Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1321-188/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kosva“ patikslintą ieškinį atsakovui L. R. dėl nuomos sutarties vykdymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir L. R. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kosva“ dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

1) Nuomos sutartyje nebuvo numatyta jokių atsakovo įsipareigojimų pritaikyti nuomojamas patalpas autoserviso veiklai, atsakovas neįsipareigojo šių patalpų atitinkamai įrengti. Ieškovė yra verslo subjektas, be kitų veiklų, užsiimantis automobilių remontu bei techniniu aptarnavimu, todėl jai turėjo būti žinoma, kokie reikalavimai keliami autoserviso veiklai. 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarydama negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovė žinojo kokios būklės patalpas išsinuomoja, taip pat ar šios patalpos yra pritaikytos autoserviso veiklai, o jei jos netiko, privalėjo atitinkamai įsirengti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kuria buvo atmesti visi ieškovės reikalavimai dėl išnuomotų patalpų neatitikimo sutartyje numatytai veiklai.

2) Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad 2013 metais kilusį ginčą šalys buvo išsprendusios, tai patvirtina 2015 m. lapkričio 15 d. raštas atsakovui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrindinėmis aplinkybėmis, dėl ko nuomojamomis patalpomis ieškovė negali naudotis pagal paskirtį, laikė tai, kad per stogą bėgo vanduo, tuo tarpu ieškinio reikalavimuose nurodoma, jog ieškovė negalėjo naudotis nuomojamomis patalpomis pagal paskirtį dėl to, kad jose žiemos metu labai šalta, kad atsakovas neįrengė tinkamo šildymo. Ieškovė 2014 metais neteikė ir jokių pretenzijų dėl nurodytų trūkumų šalinimų, tuo tarpu 2013 metų pretenzijos buvo išspręstos 2013 m. rudenį.

3) Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, teigdamas, jog atsakovai nepripažino aplinkybių dėl pro stogą bėgančio vandens, priešingai, minėtas trūkumas buvo pašalintas, o po 2013 m. rudens, ieškovė jokių pretenzijų atsakovui dėl per stogą bėgančio vandens nereiškė, tai patvirtina 2014 m. gruodžio 11 d. atsakymas į pretenziją bei 2015 m. vasario 19 d. atsakymas į pranešimą. Taigi, pagrindinis ieškovės argumentas dėl nuostolių priteisimo buvo ne kiauras stogas, kuris 2013 metų rudenį buvo sutvarkytas, bet patalpų šildymas.

4) Ieškovė pastoviai pažeidinėjo sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė sąmoningai nevykdė reikalavimo atlaisvinti patalpas iki 2015 m. kovo 30 d., visokiais būdais bandė užvilkinti patalpų perdavimą, taip pat nevertino ir kitų priešieškinio išsprendimo klausimui svarbių aplinkybių. Taigi, pirmosios instancijos teismas buvo neobjektyvus, nesilaikė nešališkumo principo, vertino tik ieškovės pateiktus argumentus, tuo tarpu dėl priešieškinio atmetimo motyvų beveik nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatyti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti atsakovo priešieškiniu pareikšti reikalavimai dėl nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo pagal ieškovės ir atsakovo sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė UAB „Kosva“ ir atsakovas L. R. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovei nuomos teise naudotis 214,28 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas (patalpas, inventorizacijos byloje pažymėtas indeksais 1,2,3), 17,69 m² patalpą (patalpa inventorizacijos byloje pažymėta indeksu 18), ir 10,51 m² patalpą (patalpa inventorizacijos byloje pažymėta indeksu 4), esančias adresu (duomenys neskelbtini) šiose patalpose esančius įrengimus bei įrankius, išvardintus Sutarties priede Nr. 1, ir pastatą-katilinę, plane pažymėtą indeksu 2H2p. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 1 d., o ieškovas įsipareigojo už turto nuomą mokėti kas mėnesį po 724,05 Eur (2500,00 Lt) atsakovui ir GPM – valstybei.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad priešieškiniu atsakovas reiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės 4 171,23 Eur nesumokėto nuomos mokesčio sumą pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2013 m rugpjūčio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, savo reikalavimą grįsdamas tuo, jog ieškovė nesumokėjo nuomos mokesčio už 2014 metų lapkritį – 2015 metų gegužę, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatavęs jog ieškovė patalpomis negalėjo naudotis tinkamai dėl paties atsakovo kaltės, ieškovę atleido nuo atsakomybės mokėti mokesčius, susijusius su patalpos nuoma CK 6.259 straipsnio pagrindu, todėl atsakovo priešieškinio netenkino. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti priešieškinio reikalavimai, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes bei rašytinius įrodymus, netinkamai pritaikė CK 6.259 straipsnį, dėl ko buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, be to, nevertino aplinkybių, jog ieškovė sąmoningai nevykdė reikalavimo atlaisvinti patalpas iki 2015 m. kovo 30 d., taip pat tinkamai nevykdė sudarytos nuomos sutarties. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, pasisako būtent tik apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl nesumokėto nuomos mokesčio, pagal tarp šalių sudarytą nuomos sutartį, priteisimo, ir netinkamo nuomos sutarties vykdymo.

Pažymėtina, jog nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reguliavimo, kaip, pvz., žemės nuoma, todėl tokiems nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012; kt.). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovo priešieškinio, esminiu motyvu laikė aplinkybę, kad dėl negyvenamųjų patalpų trūkumų, kurių nepašalino atsakovas, t. y. dėl atsakovo kaltės, ieškovė negalėjo tinkamai naudotis minėtomis patalpomis, todėl sprendė, jog ieškovė atleistina nuo pareigos mokėti mokesčius susijusius su patalpos nuoma (CK 6.259 str.).

Tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1, 2 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Tuo tarpu CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto priešieškinio reikalavimus ir jų netenkindamas atitinkamai pritaikė CK 6.259 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas priešieškiniu kreipėsi į teismą būtent dėl nuomos mokesčio mokėjimo prievolės nevykdymo (sutartinės prievolės įvykdymo), kadangi ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. už naudojimąsi ginčo patalpomis nemokėjo nuomos sutartimi nustatyto nuomos mokesčio, o ne dėl civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu taikymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.259 straipsnio nuostatas, pažymėjo, kad civilinės atsakomybės taikymo institutas yra savarankiška, kokybiškai nauja prievolė, kylanti dėl sutarties ar įstatymo pažeidimo bei negali būti sutapatinama su pagrindine prievole atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, pavyzdžiui, grąžinti paimtą paskolą. Tuo tarpu CK 6.259 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodis „atsakomybė“ negali būti interpretuojamas plačiau ir apimti atleidimą nuo prievolės vykdymo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. T. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014; ir kt.). Taigi, sutinkant su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė CK 6.259 straipsnio nuostatas, dėl ko buvo pažeistos materialinės teisės normos (CPK 330 str.), todėl nepagrįstai atleido ieškovę nuo atsakomybės mokėti sutartimi nustatytus mokesčius susijusius su patalpos nuoma.

Nustačius nurodytus pirmosios instancijos teismo sprendimo pažeidimus, dalyje dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo, yra pagrindas peržiūrėti apelianto reikalavimo priteisti nesumokėtą nuomos mokestį iš ieškovės už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo tarp šalių nėra dėl ieškovės faktiškai sumokėtų nuomos mokesčio sumų už naudojimąsi negyvenamosiomis patalpomis, šią aplinkybę patvirtina tiek byloje esanti 2015 m. kovo 23 d. pažyma dėl nuomos apmokėjimo (t. I, b. l. 79), tiek paties atsakovo priešieškiniu išdėstytos aplinkybės (t. I, b. l. 109-111), tuo tarpu paskutinis ieškovės mokėjimas atliktas 2015 m. sausio 19 d.

Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra įtvirtinta ir CK 6.487 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Taip pat nustatyta, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. Byloje esančiais įrodymais nenustatyta, kad ieškovė, teigdama, jog nuomos sutartį iš esmės pažeidė atsakovas, todėl ji, esant netinkamai patalpų būklei, negalėjo vykdyti veiklos pagal nuomos sutartį ir neprivalėjo mokėti nuomos mokesčio už likusį laikotarpį iki 2015 m. gegužės 14 d., būtų prašiusi atsakovą sumažinti numos mokestį ar dėl to reiškusi kokias nors pretenzijas. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Tame pačiame straipsnyje numatyti nuomotojo elgesio variantai, kai patalpos yra perduotos su trūkumais, t. y. nuomininkas tokiu atveju gali reikalauti neatlygintinai tuos trūkumus pašalinti, reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, arba reikalauti jam pačiam atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu juos ištaiso savo sąskaita, taip pat gali reikalauti ir nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovė, kaip ji teigia, esant netinkamos būklės pastatui, būtų pasinaudojusi nors vienu iš CK 6.485 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomininko elgesio variantų, priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė ir atsakovas vienas kitam teikė pretenzijas dėl nuomos sutarties sąlygų vykdymo, tačiau nepaisant to, ieškovė ginčo patalpomis ir toliau naudojosi, jokių atitinkamų CK 6.485 straipsnio 2 dalies sąlygas reikalavimų atsakovui nereiškė.

Nagrinėjamoje byloje nuomos sutartyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę ankščiau sutarto termino nutraukti nuomos sutartį, jei nuomininkas vėluoja atsiskaityti su nuomotoju už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 3 dienos, nepateikia nuomotojui atliktų mokėjimų už komunalines paslaugas dokumentų kopijų. Nuomotojo teisę prieš terminą nutraukti sudarytą nuomos sutartį, numatyta ir CK 6.497 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismas nustatytomis aplinkybėmis, jog šalių nuomos sutartis nutraukta prieš terminą atsakovo reikalavimu nuo 2015 m. vasario 25 d., todėl ieškovė privalėjo iki šio laikotarpio sumokėti nuomos mokestį. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškovė iš ginčo patalpų išsikėlė tik 2015 metų gegužės 14 d. (t. I, b. l. 112-120), nesudaro pagrindo spręsti dėl nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. priteisimo, kadangi susidariusi suma, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti vertinama kaip atsakovo patirti nuostoliai, kurių jis priteisti neprašė. Pažymėtina, jog kai pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, šis įgyja teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat nuomininkas turi atlyginti kitus nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Vilniaus dailė“, bylos Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Čiaupas“, bylos Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. UAB „Mogita“, bylos Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio pataisos namai v. UAB ,,Panevėžio Lironta“, bylos Nr. 3K-3-37/2011; kt.). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė nuomos sutartį, laiku nemokėjo nuomos mokesčio (tai patvirtina minėta į bylą pateikta pačios ieškovės 2015 m. kovo 23 d. pažyma dėl nuomos apmokėjimo). Pareiga mokėti nuomos mokestį įtvirtinta tiek nuomos sutartyje, tiek CK. Nuomos mokesčio nesumokėjimas vertintinas kaip akivaizdus nesąžiningumas, bei laisva valia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų tenkinimo keistina – atsakovui priteistina už 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. vasario 25 d. laikotarpį nesumokėtas nuomos mokestis pagal sudarytą tarp šalių 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuomos sutartį, t. y. 2 341,92 Eur, taip pat tenkintinas atsakovo reikalavimas priteisti 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas iš viso yra sumokėjęs 125 Eur žyminio mokesčio (t. I, b. l. 108). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas šią sumą, proporcingai apelianto patenkintų reikalavimų daliai, priteisti iš ieškovės, priešieškinis patenkintas 56,14 procentais (2 341,92*100/4 171,23), todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 70,18 Eur žyminio mokesčio sumokėto pirmosios instancijos teisme.

Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, apeliantui proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai priteistinos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Apeliantas prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos susijusios su apeliacinio skundo rengimu, 125 Eur žyminis mokestis, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. II, b. l. 42-44). Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, apelianto bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro advokato teisinė pagalba, neviršija rekomendacijose nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už apeliacinio skundo parengimą (Rekomendacijos 7 p., 8.10 p., redakcija 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77). Apeliacinį skundą patenkinus 56,14 procentais (2 341,92*100/4 171,23), apelianto naudai iš ieškovės priteistina 182,46 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti:

Atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kosva“ (j. a. k. 300614268) atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 341,92 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir devyniasdešimt du euro centus) nesumokėto nuomos mokesčio.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kosva“ (j. a. k. 300614268) atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai šešis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (2 341,92 Eur) nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kosva“ (j. a. k. 300614268) atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 70,18 Eur (septyniasdešimt eurų ir aštuoniolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kosva“ (j. a. k. 300614268) atsakovo L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 182,46 Eur (šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir keturiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.