Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. 2S-846-777/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
2S-846-777/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01053-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Pareiškėjas
D. V.
Civilinė byla Nr. 2S-846-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01053-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „EDS INVEST“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, juo pareiškėjas prašė panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo paskelbtos D. V. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) varžytynės, uždrausti pasirašyti pardavimo iš varžytynių aktą ir perduoti šį turtą tretiesiems asmenims (varžytynių nugalėtojui), kol antstolis nustatys realią parduotino iš varžytynių turto rinkos vertę ir varžytynių kainą; varžytynes pripažinti neįvykusiomis (negaliojančiomis), iš naujo nustatyti D. V. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę ir varžytynių kainą ir iš naujo skelbti minėto turto pardavimo varžytynes. Nurodė, kad, pareiškėjui naršant internete (https://www.evarzytynes.lt), 2020 m. vasario 4 d. tapo žinoma, jog skolininkui priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), buvo parduotas varžytynėse, kurios pasibaigė 2020 m. sausio 16 d. Antrose varžytynėse Turtas buvo įkainotas tik 23,13 Eur už 1 arą. Pareiškėjo teigimu, antstolė neužtikrino, kad Turtas būtų parduotas už geriausią kainą tiek antrosiose Turto varžytynėse, tiek pirmosiose (kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis), be to, antstolė neobjektyviai įvertino turtą.

2. Antstolė 2020 m. vasario 11 d. patvarkymu Nr. S-20-188-3067 pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „EDS INVEST“ atsiliepime į skundą su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad formalus skolininko nesutikimas su jo turto įvertinimu nėra pakankamas teisėtas pagrindas atlikti pakartotinę turto vertės ekspertizę. Skolininkas dėl turto vertintojos UAB „Aireda“ atliktos žemės sklypo vertės ekspertizės jokių pretenzijų neteikė. Skolininkas galėjo ir (ar) turėjo teisę ginčyti ekspertizę apie ją sužinojęs, t. y. tiek antstoliui patvirtinus žemės sklypo vertę pagal ekspertizę, tiek paskelbus pirmąsias žemės sklypo varžytynes, tačiau skolininkas nusprendė varžytynes ginčyti tik tuo metu, kai jos įvyko ir atsirado šio žemės sklypo pirkėjas. Jo nuomone, pats skolininkas nepasinaudojo įstatyme (CPK 682 straipsnio 2 dalis) įtvirtinta teise teikti prieštaravimus dėl atliktos žemės sklypo vertės ekspertizės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo D. V. skundas dėl antstolės veiksmų atmestas. Teismas nuo nutarties įsiteisėjimo panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Dėl antstolės nustatytos turto vertės pretenzijų nereiškė nei skolininkas, nei išieškotoja.

4.2. UAB „Aireda“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. MŽ19/04-068 nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl antstolė neturėjo pagrindo minėta ataskaita nesivadovauti.

4.3. Pareiškėjo su skundu pateikti skelbimai nesudaro pagrindo abejoti kompetentingo subjekto atliktu individualizuotu ginčo turto vertinimu.

4.4. Skolininkas nesinaudojo įstatyme nustatytomis teisėmis prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 628 straipsnis), siūlyti savo pirkėją (CPK 704 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos D. V. priklausančio nekilnojamojo turto – sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės, ir uždrausti pasirašyti pardavimo iš varžytynių aktą, perduoti šį turtą tretiesiems asmenims (varžytynių nugalėtojui) (CPK 145 str. 1 d. 10 p.), iki antstolio bus nustatyta reali parduotino varžytynėse turto rinkos vertė ir varžytynių kaina, ir šias varžytynes pripažinti neįvykusiomis (negaliojančiomis); iš naujo nustatyti D. V. priklausančio nekilnojamojo turto – sklypo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę ir varžytynių kainą ir iš naujo skelbti minėto turto pardavimo varžytynes. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Vien tai, kad patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo išsiųstas, nereiškia, jog minėtas patvarkymas skolininkui buvo įteiktas. Skolininkas, neturėdamas atitinkamo patvarkymo, neturėjo galimybės pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 628 straipsnis).

5.2. Pagal CPK 212 str. ekspertizė pavedama teismo ekspertui, o nagrinėjamu atveju UAB „Aireda“ nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą. Dėl to UAB „Aireda“ vertinimas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada ir gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme.

5.3. UAB „Aireda“ nustatyta kaina gerokai skiriasi lyginant su vyraujančiomis šalia esančių žemės sklypų kainomis. Žemės sklypų, parduodamų (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina už 1 arą yra apie 1 400 Eur, o antstolė, vykdžiusi minėto Turto varžytynes, pardavė Turtą įkainojusi jo vertę daug mažesne nei vidutine rinkos kaina.

5.4. Siekdamas papildomai pagrįsti ginčo turto vertę, prašo byloje paskirti teismo ekspertizę ir ją pavesti atlikti bet kuriam teismo ekspertui, įrašytam į teismo ekspertų sąrašą.

5.5. Pažeisti CPK 722 straipsnio bei CPK 681 straipsnio nustatyti imperatyvūs reikalavimai dėl parduodamo turto vertės bei kainos nustatymo ir skolininko teisės ir teisėti interesai.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

6.1. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad antstolė neva neobjektyviai įkainojo žemės sklypą, be to, pagrįstai nustatė, kad antstolė nepažeidė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių varžytynių organizavimą ir iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymą.

6.2. Pareiškėjo žemės sklypo antrosios varžytynės įvyko pasiūlius didžiausią kainą – 7 200 Eur. Tokia potencialaus pirkėjo pateikta aukščiausia kaina už žemės sklypą tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog antstolė objektyviai įkainojo žemės sklypą.

6.3. Antstolė turėjo teisę pavesti atlikti žemės sklypo ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme keliamus reikalavimus.

6.4. Pareiškėjui laiku nepasinaudojus teise dėl kitos žemės sklypo rinkos vertės ekspertizės parengimo, skunde išreikštas minėtas prašymas negali būti tenkinamas.

6.5. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių argumentų, kurie leistų abejoti atliktos žemės sklypo vertės ekspertizės teisingumu ir (ar) teisėtumu, pačiu vertintoju, jo kvalifikacija ir pan.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė G. Ž. prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

7.1. Teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama antstoliui (CPK 681, 682 str.), o vykdymo proceso šalims (skolininkui, išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui.

7.2. Skolininko nekilnojamasis turtas buvo įvertintas turto vertintojos UAB „Aireda“, t. y. turto vertinimas atliktas taip, kaip ir numato esamas reglamentavimas, dėl to nėra pagrindo teigti, jog skolininko turto vertė buvo nustatyta nepagrįstai.

7.3. Skolininko prašymas turi būti atmestas, kadangi turto vertinimą atliko visus turto vertinimo kriterijus atitinkantis turto vertintojas, turto vertinimas nėra nuginčytas.

7.4. Skolininkas žinojo apie paskelbtas turto varžytynes ir nustatytą turto vertę, turtas buvo realizuotas per antrąsias varžytynes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė G. Ž. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0188/16/00584 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-26957-845/2014 dėl 26 000,09 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko D. V. išieškotojai UAB „EDS Invest“ (perėmusiai reikalavimo teises iš Nacionalinės kredito unijos). Vykdant priverstinį išieškojimą, 2016 m. sausio 19 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. Bf-2476 buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas: be kita ko, žemės sklypas, kurio plotas 3,1124 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 20–21). Antstolės 2019 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-19-188-4746 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti buvo paskirta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizė. Nekilnojamojo turto vertinimo 2019 m. balandžio 3 d. ataskaitoje Nr. MŽ19/04-068 konstatuota, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 12 000 Eur (v. b. l. 61). Antstolė 2019 m. balandžio 29 d. priimtu patvarkymu Nr. S-19-188-9424 dėl turto vertės nustatymo nustatė, kad minėto žemės sklypo vertė yra 12 000 Eur (v. b. l. 62). 2019 m. balandžio 29 d. patvarkymas dėl turto vertės nustatymo CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka susipažinti buvo išsiųstas skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Antstolės 2019 m. spalio 31 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-19-188-23361 paskelbtos pirmosios skolininkui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės. Pradinė kaina buvo nustatyta 9 600 Eur (v. b. l. 68). Antstolės 2019 m. gruodžio 6 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr. S-19-188-25836 minėto turto varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis (v. b. l. 72). Antstolė 2019 m. gruodžio 17 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-19-188-26769 paskelbė antrąsias skolininkui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes. Pradinė kaina buvo nustatyta 7 200 Eur (v. b. l. 76). 2019 m. gruodžio 17 d. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-19-188-26769 išsiųstas skolininkui ir įteiktas tinkamai 2019 m. gruodžio 19 d. (v. b. l. 77–78). Varžytynes laimėjo minėtą kainą pasiūlęs pirkėjas (v. b. l. 79).

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Pareiškėjas skunde teigė, kad nustatant jam priklausančio turto, kuris buvo parduotas antrosiose varžytynėse, vertę buvo pažeisti jo interesai, nes turtas buvo įvertintas daug mažesne nei vidutine rinkos kaina. Pirmosios instancijos teismas skundo netenkino, pažeidimų įkainojant turtą nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Kasacinio teismo praktika dėl tinkamą varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo iš esmės suformuota ir orientuota į tai, kad tai visų pirma yra antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Teismas nurodo, jog vykdymo proceso metu areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytynių proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

14. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pagal CPK 212 str. ekspertizė pavedama teismo ekspertui, o nagrinėjamu atveju UAB „Aireda“ nėra įrašyta į teismo ekspertų sąrašą. Dėl to UAB „Aireda“ vertinimas negali būti vertinamas kaip eksperto išvada ir gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pirmiausia pažymi, kad CPK 212 straipsnyje įtvirtinta teismo teisė nagrinėjant bylą ir aiškinantis kylančius klausimus skirti ekspertizę. Šiuo atveju ekspertizę skyrė antstolis, vadovaudamasis vykdymo procesą ir turto įkainojimą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 681, 682 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 682 straipsnis, reglamentuojantis ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu, numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Taigi teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama antstoliui (CPK 681, 682 str.), o vykdymo proceso šalims (skolininkui, išieškotojui) įstatymai suteikia teisę pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui. Nagrinėjamu atveju antstolės 2019 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S191884746 paskirta ekspertizė turto rinkos kainai nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Aireda“. Šalys, taip pat ir pareiškėjas, manydamos, kad antstolis turto vertinimą pavedė atlikti netinkamam ekspertui, turėjo teisę per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pareikšti ekspertui nušalinimą, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs. Pažymėtina, jog ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į šio Kodekso VI dalyje numatytas išimtis (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Atitinkamai CPK 583 straipsnis nustato, kad šio Kodekso VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai. Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį turto vertintoju gali būti fizinis asmuo, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, kuriam yra išduotas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, o juridiniai asmenys turi būti įrašyti į Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12 straipsnis). Taigi vykdymo procese turto vertę nustatančiam ekspertui – turto vertintojui, priešingai nei teismo paskirtą ekspertizę atliekančiam ekspertui, keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai – toks turto vertintojas neprivalo būti įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi atitikti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme turto arba verslo vertintojams nustatytus reikalavimus. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, CPK 681 straipsnyje taip pat nėra nustatyta, kad ekspertizę gali atlikti tik asmuo, įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Todėl, atsižvelgiant į tai ir į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog antstolė turėjo teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme keliamus reikalavimus. Kaip minėta, Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas nustato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Minėtą teisinį reglamentavimą patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018). Atsižvelgiant į tai, antstolė turėjo teisę pavesti atlikti žemės sklypo ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme keliamus reikalavimus, ir tokio vertintojo parengta turto vertės ekspertize vadovautis nustatant turto pardavimo kainą varžytynėse.

15. Apeliantas skunde teigia, kad UAB „Aireda“ vertinimu nustatyta kaina gerokai skiriasi lyginant su vyraujančiomis šalia esančių žemės sklypų kainomis. Žemės sklypų, parduodamų (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos kaina už 1 arą yra apie 1 400 Eur, o antstolė, vykdžiusi minėto Turto varžytynes, pardavė Turtą įkainojusi jo vertę daug mažesne nei vidutine rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį argumentą, pažymi, jog, kaip minėta, Turto vertinimą atliko profesionalus turto vertintojas, kurio kvalifikacija, vertinimas nėra nuginčyti. Antra, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo UAB „EDS INVEST“, pareiškėjas pateikė jokios teisinės galios neturinčius parduodamų žemės sklypų skelbimus, kurie nėra analogiški ir (ar) negali būti laikomi analogiškais parduotam Žemės sklypui, kadangi skelbimuose (kai kurie skelbimai negaliojantys ar neaktualūs) parduodami žemės sklypai yra kitos paskirties (namų valdos – skirti gyvenamųjų namų statybai arba suformuoti dideli masyvai žemės ūkio veiklai, o tai lemia gerokai didesnę tokių žemės sklypų vertę. Tokie skelbimai nepagrindžia ir (ar) negali pagrįsti pareiškėjo teiginio, kad žemės sklypų, parduodamų (duomenys neskelbtini) rinkos kaina už 1 arą yra 1 400 Eur. Pažymėtina, jog Žemės sklypo našumo balas yra tik 34, taikomi net septyni naudojimo apribojimai, patenka į „Natūra 2000“ teritoriją, todėl šis sklypas ir jo kaina negali būti lyginami su pareiškėjo pateiktais pavyzdžiais.

16. Teismas nesutinka su apelianto argumentu / prašymu, jog byloje būtina paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pakartotinės ekspertizės skyrimo procedūrą detaliai reglamentuoja CPK 682 straipsnio 2 dalis. Šio straipsnio 2 d. pažymima, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Taigi tam, kad būtų skirta pakartotinė ekspertizė, turi būti abejojama atlikta pirmąja, tačiau byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertinės įstaigos UAB „Aireda“ atlikta ekspertize. Be to, minėta, įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę, bet nenumato jam pareigos skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Apeliantas nepateikė jokių argumentų ir dokumentų, kad reali turto vertė buvo nustatyta mažesnė (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju prielaidų abejoti ekspertizės aktuose nurodytu turto įvertinimu kaip neatspindinčiu realios turto vertės nėra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkas nepasiūlė savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti Turtą už didesnę kainą, patvirtina, kad ekspertizės akte nurodyta Turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę.

17. Svarbu ir tai, kad tiksliausia turto kaina nustatoma pačių varžytynių metu ir realiai atspindi pirkėjų susidomėjimą turtu, jo kaina varžytynėse gali būti dar didinama. Aktualu pažymėti, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Tai patvirtina, kad Turto kaina, nustatyta pirmosiose varžytynėse, visgi buvo dar per didelė. Pradinė 7 200 Eur Turto kaina antrosiose varžytynėse buvo nustatyta įstatymų nustatyta tvarka, potencialių pirkėjų, kurie kainą padidintų, nebuvo, taigi, ir dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad Turtas buvo įkainotas neteisingai.

18. Apeliantas teigia, kad vien tai, kad patvarkymas dėl turto vertės nustatymo buvo išsiųstas, nereiškia, jog minėtas patvarkymas skolininkui buvo įteiktas. Skolininkas, neturėdamas atitinkamo patvarkymo, neturėjo galimybės pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 628 straipsnis). Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad skolininkas, be kitko, privalo aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 297/2010). Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. gruodžio 17 d. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. S-19-188-26769 išsiųstas skolininkui ir įteiktas tinkamai 2019 m. gruodžio 19 d. (v. b. l. 77–78), patvarkymas dėl turto vertės nustatymo skolininkui irgi buvo išsiųstas. Taigi, jokių pažeidimų nėra nustatyta. Jeigu skolininkas nesidomi vykdomosios bylos eiga ir nepriima korespondencijos, siunčiamos jam, tai negali būti vertinama kaip netinkamas informavimas apie vykdymo veiksmus.

19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

20. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti remiantis atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė