- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1678-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00503-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- A. Š.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.10.13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. Č. ieškinį atsakovei A. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir A. Š. priešieškinį dėl ataskaitų teikimo bei baudos skyrimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. Č. (toliau – ieškovas) kreipėsi su ieškiniu, prašydamas pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti ieškovui nepilnametės dukters išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Ieškovas 2018-04-25 pateikė procesinį dokumentą, įvardinta „Papildymas“, iš kurio turinio matyti, jog ieškovas papildomai suformulavo reikalavimą dėl vaiko išlaikymo skolos priteisimo už trejus metus.
2. Ieškovas nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią nepilnametės ieškovo ir atsakovės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu ir atsakovė A. M. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo kas mėnesį mokėti 2 MGL dydžio pinigus nepilnametės dukters išlaikymui iki jos pilnametystės. Nurodė, kad šiuo metu iš atsakovės gaunamas vaiko išlaikymas neužtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimo, nes nuo 2006 metų padidėjo minimalus atlyginimas, išaugo prekių ir paslaugų kainos, atsakovė daug metų gyvena ir dirba Norvegijoje, jos materialinė padėtis gera, ji turi nuosavą namą, turi gerai apmokamą darbą, gauna vaiko pinigus už ieškovo ir atsakovės bendrą nepilnametę dukrą, kurios neaugina. Atsakovė, dirbdama užsienyje, gauna keliskart didesnį atlyginimą, todėl turi finansines galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovo vertinimu nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 800,00 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti 400,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; įpareigoti ieškovą kas kalendorinį ketvirtį teikti ataskaitas atsakovei apie išleistas dukters naudai lėšas; skirti ieškovui 300,00 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą teise teikiant teismui žinomai neteisingus duomenis, pusę baudos įpareigojant sumokėti atsakovei; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis paduotas piktnaudžiaujant teise, ieškinyje nurodyti netikslūs ir klaidinantys duomenys, kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė formuoja savarankišką reikalavimą ieškovui teikti ataskaitas apie dukters išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, todėl atsiliepimas laikytinas ir priešieškiniu. Atsiliepdama į ieškinio argumentus dėl labai geros atsakovės finansinės padėties pažymėjo, kad ji dirba nekvalifikuota slauge 0,4272 etato, jos darbo užmokestis iki mokesčių sudaro 1 323,28 Eur, už 2016 metais gimusį sūnų ji gauna 101,79 Eur dydžio mėnesines išmokas (vaiko pinigus), jos sūnus serga atopine egzema, todėl ji turi papildomas išlaidas vaiko priežiūrai, nurodė, jog pinigų už nepilnametę dukterį negauna. Atsakovė su sutuoktiniu turi būsto paskolą, už kurią moka 332,76 Eur ir vartojimo kreditą būsto renovavimui, už kurį moka 208,83 Eur, taip pat turi transporto priemonę, automobilį, kurio vertė yra apie 600 Eur. Neatitinka tikrovės ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės kelionių po pasaulį, nes atsakovė atostogas leidžia Lietuvoje, kad galėtų pasimatyti su dukterimi. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškinio argumentus dėl labai geros atsakovės finansinės būklės, priešingai, Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis yra labai aukštas, kainos – gerokai didesnės nei Lietuvoje, atsakovės alga ir jos turimi įsipareigojimai niekaip nepalieka jai galimybės skirti dukteriai 400,00 Eur išlaikymo per mėnesį. Neatitinka tikrovės ieškovo teiginiai apie dukters lankomus būrelius ir dziudo treniruotes, nes duktė jokių būrelių ir treniruočių nelanko. Ieškovas klaidina teismą pateikdamas rūbų, avalynės įsigijimo čekius kaip savo patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, nes už minėtą avalyne ir drabužius sumokėjo atsakovė. Atsakovė prašo ieškovo pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją laikyti kaip ieškovo veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą ir piktnaudžiavimą procesu bei skirti jam 300,00 Eur dydžio baudą, iš kurios pusė sumos mokama atsakovei. Pažymėjo, jog nepagrįstas ieškovo pateiktas 2018-04-25 ieškinio papildymas, kuriame ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad mėnesio dydžio išlaikymas negali būti mažesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas, todėl iš atsakovės turi būti priteistas skola už laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2018-04-25, nes minėtas straipsnis reglamentuoja išlaikymą iki gyvos galvos ir negali būti taikomas ieškiniui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo. Be to, išlaikymo vaikui dydis buvo šalių nustatytas taikos sutartimi, patvirtinta įsiteisėjusia Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta. Papildomai nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo ir taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepagrindė galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. Š. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, priteisė iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą, kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei bei 3,16 Eur pašto išlaidų valstybės naudai bei priteisė iš atsakovės 44,64 Eur žyminį mokestį, 3,16 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Teismas pažymėjo, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Tenkindamas ieškinį iš dalies teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pirminis vaiko išlaikymo dydis buvo nustatytas Ukmergės rajono apylinkės teismui 2006-01-09 patvirtinus taikos sutartį, kai nebuvo vertinama nei šalių turtinė padėtis, finansinės galimybei nei vaiko poreikiai. Teismas sutiko su ieškinio argumentais dėl pasikeitusių vaiko poreikių pažymėdamas, jog vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui su amžiumi objektyviai didėja, taip pat pasikeitė šalies pragyvenimo lygis, padidėjo kainos, nuo pirminio išlaikymo dydžio praėjo daugiau nei 12 metų, todėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimą lėmė ir natūralios priežastys. Vertindamas šalių turtinės padėties pasikeitimą nuo pirminio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo teismas pažymėjo, kad ieškovo padėtis pagerėjo, jis įgijo nekilnojamo turto, atsakovės turtinė padėtis taip pat pagerėjo, nes ji įgijo nekilnojamo turto, tačiau padidėjo ir jos išlaikytinių skaičius, nes ji susilaukė kito vaiko. Tačiau teismas nesutiko su atsiliepimo į ieškinį argumentu, kad atsakovė dirbdama nepilnu etatu ir turėdama finansinių įsipareigojimų negali skirti didesnės pinigų sumos dukters išlaikymui. Teismas nurodė, kad nenustatyta objektyvių priežasčių, kodėl atsakovė negali dirbti pilnu etatu ar susirasti geriau apmokamą darbą, atsakovė turi pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių pakaktų augantiems vaikų poreikiams tenkinti, nes sveikas ir darbingas žmogus privalo imtis priemonių savo vaiko teisėms ir interesams apsaugoti. Teismas sprendė, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu, todėl padarė išvadą, jog ieškovo ir atsakovės galimybės teikti išlaikymą vaikui yra panašios. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie ieškovo patiriamas išlaidas nepilnametės dukros išlaikymui, šalių turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių, įvertinęs tai, jog ieškovas neįrodė dalies prašomų priteisti išlaidų, teismas padidino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2 MGL iki 200 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad padidinus vaikui išlaikymui teikiamą sumą, bus labiau garantuotas nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimas, o 200,00 Eur kas mėnesį išlaikymo dydis vaikui nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą.
6. Teismas netenkino priešieškinio reikalavimo įpareigoti ieškovą teikti ataskaitą apie lėšų panaudojimą pažymėjęs, kad toks įpareigojimas nėra savitikslis veiksmas, būtinai taikomas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Tokia pareiga nėra įtvirtinta ir įstatymo normomis, todėl teismas vertino ar konkrečioje situacijoje yra prielaidos, kad išlaikymui skiriamos lėšos gali būti panaudojamos netinkamai. Atsakovei nepateikus įrodymų apie netinkamą vaikui skirtų pinigų panaudojimą, tokių duomenų nesant byloje, nenustačius, jog ieškovas neužtikrina vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų, maitinimo, aprangos, ugdymo, byloje nesant duomenų ir tokių atsakovė nepateikė, kad ieškovas šalių nepilnametės dukters gautą išlaikymą naudotų savo, o ne išimtinai vaiko poreikių patenkinimui, teismas laikė atsakovės reikalavimą nepagrįstu ir jį atmetė. Atmesdamas atsakovės reikalavimą dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas pažymėjo, kad kreipimasis į teismą su prašymu dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo nėra laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, nes įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, todėl byloje nėra teisinio pagrindo skirti baudą.
7. Patenkinus 50 procentų ieškovo reikalavimų atsakovei, teismas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisė atsakovei iš ieškovo 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, 44,64 Eur žyminio mokesčio bei 3,16 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, iš atsakovės priteisti 400,00 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, nepriteisti iš ieškovo 316, 00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei, išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo susidariusios skolos už laikotarpį nuo 2015 metų liepos iki 2017 metų balandžio 25 dienos.
9. Apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas tinkamai nevertino atsakovės turtinės padėties, nes neatsižvelgė į atsakovės kitame darbe gaunamas pajamas, taip pat į jos sutuoktinio darbo užmokestį ir tokiu būdu neobjektyviai įvertino atsakovės galimybes mokėti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai. Prašo padidinti priteistą išlaikymą vaikui iki 400,00 Eur per mėnesį, nes toks dydis atitinka minimalaus mėnesinio atlyginimo dydį, abiem tėvams skiriant vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį. Padidinus iš atsakovės priteistą sumą vaiko išlaikymui bus išvengta bylinėjimosi su atsakove ateityje dėl išlaikymo vaikui indeksavimo. Pažymėjo, kad atsakovė yra skolinga ieškovui už neindeksuotas išmokas vaikui nuo 2015 metų. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes atmetė atsakovės priešieškinį, kurio vienas iš reikalavimų buvo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai atkreipė dėmesį, kad sąskaita už atsakovei suteiktas teisines paslaugas nepasirašyta ir į bylą nepateikta įrodymų apie atsakovės atliktą apmokėjimą už teisines paslaugas, be to teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, kurios atsirado išimtinai dėl nesąžiningo atsakovės elgesio.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats ieškovas netinkamai naudoja sąvokas ir apeliaciniame skunde nurodo, jog reikia padidinti išmoką vaiko išlaikymui po 400,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis abiem iš tėvų skiriant po 200,00 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui ir tuo pačiu metu prašydamas priteisti 400,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išimtinai tik iš atsakovės. Atsikirsdama į skundo argumentus dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintos atsakovės finansinės padėties atsakovė pažymėjo, kad teismo priteistas išlaikymas atitinka kasacinio teismo suformuotą orientacinį būtiniems vaiko poreikiams tenkinti reikalingą minimalaus mėnesinio atlyginimo išlaikymo dydį, taip palaikydamas ieškovo ieškinio argumentą, kad abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti po 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytas ieškovo nurodytas išlaidas vaiko išlaikymui bei tinkamai įvertino atsakovės finansinę padėtį įvertinus jos išlaikytinių skaičių, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas. Atsiliepdama į skundo argumentą dėl atsakovės nuslėpto antro darbo atsakovė nurodė, kad ji antro darbo neturėjo, su Hof kommune galiojančios darbo sutarties neturėjo, tiesiog buvo įrašyta į šios įstaigos atsarginį sąrašą, kur, esant nenumatytoms aplinkybėms ir esant reikalingai neatidėliotinai pagalbai, atsakovė būtų iškviesta kaip budinti slaugė tam konkrečiam ypatingam atvejui. Atsiliepime papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neturi kitų išlaikytinių, turtinių prievolių, todėl jo turtinė padėtis laikytina geresnė nei atsakovės, kuri neturi galimybės skirti vaiko išlaikymui po 400,00 Eur mėnesinėmis išmokomis.
11. Atsakovė nurodo, kad nepagrįstas ieškovo argumentas dėl skunde nurodyto atsakovės įsiskolinimo ieškovui dėl vaiko išlaikymui taikomo indeksavimo, nes pirmosios instancijos teismui pateikti antstolės atlikti atsakovės skolos likučio paskaičiavimai pagal atsakovės pateiktus banko išrašus dėl išlaikymo mokėjimų paneigia atsakovės įsiskolinimą už vaiko išlaikymą.
12. Nesutikdama su ieškovo apeliacinio skundo reikalavimu dėl nepagrįstai priteistų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo panaikinimo atsakovė nurodė, kad ji turi konstitucinę teisę turėti atstovą byloje, jos patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršijo 2004-05-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino mokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, buvo realiai patirtos, būtinos bei pagrįstos, todėl patenkinus pusę ieškinio reikalavimų atsakovei iš ieškovo pagrįstai priteistina 316,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
14. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018)
15. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškinys dėl išlaikymo vaikui dydžio peržiūrėjimo ir išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo padidintas nuo 2 MGL iki 200,00 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis bei atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas K. Č. ir atsakovė A. Š. yra nepilnametės dukters K. G. Č., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai (b. l. 6). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad nepilnametės K. G. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu K. Č., motina A. Š. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 2 MGL nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki dukters pilnametystės bei sumokėti 900 Lt (ekvivalentas eurais – 260,66 Eur) išlaiko dukrai įsiskolinimą (b. l. 5). Ieškovas dirba statybininku pagal verslo liudijimą, jo pajamos per mėnesį sudaro vidutiniškai 700-800 Eur, taip pat jis iš savivaldybės kas mėnesį gauna 35,00 Eur dydžio išmoką už dukrą. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovas 2014 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Ukmergėje (b. l. 110-111). Atsakovė daug metų gyvena Norvegijoje, 2015 metais įgijo Norvegijos pilietybę, dirba slauge 0,4272 proc. etato, jos mėnesinės pajamos siekia 1 323,28 Eur, neatskaičius mokesčių (b. l. 68). Po teismo nutarties, kuria buvo priteistas išlaikymas nepilnametei atsakovės dukrai, padidėjo atsakovės išlaikytinių skaičius, kadangi ji su sutuoktiniu V. Š. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus F. Š. (b. l. 76), už sūnų gauna 970 NOK , kas sudaro 101,79 Eur, išmoką (b. l. 79). Berniukas serga atopine egzema (b. l. 73), todėl atsakovė patiria papildomas išlaidas specialioms berniuko prausimosi bei drabužių skalbimo priemonėms įsigyti. Atsakovė ir jos sutuoktinis prisiėmė finansinių įsipareigojimų kreditoriui bankui DNB, kuriam už suteiktą 634 000 NOK paskolą namui įsigyti, kas mėnesį moka 3 171 NOK (apie 332,76 Eur) įmoką (b. l. 69-70), taip pat 80 000 NOK paskolą šio būsto renovacijai, kas mėnesį moka 1 990 NOK (apie 208,83 Eur) įmoką (b. l. 71-72). Atsiliepime – priešieškinyje atsakovė nurodė turinti 2002 m. automobilį, kurio vertė pagal jo būklę yra apie 600 Eur.
17. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo turinį, nesutinka su apelianto argumentais dėl netinkamai pirmosios instancijos teismo nustatytos atsakovės turtinės padėties ir atitinkamai atsakovės galimybes mokėti prašomą priteisti 400,00 Eur dydžio išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis.
18. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
19. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės turtinės padėties ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė turi antrą darbą, taip pat į jos sutuoktinio gaunamas pajamas, todėl netinkamai įvertino atsakovės galimybes mokėti 400,00 Eur dydžio vaiko išlaikymą. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovei bankas suteikė paskolą ir kreditą būstui įsigyti, kas patvirtina, jog atsakovė melavo apie savo gaunamas nedideles pajamas.
20. Su tokia ieškovo pozicija nėra pagrindo sutikti dėl tokių aplinkybių. Pirma, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentus dėl kito atsakovės darbo ir papildomai gaunamų pajamų, nors tokią įrodinėjimo pareigą turėjo (žr., 18 punktą), o atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė paaiškinimus, susijusius su ieškovo įrodymais nepagrįsta prielaida apie papildomą atsakovės darbovietę (atsakovės neatlygintiną įtraukimą į atsarginių slaugių sąrašą neatidėliotiniems atvejams). Todėl laikytini kaip faktinėmis aplinkybėmis nepagrįsti (neįrodyti) ieškovo argumentai dėl papildomo atsakovės darbo užmokesčio. Antra, vadovaujantis kasacinio teismo praktika tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikams yra kiekvieno iš tėvų asmeninė prievolė, kadangi esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovės sutuoktinio gaunamų pajamų, tuo labiau, kad ieškovas minėtos aplinkybės neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Trečia, byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovės išlaikytinių skaičius padidėjo 2006 metais gimus sūnui, kuris serga atopine egzema, kas reikalauja papildomų išlaidų vaiko priežiūrai (rūbams, patalynei, higienai), kas suponuoja papildomas atsakovės išlaidas sūnaus išlaikymui. Ketvirta, ta aplinkybė, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui bankas suteikė kreditą ir paskolą būsto įsigijimui ir renovacijai nepaneigia byloje pateiktų įrodymų (b. l. 68 – 72, 79) apie atsakovės gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas bei bendras šeimos išlaidas būsto ir vartojimo paskolai. Papildomai pažymėtina, kad skirtingai nei tėvų prievolė teikti išlaikymą vaikui, kuri yra asmeninė, piniginiai įsipareigojimai kredito įstaigai gali būti laikytini bendrais kartu su bendraskoliu arba asmeniniais. Byloje esanti vartojimo paskolos sutartis (b. l. 72) patvirtina, kad minėta paskola 80 000 NOK suteikta asmeniškai atsakovei, tačiau kita, būsto paskola 634 000 NOK sumai, suteikta atsakovės sutuoktiniui, atsakovei esant kaip bendraskolei (b. l. 70), t. y. minėtu atveju buvo vertinamos ne atsakovės asmeniškai gaunamos pajamos, tačiau abiejų paskolos gavėjų finansinės galimybės kartu grąžinti ilgalaikę būsto paskolą, todėl pats būsto paskolos suteikimo atsakovei, kaip bendraskolei, faktas nepatvirtina ieškovo teiginių apie ženkliai didesnes, nei nurodyta procesiniuose dokumentuose, atsakovės gaunamas pajamas ir atitinkamai atsakovės finansines galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimą, atsižvelgė ne tik į atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, finansinius įsipareigojimus, padidėjusį išlaikytinių skaičių, bet vertino ir jos pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar dirbti visu etatu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės turtinę padėtį ir finansines galimybes mokėti 200,00 Eur dydžio išmokas nepilnametės dukters išlaikymui, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai ir neobjektyviai pirmosios instancijos teismo nustatytų atsakovės finansinių galimybių teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmestini kaip teisiškai nepagrįsti ir neįrodyti.
22. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
24. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl reikalavimo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo
25. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).
26. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2018-04-25 pateikė procesinį dokumentą, įvardinta „Papildymas“, iš kurio turinio matyti, jog ieškovas papildomai suformulavo reikalavimą dėl vaiko išlaikymo skolos priteisimo už trejus metus (b. l. 50-51). 2018-06-25 pateigdamas atsiliepimą į priešieškinį, ieškovas taip pat nurodė, jog prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (b. l. 91-92). Tačiau byloje nėra duomenų, jog teismas būtų išsprendęs ieškovo reiškiamus reikalavimus dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ar būtų priėmęs tarpinius procesinius sprendimus, kuriais būtų atsisakyta priimti pateiktą dokumentą, ar nustatyti jam terminą trūkumams pašalinti, o nepašalinus grąžinti jį pateikusiam asmeniui (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nors teismas, pasisakydamas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė aukščiau minimus ieškovo pateiktus procesinius dokumentus (b. l. 100-101), tačiau juose taip pat nėra teismo rezoliucijos dėl pateiktų procesinių dokumentų priėmimo (CPK 290 straipsnis).
27. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o padaryto CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, kadangi apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją. Dėl minėtų teisės pažeidimų reikalavimas dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo gražintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o sprendimo dalis dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį paliktinas nepakeistu (CPK 327 straipsnio 2 dalis).
28. Apeliaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 327 straipsnio 2 dalimi kolegija,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo palikti nepakeistą, o ieškovo reikalavimą dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.