- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-894-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05539-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- V. V., J. V., A. S., L. S.
- Ieškovas
- R. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. V., J. V., A. S., L. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams V. V., J. V., A. S., L. S. dėl įpareigojimo pateikti sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašė įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos duoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; nustatyti, kad bet kuriam atsakovui nevykdant teismo sprendime nustatyto įpareigojimo duoti ieškovui sutikimą, kiekvienas pradelsęs duoti sutikimą atsakovas privalo mokėti ieškovo naudai 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną ir priteisti iš atsakovų proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. Ieškovas nurodė, kad jam priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0565 ha, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai. Atsakovams priklauso žemės sklypai, esantys ieškovo žemės sklypo kaimynystėje: sklypas, (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovams A. ir L. S.; (duomenys neskelbtini), – atsakovams J. ir V. V.; (duomenys neskelbtini), – atsakovams J. ir V. V.; žemės sklypas (be adreso), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris yra įsiterpęs tarp ieškovo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir atsakovų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams A. ir L. S., J. ir V. V. Ieškovo žemės sklype yra pastatytas ir pabaigtas įrengti sodo namas ir garažas. Ieškovo prašymu, 2018 m. buvo parengtas Vandentiekio ir nuotekų tinklų vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), supaprastintas statybos projektas, kuriuo buvo siekiama sudaryti sąlygas aprūpinti ieškovo sodo sklype statomą sodo namą vandentiekiu ir nuotekų šalinimu. Tinklų projektas numatė inžinerinių tinklų įvedimą į ieškovui priklausantį sodo namą per valstybinę žemę, todėl inžinerinių tinklų įrengimui buvo reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) sutikimas. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2018 m. lapkričio 19 d. išdavė ieškovui reikiamą sutikimą, tinklų projektui raštu pritarė ir „Telia Lietuva“, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos vanduo“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius. 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovas su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos vanduo“ pasirašė sutartį Nr. 2018/SUT.05-683 dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo savo sąskaita parengti statinio projektą, pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus ir šią infrastruktūrą neatlygintinai perleisti savivaldybės nuosavybėn.
1.2. Ieškovui NŽT pranešė, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2019 m. kovo 29 d. priėmė įsakymą Nr. 13VĮ-220-(14.13.2.), kuriuo pripažino netekusiu galios anksčiau ieškovui R. V. išduotą sutikimą tiesti inžinerinius tinklus. Šis įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkų (atsakovų) skundą. Atsakovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, vakarinė dalis patenka į projektuojamų inžinerinių tinklų apsaugos zoną, todėl ieškovas, kreipdamasis į NŽT dėl sutikimo tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, privalo pateikti atsakovų sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo. Ieškovas kreipėsi į atsakovus prašydamas pateikti sutikimus, tačiau sutikimai nebuvo gauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: įpareigojo atsakovus J. V., V. V., A. S., L. S. per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos duoti ieškovui R. V. rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; priteisė ieškovui R. V. iš atsakovų J. V., V. V., A. S., L. S. po 1 116,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; nustatė, kad, atsakovams J. V., V. V., A. S., L. S. per teismo sprendimu nustatytą terminą neįvykdžius sprendimo, sprendimo nevykdančiam atsakovui skiriama 50 Eur dydžio bauda ieškovo R. V. naudai už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
2.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas siekia tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, o ne atsakovams priklausančiame žemės sklype, todėl tiesiogiai taikyti servituto teisės normas teismas neturi pagrindo, tačiau, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo nurodytą ginčo santykiams taikytiną teisę, teismas vertino šalių ginčo atitiktį sąlygoms, kurioms esant yra nustatomas servitutas, taikydamas analogiją.
2.2. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog, įgyvendinus A. J. parengtą projektą, arčiau atsakovų žemės sklypo projekte yra numatyta buitinių nuotekų linija, kuri mažiausiu atstumu nutolusi 1,14 m nuo atsakovų žemės sklypo ribos, apsaugos zona įsiterpia daugiausiai 1,40 m į atsakovų sklypą, o iš viso apsaugos zonos plotas, patenkantis į atsakovams priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, sudarytų 38 m². Atsakovai atsisakymą duoti rašytinius sutikimus motyvuoja tuo, jog nenori, kad jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų taikomi apsaugos zonos ribojimai, siūlo ieškovui ieškoti kitų alternatyvių būdų prisijungti prie centralizuotų vandens tinklų arba išvis nesinaudoti teise jungtis, vandenį atsivežti, kasti šulinį, o nuotekas tvarkyti išvežant.
2.3. Nors nagrinėjamoje byloje šalys kėlė įvairius alternatyvius variantus, kuriems esant ieškovui būtų užtikrinta teisė turėti vandenį ir nuotekų sistemą, tačiau konkretesnių pasiūlymų nei bandyti rengti naują projektą prisijungiant prie centralizuotų tinklų per kaimyninį V. J. sklypą, prašant leidimų servitutui, ar toliau naudoti laistymui skirtą ir lietaus vandenį, šalinti nuotekas, jas išvežant, byloje nebuvo pateikta. Ieškovas įrodė, jog neturi kitų būdų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Byloje yra pateiktas ieškovo kaimynės V. J. atsisakymas leisti ieškovui tiesti inžinerinius tinklus per jos privatų žemės sklypą. Leisdama tiesti inžinerinius tinklus per jai priklausantį sklypą, V. J. turėtų sutikti su didelės tinklų apsaugos zonos nustatymu jos sklype. Taigi ieškovas yra pasirinkęs patį ekonomiškiausią ir racionaliausią sprendimą – tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, kurioje jau yra nutiesti ir kiti inžineriniai tinklai (elektros kabelis, dujotiekio linija).
Atsiliepimas
2.4. Atsakovai mano, kad, tenkinus ieškovo reikalavimą išduoti sutikimus, atsakovams atsiras turtinių ir neturtinių netekimų ir nepatogumų. Šalys, pateikdamos paaiškinimus, negalėjo nurodyti, kurie konkrečiai Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai sukeltų nepatogumų. Teismas padarė išvadą, jog, įgyvendinus ieškovo projektą ir nustačius vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zoną atsakovų žemės sklypui, atsakovų teisės nebūtų suvaržytos labiau nei jau yra suvaržytos, Apskrities viršininko įsakymu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. nustačius dujotiekių apsaugos zoną.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Teismas pažymėjo, jog tiek teisės aktai, tiek byloje paaiškinimus teikę liudytojai patvirtino, kad, nutiesus ieškovo planuojamus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, nuo šių tinklų iki atsakovų sklypų ribos išlieka didesnis nei 1 m atstumas, todėl atsakovams nebus ribojimų tiesti inžinerinius tinklus savo žemės sklype, pritaikytos apsaugos zonos (galiojanti dujų apsaugos zona ir projektuojama ieškovo inžinerinių tinklų apsaugos zona) neužkerta kelio atsakovams tiesti planuojamus inžinerinius tinklus savo nuosavybėje, inžinerinių tinklų apsaugos zonos gali persidengti, svarbu išlaikyti atstumą tarp pačių inžinerinių tinklų 1 m atstumu. Taigi atsakovų teiginiai apie jų planuotų inžinerinių tinklų perkėlimą, paslinkimą yra nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje taip pat nėra aiškių įrodymų, kodėl, įgyvendinus ieškovo inžinerinių tinklų projektą, atsakovų detalusis planas turėtų nustoti galioti ar turėtų būti keičiamas.
2.6. Įvertinęs byloje esančius duomenis, proceso šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad atsakovų žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taikant papildomas specialiosios žemės naudojimo sąlygas, įgyvendinus ieškovo parengtą projektą, kiltų realūs turtiniai praradimai ar atsakovai patirtų didelius suvaržymus, valdydami jiems nuosavybės teise priklausantį sklypą. Nustatęs, jog ieškovas ir atsakovai nesutaria, nėra kitos racionaliai įgyvendinamos galimybės ieškovui tinkamai naudotis centralizuotais vandens ir nuotekų tinklais, ieškovas negali įgyvendinti projekto neturėdamas atsakovų sutikimo, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nenustatytas nepagrįstas atsakovų teisių į jų žemės sklypą suvaržymas, teismas konstatavo, jog atsakovų atsisakymas išduoti ieškovui rašytinius sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo yra neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui ir bendram centralizuotam teritorijos inžinerinių tinklų sistemos vystymui, taigi ieškovo reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu ir jį tenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovai J. ir V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė prielaidomis ir rėmėsi tik ieškovo ir ieškovo kviestų liudytojų parodymais, kurie nepagrįsti įrodymais ir teisės aktais.
3.2. Teismas nepateikė argumentų, kodėl daro išvadą, jog atsakovai ateityje dėl ieškovo ketinamų tiesti tinklų apsaugos zonų patekimo į atsakovų sklypą nepatirs suvaržymų.
3.3. Sprendime nėra nurodoma, kokia konkrečiai analogija (įstatymo ar teisės principo) taikoma ir kaip ji bus taikoma. Be to, servituto sąvoka nenumato, kad nustatant servitutą (ar taikant analogiją) yra privalomas rašytinių sutikimų išdavimas.
3.4. Pažymi, jog jų siūlomi alternatyvūs problemos sprendimo būdai nėra tik jų nuomonė, o teisės aktuose numatyta reali problemos sprendimo galimybė, nepažeidžianti atsakovų teisių ir neapribojanti ieškovo teisės prisijungti prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų.
3.5. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, jog suprojektuoti tinklai pažeidžia galiojančio detaliojo plano sprendinius ir panaikina atsakovams galimybę įsirengti lietaus nuotekų tinklus, kurie numatyti detaliajame plane, poziciją, jog ieškovas yra pasirinkęs ekonomiškiausią ir racionaliausią sprendimą, grindė tik V. J. atsisakymu leisti ieškovui tiesti inžinerinius tinklus per jos privatų sklypą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nagrinėtos kitos alternatyvos, taip pat nepagrindė, kad jo siūlomas sprendimas ekonomiškiausias ir racionaliausias.
3.6. Atsakovai laikosi pozicijos, jog dėl ieškovo ketinamų nutiesti inžinerinių tinklų (dėl ieškovo projektuotojos projektu panaikintų lietaus nuotekų tinklų, kurie numatyti atsakovų detaliajame plane) būtų neišvengiamas patvirtinto detaliojo plano keitimas.
3.7. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovo projektuotojos paruoštas projektas yra negaliojantis.
3.8. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovo pateiktame projekte numatyti tinklai yra skirti centralizuotam teritorijos inžinerinių tinklų vystymui ar kad jie būtų tinkami prisijungti gretimiems sklypams.
3.9. Ieškovui Nekilnojamojo turto registre įregistravus tinklus su apsaugos zona, kuri patektų į atsakovų sklypą, įsigaliotų šių tinklų ir jų apsaugos zonos servitutas, ir ieškovas įgytų teisę į svetimą nekilnojamąjį daiktą. Teismas sprendime dėl šio klausimo nepasisakė.
3.10. Teismas sprendime ne tik nesirėmė atsakovų pateiktas įrodymais, bet ir nepasisakė dėl bylos esmės, t. y. ar yra pagrindas įpareigoti atsakovus duoti rašytinius sutikimus, nes to nereglamentuoja jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai; ar šis ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams; ar galima remtis ieškovo pateiktu projektu, kuris yra negaliojantis ir paruoštas nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
4. Atsakovai A. ir L. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovai nurodo, jog nagrinėjamu atveju teisinis santykis susiklostė tarp ieškovo, siekiančio tiesti inžinerinius tinklus, ir valstybės institucijos, kuriai numatyta pareiga patikrinus sąlygas ir pagrindus išduoti sutikimą. Ieškovas turėjo skųsti patį įsakymą, kuriuo panaikintas jam išduotas sutikimas, o ne reikalauti iš atsakovų sutikimo – atsakovai pagal teisinį reguliavimą neprivalo jo duoti. Taigi teismas turėjo konstatuoti, kad reikalavimas yra pareikštas netinkamiems atsakovams.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir remdamasis servituto analogija, neteisingai išsprendė inicijuotą ginčą, o sprendimą grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kvestionuodamas atsakovų atsisakymo priežastis.
4.3. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas ieškovo projektą, visiškai nevertino patvirtinto detaliojo plano, kuriame numatyti atsakovų žemės sklypai ir visi tiesiami inžineriniai tinklai, negretino jo su ieškovo pateiktu projektu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovai neįrodė, kad ieškovo tinklų įrengimas apribos detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą.
4.4. Teismas, tenkindamas ieškinį, taikė teisių gynimo būdą, kuris nėra numatytas įstatymuose.
5. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas prašo apeliacinius skundus atmesti ir priteisti iš atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovas nurodo, jog, priimdamas sprendimą, teismas teisingai taikė servituto institutą reglamentuojančių teisės normų analogiją. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-900-538/2020, nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos servituto teisės normos. Dėl to sprendžiant bylą turi būti patikrintos visos sąlygos, kurioms esant taikomas servitutas. Šioje byloje ieškovas negalėjo reikšti reikalavimo nustatyti servitutą tiesti komunikacijas, nes neprašė tiesti komunikacijų atsakovų žemės sklype. Ieškovas siekia tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad šioje byloje reikia patikrinti, ar yra visos sąlygos, kurioms esant yra nustatomas servitutas. Taigi teismas sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju tiesiogiai taikyti servituto teisės normas teismas pagrindo neturi, tačiau, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo nurodytą ginčo santykiams taikytiną teisę, teismas įvertino šalių ginčo atitiktį sąlygoms, kurioms esant yra nustatomas servitutas, taikydamas analogiją.
5.2. Tinklų projekto įgyvendinimas niekaip neapribotų / nesuvaržytų galimybės atsakovams įsivesti detaliajame plane numatytus lietaus nuotekų tinklus, taigi nebūtų jokio pagrindo keisti detalųjį planą.
5.3. Ieškovas laikosi pozicijos, jog atsakovai piktnaudžiauja savo teise atsisakyti išduoti sutikimą. Atsakovų detalusis planas egzistuoja jau 10 metų, tačiau patys atsakovai iki šios dienos jokių tinklų projektų nerengė ir tinklų neklojo. Ieškovas įrodė, kad inžinerinių tinklų apsaugos zonos nedaro įtakos atsakovų galimybėms savo infrastruktūriniame žemės sklype kada nors vėliau tiesti kitus inžinerinius tinklus, taip pat nesukelia jokių kitų pasunkinimų ar suvaržymų. Atsakovų teiginiai dėl jiems gresiančių nepatogumų ir pasunkinimų yra hipotetinio pobūdžio.
5.4. Ieškovas nesiekia nustatyti servituto atsakovams priklausančiame žemės sklype. Apsaugos zona ir servitutas yra du skirtingi teisiniai institutai. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zona nėra servitutas.
5.5. Ieškovas neturi racionalių alternatyvų pasirinkti kitą nuotekų surinkimo, kaupimo ir transportavimo būdą. Nė vienas teisės aktas neriboja pastato savininko teisės prisijungti ir naudotis centralizuotais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Teisės aktai ir galiojantys teritorijų planavimo dokumentai įtvirtina siekiamybę, kad nauji vartotojai jungtųsi prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, o ne įsirenginėtų vietinius tinklus.
5.6. Ieškovas neturi kitų būdų prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, jis yra pasirinkęs pati ekonomiškiausią ir racionaliausią sprendimą – tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje. Nors tokiu atveju neišvengiamai kyla būtinybė ant atsakovų žemės sklypo dalies nustatyti nedideles inžinerinių tinklų apsaugos zonas, tačiau tokia aplinkybė niekaip nevaržo atsakovų galimybės naudotis savo žemės sklypu ar įgyvendinti detaliajame plane numatytus sprendinius.
5.7. Tinklų projektas yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovo užsakymu parengtas tinklų projektas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus ir jo pagrindu ieškovas galėtų vykdyti tinklų įrengimo darbus, jei atsakovai duotų sutikimus. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad NŽT vieną kartą jau buvo išdavusi ieškovui sutikimą tiesti inžinerinius tinklus pagal tinklų projektą. Tai reiškia, kad buvo patikrinta tinklų projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams.
5.8. Tinklų projekto sprendiniai taip pat atitinka AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieškovui išduotas prisijungimo sąlygas.
5.9. Ieškovo nuomone, atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tinklų projekte numatyti tinklai yra skirti centralizuotam teritorijos inžinerinių tinklų vystymui ar kad jie tiktų gretimiems sklypams prisijungti, visiškai nepagrįstas.
5.10. Ieškovas pritaria atsakovų apeliacinio skundo argumentui, kad, ieškovui įgyvendinus tinklų projektą, atsakovų žemės sklype nebus taikoma daugiau apribojimų ir suvaržymų, negu jau yra dabar dėl žemės sklype nustatytos dujotiekio apsaugos zonos. Tačiau ieškovas mano, kad ginčo atveju atsakovų sutikimas yra būtinas.
5.11. Ieškovas teigia, jog atsakovai šioje byloje yra parinkti tinkamai, kadangi materialusis ginčas dėl sutikimų nepateikimo yra kilęs būtent tarp ieškovo ir atsakovų.
5.12. Ieškovas neturi pagrindo ginčyti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. 13VĮ-220-(14.13.2.) administracine tvarka, nes NŽT sutikimui gauti yra būtini atsakovų sutikimai.
5.13. Pagal Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vienas iš būdų, kuriuo teismas, neviršydamas savo kompetencijos, įstatymų nustatyta tvarka gina civilines teises, yra priteisimas įvykdyti pareigą natūra. Civilinio proceso kodekso 273 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė priimti sprendimą, kuriuo atsakovas yra įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į A. ir L. S. apeliacinį skundą atsakovai J. ir V. V. nurodo visiškai sutinkantys su pateiktu apeliaciniu skundu ir palaiko jame pareikštą prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliaciniai skundai tenkintini.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
9. Byloje nustatytos toliau nurodomos faktinės aplinkybės. 0,0565 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 2017 m. liepos 4 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso ieškovui R. V.. 0,0436 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams A. S. ir L. S.. 0,0433 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams J. V. ir V. V.. 0,0961 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso atsakovams J. V. ir V. V.. 0,0291 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69/291 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir po 151/582 dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams J. V. ir V. V., 71/291 dalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams A. S. ir L. S.. 2017 m. parengtas sodo namo ir garažo statybos (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas. A. J. individuali veikla parengė Vandentiekio ir nuotekų tinklų vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą. Sutartimi dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 10 d. sudarytoje tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovo R. V., ieškovas įsipareigojo savo sąskaita parengti statinio projektą, pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus ir šią infrastruktūrą neatlygintinai perleisti savivaldybės nuosavybėn. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymu „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sutikimo Nr. SUVA-16298-(8.53.E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ pripažinimo netekusiu galios“ nurodytas sutikimas pripažintas netekusiu galios, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini), savininkai surašė 2019 m. kovo 15 d. skundą dėl to, jog nebuvo pateikti šių žemės sklypų savininkų sutikimai. Ieškovas (jo atstovė) kreipėsi į atsakovus, prašydamas sutikimus arba motyvuotą atsisakymą pateikti advokatų kontorai „AVERUS“, tačiau atsakovų sutikimai nebuvo gauti.
10. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; nustatyti, kad, bet kuriam atsakovui nevykdant teismo sprendime nustatyto įpareigojimo išduoti ieškovui sutikimą, kiekvienas pradelsęs išduoti sutikimą atsakovas privalo mokėti ieškovo naudai 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas sprendimu tenkino ieškovo ieškinį. Atsakovai skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.
11. Atsakovai laikosi pozicijos, kad, tenkinus ieškovo reikalavimą išduoti sutikimus, būtų pažeistos atsakovų teisės, nes atsakovų bendrame sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų taikoma inžinerinių tinklų apsaugos zona, o tai atsakovams sukeltų turtinių ir neturtinių netekimų, nepatogumų ir suvaržytų galiojančio detaliojo plano sprendinių įgyvendinimą.
12. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal A. J. parengtą projektą arčiau atsakovų žemės sklypo yra numatyta buitinių nuotekų linija, kuri mažiausiu atstumu nutolusi 1,14 m nuo atsakovų žemės sklypo ribos, apsaugos zona įsiterpia daugiausiai 1,40 m į atsakovų sklypą, o iš viso apsaugos zonos plotas, patenkantis į atsakovams priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, sudarytų 38 m². Atsakovai atsisakymą duoti rašytinius sutikimus grindžia tuo, jog nenori, kad jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų taikomi apsaugos zonos ribojimai, siūlo ieškovui ieškoti alternatyvių būdų prisijungti prie centralizuotų vandens tinklų arba išvis nesinaudoti teise jungtis (vandenį atsivežti, kasti šulinį, o nuotekas tvarkyti išvežant).
13. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarką pirmąjį kartą, 2020 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-900-538/2020, nurodė, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos servituto teisės normos, dėl to sprendžiant bylą turi būti patikrintos visos sąlygos, kurioms esant taikomas servitutas.
14. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir laikydamasis apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų reikalavimą, pažymėjo, jog ieškovas negali reikšti teismui reikalavimo nustatyti servitutą tiesti komunikacijas, nes neprašo tiesti komunikacijų atsakovų žemės sklype. Ieškovas siekia tiesti inžinerinius tinklus valstybinėje žemėje, o ne atsakovams priklausančiame žemės sklype, todėl tiesiogiai taikyti servituto teisės normas teismas neturi pagrindo, tačiau, atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo nurodytą ginčo santykiams taikytiną teisę, teismas vertino šalių ginčo atitiktį sąlygoms, kurioms esant yra nustatomas servitutas, taikydamas analogiją.
15. Įvertinęs bylos duomenis, proceso šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, pritaikius papildomas specialiosios žemės naudojimo sąlygas, atsakovai patirtį realių turtinių praradimų ar reikšmingų suvaržymų. Nedidelei daliai sklypo nustačius vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklų apsaugos zoną, taikomos naudojimo sąlygos iš esmės nevaržytų atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Patikrinęs ginčo atitiktį sąlygoms, taikytinoms ginčams dėl servituto, t. y. nustatęs, jog ieškovas ir atsakovai nesutaria; nėra kitos racionaliai įgyvendinamos galimybės ieškovui tinkamai naudotis centralizuotais vandens ir nuotekų tinklais; ieškovas negali įgyvendinti projekto neturėdamas atsakovų sutikimo; nenustatytas nepagrįstas atsakovų teisių į jų žemės sklypą varžymas, teismas konstatavo, jog atsakovų atsisakymas išduoti ieškovui rašytinius sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo yra neproporcingas ieškovo siekiamam tikslui ir bendram centralizuotam teritorijos inžinerinių tinklų sistemos vystymui.
16. Kolegija, įvertinusi ginčo specifiką, pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio, reglamentuojančio asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą.
17. Civilinio kodekso 1.138 straipsnis numato, jog civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyko aiškinimo ir taikymo klausimais, ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
19. Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra ir suformuluoti savo ieškinio reikalavimą. Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.
20. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovus išduoti rašytinius sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo, t. y. iš esmės teismine tvarka siekia įpareigoti atsakovus sutikti su naudojimosi jiems priklausančiu sklypu sąlygų suvaržymais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas negali reikšti teismui reikalavimo nustatyti servitutą tiesti komunikacijas, nes neprašo tiesti komunikacijų atsakovų žemės sklype, ir ginčą išnagrinėjo pagal analogiją taikydamas teisės normas, reglamentuojančias servitutą, nors ieškovas laikėsi pozicijos, jog jis neprašo nustatyti servituto. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal analogiją taikyti teisės normas, reglamentuojančias servitutą, ieškovui nepareiškus reikalavimo dėl servituto nustatymo, yra nepagrįstas.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas, bylos Nr. 34/2000-28/01). Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas bei detalizuotas Civilinio kodekso normose.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.
23. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kitų, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra; civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, todėl nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas; viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai.
24. Nuosavybės teisė yra savininko teisė valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Naudotis daiktu reiškia pritaikyti daikto naudingąsias savybes ir tokiu būdu gauti naudos. Atitinkamai naudojimosi galimybių sumažinimas yra nuosavybės teisių ribojimas. Savininko galimybė naudotis daiktu gali sumažėti nustačius galimybę daiktu ar jo dalimi naudotis ir kitam asmeniui servituto pagrindu (pvz., nustačius kelio servitutą susisiekimui, panaudojus sklypo dalį svetimam pastatui pastatyti, dalyje patalpų įrengus kito asmens įrenginius), apribojus daikto savininko veiksmus (nustačius draudimus, sąlygas vykdyti veiklą ar atlikti tam tikrus veiksmus ir kt.). Tokiu atveju tarnaujančiojo daikto savininkas netenka galimybės visa apimtimi naudotis savo daiktu, jo vertingosiomis savybėmis. Galimybė naudotis daiktu gali būti sumažinta (sumažėti) taip, kad savininkas apskritai neturėtų galimybės naudotis visu savo daiktu (pavyzdžiui, dėl nustatyto servituto savininkas netektų galimybės naudoti visą žemės sklypą, patalpas, pastatą ir kt.) ar esmine dalimi savininko teisių. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, ar apribojimai tik sumažina naudojimosi daiktu galimybes, ar iš viso pašalina galimybę naudotis daikto vertingosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018).
25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
26. Servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Nusprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695-2018).
27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).
28. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą: pareikštu reikalavimu iš esmės siekiama suvaržyti žemės sklypų savininkų nuosavybės teisę, įpareigojant juos sutikti su nustatytinais suvaržymais ir niekaip jiems nekompensuojant patiriamų nepatogumų ir suvaržymų. Toks pasirinktas teisių gynimo būdas yra neproporcingas ir pažeidžia nuosavybės teisės esmę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti taip suformuluoto ieškinio reikalavimo. Ieškovas savo teises turėtų ginti prašydamas pagal analogiją taikyti servituto institutą – tai yra, reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Tik ieškovui pareiškus nurodyto pobūdžio reikalavimą, pirmosios instancijos teismas turėtų teisinį pagrindą ginčo situacijai pagal analogiją taikyti teisės normas, reglamentuojančios servitutą. Taip pat reiškiant tokį reikalavimą turėtų būti pagrindžiama tiek objektyvi būtinybė tokių ribojimų taikymui, tiek apimtis, laikantis minimalaus savininkų teisių ribojimų principo reikalavimų, taip pat sprendžiamas atlygintinumo klausimas.
29. Nustačius, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį dėl atsakovų įpareigojimo pateikti sutikimus dėl papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.
30. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
31. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šiuo klausimu pasisakant kitoje nutarties dalyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
32. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmetus, perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
33. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
34. Atsakovų L. S. ir A. S. atstovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą, prašė atsakovams priteisti 968 Eur už advokato parengtą procesinį dokumentą (tomas II, b. l. 121). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo šalis teismui pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu bei pagrindimu. Atsakovai L. ir A. S. nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių, jog patyrė nurodytas advokato teisinių paslaugų išlaidas, todėl nurodytos išlaidos atsakovams iš ieškovo nepriteistinos.
35. Atsakovai V. ir J. V., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą, prašė priteisti 1 920 Eur už „prarastą laiką ruošiant atsakymą“. Atsakovų nurodytos išlaidos už „prarasto laiką“ nėra priskiriamos prie CPK 88 straipsnyje nustatytų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo nepriteistinos.
36. Duomenų apie išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje pirmąjį kartą ir pirmojoje instancijoje antrąjį kartą, atsakovai nepateikė.
37. Atsakovai apeliaciniuose skunduose prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. V. V. pateikė įrodymus, jog sumokėjo 75,28 Eur žyminio mokesčio, A. S. – 100 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinius skundus tenkinus, V. V. ir A. S. iš ieškovo priteistinos jų sumokėtos žyminio mokesčio sumos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei A. S. iš ieškovo R. V. 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovo R. V. 75,28 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 28 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.