Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2023-06-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-194-834/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
A6.-194-834/2023
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00052-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. Č., Dalyvaujant Institucijos
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-194-834/2023Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00052-2023-8Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,Sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Vilmai Žebrauskienei, Skaistei Blažytei,Dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Č.,

Dalyvaujant Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovei Donatai Pliuškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies naudojant nuotolinės garso ir vaizdo perdavimo priemonės ZOOM išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (11 222,35 Eur), esančius įpareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prie Finansų ministerijos (toliau – FM) ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (11.222,35 EUR), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau bendrovė prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais (t. y. su pačiu savimi D. Č., MB „Apskaitos kompasas“, A. Č., AB „Swedbamk“, SIA cook the agency, Azeta vaistinė UAB Trustly group AB, UAB „Ruzita“, Telia Lietuva, AB, internetinėmis parduotuvėmis: Upqork.com, Payoneer.com ir ktais), o ne VMI prie FM.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuoširdžiai gailisi. Žinojo, kad yra skolingas valstybės biudžetui, bet tikslas buvo pirkti paslaugas ir reklamą. Jei to nebūtų padaręs ir sumokėjęs biudžetui, nebūtų galėjęs vykdyti veiklos. Įmonė veiklą vykdo, dar nėra atsiskaitę su VMI. Įmonė egzistuojanti, veikia, teikianti deklaracijas, bet nevykdo faktinių pardavimų, nes pasirašinėja su užsienio įmone ­„Douglas Vokietija“ kontraktą, laiko jai likučius, kad galėtų jiems parduoti prekes, o pardavę atsiskaitys su VMI. Jis dirba toje pačioje įmonėje. Prašo pasigailėti ir sumažinti baudos dydį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė palaikė pareiškimą bei paaiškino, kadangi Bendrovės vadovas žinodamas apie turtinę padėtį ir turėdamas įsipareigojimų biudžetui vykdė atsiskaitymus kitiems kreditoriams, pažeidė VMI kaip kreditorės teises ir interesus. Institucija pareiškimą palaiko ir prašo D. Č. paskiri ANK 120 str. 1 d. numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).

Sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018, 32 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018, 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-695/2019, kt.).

Taigi, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019). ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi, aukštesnės eilės kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas nustačius, jog mokėjimas atliktas žemesnės eilės kreditoriui. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai, ji reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, 2023-04-19 duomenimis, įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 11.222,35 Eur. Pažymėtina, kad Bendrovė su VMI prie FM buvo sudariusi dvi mokestines paskolos sutartis. 2023-05-11 mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.34-08) 327-27266 dėl Bendrovės 5932,45 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, laikotarpiu nuo 2021-05-25 iki 2022-04-25 ir 2021-08-16 mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, laikotarpiu nuo 2021-08-25 iki 2022-05-25, bet Bendrovei neįvykdžius minėtų sutarčių, t. y. nesumokėjus įmokų pagal nustatytus grafikus, VMI prie FM 2022-04-07 sprendimais Nr. (23.34-08) 327-21022 ir Nr. (23.34-08) 327-21023

Minėtas mokestines paskolos sutartis nutraukė.

Bendrovė 2022-09-25 VMI prie FM pateikė prašymą išdėstyti jos mokestinės nepriemokos 7.468,53 Eur sumokėjimą laikotarpiu nuo 2022-09-25 ir 2023-05-25. VMI prie FM, išnagrinėjusi prašymą, nustatė, jog Bendrovė turėjo galimybių vykdyti mokestines prievoles biudžetui, kadangi jai buvo suteikta valstybės pagalba – buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys. Per laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2022-09-25 Bendrovė į valstybės biudžetą sumokėjo / buvo išieškota 8066.09 Eur, kas sudaro 6.26 proc. per bankų sąskaitos gautų pajamų. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nustatytais VMI prie FM duomenimis.

Visų pirma, iš sąskaitų išrašų, matyti, kad įmonė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Atsiskaitymų su kitais kreditoriais datos - 1) 2022-08-31 pervesta 1.060,00 Eur pinigų suma Bendrovės vadovui D. Č., 2) 2022-09-05 (Bendrovės vadovui D. Č. ir MB ,,Apskaitos kompasas“ vadovui atliktas pavedimas 1956, 90 Eur), 3) 2022-09-07 Bendrovės vadovui D. Č. atliktas pavedimas ir A. Č. buvo atliktas mokėjimas 233 Eur, 4) 2022-09-12 AB Swedbank paskolos grąžinamas 1 216,39 Eur, 5) 2022-09-15 ,,SIA cook the agency“, ,,Azeta vaistinė“ UAB, ,,Trustly group“ AB 1 276 Eur; 6) 2022-09-19 buvo pervesta UAB ,,Ruzita“ 181,50 Eur, 7) 2022-09-20 buvo atliktas pavedimas A. Č. 140 Eur, 8) 2022-09-20 A. Č. atliktas pervedimas, Telia Lietuva, AB 140 Eur, 9) 2022-09-24 Bendrovės vadovui D. Č. atliktas pavedimas 180 Eur, 10) 2022-08-27 atsiskaitė el. parduotuvėse: SHOPIFY*, fb.me/ads 350,56 Eur, 11) 2022-08-30 atsiskaitymai el. parduotuvėje Upwork.com/bi 751,45 Eur, 12) 2022-08-31 atsiskaitymai el. parduotuvėse: fb.me/ads, Upwork.com.bi 339,92 Eur, 13) 2022-09-07 atsiskaitymai el. parduotuvėse: fb.me/ads, Upwork.com/bi 695,23 Eur, 2022-09-09 atsiskaitymas el. parduotuvėje Payoneer.com 259,34 Eur.

Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas, VMI prie FM nurodytų atsiskaitymų metu, VMI prie FM nepervedė lėšų, tačiau toliau atsiskaitė su kitais kreditoriais. Tuo atveju, jeigu įmonė turėtų pakankamai lėšų patenkinti visus kreditorių reikalavimus, įmonė nepažeistų atsiskaitymo tvarkos ir tokiu būdu išvengtų atsakomybės. Tačiau minėtuose banko sąskaitų išrašuose esančio finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad D. Č. žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su paskesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais) t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai pajamų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti ir tai, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Teismo posėdžio metu D. Č. pripažino, jog nepadengė turimų įsiskolinimų, nes pirmenybę teikė kitiems atsiskaitymams, kad galėtų vykdyti veiklą. Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo dėl įsiskolinimų VMI per FM, bet turėdamas skolą valstybei, prioritetą teikė kitiems kreditoriams. Be to, D. Č. nurodė, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta bendrovėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-205-312/2022). Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmąja ir antrąja eile tenkinami tokie kreditorių reikalavimai, kurie kildinami iš sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, išlaikymo prievolės, darbo ir autorinių sutarčių, kurie yra perėję jų pagrįstumo kontrolę ir dėl jų yra priimtas atitinkamas ginčą išnagrinėjusio subjekto sprendimas (2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-319-969/2020).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises. Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia D. Č. tyčinius veiksmus. D. Č. mokėjimus atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė. Teismo vertinimu vien tai, kad D. Č. paslaugas ir reklamą pirko, kad galėtų vykdyti veiklą ir tokiu būdu teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Be to, kaip matyti, pirmoje eilėje atlikti mokėjimai visgi nebuvo vienareikšmiškai nukreipti išimtinai įmonės veiklos tęstinumui, be to, byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad šiais mokėjimais būtų mėginta atsiskaityti su tiekėjais, nuo kurių iš esmės priklausė Bendrovės veikla. Be to, kaip matyti pavedimai buvo daromi ir pačiam D. Č.. Taigi, atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl D. Č. veika atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, aplinkybės išdėstytos nuosekliai, jos yra išsamios, neprieštaringos, atitinka byloje esančią kitą medžiagą, todėl jomis abejoti nėra teisinio pagrindo. Taigi nėra pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), į atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Č. kaltę pripažino ir dėl to gailisi. Vadovaudamasis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu Teismas pripažįsta tai administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes D. Č. už padarytą administracinį nusižengimą yra skirtina straipsnio sankcijose numatyta minimali administracinė nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

D. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-194-834/2023.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė