- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2A-900-538/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05539-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Almantas Padvelskis, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- V. V., J. V., A. S., L. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovams V. V., J. V., A. S., L. S. dėl įpareigojimo pateikti sutikimus papildomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemės sklypams taikymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; nustatyti, kad bet kuriam atsakovui nevykdant teismo sprendime nustatyto įpareigojimo išduoti ieškovui sutikimą, kiekvienas pradelsęs išduoti sutikimą atsakovas privalo mokėti ieškovo naudai 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną ir priteisti iš atsakovų proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai A. S. ir L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir jiems palankaus sprendimo atveju priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovai J. V. ir V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus ir priteisti iš ieškovo jau patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 0,0565 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Sutartimi dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini), sudarytoje 2018 m. gruodžio 10 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovo R. V., ieškovas įsipareigojo savo sąskaita parengti statinio projektą, pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus bei šią infrastruktūrą neatlygintinai perleisti savivaldybės nuosavybėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sutikimo Nr. SUVA-16298-(8.53.E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ pripažinimo netekusiu galios nurodytas sutikimas pripažintas netekusiu galios, atsižvelgiant į žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų 2019 m. kovo 15 d. skundą ir į tai, kad nebuvo pateikti šių žemės sklypų savininkų sutikimai. Ieškovas (jo atstovė) kreipėsi į atsakovus su raštu, prašydamas duoti sutikimus arba motyvuotą atsisakymą pateikti advokatų kontorai AVERUS, tačiau ieškovo teigimu, atsakovų sutikimai gauti nebuvo.
7. Teismas nustatė, kad sodo namo (negyvenamojo pastato) privalomo pajungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklo nėra.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 42 straipsnis apibrėžia šių apsaugos zonų dydį: 1) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos; 2) vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų didesniame kaip 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 5 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos; 3) magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 10 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Nustatė, kad ieškovo norimų tiesti inžinerinių tinklų apsaugos zona į atsakovų bendrai valdomą žemės sklypą įeitų ne mažesniu nei 1,3 metrų atstumu.
9. Teismas sprendė, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą R. V. statyti vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos įrenginius šalia jiems priklausančio žemės sklypo tokiu atstumu, kad įstatyme nustatytos apsaugos zonos kirstų atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas (įeitų ne mažiau nei 1,30 metro), yra teisėtas, - atsakovai įgyvendino savo teisę atsisakyti duoti sutikimą ir jie neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių. Dėl to teismas atmetė ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas savo išvadas grindė neegzistuojančiomis teisės normomis, neaktualių ginčui teisės aktų teisės normomis ir tokiu būdu nepagrįstai nusprendė, kad sodo namo (negyvenamojo pastato) privalomo pajungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklo nėra.
10.2. Teismas vadovavosi statybos techniniu reglamentu STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovo pasistatytas sodo namas yra priskirtinas negyvenamųjų pastatų grupei. Išties, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.21 papunktis nustato, kad sodo namai yra priskiriami negyvenamųjų pastatų grupei. Šios aplinkybės ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė. Tačiau ieškovas teigia, kad teisės aktai neriboja sodo namo (ar kito negyvenamojo pastato) savininko teisės įsivesti į sodo namą centralizuotą vandentiekį ir centralizuotus nuotekų šalinimo tinklus.
10.3. Teismas sprendime, remdamasis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, padarė išvadas apie tai, ko šis reglamentas visiškai nereguliuoja – apie nuotekų šalinimo sistemą ir jos (ne)privalomumą sodo namui.
10.4. Teismo posėdžio metu apklaustas AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojas Ž. S. (kuris ir rengė prisijungimo sąlygas) patvirtino, kad prisijungimo sąlygos miesto teritorijoje yra vienodos ir gyvenamiesiems, ir negyvenamiesiems namams. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad neturi galimybės įsirengti vietinių tinklų – vandens šulinio ir vietinio nuotekų tvarkymo įrenginio, nes tokie vietiniai vandens tiekio ir nuotekų šalinimo įrenginiai miesto teritorijoje yra neleidžiami. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio nuostatos reikalauja, kad urbanizuotose teritorijose turi būti planuojamos būtent centralizuotos, o ne vietinės, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos. Liudytojas Ž. S. posėdžio metu patvirtino, kad ieškovui nebūtų leidžiama savo žemės sklype įsirengti vietinį vandentiekį ir nuotekų šalinimo įrenginį.
10.5. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas – tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi. Taigi ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo, o jei nurodo – teismo jis nesaisto.
10.6. Nors ieškovas ieškinyje rėmėsi teismų praktika bendraturčių bylose, o ieškovas ir atsakovai nėra bendraturčiai, tačiau ieškovo nurodyta teismų praktika galima remtis pagal analogiją. Tiek bendraturčio atsisakymas išduoti kitam bendraturčiui sutikimą atlikti veiksmus su bendru daiktu, tiek kaimyninio sklypo savininko atsisakymas išduoti sutikimą yra iš esmės analogiškos teisinės situacijos. Tiek bendraturčių, tiek kaimyninių sklypų savininkų ginčai (kai atsisakoma išduoti sutikimą tam tikriems veiksmams atlikti) yra sprendžiami vadovaujantis interesų derinimo principu. Jei asmuo, kuris yra prašomas išduoti sutikimą tam tikriems veiksmams atlikti, jo neišduoda piktybiškai, be pagrindo ir be motyvų, tai tokiu atveju teismas gali pripažinti tokio asmens atsisakymą išduoti sutikimą nepagrįstu bei įpareigoti asmenį išduoti sutikimą.
10.7. Atsakovai neįrodinėjo, kad jiems priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planuoja sandėliuoti pašarus, trąšas, įrengti sąvartyną, pilti naftą, vykdyti grunto sprogdinimą, įrengti pervažas per vamzdynų trasas, technikos aikšteles ir panašius draudžiamus veiksmus. Kaip matyti iš detaliojo plano (tomas 2, b. l. 45), šis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra kelio žemės sklypas, jo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Šiame sklype ateityje gali būti tik tiesiami inžineriniai tinklai ir įrengiamas privažiavimo kelias (tai nėra uždrausti veiksmai inžinerinių tinklų apsaugos zonoje pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygas).
10.8. Atsakovai taipogi neįrodinėjo ir neįrodė, kad dėl tinklų projektu užkeliamų apsaugos zonų jie savo žemės sklype negalėtų tiesti savo inžinerinių tinklų. Kaip nurodė projektuotoja A. J. (byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutiko), kad skirtingų tinklų apsaugos zonos tarpusavyje gali persidengti, t. y. ieškovo projektuojamų tinklų apsaugos zona gali persidengti su atsakovų inžinerinių tinklų apsaugos zonomis. Kaip matyti iš tinklų projekto schemos (tomas 2, b. l. 135), atsakovai savo žemės sklype yra nevaržomi tiesti savo inžinerinius tinklus ateityje, nes tinklų projektu užkeliama apsaugos zona to nedraudžia.
10.9. A. J. nurodė bandžiusi atitraukti projektuojamus tinklus nuo atsakovų žemės sklypo ribos, kad tinklų apsaugos zona neįeitų į atsakovų žemės sklypą. Tačiau projektuotoja nurodė, kad siaurame valstybinės žemės ruože, kuriame planuojama tiesti inžinerinius tinklus, jau yra paklota ryšių kabelių, elektros tinklų ir dujotiekio tinklų – nuo jau paklotų tinklų reikia išlaikyti minimalius teisės aktuose nustatytus atstumus. Todėl projektuotoja patvirtino, kad nagrinėjamu atveju, siekiant laikytis prisijungimo sąlygų, nėra objektyvių galimybių tiesti tinklus taip, kad apsaugos zona nebūtų užkelta ant atsakovų žemės sklypo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. V. ir V. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškinys yra pareikštas netinkamiems atsakovams, nes pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10d. įsakymą Nr. lP-(1.3)-265 „Dėl sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo“, kuris numato sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką, teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės kaip savininkės ir asmens, kuris joje nori tiesti komunikacijas, tinklus ir jiems funkcionuoti būtinus statinius.
11.2. Ieškovas ieškinyje bandė neteisingai remtis teismų praktika bendraturčių byloje. Todėl atsakovai sutinka su teismo sprendimo konstatuojamąja dalimi, kad nagrinėtoje byloje ieškovui ir atsakovams nuosavybės teise priklauso atskiri žemės sklypai, jie kartu nėra žemės sklypo bendraturčiai, dėl to ginčo teisiniams santykiams netaikomos bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl šių normų taikymo.
11.3. Atsakovai, pagrįstai nesutinka išduoti sutikimus ieškovo suprojektuotų tinklų tiesimui, nes šių tinklų apsaugos zona patenka į atsakovų detaliajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AD1- 963 „Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Rūta“, Klaipėdos mieste, detaliojo plano patvirtinimo“, suformuotą ir VĮ „Registrų centras“ užregistruotą inžinerinių tinklų sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o tai trukdytų atsakovų detaliuoju planu numatytų sprendinių įgyvendinimui atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype. Šis sklypas, buvo suformuotas atsakovų privačios nuosavybės sąskaita, ir pagal atsakovų detalųjį planą, tarnauja tik detaliuoju planu suformuotiems sklypams, kurių adresai: (duomenys neskelbtini). Jokie kiti servitutai, tarnaujantys kitiems objektams, nebuvo suplanuoti.
11.4. Ieškovas nepilnai pacitavo ištrauką iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T2-74 patvirtino Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialiojo plano sprendinių santraukos 9 punkto, kuriame nurodyta išlyga rengti lokalius įrenginius nuotekų šalinimui. Būtent šią dalį būtų galima pritaikyti ieškovo situacijai, ir tai paneigia argumentus, išdėstytus ieškovo apeliaciniame skunde.
11.5. Norima užkelti apsaugos zona patenka į detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. AD1-963 „Dėl žemės sklypų sodininkų bendrijoje „Rūta“, Klaipėdos mieste, detaliojo plano patvirtinimo“, suformuotą inžinerinių tinklų infrastruktūros (sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra konkrečiai nurodyta kas, kaip ir kokiais atstumais bus statoma/tiesiama). Todėl, ieškovo tinklų projektu norima užkelti apsaugos zona, sumažintų atsakovų sklypo plotį ~1,3 m per visą sklypo ilgį. Vadinasi, dėl sumažėjusio užstatymo ploto, atsakovai nebegalės įgyvendinti, savo lėšomis parengto, detalaus plano sprendinių ir privalės koreguoti savo turimą detalųjį planą.
11.6. Atsakovų turimame detaliajame plane yra aiškiai nurodytos planuojamos teritorijos detaliojo plano galiojimo ribos ir šių ribų peržengti niekas negali. Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo Nr. 1-1120 17 straipsnio 3 punktą - detalieji planai yra privalomi visiems, suplanuotoje teritorijoje veikiantiems, fiziniams ir juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms. Detalusis planas reikalingas tam, kad viskas būtų vykdoma nustatyta tvarka, nekiltų klausimų dėl nuosavybės, todėl šie veikiantys detalieji planai yra prienami per IS ir visi gali su jais susipažinti. Atsakovų turimas detalusis planas yra patvirtintas, galiojantis, todėl teisėtas, o jo sprendiniai yra privalomi.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai A. S. ir L. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas teigė, kad neprisijungęs prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, jis negali įregistruoti visiško namo baigtumo. Dėl to teismas aiškiai vadovaudamasis norminiais teisės aktais šią ieškovo poziciją paneigė konstatuodamas, kad sodo namui, kurį yra pasistatęs ieškovas, nėra teisinio imperatyvo prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, kad būtų galima užbaigti statybą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo reiškiamas dėl įpareigojimo atsakovams duoti ieškovui sutikimą, sodo namo registracijos aspektai neturėtų būti šio ginčo dalykas, todėl, atsakovų nuomone, apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti šio apeliacinio skundo argumentų bei juos atmesti kaip nesusijusius su ginču ir jo esme.
12.2. Asmenims, kuriems nuosavybės teise priklauso atskiri žemės sklypai ir jiems nesant bendraturčiams, ginčo teisiniams santykiams netaikomos bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl šių normų taikymo. Dėl to vadovautis ieškovo nurodoma teismų praktika, kuri skirta ginčų tarp bendraturčių sprendimui, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
12.3. Nepagrįstas ir reikalavimas vadovautis interesų derinimo principu ginant neva tai pažeistas apelianto teises. Šis principas, kuriuo remiasi iš esmės didžiojoje dalyje apeliacinio skundo ieškovas yra skirtas bendraturčių teisiniams santykiams. Pagal CK 4.72 straipsnį, kuriame įtvirtinta bendrosios nuosavybės teisės samprata matyti, kad bendraturčių nuosavybės teisė kildinama iš jų bendrumo valdyti ir naudoti jiems priklausantį bendrąjį daiktą. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įgyvendinant nuosavybės teisės turinį į objektą yra būtinas bendraturčių sutarimas. Tokių aplinkybių kontekste neišvengiamai būtinas interesų derinimo principas, tačiau tokio principo būtinybė eliminuojama, kai santykiai susiklosto tarp asmenų turinčių nuosavybės teisę į atskirą objektą.
12.4. Jeigu atsakovai nepatirtų jokių suvaržymų dėl jiems taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir jų interesai nebūtų pažeisti, tokiu atveju teisės aktas nenumatytų ieškovo pareigos gauti sutikimo. Įvertinus tai, kad apribojimai nepriklausomai nuo jų turinio ir apimties visada bus susiję su kitų asmenų teisės suvaržymu, todėl teisės akte, kuriame įtvirtinta ieškovo pareiga gauti sutikimą iš atsakovų, nėra numatyta jų kaip žemės sklypo savininkų pareiga motyvuoti sutikimo ar nesutikimo panaudoti savo žemės sklypą kito neturinčio teisių į tą sklypą asmens reikmėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
15. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad ieškovas turi teisę įsivesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus į savo žemės sklypą, kuriame yra pastatytas sodo namas ir jokie teisės aktai tokios ieškovo teisės neriboja. Taip pat teigia, kad atsakovai privalėjo savo nesutikimus motyvuoti bei įrodyti, kad dėl tinklų projektų užkeliamų apsaugos zonų būtų pažeistos jų teisės.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
16. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė kaimynės V. J. raštą, kurį prašo pridėti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
17. Teisėjų kolegijos nuomone ieškovo su apeliaciniu skundu teikiamas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu ir ieškovui iki sprendimo priėmimo nebuvo poreikio jo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl jo prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jis kartu su apeliaciniu skundu buvo išsiųstas priešingoms šalims susipažinti, todėl jis prijungtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais įrodymais.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo
18. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 0,0565 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui, 0,0436 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams A. S. ir L. S., 0,0433 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams J. V. ir V. V., 0,0961 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams J. V. ir V. V., 0,0291 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 69/291 dalimis priklauso atsakovams J. V. ir V. V., asmeninės nuosavybės teise atsakovams J. V. ir V. V. po 151/582 dalį ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 71/291 dalimis atsakovams A. S. ir L. S..
19. 2017 m. parengtas sodo namo ir garažo statybos (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas. Ieškovo įgaliota A. J. individuali veikla parengė Vandentiekio ir nuotekų tinklų vieno buto gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini)., supaprastintos statybos projektą. Sutartimi dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos (duomenys neskelbtini), sudarytoje 2018 m. gruodžio 10 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, AB „Klaipėdos vanduo“ ir ieškovo R. V., ieškovas įsipareigojo savo sąskaita parengti statinio projektą, pastatyti vandentiekio ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus bei šią infrastruktūrą neatlygintinai perleisti savivaldybės nuosavybėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. lapkričio 19 d. sutikimo Nr. SUVA-16298-(8.53.E.) „Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“ pripažinimo netekusiu galios nurodytas sutikimas pripažintas netekusiu galios, atsižvelgiant į žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkų 2019 m. kovo 15 d. skundą ir į tai, kad nebuvo pateikti šių žemės sklypų savininkų sutikimai. Ieškovas (jo atstovė) kreipėsi į atsakovus su raštu, prašydamas duoti sutikimus arba motyvuotą atsisakymą pateikti advokatų kontorai AVERUS, tačiau ieškovo teigimu, atsakovų sutikimai gauti nebuvo.
20. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui rašytinius sutikimus, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų suprojektuoti ir nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai pagal „Vieno buto gyvenamojo namo vandentiekio ir nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini), supaprastintą statybos projektą“, parengtą A. J., ir kad pagal minėtą projektą planuojamų nutiesti inžinerinių tinklų apsaugos zonos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kirstų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas; nustatyti, kad bet kuriam atsakovui nevykdant teismo sprendime nustatyto įpareigojimo išduoti ieškovui sutikimą, kiekvienas pradelsęs išduoti sutikimą atsakovas privalo mokėti ieškovo naudai 50 Eur baudą už kiekvieną pradelstą dieną.
21. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį nurodė, kad sodo namo (negyvenamojo pastato) privalomo pajungimo prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklo nėra. Taip pat rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų užtikrinimo, dėl ko sprendė, kad atsakovai neprivalėjo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimus.
22. Ieškovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl sodo namo (negyvenamojo pastato) prisijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų privalomumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei vienas teisės aktas neriboja ieškovo teisės prisijungti ir naudotis centralizuotais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 24 ir 25 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienoje didesnėje kaip 2000 GE aglomeracijoje ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. turi veikti centralizuotoji nuotekų surinkimo sistema, kurios pagalba būtų sudarytos galimybės, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, surinkti visas aglomeracijoje susidarančias nuotekas išskyrus 25 punkte nustatytas išimtis. Išimtiniais atvejais, kai centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos įrengimas arba išplėtimas tiek, kad būtų sudarytos sąlygos surinkti visų aglomeracijos teritorijoje esančių objektų nuotekas nėra pateisinamas ekonominiu požiūriu ir nuotekų surinkimo sistemos įrengimo poveikis taršos mažinimo ir prevencijos prasme nereikšmingas, aglomeracijų teritorijoje gali būti taikomos atskirosios arba grupinės buitinių nuotekų tvarkymo sistemos, kurios užtikrintų lygiavertį centralizuotajai nuotekų surinkimo sistemai aplinkos apsaugos lygį (nuotekos kaupiamos ir periodiškai vežamos į aglomeracijos valymo įrenginius, išvalomos iki aglomeracijai nustatytų LK ir išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius arba laikantis galiojančių normatyvų infiltruojamos į gruntą). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, jungimasis prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų yra skatintinas ir ieškovas, nors ir neprivalo, tačiau turi teisę jungtis prie centralizuotų tinklų.
23. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų užtikrinimo, dėl ko sprendė, kad atsakovai neprivalėjo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimus. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 dalyje nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.
24. Nagrinėjamu atveju remtis statybas reglamentuojančiais teisės aktais negalima, nes minėto Statybos techninio reglamento normos gina besiribojančių žemės sklypų savininkų teises, todėl įstatymo nesilaikymas sąlygoja žemės sklypo savininko teisių pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nėra įstatymo, draudžiančio prisijunti prie centralizuotų inžinerinių tinklų. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos yra nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 41 straipsnyje. Įstatymo 42 straipsnis apibrėžia šių apsaugos zonų dydį, kur 1 dalyje nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo vamzdynų, įrengiamų iki 2,5 metro gylyje, apsaugos zona – išilgai vamzdyno trasos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po 2,5 metro į abi puses nuo vamzdyno ašies, po šia juosta esanti žemė bei vanduo virš šios juostos. Dėl to nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma Statybos įstatymo analogija, kad besiribojančių sklypų savininkai neprivalo motyvuoti atsisakymų duoti sutikimus.
25. Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi teismų praktika, suformuota bylose dėl bendraturčių teisinių santykių. Teigia, jog nurodyta teismų praktika galima remtis pagal analogiją, nes tiek bendraturčių, tiek kaimyninių sklypų savininkų ginčai (kai atsisakoma išduoti sutikimą tam tikriems veiksmams atlikti) yra sprendžiami vadovaujantis interesų derinimo principu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliaciniu skundo argumentu, nes nagrinėjamos bylos šalys nėra bendraturčiai, todėl ir ieškovo nurodyta teismų praktika šioje byloje neaktuali.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytinos servituto teisės normos. Dėl to sprendžiant bylą turi būti patikrintos visos sąlygos, kurioms esant taikomas servitutas (CK 4.111, 4.123, 4.126 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas visų šių reikšmingų aplinkybių netikrino, dėl jų nepasisakė, nevertino atlygintinumo, todėl neatskleidė bylos esmės ir dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi teisės nagrinėti bylos iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
27. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi, bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme paskirstymo šalims klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį teismo sprendimą byloje (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.