- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-22
- Bylos Nr.
- e2YT-17292-608/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12664-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. L.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., valstybės įmonė „Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Violeta Zabielienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikimui priimti po jos tėvo H. S. mirties. Nurodo, kad H. S. mirė, būdamas ištuokoje ir turėjo du vaikus, pirmos eilės įpėdinius – pareiškėją ir sūnų R. S., kuris įtrauktas dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu. Palikėjas nebuvo sudaręs testamento, taip pat viešajam registre nėra įregistruota jo palikimo priėmimo faktų. Palikėjas H. S. neturėjo nuosavybės teise priklausančio turto, tačiau jis buvo įpėdinis ir buvo pradėjęs tvarkyti paveldėjimo dokumentus dėl H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo, kuriam nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas turėjo teisę paveldėti H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnį, kaip šeštos eilės įpėdinis. E. L. iš karto po tėvo mirties susiskambinusi su notarų biuru, informavo, kad jos tėvas mirė, o vėliau dar nepraėjus nuo tėvo mirties 3 mėnesiams, t. y. (duomenys neskelbtini), išsiuntė su visais kitais dokumentais ir mirties liudijimą, tačiau iš notarų biuro jokio atsakymo negavo. Vėliau nuvykus jai į notarų biurą, buvo paaiškinta, kad praleisti terminai paveldėjimo bylai užvesti ir reikalinga kreiptis į teismą. Pareiškėja prašo šias aplinkybes pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nes ji per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atliko aktyvius veiksmus, liudijančius jos valią priimti tėvo palikimą, tačiau dėl notarų biuro pateiktos neaiškios informacijos notarinis veiksmas dėl jos pareiškimo apie palikimo priėmimą nebuvo tinkamai įformintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. S. prašė teismą pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja E. L. žadėjo, jog priėmusi butą kaip tėvo palikimą, leis jame gyventi suinteresuoto asmens motinai. Tačiau jau šiuo metu jos gyventi į minėtą butą neįleidžia. Suinteresuotas asmuo pripažino, jog jis per įstatymo nustatytą terminą neatliko jokių tėvo H. S. palikimo priėmimo veiksmų, taip pat ir šiuo metu nėra pateikęs pareiškimo teismui dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimuose į pareiškimą prašė pareiškėjos reikalavimus spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti civilinę bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant. Kadangi suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, suinteresuoti asmenys yra pateikę atsiliepimus į pareiškimą ir prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas visiškai.
Mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7). E. L. gimimo liudijimo kopija (e.b.l. 10) bei santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo kopija patvirtina, kad pareiškėja E. L. yra palikėjo H. S. dukra (e.b.l. 11). Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 punktas). Valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro duomenimis palikėjas H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs ištuokoje (e.b.l. 19). Testamentų registro duomenimis palikėjas nebuvo sudaręs testamentų ir testamentų registre nėra įregistruota jo palikimo priėmimo faktų (e.b.l. 8-9).
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja E. L. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Iš pareiškėjos pateikto elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ji per įstatymo nustatytą terminą (duomenys neskelbtini), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini), išsiuntė notarų biurui pagal palikėjo gyvenamąją vietą dokumentus, būtinus palikimui priimti (e.b.l. 12), tačiau iki įstatymo nustatyto termino pabaigos nesuspėjo tinkamai įforminti savo valios priimti tėvo palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad nėra kitų H. S. įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą būtų išreiškę valią priimti palikimą. Iš suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad valstybė taip pat nėra pradėjusi H. S. palikimo priėmimo procedūros. Suinteresuotas asmuo R. S. taip pat nėra atlikęs jokių palikimo priėmimo veiksmų. Šiuo metu yra pasibaigęs įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, o suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra kreipęsis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Todėl termino atnaujinimas nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjai atnaujinamas.
Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
pareiškėjos E. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjos E. L. valstybei 8,96 EUR (aštuonis eurus, devyniasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.