Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys, veikiantis Kauno apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui A. D. (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“),

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo nubausto asmens A. D. skundą dėl ne teismo tvarka Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2026 m. vasario 25 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3381-2026 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja D. K. 2026 m. vasario 25 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3381-2026, kuriuo A. D., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) pripažino kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnyje, dėl to, kad ji 2025 m. lapkričio 28 d., apie 12.46 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), savitarnos kasoje imitavo dalies prekių skenavimą ir atsiskaitė ne už visas prekes. (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė 19,47 Eur žala.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus tai, kad A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta bet tai, kad sunkinanti aplinkybė yra – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas, buvo paskirta 400 Eur bauda.

Nubaustas asmuo A. D. skundu prašo sumažinti paskirti baudą iki minimalios arba pakeisti ją švelnesne nuobauda. Nurodo, kad su pažeidimo faktu sutinka, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Parduotuvei padaryta labai nedidelė 19,47 Eur žala yra visiškai atlyginta. Byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Negalėjo atvykti, nes tuo laikotarpiu buvo nedarbingume. Neatvykimas nebuvo vengimas dalyvauti procese. Yra trijų nepilnamečių vaikų mama (6 m., 8 m. ir 17 m.). Gaunu socialinę pašalpą, finansinė padėtis yra labai sunki. 400 Eur bauda yra maksimali ir neproporcingai didelė realioms finansinėms galimybėms ir tiesiogiai paveiktų vaikų gerovę.

A. D. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad supranta padariusi klaidą, kuri padaryta prieš pusę metų, dabar jau to nebekartoja, labai gailisi, lanko psichologę, kuri padeda, taip pat susirado darbą Paskirta bauda, kaip vienai auginančiai nepilnamečius vaikus, yra didelė. Visą mėnesį buvo nedarbingume ir gulėjo ligoninėje. Šaukimų ar skambučių iš policijos negavo, todėl neturėjo galimybės dalyvauti ir pateikti papildomų paaiškinimų tyrimo metu. Prideda pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 26 d. iki 2026 m. kovo 20 d. Taip pat prideda mokėjimo nurodymą, kad 2026 m. vasario 25 d. atlygino (duomenys neskelbtini) 19,47 Eur padarytą turtinę žalą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Kauno AVPK atsiliepimu prašo skundo netenkinti palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu A. D. paskirta maksimali sankcijoje numatyta piniginė bauda – 400 Eur. Administracinė nuobauda paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsniu, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo A. D. teigia atlyginusi padarytą turtinę žalą, skunde nurodo, kad pateikia žalos atlyginimo kvitą, tačiau nei byloje nei skundo prieduose tokie duomenys nerandami. Taigi, byloje nesant tokių duomenų apie žalos atlyginimą priimant nutarimą ši aplinkybė nebuvo vertintina kaip atsakomybę lengvinanti. Taip pat išsiuntus šaukimą A. D. administracinio nusižengimo protokolo surašymui, ši su tyrimą atliekančiu pareigūnu nesusisiekė, savo pozicijos dėl įvykdytos vagystės nepateikė, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymui nei į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, taigi aplinkybė, kurią A. D. nurodė skunde, kad gailisi dėl įvykdytos veikos, taip pat negalėjo būti vertintina kaip atsakomybę lengvinanti. Pažymi, kad nuobauda A. D. buvo skirta nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad nuobauda paskirta teisingai ir neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors pareiškėja skunde ir nurodė, kad gailisi dėl įvykdytos veikos bei atlygino padarytą turtinę žalą (pastarąją aplinkybę patvirtinančių faktinių duomenų nėra ir kartu su skundu nepateikta), priimant sprendimą vertinti kiti duomenys. Skiriant administracinę nuobaudą, negalėjo būti nevertinta aplinkybė, kad penkerių metų laikotarpiu A. D. už analogiškas veikas, t. y. už įvykdytas vagystes iš prekybos centrų atsakomybėn yra patraukta 18 kartų. Dvi nuobaudos iki šiol yra galiojančios. Nagrinėjamu atveju A. D. vagystę įvykdė 2025 m. lapkričio 28 d., tačiau ir po to vėl įvykdė vagystę iš prekybos centro. A. D. ne kartą yra patraukta ir baudžiamojon atsakomybėn dėl įvykdytų vagysčių. Taigi šios, aplinkybės aiškiai rodo, kad A. D. nepasimoko, skirtos nuobaudos tikslų nepasiekia, ji toliau vykdo vagystes. Šios aplinkybės duoda pagrindo pagrįstai manyti, kad gailisi ji formaliai, turėdama tikslą sušvelninti atsakomybę, o skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o atsiradę neigiami padariniai yra natūralus administracinio nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra iš anksto informuojami įstatyme įvardijant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu institucija mano, jog šioje byloje sutikti su pareiškėjos skundu ir sumažinti paskirtą baudą pagrindo nėra. Bauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Teismo posėdžio metu A. D. nurodė, kad palaiko skundą jame esančių argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nusižengimą pripažįstą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi. 2026 m. vasario 25 d. atlygino padarytą turtinę žalą. Nedalyvavo bylos nagrinėjime policijoje, kadangi sirgo, gulėjo ligoninėje. Dirba, viena augina 3 vaikus.

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 108 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 90 Eur iki 400 Eur.

ANK 108 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik veikiant tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). ANK 8 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti arba jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Kaip minėta, A. D. vienu iš reikalavimų prašo skirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą, nei yra paskirta skundžiamu nutarimu. Pareiškėja teismo posėdžio metu bei skunde akcentavo, jog supranta padariusi klaidą, labai gailisi. Paskirta bauda, kaip vienai auginančiai nepilnamečius vaikus, yra didelė. Visą mėnesį buvo nedarbingume ir gulėjo ligoninėje. Šaukimų ar skambučių iš policijos negavo, todėl neturėjo galimybės dalyvauti ir pateikti papildomų paaiškinimų tyrimo metu. 2026 m. vasario 25 d. atlygino (duomenys neskelbtini) 19,47 Eur padarytą turtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, jog A. D. už analogiško nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje padarymą, 5 metų laikotarpyje bausta 22 kartus. Nustatyta, jog po skundžiamu nutarimu nustatyto nusižengimo, A. D. toliau vykdė nusižengimus numatytus ne tik ANK 108 straipsnyje, tačiau ir kitus nusižengimus susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (2026 m. sausio 5 d. bausta už nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą (nusižengimas 2025 m. gruodžio 29 d.), 2025 m. gruodžio 26 d. bausta už nusižengimo numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje padarymą (nusižengimas 2025 m. gruodžio 19 d.).

Nustatyta, kad A. D. skiriamos baudos už nusižengimų numatytų ANK 108 straipsnyje padarymą buvo skiriamos vis didesnės (2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu paskirta 300 Eur dydžio bauda ,2025 m. spalio 29 d. nutarimu paskirta 320 Eur dydžio bauda), tačiau kaip matyti tai pažeidėjos nuo neteisėto elgesio nesustabdė, nes ji vis darė naujus tokio paties pobūdžio nusižengimus.

Taip pat pažymėtina, jog už analogiško pobūdžio veikas pažeidėja ne kartą yra bausta ir baudžiamąją tvarka, paskutinius kartus A. D. 2026 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 5 dalį, 2025 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį.

Taigi, teismas daro išvadą, kad skunde išdėstytų ir teismo aptartų bei įvertintų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei bauda. Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Dėl paskirtos baudos dydžio

Kaip minėta, A. D. vienu iš reikalavimų prašo skirti jai ANK 108 straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Pareiškėja teismo posėdžio metu bei skunde nurodė, jog labai gailisi. 2026 m. vasario 25 d. atlygino (duomenys neskelbtini)19,47 Eur padarytą turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu A. D. paskirta maksimali ANK 108 straipsnio sankcijoje numatyta piniginė bauda – 400 Eur.

Kauno AVPK atsiliepime nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Byloje nesant duomenų apie žalos atlyginimą, priimant nutarimą ši aplinkybė nebuvo vertintina kaip atsakomybę lengvinanti. Taip pat išsiuntus šaukimą A. D. administracinio nusižengimo protokolo surašymui, ši su tyrimą atliekančiu pareigūnu nesusisiekė, savo pozicijos dėl įvykdytos vagystės nepateikė, nei administracinio nusižengimo protokolo surašymui nei į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, taigi aplinkybė, kurią A. D. nurodė skunde, kad gailisi dėl įvykdytos veikos, taip pat negalėjo būti vertintina kaip atsakomybę lengvinanti.

A. D. nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą asmens poziciją, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turi būti pripažinta tai, jog asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes to padaryti negalėjo bylą nagrinėjant ne teismo tvarka dėl objektyvių priežasčių ( gydėsi gydymo įstaigoje ir negalėjo dalyvauti nagrinėjant jos bylą bei duoti paaiškinimus ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015).

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Taigi, šiuo atveju nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir viena sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo A. D. skirti minimalią ANK 108 straipsnyje numatytą baudą – 90 Eur. Teismas konstatuoja, kad proporcinga padarytam nusižengimui ir pareiškėjos asmenybei yra bauda, atitinkanti ANK 108 straipsnio vidurkį – 245 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

A. D. skundą tenkinti iš dalies.

P. K. AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2026 m. vasario 25 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-3381-2026 – pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, padarymą skirti 245 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt penkių eurų) baudą.

Kitas skundžiamo nutarimo dalis palikti nepakeistas.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.