Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, projektų vadovu, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 2017 m. spalio 30 d. apie 16.00 val., Kaune, Raudondvario plentu vairuodamas automobilį MAZDA, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo Raudondvario 2-ojo tako link Šešupės g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas automobilį neatsižvelgė į saugų greitį, nesilaikė tinkamo atstumo iki priekyje važiavusios ir stabdžiusios transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį, įjungusį kairįjį posūkį ir besiruošiantį sukti į kairę automobilį VW JETTA, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, dėl ko nuo patirtų sužalojimų automobilio VW JETTA vairuotojai Ž. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012). Šioje byloje nukentėjusiajai Ž. P. nesunkiai sutrikdyta buvo sveikata dėl G. J. veiksmų. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo kaltinamojo neteisėta veika. Taigi, kaltinamojo pareiga atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Tačiau BPK 111 str. 1 d. yra paaiškinta, kad civiliniu atsakovu gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje pripažinta draudimo įmonė, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) ir Draudimo įstatymas (toliau – ir DĮ) taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).

Kaip matyti iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas teismui pateiktų duomenų, draudimas išmokėjo Kauno teritorinei ligonių kasai 168,47eur, išmokėjo nukentėjusiajai Ž. P. 198eur neturtinei žalai atlyginti, 16,84 eur gydymo išlaidoms atlyginti, 25,90 eur kelionių išlaidomas atlyginti (b.l.102-108).

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Pažymėtina, kad baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji būna patyrę nesunkius sveikatos sutrikdymus, paprastai priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1000 Lt (579,24 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2009; 2K-372-942/2015) iki 10 000 Lt (2896,20 Eur) (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2010, 2K-200/2010, 2K-64/2009), išskyrus kūno sužalojimus su liekamaisiais reiškiniais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Teismas įvertina faktines bylos aplinkybes, jog įvykio metu nukentėjusioji Ž. P. nepatyrė lūžių, jai nustatytas kairės plaštakos V piršto interfalanginio proksimalinio sąnario išnirimas, dėl ko ir konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas, apie šio sužalojimo liekamuosius reiškinius byloje nėra pateikta jokių medicininių duomenų. Taip pat byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ir apie tai, kad nukentėjusioji Ž. P. kaip policijos pareigūnė po gydymo dėl patirtos traumos (nedarbingumo nutraukimo) būtų netinkama toliau vykdyti jai priskiriamas darbines funkcijas pagal pareigybės aprašymą arba jai butu nustatytas darbingumo sumažėjimas, juo labiau, kad buvo sužalotas kairės rankos mažasis pirštas, o Ž. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė esanti dešiniarankė. Be abejo, nėra ginčo dėl to, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus, tačiau dėl patirtos nelaimės šioje byloje pareikštas Ž. P. civilinis ieškinys negali būti iš dalies pasipelnymo šaltiniu.

Bylos duomenimis, G. J. kaltę pripažino nuo pat įvykio kilimo momento, jis yra jauno amžiaus, pragyvena iš gaunamų darbinių pajamų – jo žodžiais tariant, gauna 500 eurų atlyginimą, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, mažametį vaiką, todėl laikytina, kad jo materialinė padėtis nėra itin gera. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, bei įvertinus virš išanalizuotus civilinį ieškinį, draudimo išmokėtas išmokas nukentėjusiajai dėl neturtinės žalos atlyginimo 198 eur (b.l. 65), faktines įvykio bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl turtinės žalos prašomą sumą jau atlygino draudimas, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmetamas, o dalyje dėl neturtinės žalos civilinis ieškinys mažintinas iki 300 eurų, kuri priteistina iš G. J., likusioji dalis civilinio ieškinio atmestina

Dėl BK 40 str. taikymo.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pažymėtina, kad visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą imperatyvą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai baudžiamojoje byloje teismui įgyvendinant įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti dėl įstatymo nuostatos taikymo, turi būti atsižvelgiama ne vien tik į formaliąsias teisines baudžiamajame įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-453/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo G. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pilnai pripažino ir gailėjosi, kas pripažįstama G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, civilinius ieškinius iš dalies nukentėjusiajai iš esmės atlygino draudimo bendrovė - civilinis atsakovas, teisme G. J. pažadėjo daugiau nenusikalsti, atsargiai vairuoti automobilį, prašė perduoti jį pagal laidavimą jo tėvui G. L. J.. Teisme pastarasis prašė G. J. perduoti pagal laidavimą jo atsakomybė, nurodė, kad jis su sūnumi sutaria puikiai, daro teigiamą įtaką jo elgesiui, gerai tarpusavyje bendrauja. G.L. J. nėra nei teistas, nei baustas, dirba, teigiamai charakterizuojamas.

Atsižvelgiant į tai, jog yra verto teismo pasitikėjimo asmens – G.L. J., kuris, kaiptėvas, turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, prašymas perduoti G. J. jo atsakomybei pagal laidavimą, ir yra visos sąlygos, numatytos LR BK 40 str. 2 d., todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas jo tėvo G.L. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis G. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis G. J. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 126 punkto nuostatos, ir šis pažeidimas buvo susijęs tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusios patirtais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis G. J. nebuvo teistas, jis Kelių eismo taisykles pažeidžia itin retai (1 t., b.l.70-72). Eismo įvykį, už kurį jis yra teisiamas, sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, teisiamas pirmą kartą, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepateikta.

G. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikinama.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 106 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje padarymo pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 str.).

G. J. perduoti laiduotojo G. L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakomybei pagal laidavimą be užstato vieneriems metams.

Išaiškinti G. J., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G.L. J., kad jis turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.

Nukentėjusios Ž. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš G. J. priteisti 300 (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).