sutarčių dalies nuginčijimo - UAB „Sabenavita“; pagal logikos dėsnius kreditorius turėtų nuginčyti pirminius buhalterinius dokumentus, patvirtinančius paskolos dalyko perdavimą grynaisiais pinigais, įrodyti jų fiktyvumą.

Savo teiginius kreditorius UAB „Sabenavita“ pagrindžia tuo, kad kreditorius A. B. negalėjo perduoti dalį paskolų sumos grynaisiais, nes neturėjo tokios didelės sumos grynųjų pinigų; ši argumentą kreditorius įrodinėjo deklaracijų duomenimis. Šis kreditoriaus argumentas atmetamas, kaip neįrodytas. Teismui patenkinus kreditoriaus prašymą, kreditorius A. B. pateikė 2005, 2007, 2008 m. metines pajamų mokesčio deklaracijas. Kreditorius nepateikė 2006 m. pajamų mokesčio deklaracijos, paaiškino, kad 2006 m. neturėjo pareigos deklaruoti pajamas; šis jo teiginys UAB „Sabenavita“ atstovo nepaneigtas. Deklaracijų duomenimis, kreditorius A. B. 2005 m. gavo 1 399 559,30 Lt pajamų, 2007 m. - 66 156 Lt pajamų. Papildomai kreditorius A. B. pateikė 2005-09-30 žemės sklypo ir svečių namų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią už parduotą turtą gavo 1 300 000 Lt, 2005-10-25 žemės sklypo, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią gavo 1 150 000 Lt, 2006-09-07 orlaivio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią gavo 225 000 Lt ir 2007-10-22 orlaivio pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią gavo 228 000 Lt. Kreditoriaus UAB „Sabenavita“ atstovo paaiškinimai, kad 2005-10-25 žemės sklypo ir nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas kreditoriaus A. B. sūnui priklausantis turtas, todėl kreditorius negalėjo gautus už jį grynus pinigus paskolinti atsakovui, atmetami. Faktas, kad kreditorius A. B. nepateikė sūnaus įgaliojimo paskolinti gautus pinigus, nepaneigia kreditoriaus A. B. teiginių, nes sandoriai tarp šeimos narių dažnai sudaromi pasitikėjimo pagrindu. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, sprendžia, kad kreditoriaus A. B. teiginys, jog paskolos sutarčių sudarymo metu jis turėjo pakankamai galimybių suteikti atsakovui paskolų dalį grynais pinigais nepaneigtas; bylos duomenimis labiau tikėtina, kad kreditorius galėjo disponuoti grynųjų pinigų sumomis, kurių pakaktų paskolos dalies suteikimui grynaisiais pinigais 489 139,25 Eur sumai.

Kreditorius UAB „Sabenavita“ priešieškinyje teigia, kad atsakovas faktiškai negavo tariamai suteiktų kaip paskolos grynųjų pinigų, kadangi fizinių asmenų tariami atliktų atlikti darbai negalėjo būti atlikti, t.y. grynieji pinigai nebuvo suteikti nei atsakovui, nei išmokėti fiziniams asmenims; pareiškėjo vertinimu, tai buvo mokėjimai už pasirašymą dėl tariamo grynųjų pinigų gavimo. Visus kasos pajamų orderius pasirašė D. M., kuri turėjo asmeninių ryšių su A. B.; šių asmenų aiškūs asmeniniai ryšiai patvirtina, kad pinigai faktiškai nebuvo sumokėti; dėl atsakovo duomenų klastojimo atliekamas ikiteisminis tyrimas FNTT byloje Nr. 06-1-00099-13.

Teismo posėdžio apklausta liudytoja D. M. parodė, kad ji dirbo atsakovo bendrovėje direktore 2005-2008 metais, maždaug tuo metu turėjo asmeninių santykių su akcininku A. B.. Patvirtino, kad A. B. buvo suteikęs dalį paskolų įmonei grynaisiais pinigais tikslu sumokėti už atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus, pinigų perdavimas buvo įformintas pagal įstatymo reikalavimus, buvo įforminti visi orderiai, čekiai. Liudytoja parodė, kad atliktų darbų aktus tikrindavo ir tvirtindavo pagrindinio bendrovės kreditoriaus – DNB banko atstovas, parašai dėl vaizdo nebuvo dedami. Priimant grynuosius pinigus iš A. B. ir įforminant jų perdavimą kasos pajamų orderiais dalyvaudavo ir bendrovės kasininkė N. Ž.. Apklausta liudytoja N. Ž. patvirtino grynųjų pinigų perdavimo bendrovei ir išmokėjimo darbus atlikusiems asmenims aplinkybes. Abi liudytojos paaiškino, kad daugiau nei prieš du metus buvo apklaustos FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojos, paliudijo analogiškai, kuo pasibaigė ikiteisminis tyrimas, joms nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, sprendžia, kad kreditoriaus UAB „Sabenavita“ teiginiai nepasitvirtino: asmeninai bendrovės direktorės ir akcininko santykiai savaime neįrodo kasos pajamų orderių ir kitų pirminių buhalterinių dokumentų klastojimo fakto, apklaustos liudytojos nepatvirtino, kad kasos pajamų orderiai ir kiti bendrovės buhalteriniai dokumentai būtų buvę klastojami. Ikiteisminio tyrimo inicijavimo faktas taip pat neįrodo buhalterinių dokumentų klastojimo fakto; kaip prejuduciniai faktai civilinėje byloje vertinami tik faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, bet ne ikiteisminio tyrimo duomenys (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Kreditorius UAB „Sabenavita“ taip pat remiasi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-02-18 akto duomenimis, būtent patikrinimo akto 20 lapo antra pastraipa, kuria konstatuota, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbų kiekiai, už kuriuos buvo atlikti mokėjimai iš A. B. paskolintų pinigų, viršija realius darbų kiekius, reikalingus atsakovo angaro statyboms, be to dalis fizinių asmenų, kuriems įforminti išmokėjimai didelėms sumoms iki 100 000 Lt, verslo liudijimus buvo įsigiję vienam mėnesiui, tačiau per vieną mėnesį vienam asmeniui atlikti tokį darbų kiekį neįmanoma, t.y. darbai negalėjo būti ir nebuvo atlikti; be to, pagrindiniams rangovams atliekant darbus atsakovo angare, nebuvo jokių fizinių asmenų, nors atitinkamais laikotarpiais jiems buvo mokamas atlyginimas už atliktus darbus. Tačiau, teismo vertinimu, tokie patikrinimo akte nurodyti neatitikimai neįrodo, kad darbai verslo liudijimų pagrindais nebuvo atliekami; akte konstatuota, kad bendrovėje įformintų sandorių su fiziniais asmenimis turinys neatitinka tikrovės, neaišku, kiek fiziniai asmenys faktiškai uždirbo. Akte taip pat konstatuota, kad per 2006-2008 metus iš viso fiziniams asmenims, turėjusiems verslo liudijimus, atliktų darbų aktais įforminta darbų už 3 585 382,50 Lt, tačiau sulyginus pastato grindų, lubų, sienų ir pertvarų plotus, nuodytus pastato kadastrinio matavimo byloje su atliktų darbų aktuose nurodytais kiekiais, konstatuojamas grindų, lubų, sienų ir pertvarų plotų ženklūs neatitikimas. Taigi, patikrinimo akto išvados leidžia daryti išvadą, kad realiai darbų buvo atlikta mažiau, nei užaktuota, tačiau neduoda pagrindo išvadai, kad darbai negalėjo būti ir nebuvo atlikti, kaip teigia kreditorius UAB „Sabenavita“. Aplinkybė, kad fiziniai asmenys įformindavo verslo liudijimus tik mėnesiui, t.y. laikotarpiui, per kurį jie realiai negalėjo atlikti darbų kiekio, nurodyto atliktų darbų aktuose, nepaneigia fakto, kad dalis darbų galėjo būti atliekama pažeidžiant darbų atlikimo pagal verslo liudijimą įforminimo tvarką, t.y. kad darbai buvo atliekami asmenų, neturinčių verslo liudijimų, o verslo liudijimai buvo įforminami tik atsiskaitymui. Be to, nurodytos aplinkybės nepaneigia paskolos dalies suteikimo grynaisiais pinigais; aplinkybė, kad aktuose buvo nurodomas didesnis darbų kiekis, nei jų buvo realiai atlikta, savaime nepaneigia pinigų perdavimo fakto; tokios aplinkybės gali būti vertinamos kaip pagrindas kreiptis į teismą dėl nepagrįstai sumokėtų lėšų grąžinimo įmonei, tačiau vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pinigai realiai nebuvo mokami.

Apibendrindamas, teismas atmeta kreditoriaus UAB „Sabenavita“ argumentus dėl paskolos dalies nesuteikimo grynaisiais pinigais kaip neįrodytus, pagrįstus prielaidomis.

Dėl paskolos sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais

Kreditorius UAB „Sabenavita“ pripažįsta, kad pagal 2005-10-17, 2006-12-10 ir 2007-01-16 atsakovo BUAB „Pilotų treniruočių centras“ ir kreditoriaus A. B. sudarytas paskolos sutartis buvo suteikta 228 398,52 Eur paskolos, perduodant lėšas bankiniais pavedimais. Tačiau, kreditoriaus UAB „Sabenavita“ vertinimu, šis sandoris nesukelia paskolos gavėjui jokių teisinių pasekmių, nes buvo apsimestiniu; tikras sandorio tikslas buvo perduoti lėšas V. M., atsakovas dalyvavo tik kaip tarpininkas, t.y. paskolos sutartys dalyje dėl paskolos suteikimo bankiniais pavedimais negalioja , kaip apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Sabenavita“ nenurodo ir neįrodinėjo, kad tarp paskolos sandorio šalių (kreditoriaus A. B. ir bankrutuojančios bendrovės) buvo sudaryta ne paskolos sutartis, bet kitokio pobūdžio sandoris; pareiškėjas teigia, kad paskolos sutartis buvo sudaryta dėl akių ir nesukelia jokių teisinių pasekmių tariamam paskolos gavėjui, kad sandorio tikslas buvo pridengti realius teisinius santykius tarp kreditoriaus A. B. ir V. M.; pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizuoja, kokio pobūdžio buvo šių asmenų tikrieji ketinimai ir teisiniai santykiai. Teismas pažymi, kad UAB „Sabenavita“ nurodytos aplinkybės labiau atitinka CK 1.86 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintam tariamojo sandorio (sandorio, sudaryto tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių) apibrėžimui, tačiau, teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės neduoda pagrindo sutikti su kreditoriaus UAB „Sabenavita“ teiginiais apie A. B. ir bankrutuojančios bendrovės tariamą paskolos santykių pobūdį. Kaip jau buvo paminėta, kreditorius UAB „Sanbenavita“ neginčija, kad pagal tris paskolos sutartis bankrutuojančiai bendrovei buvo perduota banko pavedimais 228 398,52 Eur paskolos. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-02-18 akto duomenimis A. B. per 2006 m. grąžinta 34 000 paskolos (banko pavedimais), už paskolą priskaičiuota 8 860 Lt palūkanų, per 2007 m. grąžinta 25 000 Lt, priskaičiuota 121 617 Lt palūkanų; 2008-10- 31 buvo įformintas susitarimas dėl susikaupusios skolos A. B. ( 2 747 180,47 Lt ) grąžinimo. Tokios bylos aplinkybės patvirtina paskolos santykių pagal sutartis tikrumą – paskolos sutarčių šalys vykdė sutartis, susitarimas dėl susikaupusios skolos grąžinimą taip pat patvirtina, kad šalys modifikavo paskolos sutarčių sąlygas ir ketino jas vykdyti. Kitos kreditoriaus nurodytos aplinkybės - tai, kad darbuotojai – statybos darbų vykdytojai pagal verslo liudijimus galimai užaktavo daugiau darbų, nei realiai atliko, nepatvirtina, kad paskolos santykių nebuvo ir statybos darbai realai nebuvo atlikti. Analogiškai aplinkybė, kad dalis statybos darbus atlikusių ir gavusių apmokėjimą asmenų dalį pinigų pervedė V. M., nepatvirtina kokio nors susitarimo tarp A. B. ir V. M. dėl pinigų perdavimo pagal tokią sudėtingą schemą. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-02-18 akto duomenų nepakanka išvadai apie paskolos santykių tariamą pobūdį daryti, kitokių įrodymų kreditorius UAB „Sabenavita“ nepateikė. Dėl išdėstyto, kreditoriaus UAB „Sabenavita“ priešieškinis dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis atmetamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

ĮBĮ 26 str. 1 d. reglamentuoja, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas nutartimi. Administratoriui nustačius, kad kreditoriaus A. B. finansinis reikalavimas atitinka įmonės finansinės apskaitos dokumentus, teismas, atsižvelgdamas į tai administratorius neginčija A. B. finansinį reikalavimo, o kito bendrovės kreditoriaus (UAB „Sabenavita“) prieštaravimų pagrįstumas bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtina, A. B. pareikštas ir administratoriaus pripažintas reikalavimas tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kreditoriaus UAB „Sabenavita“ priešieškinį atmesti.

Įtraukti kreditoriaus A. B. 770 728,01 Eur (I etapo finansinis reikalavimas – 770 728,01 Eur) kreditorinį reikalavimą į bankrutuojančios UAB „Pilotų treniruočių centras“ (į. k. 300120344) trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.