- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-616-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00503-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- K. Č.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6789-1040/2019 pagal ieškovo K. Č. ieškinį atsakovei A. Š. dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-97-517/2006 iš atsakovės priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavesti ieškovui nepilnametės dukters išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Ieškovas 2018 m. balandžio 25 d. pateikė procesinį dokumentą, įvardinta „Papildymas“, iš kurio turinio matyti, jog ieškovas papildomai suformulavo reikalavimą dėl vaiko išlaikymo skolos priteisimo už trejus metus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1678-934/2019 Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4720-759/2018 dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo paliko nepakeistą, o ieškovo reikalavimą dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grąžino pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nes byloje nėra duomenų, jog teismas būtų išsprendęs ieškovo reiškiamus papildomus reikalavimus dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ar būtų priėmęs tarpinius procesinius sprendimus, kuriais būtų atsisakyta priimti pateiktą dokumentą, ar nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o nepašalinus jis grąžintas jį pateikusiam asmeniui.
3. Patikslinęs reikalavimą, ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui K. G. Č. išlaikymo įsiskolinimą, susidariusią už trejus metus, t. y. nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2018 m. balandžio 25 d., 2 730 Eur. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.461 straipsnio 2 dalį vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Lietuvos Vyriausybė kiekvienais metais didino MMA. Atsakovė to nedarė, dėl to už trejus metus (nuo 2015 m. iki 2018 m.) susidarė 2 730 Eur skola.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei skirti ieškovui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas normomis, kurios tarp šalių susiklosčiusių santykių nereglamentuoja, netinkamai remiamasi išlaikymui iki gyvos galvos institutui taikoma nuostata. Be to, tarp šalių 2006 m. sausio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-97-517/2006 Ukmergės rajono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, kuria K. G. Č. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, o atsakovė įsipareigojo mokėti savo nepilnametei dukrai išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 2 MGL dydžio nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki dukters pilnametystės. Atsakovė tvirtina, kad esant nenuginčytai taikos sutarčiai jai galioja prievolė laikytis būtent jos nuostatų. Be to, pagal galiojusią šalių taikos sutartį, įskaitant indeksavimą, už laikotarpį, per kurį neva susidarė įsiskolinimas, ji turėjo ieškovui sumokėti 3 393,68 Eur (2015 m. = 6 mėn. X 98,76 Eur/mėn.; 2016 m.= 12 mėn. X 98,76 Eur/mėn.; 2017 m.= 12x100 Eur/mėn.; 2018 m.=4 mėn. X 104 Eur/mėn.). Vartotojų kainų indeksas kito 2016 ir 2017 m., dėl to kito ir išmokų dydis. Už ieškinyje nurodytą laikotarpį atsakovė yra sumokėjusi 3 543 Eur, kas sudaro ne skolą, o 149,32 Eur permoką. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas pateikė teismui banko sąskaitos išrašus tik iki 2017 m. gruodžio 18 d., nuslėpdamas jos atliktus mokėjimus 2018 m. Atsakovės manymu, ieškovas taip veikė sąmoningai, siekdamas suklaidinti teismą, grubiai pažeisdamas teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, dėl to tokie jo veiksmai traktuotini kaip piktnaudžiavimas teise. Ieškovas jau ne pirmą kartą pateikia teismui nepagrįstą ieškinį, jame nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatomis, prašo skirti ieškovui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise.
5. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog priteisto išlaikymo naudotoju uzufrukto teise būtų paskirtas K. Č., o ieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, sąžiningumo principais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 138,67 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 275 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (iš viso 413,67 Eur). Priteisė Valstybei iš ieškovo 14,37 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas neprašė priteisti papildomai patirtų vaiko išlaikymo išlaidų, o iš esmės prašė, kad jos būtų padidintos už ankstesnius trejus metus, atsižvelgiant į orientacinį vaikui rekomenduojamą skirti MMA dydžio išlaikymą, nes teismo patvirtinta taikos sutartimi teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovas turėjo kreiptis dėl išlaikymo dydžio padidinimo į teismą atsiradus tokiai būtinybei, o ne prašyti įsiskolinimo už praėjusius metus, kuomet išlaikymas vaikui buvo teikiamas teismo sprendimu patvirtintos šalių taikos sutarties pagrindu. Priešingu atveju, yra paneigiamas ankstesniu teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas grindžiamas ne realiai patirtomis papildomomis išlaidomis, o rekomenduotinu vaikui skirti MMA dydžiu.
8. Teismas nustatė, jog ieškovo pateiktas banko išrašas už 2015-2017 m. patvirtina, kad atsakovė teikė išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur (2 MGL atitiko 76 Eur). Be to, 2016 m. rugsėjo 5 d. atsakovė vaiko išlaikymui skyrė 150 Eur, įskaitydama papildomas išlaidas mokyklai. Iš nepilnametės K. G. Č. paaiškinimo matyti, kad šokių būrelį ji nustojo lankyti dėl įvykusios vagystės išvykos metu, o nemokamose dziudo treniruotėse ji dalyvavo iki 2018 m. pradžios. Taip pat patvirtino, kad motina kartais iš užsienio atveždavo jai rūbų, nupirkdavo avalynės. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigė, kad prie ieškinio pridėti čekiai už avalynę, kurią nupirko atsakovė. Atsakovės teigimu, būtent ji mokėjo už vaiko drabužius parduotuvėje COLLOSEUM, kurios čekiai pridėti prie ieškinio. Ieškovas šių aplinkybių neneigė, tvirtindamas, kad tai tik patvirtina, kad vaikui teikiamas išlaikymas nebuvo pakankamas. Tačiau kartu šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovė, be teikiamo sutartimi patvirtinto periodinio išlaikymo, šiek tiek prisidėjo papildomai, nupirkdama vaikui rūbų, avalynės. Dokumentų, kurie galėtų pagrįsti turėtas papildomas išlaidas vaiko išlaikymui 2015 - 2018 metais teismui nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė patirtų papildomų vaikų išlaikymo išlaidų už praėjusius trejus metus.
9. Spręsdamas baudos ieškovui paskyrimo klausimą, teismas nenustatė, kad ieškovas sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl sprendė, jog ieškovas, kaip įstatyminis nepilnamečio vaiko atstovas, pateikdamas ieškinį teismui su savo reikalavimais atsakovei, įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista teisė, susijusi su nepilnamečio asmens interesais. Ieškinio pateikimas pats savaime įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Taip pat teismas pažymėjo, kad dalis ieškovo reikalavimų pirminiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu buvo patenkinti ir apeliacinės instancijos teismas paliko juos galioti. Vien ta aplinkybė, kad dalis ieškovo reikalavimų atsakovei atrodė akivaizdžiai nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo atmesti, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesu fakto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti; taip pat prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu priteistas atsakovei iš ieškovo 682 Eur, 316 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti žalos ir nuostolių atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Apelianto teigimu, teismas pasirinko ne tuos argumentus, kuriais apeliantas turėtų argumentuoti. Nurodė, kad pateikęs teismui 2 730 Eur skolą patvirtinančius paskaičiavimus, apie 100 čekių, kuriuos teismas ignoravo.
10.2. Ieškovas nurodė, kad išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vyriausybė kiekvienais metais perskaičiuodavo MMA tolygų vaikui skiriamam išlaikymo dydžiui, tačiau atsakovė vaiko išlaikymo pinigų neindeksavo.
10.3. Teismas turėjo išanalizuoti atsakovės šeimos turtinę ir finansinę padėtį.
10.4. Teismas nesivadovavo lygybės principu, kad vaiku rūpintis privalo abu tėvai.
10.5. Teismas neatsižvelgė į ieškovo finansinę padėtį, kad jis yra bedarbis, negauna jokių išmokų, du mėnesius sunkiai serga (apeliacinio skundo parengimo metu).
10.6. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, šalių vaikui padarė didelę žalą, įstumdamas į skurdą.
10.7. Apeliantas nesutinka su iš jo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Dėl to, kad teismas iš karto neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bylinėjimosi išlaidos išaugo.
10.8. Teismas gali nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Atsakovė teismo proceso metu nebuvo sąžininga ir objektyvi.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovo reikalavimas grindžiamas ne realiai patirtomis papildomomis išlaidomis, o rekomenduojamu vaikui skirti MMA dydžiu. Ieškovas turėjo pareigą kreiptis dėl vaiko išlaikymo padidinimo, jeigu tokia būtinybė buvo, o, esant papildomoms išlaidoms, turėjo jas įrodyti. Šiuo atveju yra paneigiamas ankstesniu teismo sprendimu patvirtintas šalių susitarimas.
Šalies argumentai
11.2. Ieškovo pateiktose sąmatose nurodytos sumos neatitinka realiai jo patirtų išlaidų. Tarp ieškovo pateiktų kvitų yra atsakovės pirkinių dukrai kvitų. Kiti kvitai ieškovo apmokėti grynaisiais pinigais ir įrodyti, kad tai ieškovo patirtos išlaidos, neįmanoma.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovė nurodė, kad ieškovas painioja indeksavimą su MMA.
11.4. Apie atsakovės turtinę ir finansinę padėtį, jos sutuoktinio pajamas Vilniaus apygardos teismas jau yra pasisakęs 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje.
11.5. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas užimtumo tarnyboje įregistruotas nuo 2019-02-04, ir nėra duomenų, kad jis buvo įregistruotas užimtumo tarnyboje 2015 m. liepos mėn. – 2018 m. balandžio mėn. laikotarpiu, už kurį reikalauja įsiskolinimo. Priešingai byloje yra duomenų apie tai, kad 2017 m. ieškovas buvo išvykęs dirbti į Norvegiją. Ieškovo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas neįrodo, kad jis buvo nedarbingas dėl ligos 2015 – 2018 metais.
11.6. Atsakovė pažymėjo, kad teismas ieškovui nėra priteisęs 682 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos.
Šalies argumentai
11.7. Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-4720-759/2018) iš jo atsakovei priteistas 316 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau apskundimo terminas jau yra pasibaigęs.
11.8. Atsakovės nuomone, ieškovo reikalavimas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu iš ieškovo atsakovei priteistas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir neobjektyvumą.
11.9. Ieškovo patirti nuostoliai, t. y. bylinėjimosi išlaidos, nelaikytini žala, ir CK 6.249 str. netaikytinas, nes jo patirti nuostoliai yra jo veiksmų rezultatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
14. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
16. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepriteisė ieškovui iš atsakovės išlaikymo vaikui įsiskolinimo.
17. Byloje nustatyta, kad K. Č. ir A. Š. yra nepilnametės K. G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1 b. l. 6). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-97-517/2006 patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad nepilnametės K. G. Č. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu K. Č., motina A. Š. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 2 MGL nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki dukters pilnametystės bei sumokėti 900 Lt (ekvivalentas eurais – 260,66 Eur) išlaikymo dukrai įsiskolinimą (t. 1 b. l. 5). Byloje nustatyta, kad atsakovė su ieškovu sudarytos taikos sutarties sąlygas vykdė.
18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-97-517/2006 iš atsakovės A. Š. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, priteisė iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu sprendimo dalį dėl 200 Eur dydžio išlaikymo vaikui paliko nepakeistą, tačiau nurodė, kad nebuvo išspręstas ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus priteisimo, todėl šioje dalyje grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos
19. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu bei atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė naujus įrodymus. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktų įrodymų pateikimo teismui būtinybė šalims atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, šalių pateiktus naujus įrodymus priima, prijungia juos prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliantas skunde nurodė, kad išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vyriausybė kiekvienais metais perskaičiuodavo MMA tolygų vaikui skiriamam išlaikymo dydžiui, tačiau atsakovė vaiko išlaikymo pinigų neindeksavo.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovas painioja sąvokas. Kaip matyti iš Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. sausio 9 d. nutarties, šalys buvo susitarusios dėl 2 MGL dydžio išlaikymo (t. 1 b. l. 5), kai apeliantas vadovaujasi MMA dydžiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad MGL ir MMA nėra tas pats. MGL yra bazinė socialinė išmoka (ankščiau – minimalus gyvenimo lygis), o MMA yra minimali mėnesinė alga, ir jų dydžiai nebuvo ir nėra vienodi. Šalys buvo susitarusios vadovautis MGL dydžiu, todėl atsakovas MMA vadovaujasi neteisėtai ir nepagrįstai. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, jeigu atsakovės vaikui teikiamas išlaikymas buvo nepakankamas, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo.
22. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad prašomo priteisti įsiskolinimo laikotarpiu ieškovas būtų patyręs tokio pobūdžio išlaidas, į bylą nepateikta.
23. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas yra vykdymo proceso dalykas. Atsakovei nevykdant ar netinkamai vykdant prievolę teikti išlaikymą vaikui, įskaitant ir teikiamo išlaikymo neindeksavimą, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto argumentai dėl šalių turtinės padėties aktualūs sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo. Kadangi šiuo atveju sprendžiama dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo, teisėjų kolegija šių apelianto argumentų neanalizuoja ir plačiau dėl jų nepasisako.
25. Apeliantas nesutinka su iš jo atsakovei priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirma, pažymėtina tai, kad 682 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias prašoma panaikinti, apeliantui nebuvo priteistos. Antra, dėl iš ieškovo atsakovei priteistų 316 Eur bylinėjimosi išlaidų negali būti sprendžiama, kadangi šios išlaidos buvo priteistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu, kai šiuo atveju yra sprendžiama dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
26. Ginčijamu sprendimu, atmetus ieškovo reikalavimą, bylinėjimosi išlaidos atsakovei buvo priteistos teisėtai ir pagrįstai, kadangi, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, todėl yra teisėtos ir pagrįstos.
27. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar apeliacinio skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apelianto teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.
30. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.
33. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,8 Eur, todėl, apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos Valstybei iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nusprendžia:
ieškovo K. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Valstybei iš ieškovo K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,8 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.