Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. P., J. P. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Šilutės rajono savivaldybės administracijai, V. P., J. P., uždarajai akcinei bendrovei „Drava“ dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad iš ieškinio 11 psl. priešpaskutinėje pastraipoje pateiktos ieškovo prašymo argumentacijos matyti, kad ji yra visiškai formali. Teigia, jog iš jos tiesiog nėra jokios galimybės įsitikinti prašymo pagrįstumu ir grėsmės egzistavimu. Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, nesant ieškovo aiškiai pagrįsto prašymo, savo iniciatyva argumentavo ieškovo prašymo pagrindimą, tai, apeliantų nuomone, reiškia Civilinio proceso kodekso 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo ir 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas vien tik iš ieškovo ieškinio 11 psl. priešpaskutinėje pastraipoje pateikto vieno formalaus teiginio apie tariamą žemės perleidimą neturėjo pakankamo pagrindo įsitikinti, jog atsakovas perleis žemės sklypus ar siekia tai padaryti.

6.2. Teigia, jog ieškovas nepateikė visiškai jokių įtikinamų argumentų ir pakankamų įrodymų apie tai, kad atsakovai yra nesąžiningi. Mano, kad yra priešingai, t. y. atsakovai yra sąžiningi ieškinyje nurodyto nekilnojamojo turto įgijėjai. Atsakovų sąžiningumas preziumuojamas ir ši prezumpcija nebuvo nuneigta, todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.3. Mano, kad laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė priemonė nagrinėjamu atveju, nes valstybės žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės miesto teritorijos, esančios tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniais yra sujungti su žemės sklypais, adresais: (duomenys neskelbtini) ir sudaro vieną visumą (žr. sprendinių aprašą ir pagrindinį brėžinį). Teigia, jog detaliajame plane žemės sklypai, adresais: (duomenys neskelbtini), yra suformuoti atitinkamai: 1 415 kv. m, 1 405 kv. m ir 1 399 kv. m plotų, t. y. jų sudėtyje yra žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių plotai atitinkamai yra nurodyti: 335 kv. m, 325 kv. m, 319 kv. m. Pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad kadastriniai matavimai nėra užbaigti, todėl detaliojo plano sprendiniai formaliai nėra perkelti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Tačiau atkreipia dėmesį, kad tokia situacija nekeičia žemės sklypų vientisumo, kuris yra suformuotas teritorijų planavimo dokumentu. Darė išvadą, kad nėra absoliučiai jokios grėsmės, kad suformuotus žemės sklypus atsakovai neva ketina kam nors perleisti, nes to pagal teritorijų planavimo dokumento sprendinius nėra galimybės padaryti, kol sklypai neišformuoti.

8.1. Nurodė, kad ieškinyje buvo akcentuota, kad nė vienas iš trijų ginčo žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo sujungti su pagrindiniais žemės sklypais, nors ši nuostata buvo įtvirtinta NŽT Šilutės skyriaus vedėjo įsakymuose. Teigia, jog tokiu atveju atskirajame skunde nurodyti priešingi teiginiai neatitinka tikrovės. Pažymi, kad šios aplinkybės ir sudarė pagrindą prokurorui prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę, kadangi, įvertinus atsakovų galimai neteisėtus veiksmus nuo pat detaliojo planavimo pradžios, egzistuoja pagrįstas manymas, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovams būtų palikta galimybė perleisti minėtus žemės sklypus.

8.2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju galbūt neteisėti veiksmai, kuriuos ginčija ieškovas, buvo atlikti dalyvaujant ir administracinius įgaliojimus turinčiam atsakovui, einančiam savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, todėl mano, kad išlieka pagrindas abejoti jo sąžiningumu tolimesniame šios ginčo situacijos procese. Taip pat teigia, kad įvertintina ir ta aplinkybė, jog atsakovas – žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas V. P. – nesutiko ginčo santykio spręsti administracine tvarka, kad neteisėtai pažeidžiant teisės aktus sudaryti sandoriai būtų panaikinti administraciniu aktu.

8.3. Nurodė, kad teismas, įvertindamas aplinkybę, jog ieškovo ieškinys paduotas teismui, siekiant apginti viešąjį interesą bei atsižvelgdamas į teismų suformuotą praktiką, įtvirtinančią, jog viešasis interesas civiliniame procese ginamas įtvirtinant aktyvų teismo vaidmenį civiliniame procese, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, remdamasis ieškinyje pateiktais duomenimis bei išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į ieškovo išreikštą prašymą, argumentuoti savo sprendimo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

12. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Byloje nėra ginčo, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

13. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškiniu siekiama ne tik nuginčyti NŽT Šilutės skyriaus atskirus administracinius aktus, tačiau kartu siekiama pripažinti ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją grąžinant ginčo žemės sklypus Lietuvos Respublikai atsakovams perduodant jų sumokėtas pinigų sumas. Tai reiškia, jog pardavus ginčo turtą sąžiningam įgijėjui, ieškovas nebetektų teisės į ieškinio dalyką, todėl darytina išvada, kad egzistuoja antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad ieškinyje nepateikta visiškai jokių įtikinamų argumentų ir pakankamų įrodymų apie tai, kad atsakovai yra nesąžiningi, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio bylose, kur keliamas klausimas dėl konkretaus nekilnojamojo daikto nuosavybės, svarbu užtikrinti tolesnį turto teisinio režimo išlaikymą. Akcentuotina, jog tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra pažymėjęs, kad kai ieškinio reikalavimai susiję su nekilnojamuoju turtu, kaip yra šiuo atveju, vertinama, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokio kaip nagrinėjamu atveju pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovų teisę disponuoti jų žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, egzistuoja galimybė, jog atsakovas, net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-998-516/2018). Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto perdavimas) gali tapti sunkiai įmanomas.

16. Akcentuotina ir tai, jog laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti parenkamos taip, jog nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017; 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-553/2018 ir kt.). Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-305-516/2016).

17. Teismo vertinimu, įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo. Šis apribojimas netrukdo ieškovui turtu naudotis ir jį valdyti, todėl laikytina, kad turto areštas gali pernelyg suvaržyti šalių teises, o draudimas perleisti nuosavybės teises yra pakankama priemonė išlaikyti ginčo turto status quo. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai ir imperatyviai leidžia teigti, kad, atsakovui perleidus nekilnojamąjį turtą – ginčo žemės sklypą ir (ar) jo dalį tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas ne tik kad pasunkėtų, tačiau ir teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti.

18. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra išsamiai argumentuotas, tačiau įvertinus tai, kad byla susijusi su viešuoju interesu, o tai reiškia, jog tokio pobūdžio bylose teismo vaidmuo yra aktyvus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neperžengė klausimo nagrinėjimo ribų bei tinkamai argumentavo savo sprendimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo.

19. Taip pat akcentuotina, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra absoliučiai jokios grėsmės, kad suformuotų žemės sklypų atsakovai neva ketina kam nors perleisti, nes to pagal teritorijų planavimo dokumento sprendinius nėra galimybės padaryti, kol sklypai neišformuoti, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Minėti klausimai yra ginčo nagrinėjimo dalykas, tai reiškia, kad pats ieškinys ir jo reikalavimus patvirtinančių / paneigiančių įrodymų visetas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra nagrinėjamas iš esmės, todėl atsakovų argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.