- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-09
- Bylos Nr.
- eII-223-716/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00041-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Pažeidėjas
- V. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29895-2025 (toliau – ir nutarimas) V. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 360 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2026 m. sausio 8 d. gautas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos priimtą nutarimą, taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skunde teigiama, kad Institucija, individualizuodama jam nuobaudą, neatsižvelgė į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad pažeidimas buvo padarytas dvigubais automatiniais kelio užtvarais saugomoje pervažoje. Per pervažą važiavo tik tuomet, kai buvo pravažiavęs traukinys ir pakilo abejose pusėse esantys kelio užtvarai. Dviguba pervažos kontrolė (tiek kelio užtvarais, tiek šviesoforais) gali suklaidinti vairuotojus, kadangi šviesoforas veikia su vėlavimu lyginant su kelio užtvarais. Šioje situacijoje nebuvo sukeltas joks pavojus traukinių eismui ar kitiems eismo dalyviams. Teisės vairuoti atėmimas kritiškai paveiktų pareiškėjo darbinę ir šeimyninę situaciją, nes pareiškėjas turi tris mažamečius vaikus, iš kurių du vaikai lanko darželį, nutolusį nuo gyvenamosios vietos, todėl pareiškėjas kiekvieną dieną transportuoja abu vaikus į darželį, kadangi žmona tuo metu prižiūri trečią (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką. Taip pat visus vaikus transportuoja ir į gydymo įstaigas ir kt. svarbias lokacijas. Be kita ko, (duomenys neskelbtini), gyvena vieniša pareiškėjo mama, turinti (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygį. Ją pareiškėjas periodiškai važiuoja lankyti bei transportuoja į gydymo įstaigas, apsipirkti. Dėl pablogėjusios mamos sveikatos pareiškėjui tenka pas ją vykti neplanuotai. Netekus teisės vairuoti, pareiškėjas neturės galimybės lankyti ir aptarnauti mamos. Jis yra vienintelis jos vaikas, gyvenantis Lietuvoje, nes kitas jo brolis gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas pagal individualią veiklą konsultuoja klientus ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) visoje Lietuvoje – Vilniaus, Klaipėdos, Utenos, Kauno, Alytaus, Šiaulių regionuose, tad periodiškai vyksta į susitikimus. Taip pat atstovauja klientams, kai atliekamos (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliota atstovė, pateikusi atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašė V. L. skundo netenkinti ir Institucijos priimtą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas nusižengimo vietoje privalėjo vadovautis visomis eismo reguliavimo priemonėmis. Institucijos atstovė pažymi, kad geležinkelio pervažoje eismo dalyviai pirmiausia privalo vadovautis šviesoforo signalais, o užtvaro padėtis yra papildoma eismo reguliavimo priemonė. Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 168 punkte įtvirtinta pareiga vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi ir šviesoforų signalais, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad užtvaras buvo pakilęs, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog buvo leidžiama važiuoti, kai tuo metu šviesoforas vis dar rodė eismą draudžiantį signalą. Pareiškėjo nurodomas subjektyvus situacijos vertinimas negali būti laikomas pagrindu atleisti nuo atsakomybės ar panaikinti nutarimą. Institucija vertino ir nenustatė išimtinių aplinkybių, kurių visuma leistų pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti jam pagal sankciją ir taip paskirtą minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 360 iki 560 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių.
KET 168 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.
Skundžiamu nutarimu V. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2025 m. rugpjūčio 31 d., 15.04 val., Vilniuje (N. Vilnia, 2+868 km), vairuodamas automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. V. L. už padarytą nusižengimą buvo paskirta minimali pagal sankciją administracinė nuobauda – 360 eurų dydžio bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 2 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. L. paaiškino, kad pažeidimą faktiškai padarė, tačiau prašo vertini, kokia tai pervaža ir kaip tai įvyko. Jis buvo pirmas prie pervažos, kuri buvo uždaryta. Pravažiavus traukiniui atsidarė keltuvai ir jis tai pamatęs padarė prielaidą, kad galima važiuoti. Nustebo gavęs nuobaudą, nes buvo pasakyta, kad pravažiavo esant draudžiamajam šviesoforo signalui. Prašo vertinti teisingumo ir protingumo principus, nes tokia nuobauda už pažeidimą, kuris nesukėlė pavojaus nei kitiems eismo dalyviams, nei jam pačiam, atima galimybę vairuoti transporto priemonę dviem mėnesiams. Dėl to kenčia jo šeima, vaikai, darbas, negalės periodiškai lankyti mamos, kuri yra po (duomenys neskelbtini). Jis nematė mirksinčio raudono šviesoforo, vadovavosi kelio užtvaru, o ne papildomu signalu, kuris buvo šone.
Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės V. L. neginčija, pripažįsta, jog vairuodamas automobilį kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui. Skundu iš esmės keliamas už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu. Pareiškėjo nuomone, jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, todėl prašo administracinio poveikio priemonės, taikant ANK 34 straipsnio nuostatas, neskirti. Būtent šie reikalavimai apibrėžia šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas.
Tiek pateikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Savo prašymą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo piktybiškas, jis palaukė kol pakils dvigubi užtvarai, pravažiuos traukinys ir tik tada pervažiavo pervažą. Pasak pareiškėjo, jis tokiu savo elgesiu nesukėlė pavojus traukinių eismui ar kitiems eismo dalyviams. Be to, pareiškėjas nurodė priežastis, dėl kurių teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. vairuodamas automobilį „Hyundai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kirto reguliuojamą geležinkelio pervažą dar degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šiuo atveju būtina reikšmingai įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, administracinio nusižengimo protokolo ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad V. L. padarė draudžiamą veiksmą jau pravažiavus traukiniui, kai buvo pakelti dvigubi kelio užtvarai. Toks V. L. elgesys rodo, kad jis nesiekė piktybiškai pažeisti KET ar sukelti pavojingos situacijos, o tiesiog dėl neatidumo ir nerūpestingumo pakilus dvigubai kelio užkardai būdamas pirmas eilėje pradėjo važiuoti per geležinkelio pervažą, ką netrukus padarė ir visi kiti eismo dalyviai (automobiliai), kuriems draudžiamas šviesoforo signalas spėjo užgesti. Vien dėl to, kad būdamas pirmas pareiškėjas paskubėjo važiuoti per geležinkelio pervažą išimtinai jam vienam kilo pasekmės taikant griežtą sankciją pagal įstatymą. Tokia situacija akivaizdžiai nėra teisinga visų su įvykiu (važiavimu per geležinkelio pervažą) susijusių transporto priemonių atžvilgiu.
Jau minėta, kad KET 168 punktas nurodo vairuotojams važiuojant per pervažas vadovautis kelio ženklais, kelio ženklinimu, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais, taip pat ir užtvaro padėtimi. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad jo veiksmą sąlygojo tai, jog dvigubi užkardai buvo pakelti, o jis būdamas automobilyje tiesiog neatkreipė dėmesį į šviesoforo signalą ir pradėjo judėti iš vietos matydamas, kad, traukinys nuvažiavo ir kliūties jo judėjimui nebėra. Pažymėtina, kad minėtos aplinkybės nepateisina pareiškėjo atlikto veiksmo, nes jis privalėjo būti atidus ir rūpestingas, prieš pradėdamas važiuoti per geležinkelio pervažą įvertinti ne tik pakilusias užkardas, bet ir šviesoforo, garso ir geležinkelio pervažos budėtojo signalus kaip visumą, dėl vieno iš kurių, o būtent šviesoforo signalų, eismas per geležinkelio pervažą visgi kurį laiką buvo draudžiamas. Pareiškėjas privalėjo įsitikinti, kad be paminėtų reikšmingų ir privalomų įvertinti faktorių taip pat nedega ir draudžiamas šviesoforo signalas. To nepadarius pareiškėjas buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn tačiau teismo įsitikinimu už padaryto pažeidimo turinį pareiškėjui paskirta neproporcinga ir neteisinga nuobauda.
Institucija, priėmusi nutarimą, teisingai ir pagrįstai nustatė V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tą, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Išnagrinėjęs skundo bylą teismas taip pat nenustatė pareiškėjo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgta ir įvertinta tai, kad per pastarųjų penkerių metų laikotarpį V. L. administracine tvarka buvo baustas daugiau kaip aštuoniolika kartų, iš kurių vienuolika kartų už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemones vairavimu, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. Už analogiško administracinio nusižengimo padarymą V. L. baustas praeityje nebuvo, jam taip pat niekada nebuvo taikytas specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas. Taip pat nenustatyta, kad V. L. po nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo, būtų padaręs kokius nors administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu. Dėl teismo vertinimu paskirta minimali piniginė bauda pagal sankciją atitinka nuobaudos paskyrimo sąlygas ir proporcingumo bei teisingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju, svarbu įvertinti ir kitas V. L. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. L. yra vedęs, augina tris mažamečius vaikus ir šiuo metu yra pagrindinis šeimos maitintojas. Teismui pareiškėjas teigė, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o du mažamečius vaikus kiekvieną dieną veža į darželį, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė teismui, kad kelionės viešuoju transportu apsunkintų kasdieninį gyvenimą, nes vaikai dar yra tokio amžiaus, kad savarankiškai keliauti negali. V. L. teismui pateikė savo mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo mama turi (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygį. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad pareiškėjas rūpinasi savo mama, kuri gyvena kitame rajone, veža ją į gydymo įstaigas. Atsižvelgta ir į pareiškėjo darbo pobūdį – individualios veiklos pagrindu konsultuoja klientus visoje Lietuvoje, todėl teisė vairuoti jam yra labai reikalinga. Pateikdamas teismui skundą, pareiškėjas pridėjo keletą sutarčių, sudarytų su klientais, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurią būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių V. L. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą net minimaliam ANK 421 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui. Teismas atsižvelgdamas į V. L. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, mažesnį pavojingumą, į kaltės turinį ir tai, kad administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai ir dėl neatsargumo, V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teigiamą jo asmenybę, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir išimtinai neskirti privalomos administracinio poveikio priemonės.
Teismas pripažįsta, kad šiuo nagrinėjimu atveju yra klaidinantis dvigubo kelio užtvaro ir šviesoforo signalų nesinchroniškas veikimas, kas tam tikra dalimi lėmė pareiškėjo neapdairų ir teisės normų reikalavimus pažeidžiantį poelgį. Visgi, teismo įsitikinimu, V. L. paskirta Institucijos minimalaus dydžio piniginė bauda yra individualizuota tinkamai ir proporcinga bei pakankama administracinės atsakomybės tikslų įgyvendinimui. Papildomai skirti ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – net ir minimaliam 2 mėnesių terminui, kuris pareiškėjui sukeltų reikšmingų neigiamų padarinių, teismo įsitikinimu būtų neteisinga, nes ne jis vienas, o ir kitų jau minėtų reikšmingų aplinkybių visuma įtakojo tokią situaciją, kad užkardai pakilus toliau trumpą laiką degė draudžiantis eismą šviesoforo signalas, kurio pareiškėjas stovėdamas pirmas eilėje nepaisė.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas tenkinti V. L. skundą ir pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, panaikinant nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) V. L. atėmimo 2 mėnesiams paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
V. L. skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29895-2025: vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi V. L. panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 2 (dviem) mėnesiams.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.