Alytaus apylinkės teismo nutartis, II-49-448/2024

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-04
Bylos Nr.: II-49-448/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00014-2024-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Asta Jakučiūnienė
Pažeidėjas: R. V.

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-49-448/2024Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00014-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.11; 6.1; 21.1.5; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 4 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant I. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jo atstovui advokatui V. P.,

skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus įgaliotai atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės N. Č. 2024 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-20-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-20-2024 (toliau – ir Nutarimas) R. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, atlikdamas darbdavio funkcijas, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi leido dirbti (duomenys neskelbtini) darbus R. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 5 d., nesudarius su ja darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinei įstaigai apie R. A. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Skundžiamu Institucijos Nutarimu konstatuota, jog R. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur dydžio bauda (Administracinės bylos medžiaga, bylos lapas (toliau – b. l.) 265-272).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, jog Institucijos Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vyr. darbo inspektorė N. Č., priimdama skundžiamą Nutarimą, sprendė, jog visos būtinosios darbo sąlygos egzistavo, iš esmės vadovaudamasi vien tik R. A. parodymais, būtinąsias darbo sąlygas susiedama su teiginiais, kurie nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Nutarime nurodė, kad darbo funkcijos su R. A. buvo aptartos. Šį savo teiginį grindė vieninteliu įrodymu – R. A. pateiktu socialiniame tinkle „Facebook“ vykusiu susirašinėjimu tarp jos ir jo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens), iš kurio darbo inspektorė nustatė, jog darbo funkcijos su R. A. buvo aptartos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde pažymėjo, jog pateiktame susirašinėjime nėra nei vienos jo žinutės, bent iš dalies susijusios su marketingo vadybininko funkcijų, atliekamų (duomenys neskelbtini), aptarimu. Vien tai, kad R. A. pateikė kitos įmonės – (duomenys neskelbtini) – darbo marketingo vadybininkui pasiūlymo kopiją, kurioje iš dalies yra aptartos minėtos įmonės marketingo vadybininko pareigos ir funkcijos, jokiu būdų negali būti laikoma tinkamu darbo funkcijų, atliekamų būtent (duomenys neskelbtini), suderinimu ir aptarimu. Būtent darbdavys apibrėžia darbo funkcijas, kurios gali būti detalizuojamos darbdavio veiklos dokumentuose, o ne būsimas darbuotojas. Atsižvelgus į tai, akivaizdu, kad darbo funkcijos su R. A. aptartos nebuvo, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių darbo funkcijų neapibrėžė, o vien tik R. A. pateikto kitos įmonės darbo pasiūlymo, kuriame yra išdėstyta darbo pozicija, nepakanka laikyti darbo funkcijas, atliekamas (duomenys neskelbtini), tinkamai aptartomis. Nutarime nepagrįstai nurodyta, jog buvo aptarta ir dar viena būtinoji darbo sąlyga – darbo užmokestis. Skundžiamame Nutarime teigiama, jog šalys sulygo 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) mėnesinį darbo užmokestį. Atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kokiais įrodymais buvo remiamasi nustatant šį faktą, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog vienintelis šaltinis, nurodęs, jog toks darbo užmokestis buvo sulygtas, yra R. A. parodymai, kurie taip pat nėra paremti jokiais rašytiniais dokumentais. Šiuo atveju vieno asmens, kuris, be kita ko, siekia nepagrįstai prisiteisti neišmokėtą darbo užmokestį, parodymai, negalėjo būti vertinami kaip pakankami ir tinkami, juolab kad R. A. parodymuose ir paaiškinimuose yra daug prieštaravimų. Atkreipė dėmesį, kad R. A., nagrinėjant darbo ginčą Alytaus darbo ginčų komisijoje, nurodė, jog visus darbus atliko savo iniciatyva ir savo noru bei niekieno neliepiama ir niekam nenurodant jai taip elgtis, o bandydama įsiteikti tuometiniam savo draugui – (duomenys neskelbtini) direktoriui, taigi, jokios darbo funkcijos R. A. nebuvo suteiktos, pavaldumo santykiai nebuvo atsiradę, todėl, nesant aptartoms ir sulygtoms dviem pagrindinėms būtinosioms darbo sąlygoms (tai yra neaptarus darbo užmokesčio bei darbo funkcijos, be to, tarp jo (darbdavio) ir R. A. nesant pavaldumo ryšio) akivaizdu, jog darbo santykiai tarp R. A. ir (duomenys neskelbtini) nebuvo susiklostę, o santykiai, susiklostę tarp R. A. ir jo ((duomenys neskelbtini) direktoriaus) kaip fizinio asmens buvo išskirtinai asmeninio pobūdžio.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. A. savo asmeninėje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje aktyviai dalinosi įrašais, susijusiais su tikrąja savo darbine veikla – grožio paslaugų teikimu. Šią savo veiklą R. A. yra pavadinusi (duomenys neskelbtini) ir socialinio tinklo „Instagram“ platformoje ne tik talpina šios veiklos įrašus savo asmeninėje paskyroje, tačiau yra sukūrusi ir papildomą paskyrą (duomenys neskelbtini). Tiek vienoje, tiek kitoje socialinio tinklo „Instagram“ paskyrose R. A. yra pasidalinusi įrašais ne tik apie skelbiamus grožio paslaugų konkursus, tačiau ir apie grožio paslaugas, teiktas (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kuris yra nurodomas kaip darbo laikotarpis (duomenys neskelbtini), todėl nėra suprantama, kaip R. A. objektyviai galėjo teikti grožio paslaugas (duomenys neskelbtini) bei tuo pat metu neva realiai dirbti (duomenys neskelbtini). Tokios aplinkybės tik dar kartą patvirtina faktą, jog darbo santykių požymių turintys santykiai tarp (duomenys neskelbtini) ir R. A. niekuomet nesusiklostė. Pažymėjo, jog R. A. jokių realių darbo funkcijų neatliko. R. A. atitinkamus darbus atliko savo iniciatyva, nesant pavaldumo ryšių.

Skunde nurodoma, jog Institucijos Nutarime nepagrįstai nurodoma, jog R. A. (duomenys neskelbtini) naudai atliko žemiau aptariamus darbus. Dėl maketo „Svarbi informacija“ parengimo nurodo, kad R. A. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) darbuotoją E. N. prašydama atsiųsti (duomenys neskelbtini) nuotraukų bei logotipą, kuriuos vėliau panaudojo maketo sukūrimui. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kodėl (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nesilaikydama (duomenys neskelbtini) nustatytos tvarkos, siuntė R. A. restorano nuotraukas bei logotipą ir (duomenys neskelbtini) socialinių tinklų prisijungimus, kadangi (duomenys neskelbtini) direktorius, skirtingai, nei teigiama skundžiamame Nutarime, niekada nepatvirtino jam R. A. atsiųstų maketų. Vien tik tai, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojos naudojosi joms R. A. savanoriškai persiųstais maketais, kuriuos jos objektyviai galėjo pasiruošti ir pačios, nesudaro pagrindo teigti, kad šis R. A. darbas buvo atliktas vykdant jai neva paskirtas darbo funkcijas. Dėl kokteilio (duomenys neskelbtini) sukūrimo skunde nurodoma, kad pačios R. A. teigimu, kokteilį (duomenys neskelbtini) ji sugalvojo sukurti kartu su S. M., tai yra – savo iniciatyva, tačiau ne direktoriaus R. V. paliepimu. Nesant jokio pavedimo atlikti užduotį, kuri taip pat neatitiktų marketingo vadovės pareigų, neleidžia teigti, jog šio darbo atlikimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) naudai, juolab kad kokteilis niekada nebuvo įtrauktas į restorano meniu. Taip pat Nutarime teigiama, jog R. A. išrinko gėlių kompozicijas parduotuvėje „Moki-veži“, šias gėles R. A., S. M. ir A. K. pasodino (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Atkreipė dėmesį, jog pačios vyr. darbo inspektorės N. Č. teigimu „dėl R. A. nurodytos aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. vyko į parduotuvę „Moki-veži“ ir pirko gėles savo lėšomis, duomenų nepateikta. (duomenys neskelbtini) pateikė parduotuvės „ Moki-veži “ 2023 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitas-faktūras, Serija MAK Nr. 5021792, Serija MAK Nr. 5022752, Serija MAK Nr. 5021789, kuriose nurodyta, kad prekes pagal kiekį ir kokybę priėmė A. K. (A. K. parašai)“. Tokios išvados rodo, jog R. A. gėlių kompozicijų nepirko, be kita ko, vien tik savo laisvo laiko naudojimas kartu su (duomenys neskelbtini) darbuotojais dalyvaujant gėlių sodinime nenustačius, jog R. A. iš tiesų sodino gėles, negali būti vertinamas kaip realus darbo atlikimas. Skunde į teiginį, kad R. A. dalyvavo (duomenys neskelbtini) konferencijoje, atsakoma, kada kvietimą į šią konferenciją R. A. gavo ne iš oficialaus (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, o iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. V. asmeninio elektroninio pašto. Ši konferencija buvo nemokama, todėl jis (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) savo tuometinei draugei pasiūlė kartu su jai pažįstamais asmenimis vykti į konferenciją, tačiau skirtingai, nei teigiama Nutarime, jis ((duomenys neskelbtini) direktorius) niekada nenurodė, jog R. A. turės atstovauti įmonę šioje konferencijoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vertinimu akivaizdu, kad R. A. jokių darbų (duomenys neskelbtini) naudai neatliko, jos atlikti darbai yra atlikti savo iniciatyva, be jokio pavedimo, siekiant jo, kaip tuometinio draugo, palankumo. Tokie R. A. veiksmai jokiu būdų negalėjo būti vertinami kaip darbo funkcijų atlikimas esant pavaldumui, todėl nėra suprantama, kodėl Nutarime nepagrįstai teigiama, kad šie veiksmai galėtų būti vertinami kaip realus darbo santykių buvimo faktas.

Skunde pažymima, kad Institucijos Nutarimas priimtas vadovaujantis iš esmės vien tik R. A. parodymais, kuri, duodama paaiškinimus žodžiu, nurodė skirtingas aplinkybes, nei buvo nurodžiusi raštu teiktuose paaiškinimuose. Be to, skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis šiais parodymais, neatsižvelgiant, jog R. A. darbo ginčo dėl neišmokėto darbo užmokesčio byloje siekia prisiteisti jai neva priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį, kuris realiai jai nepriklauso, nes darbo santykiai tarp jos ir (duomenys neskelbtini) niekuomet nesusiklostė, todėl, duodama parodymus šioje administracinio nusižengimo byloje, galėjo parodymus koreguoti savo naudai. Darbo inspektorė, priimdama skundžiamą Nutarimą, nevertino, jog kitų liudytojų parodymai yra abstraktūs, neišsamūs ir galėtų būti tikslinami. Liudytojo A. K. teigimu, jis ir R. A. neva dirbo 5 dienas, tai pažymėjo ir darbo inspektorė, tačiau nėra aišku, nei kieno paliepimu, nei kiek laiko ir kokius darbus R. A. atliko ir ar ji iš tiesų dirbo kartu su A. K.. Šiuo atveju darbo inspektorė jokių papildomų veiksmų parodymams bei paaiškinimams patikslinti nesiėmė, kas rodo paviršutinišką ir formalų įrodymų vertinimą. Šį faktą patvirtina ir aplinkybė, kad vienos liudytojos – S. M. net neapklausė, ką buvo būtina atlikti. Taigi santykiai, susiklostę tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir R. A. ne tik nepasižymi jokiais darbo santykiams būdingais požymiais, tačiau yra iš esmės asmeninio pobūdžio, todėl skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas (Skundo byla, b. l. 3-9).

Atsiliepimas

Institucija teismui pateikė atsiliepimą į R. V. pateiktą skundą, kuriame nurodė, jog Institucija nesutinka su skunde išdėstytais motyvais, prašo skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos Nutarimą.

Atsiliepime nurodoma, kad tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad, esant nelegalaus darbo požymiams – darbdavio R. V. ir darbuotojos R. A. susitarimui dėl darbo vietos (duomenys neskelbtini), funkcijų – marketingo specialistė, esant pavaldumui – vykdė direktoriaus R. V. nurodymus, dirbo (duomenys neskelbtini) naudai, atlygintinai – 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis, R. V., būdamas (duomenys neskelbtini) darbdaviu, nesudarė su R. A. rašytinės darbo sutarties, apie įdarbinimą nepranešė VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, neužtikrino ir nekontroliavo bei leido dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose R. A. 2023 m. rugsėjo 14 d. – 2023 m. spalio 5 d. laikotarpiu. Tai patvirtinta ir pirminiai R. V. paaiškinimai. 2023 m. lapkričio 14 d. paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. nurodė, kad „su R. A. buvo kalbėta apie jos įdarbinimą (duomenys neskelbtini), todėl jis nurodė buhalterei R. D. paruošti dokumentus R. A. įdarbinimui, kai ji ateis pas buhalterę ir susitars dėl visų reikalingų dirbti sąlygų“. Rašytiniame 2023 m. gruodžio 18 d. paaiškinime R. V. nurodė, kad R. A. nebuvo įdarbinta, su ja buvo kalbėta dėl jos įdarbinimo, todėl nurodė buhalterei R. D. paruošti dokumentus dėl R. A. įdarbinimo, kai ji ateis pas buhalterę ir susitars dėl darbo sąlygų. Kiek jam žinoma, R. A. nesikreipė dėl darbo, nepildė jokių dokumentų ir nesitarė dėl darbo sąlygų, todėl nebuvo įdarbinimo ir ji nedirbo. Apie tai, kad Sodrai buvo pateiktas pranešimas apie R. A. įdarbinimą, nežinojo iki kol prasidėjo tyrimas. Institucijos vertinimu, skundo argumentai, kad su R. A. nesitarė dėl darbo sutarties sudarymo, yra nepagrįsti, nes VDI byloje esantys duomenys patvirtina R. A. darbinius santykius pagal darbo sutartį ir atitinkančius nelegalaus darbo požymius, kurie buvo nustatyti įvertinus bylos įrodymus. Tarp (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. V. ir R. A. dėl darbo sutarties sudarymo susitarimas buvo, kadangi R. A. 2023 m. rugsėjo 4 d. parašė prašymą dėl išėjimo iš darbo Vilniuje, 2023 m. rugsėjo 10 d. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) su sąlyga, kad galės dirbti (duomenys neskelbtini). VSFDV duomenys patvirtina, kad R. A. 2023 m. rugsėjo 4 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Kad darbo vieta (duomenys neskelbtini), patvirtina VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. raštas, kad R. A. apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu. Su (duomenys neskelbtini) direktoriumi R. V. sutarė, kad dirbs (duomenys neskelbtini) pareigose, tai patvirtina SMS žinutės. Pavaldumą patvirtina SMS žinutės. Dėl darbo užmokesčio pervedimo kreipėsi į banką. Marketingo specialistės pareigas R. A. vykdė darbo tikslais bendraujant su direktoriumi R. V., su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais E. N., S. M., A. K. ir kt. Dalyvavo konferencijoje su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais.

Atsiliepime pažymima, kad direktorius R. V. savo 2023 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. gruodžio 18 d. paaiškinimuose nurodė, kad su R. A. buvo kalbėta dėl jos darbo ir apie įdarbinimą (duomenys neskelbtini), taip pat dėl darbo užmokesčio pervedimo į „Swedbank“ banko sąskaitą, todėl R. A. kreipėsi į šį banką dėl sąskaitos atidarymo. Institucijos vertinimu, aplinkybė dėl R. A. asmeninės sąskaitos atidarymo „Swedbank“ banke vertinama kaip nekelianti abejonių, nes visiems įmonės darbuotojams darbo užmokestis yra pervedamas į „Swedbank“ banką. Skundo argumentas, kad R. A. nepateikė esminio prašymo dėl įdarbinimo, yra nepatvirtintas jokiais įrodymais, nes ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – Alytaus darbo ginčų komisijos Raštas) rašte Nr. DGK-282 nurodyta, kad su R. A. 2023 m. rugsėjo 14 d. įmonės direktorius R. V. sudarė darbo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų, tarp šalių buvo sulygtas 1 000 Eur darbo užmokestis. Tyrimo metu minėta darbo sutartis pateikta nebuvo, nors 2023 m. rugsėjo 13 d. buvo realiai pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl R. A. priėmimo į darbą (duomenys neskelbtini). Tiek Alytaus darbo ginčų komisijos Rašte, tiek 2023 m. lapkričio 30 d. R. A. pateiktame rašte ji nurodė, kad direktorius R. V. sudarė su ja darbo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) pareigų, sulygstant 1 000 Eur darbo užmokestį, pasirašytą darbo sutartį direktorius R. V. perdavė buhalterei, antras darbo sutarties egzempliorius jai nebuvo išduotas. Nurodė, kad, dirbdama marketingo specialiste, rūpinosi restorano reklama, restoranui pirko gėlių kompoziciją, pardavėjams pirko pirštines banketui, užsakinėjo įmonės vardu reklamą socialiniuose tinkluose, maketavo pasiūlymus, su administratore derino sukurto meniu dienos pietums maketą, su įmonės vairuotoju važiuodavo maisto produktų restoranui ir kt. Pabrėžė, kad direktorius R. V. kvietimą dalyvauti Kaune vykusioje konferencijoje R. A. siuntė kaip ir kitiems įmonės darbuotojams.

Atsiliepime prašoma įvertinti aplinkybę, jog reali priežastis, kodėl su R. A. prieš pradedant darbą nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nepriklausė nuo pačios R. A., nes ji buvo silpnesnė šalis ir turėjo darbinius santykius su darbdaviu R. V., nuo kurio priklausė rašytinės darbo sutarties sudarymas ir pranešimas SODRAI apie jos darbo pradžią (VSDFV pranešimas buvo pateiktas 2023 m. rugsėjo 13 d., kuris vėliau buvo tikslinamas 2023 m. rugsėjo 27 d.), taip pažeidžiant ne tik žmogaus Konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą, mokėti valstybei mokesčius, todėl R. A. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Pažymėta, jog 2023 m. rugsėjo 18 d. R. A. iš VSDFV gavo el. pranešimą apie jos įdarbinimo pradžią (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. Institucijos vertinimu, R. D., dirbančios (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere, paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad šis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateiktas pranešimas apie R. A. darbą (duomenys neskelbtini) buvo atliktas per skubėjimą, atsižvelgiant į tai, kad R. D. (duomenys neskelbtini) dirba vyriausiosios buhalterės pareigose nuo 2004 metų, yra nepagrįstas, abejotinas, parodantis pavaldumo požymį, kad R. D., pateikdama VSDFV pranešimą dėl R. A. priėmimo į darbą ir vėliau tikslinant duomenis, vykdė savo darbdavio R. V. nurodymus, ką R. V. ((duomenys neskelbtini) direktorius) 2023 m. lapkričio 14 d. ir paaiškino nurodydamas, kad jis nurodė vyriausiajai buhalterei R. D. paruošti dokumentus R. A. įdarbinimui. Vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (7.2E) DV_S-74599 su priedais, (duomenys neskelbtini) VSDFV 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė tik prašymą dėl duomenų tikslinimo, tačiau (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo mėn. darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėjo R. A. vardo, pavardės, pravaikštų, todėl Institucija vertina kaip įrodymą, kad, R. A. neatvykus į darbą, darbdavys neteikė pranešimų SODRAI apie R. A. nedraudžiamuosius laikotarpius, kai ji neva nei vieną dieną neatėjo į darbą dirbti ir nedirbo. Kad R. A. neatėjo į darbą dirbti, yra nurodyta ir (duomenys neskelbtini) pateiktame 2023 m. lapkričio 9 d. atsiliepime Alytaus darbo ginčų komisijai. Liudytojas A. K., dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotojo ekspeditoriaus pareigose, savo 2023-12-04 paaiškinime raštu nurodė, kad jis žinojo, jog R. A. dirbo marketingo specialiste ir su ja dirbo 5 dienas, 2023 m. rugsėjo mėnesį direktorius R. V. ją pristatė kaip darbuotoją, nurodė, kad su R. A. buvo nuvykę darbo reikalais į parduotuvę „Promo cash“. Institucijos vertinimu, skundo argumentai, kad vyr. darbo inspektorė nesiėmė jokių papildomų veiksmų parodymams bei paaiškinimams patikslinti, net neapklausė vienos liudytojos S. M., yra nepagrįstas ir klaidinantis, nes S. M. nebuvo apklausta, kadangi, nuvykus į kavinę (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 4 d., jos darbo vietoje nebuvo. 2023 m. gruodžio 7 d. vėl buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) kavinę (duomenys neskelbtini) apklausti S. M., tačiau ir šią dieną darbo vietoje S. M. nebuvo. S. M. darbo vietoje buvo nerasta du kartus, todėl buvo surašytas VDI patikrinimo aktas, kurį pasirašė E. N.. S. M. ne kartą buvo skambinta telefonu, tačiau ji neatsiliepdavo. 2023 m. gruodžio 12 d. S. M. pati paskambino ir su ja buvo sutarta, kad ji pati atvyks duoti paaiškinimą į VDI skyrių 2023 m. gruodžio 14 d. 9 val., tačiau sutartą dieną ir valandą, nieko nepranešusi, S. M. į VDI neatvyko. Šis faktas yra užfiksuotas VDI Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. 0436-0486.

Atsiliepime nurodoma, jog tai, kad R. V. leido R. A. dirbti įmonės naudai, patvirtina ir jai atsiųsti prisijungimų prie socialinių tinklų slaptažodžiai. Institucija pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu (toliau – Darbo tvarkos taisyklės), priedo „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 9.9 punkte nurodyta, kad: „Darbuotojams, naudojantiems elektroninį paštą, interneto prieigą, draudžiama atskleisti prisijungimo prie įmonės sistemų informaciją (prisijungimo vardą, slaptažodį) arba leisti naudotis savo prisijungimo vardu kitiems asmenims“. Bylos medžiaga nustatyta, kad darbuotoja E. N., dirbanti apskaitininkės pareigose, R. A. tokius duomenis – prisijungimą prie socialinių tinklų – siuntė. R. A. iš elektroninio pašto, priklausančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 15 d. taip pat buvo siųstos nuotraukos su restorano interjeru. Taigi, atsižvelgiant į pačios įmonės nustatytą vidaus tvarką, kritiškai vertintini E. N. paaiškinimai, kad darbuotojai R. A. nuotraukas siuntė draugiškai šiai paprašius, nes (duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklių priedo „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo“ 9.4. punktas įpareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos ar įmonės komercinės paslapties, o 9.9 punkte nurodoma: „Darbuotojams, naudojantiems elektroninį paštą, interneto prieigą, draudžiama atskleisti prisijungimo prie įmonės sistemų informaciją (prisijungimo vardą, slaptažodį) arba leisti naudotis savo prisijungimo vardu kitiems asmenims“. 2023 m. gruodžio 12 d. nurodyta (duomenys neskelbtini) pateikti prisijungimo prie įmonės socialinių tinklų slaptažodžių išdavimo tvarką, o jeigu tokios nėra, nurodyti asmenį, kuris išduoda slaptažodžius. 2023 m. gruodžio 13 d. gautame (duomenys neskelbtini) pareiškimo 4 p. direktorius R. V. nurodė, kad prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ slaptažodžių išdavimo tvarkos nėra, nes prisijungimo slaptažodžiai nėra išduodami, tačiau šią nurodytą aplinkybę paneigia pačios įmonės atsiųstas Darbo tvarkos taisyklių priedo „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašas“, kuriame nustatytos taisyklės, kaip naudoti konfidencialią informaciją ir prisijungimo duomenis. Prisijungimo duomenų faktą patvirtina ir byloje esantys duomenys, todėl direktoriaus 2023 m. gruodžio 13 d. pareiškime nurodytas aplinkybes ir duotus paaiškinimus Institucija vertina prieštaringai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. skundą palaikė ir paaiškino, kad tuo metu jie su R. A. buvo pora, ji pas jį gyveno tris savaites. Nurodė, kad restorano dienos meniu sukūrė kažkas iš kolektyvo, jam sukurti nereikalingas kažkoks ypatingas etatas. Tokia yra nusistovėjusi tvarka, kad darbuotojai kažką sukuria ir tai tęsėsi 20 metų. Dėl gėlių paaiškino, kad gėlės buvo nupirktos namams, o R. A. nusprendė nuvežti jas į darbą. Dėl to jis nedavė jokių nurodymų, ji pati norėjo tą padaryti. Apie kokteilių sukūrimą nurodė, kad kokteilius daro paprasti padavėjai, tam nereikia ypatingo specialisto. Dėl išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) vykusią konferenciją paaiškino, kad kadangi įmonės kviečia kolektyvus į vakarėlius, tai yra pramoginiai vakarai. Buvo atsiųstas failas, kur buvo galima registruotis, R. A. pareiškė norą dalyvauti. Ji važiavo su buvusiais darbuotojais, ten gerokai išgėrė, paskui ją parvežė. Su R. A. buvo kalbėta apie tai, kad ji gali įsidarbinti jo įmonėje, bet tuo metu ji dirbo vyrų kirpykloje visažiste. Įmonės buhalterė išsiuntė Sodrai dokumentus dėl R. įdarbinimo. R. A. bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini), ji dirbo 5-6 mėn., o kovo mėnesį išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Tada darbo sutartis buvo nutraukta ir ji išsikraustė į (duomenys neskelbtini). Ji, kaip darbuotoja, buvo gera, vertinga. Iš pradžių jis su R. A. susirašinėjo, vėliau pradėjo draugauti. Nuo rugsėjo pradžios iki spalio 1 d. R. persikraustė į (duomenys neskelbtini) gyventi pas jį į namą. Per tą laiką R. A. gyveno pas jį ir jie buvo pora ir jie buvo sugyventiniai. Ji turėjo užsiėmimą – dirbo (duomenys neskelbtini) salone. Jo bendradarbiai žinojo apie jų artimus santykius. R. parašė pareiškimą dėl neišmokėtų pinigų, nes ji įsivaizdavo, kad pas jį dirbo. Kai santykiai pablogėjo, jie išsiskyrė ir nuo spalio mėn. ji išvažiavo. Pareiškimas Darbo ginčų komisijoje atsirado tik jai išvažiavus, daug vėliau. Nežino, kaip Sodroje atsirado pranešimas apie įdarbinimą, buvo tik kalbėta, kad R. nori įsidarbinti. Pasirodo, buhalterė Sodrai pranešė, kad yra įdarbintas žmogus, nes buhalterė matė, kad jie kartu gyvena. Būnant sugyventiniams, R. gyveno pas jį ir buvo viskuo aprūpinta, jis ją išlaikė maksimaliai, o darbas bendrovėje nebuvo aptarinėjamas, R. A. tiesiog rodė iniciatyvą, ji norėjo pasirodyti svarbi. Ji jam atsiųsdavo nuotraukas, kai ką nors padarydavo, tačiau ji ne jo nurodymu darė gėlių kompozicijas, kokteilius, meniu. Ji pati sugalvojo tą daryti. Ji pripirko gėlių į namus ir, kadangi jų buvo per daug, pasiūlė jas nuvežti į darbą. Jie su R. darbe susitikdavo tik papietauti. Ji darbe neleido dienų, valandų, ji ateidavo tik su juo papietauti. R. pareiškė norą važiuoti į konferenciją, jis pats ten nevažiavo, ji važiavo su įmonės darbuotoja. Ten buvo pramoga, tai nebuvo susiję su darbu, buvo vakarėlis. R. A. noras buvo parodyti, kad ji daro kažką svarbaus. Su ja jis kalbėjo apie darbą, bet iki įdarbinimo nepriėjo, nors ji visur rodė iniciatyvą. R. kalbėjo, kad ieško kitų darbų, nes ji nelabai norėjo eiti dirbti pas jį, kadangi norėjo kitokios veiklos. Jo darbuotojai žinojo, kad R. yra jo draugė, didžioji dalis darbuotojų ją pažinojo. Kadangi jie buvo pora, R. jautėsi gerai, ji sau leido daug.

Darbo sutartį įmonėje paruošia kažkas iš buhalterijos, o jis pasirašo. Darbuotojus instruktuoja jis. Buvo kalbėta su R. dėl darbo, nes ji važinėdavo į (duomenys neskelbtini), todėl sakė jai, kad norėtų, kad dirbtų jo įmonėje, kad nereikėtų važinėti. Jis ir buhalterei sakė, kad ji įsidarbins, bet nebuvo to padaryta. Nežinojo, kad R., atvykdama pas jį, atsiskaitė iš darbo (duomenys neskelbtini). Kai R. dirbo anksčiau, jai pinigus pervesdavo į SEB banką, ji galėjo ir šį kartą nurodyti SEB banką, kaip ir anksčiau buvo. Jie su R. nesudarė jokios darbo sutarties ir nepasirašinėjo jos namuose. Nežino, apie kokią sutartį kalbama jų interneto susirašinėjimuose, ji planavo dirbti kažkokioje logistikos įmonėje Kaune. Jis nenurodė buhalterei R. pranešti Sodrai apie R. įdarbinimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. atstovas advokatas V. P. skundą palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Institucijos įgaliota atstovė D. Š. teismo posėdžio metu prašė Nutarimą palikti galioti nepakeistą ir skundo netenkinti. Palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Prašė vertinti pirminį liudytojo A. K. paaiškinimą, kuris yra nešališkas ir objektyvus, prašė apklaustų liudytojų S. M. ir E. N. parodymus vertinti kaip neobjektyvius, nes jos taip pat yra direktoriaus R. V. darbuotojos, yra jam tiesiogiai pavaldžios, todėl siekia išsaugoti palankias darbdaviui aplinkybes, tačiau esmę jos pasakė – kad tiek E. N., tiek S. M. bendravo su R. A. darbiniais reikalais. Atstovės vertinimu, liudytojos R. D. parodymai, kad R. A. pranešimas Sodrai buvo pateiktas per klaidą, nepaaiškintas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, todėl prašė teismo šiuos parodymus laikyti nepagrįstais.

R. A., apklausta teisme, nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 5 d. Anksčiau įmonėje dirbo nuo 2022 m. lapkričio iki 2023 m. gegužės mėnesio, tačiau nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini). R. V. kvietimu ji 2023 m. rugsėjo mėn. atvyko į (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 4 d. atsiskaitė iš turėto darbo (duomenys neskelbtini), nes buvo sutarusi su R. V., kad ji dirbs jo vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad su direktoriumi R. V. buvo sutarusi, kad R. priims į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms, ji dirbs su (duomenys neskelbtini). Žodiniu sprendimu buvo nuspręsta jai mokėti 1 000 Eur į rankas. Su R. V. vienu egzemplioriumi direktoriaus R. V. kabinete pasirašė darbo sutartį, kurią direktorius R. V. nunešė buhalterei. Gavusi darbinius prisijungimus, maketavo pietų meniu su darbuotojomis R. ir S., kurios gaudavo jos sukurtą maketą ir įkeldavo į socialinius tinklus, bendravo kitais pasiūlymais su administratore S., pirko gėles parduotuvėje, pirmu vežimu – gėles restoranui, antru – namams. Gavusi kvietimą iš direktoriaus R. V. ir norėdama konferencijos žinias perteikti kitiems įmonės darbuotojams, su kitais įmonės darbuotojais dalyvavo darbinėje konferencijoje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad restorane praleisdavo nedaug laiko, nes buvo sutarę dėl darbo iš namų. Nurodė, kad išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) neparašiusi prašymo dėl atleidimo iš darbo, nes norėjo bendrauti dėl atleidimo iš darbo su direktoriumi R. V., bet su ja direktorius nebendravo. Apie darbo sutarties nutraukimą nieko nežinojo, o kai susirgusi kreipėsi pas gydytoją ir paskambinusi į Sodrą sužinojo, kad yra neįdarbinta. Dėl darbo užmokesčio kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja R. D., apklausta teisme, parodė, kad apie 20 metų dirba buhaltere (duomenys neskelbtini). R. V. – jos direktorius. Ji atlieka ir įmonės vadovo pavaduotojos funkcijas, direktoriaus pavedimu ruošia darbuotojų darbo sutartis, pildo prašymus į dėl darbo užmokesčio pervedimo sąskaitų duomenų, dėl NPD taikymo, darbo drabužių išdavimo. Tai yra privati įmonė, todėl nėra atskiro personalo vadovo, todėl ji atlieka visas funkcijas, susijusias su darbo santykiais. Nurodė, kad jeigu parašomas pareiškimas dėl darbo, sudaroma darbo sutartis ir pranešama Sodrai. R. A. 2022 m. lapkričio mėn. dirbo padavėja-kasininke. Iš darbo ji atsiskaitė 2023 m. gegužės 28 d. Direktorius paskambino ir pasakė, kad galimai sekančią dieną R. A. ateis formintis dėl darbo, kadangi reikia iš vakaro pateikti Sodrai pranešimą, ji tą ir padarė. Direktorius nesakė, į kokias pareigas priims R, sakė, kai ji ateis, tuomet aptars. Kitą dieną R. A. pas juos neatėjo. Tai buvo pirmas toks atvejis, kai ji išsiuntė Sodrai pranešimą, o žmogus neatėjo. R. buvo atėjusi su vadovu papietauti, o į ofisą ji nebuvo atėjusi. Nurodė, kad meniu maketus daro padavėjai, tai yra jų funkcija. Dėl kokteilio (duomenys neskelbtini) ji nieko nežino. Nežino, kodėl darbo grafikuose R. A. nebuvo žymėtos pravaikštos. Darbo tabelis nebuvo žymimas, nes nebuvo darbo sutarties. Pranešimą Sodrai pateikė be jokių dokumentų, tai buvo klaida, nes nebuvo darbo santykių. Su direktoriumi apie tai nekalbėjo. Turėjo paruošti R. įdarbinimui dokumentus, bet pirmiausia turėjo sulaukti jos prašymo, tada turėjo ruošti darbo sutartį. Už gėles gavo sąskaitas, pasirašė vairuotojas A. K. Jos buvo įtrauktos į apskaitą, bet paaiškėjus, kad tos gėlės buvo į namus, buvo paskaičiuoti mokesčiai, kaip suvartota asmeniniams poreikiams.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad R. V. – jo direktorius. (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi jis dirba daugiau kaip 8 metus, vairuoja tarnybinį automobilį, rūpinasi, kad kavinėse nieko netruktų. Vairuoja (duomenys neskelbtini). Tvarko ne tik kavinės reikalus, bet ir vadovo asmeninius. Yra susidūręs su R. A., ji bendrovėje nedirbo. Kiek žino, ji buvo direktoriaus mergina. Praėjusių metų rudenį apie direktoriaus ir jos ryšius buvo kalbama darbe, teko matyti ją su direktoriumi pietaujant, geriant kavą kavinėse. Keletą kartų R. matė kavinėje be direktoriaus, ji kartais pietaudavo, gerdavo kavą, naršydavo telefone. Su padavėjais ji kažkiek bendravo, bet jis pats mažai būdavo kavinėse, todėl negali daugiau nieko pasakyti. Anksčiau R. A. dirbo padavėja. Jam nežinoma, kur ji po to išvyko, kur gyveno. Jis nežino, kiek laiko vadovas bendravo su R. A. ir kodėl jie nutraukė ryšius. Bendrovės labui jam su R. A. neteko nieko daryti. Vieną kartą ji prašė jo nuvežti į parduotuvę „Promo“, nes jai reikėjo nusipirkti prekių namams. Ji pirkosi sau, o jis pirko kavinėms. Jis nematė, ką ji pirko, viskas buvo sudėta krepšiuose. Nematė, ar ji mokėjo grynais pinigais. Prekes vežė į R. V. namus, jis nunešė krepšius iki durų ir išvažiavo. Neteko su R. A. važiuoti kartu pirkti papuošimų, augalų bendrovei. R. A. jam nebuvo prisistačiusi kaip marketingo specialistė. Ją pažinojo iš anksčiau, kai ji dirbo padavėja Jam buvo netikėta, kai atvyko inspektorė, įsodino į mašiną ir liepė atsakinėti raštu ir iki galo nepaaiškino, kodėl viskas vyksta. Buvo netikėta situacija, buvo išsigandęs. Tikslaus laiko neprisimena, kiek laiko užtruko atsakydamas į klausimus. Tuo metu, kai buvo apklausiamas, jam atrodė, kad buvo neaiškiai suformuluoti klausimai. Klausimas, ar pažįsta R. A., buvo aiškus, į klausimus atsakinėjo pats. Buvo klausimas, ar ji dirbo marketingo specialiste, bet tai buvo netiesa. Nežino apie tai, kad R. buvo sukūrusi gėrimą, ruošė valgiaraštį. Kai važinėjo į parduotuvę, R. A. užsiminė, kad norėtų darbo su marketingu. Jis žinojo, kad R. A. bendrauja su vadovu, kad ji yra vadovo mergina, todėl ją pasiėmė važiuoti kartu.

Liudytoja E. N., apklausta teisme, parodė, kad R. V. – jos direktorius. Ji dirba (duomenys neskelbtini), tvarko apskaitos dokumentus. Jos tiesioginis vadovas yra vyr. buhalterė R. D. ir direktorius. Įmonėje dirba daugiau kaip 3 metus. Kai ją priėmė į darbą, ji pateikė prašymą priimti į darbą, sutartį pildė R. D., pasirašė direktorius. R. A. jai buvo žinoma, anksčiau ji dirbo padavėja. Pirmą kartą R. A. išėjo, nes gal rado kitą darbą. Paskui ji matė R. A. su vadovu valgančią, geriančią kavą. Susidarė įspūdis, kad jų ryšiai yra asmeniniai. Buvo vieša paslaptis, kad R. gyveno su vadovu. Nežino, kokie ryšiai R. A. siejo su K. Kiek žino, bendrovė neturi marketingo vadybininko, meniu paruošimą, apipavidalinimą daro padavėjai. Jai nežinoma, kas ir kada sukūrė kokteilį (duomenys neskelbtini), bet kokteilius kuria padavėjai, pagamina, nufotografuoja ir įkelia į socialinį tinklą „Facebook“. Nežino, kiek laiko vadovas bendravo su R. A. ir kodėl nutrūko jų ryšys. Asmenų priėmimą į darbą tvarko R. D., ji praneša ir Sodrai. Bendrovės aplinką puošia dekoratorė, kuri kartas nuo karto kažką sodina. Nežino, kas perka gėles. Nurodė, kad R. A. ji pateikė prisijungimus prie tinklų, kadangi R. nebuvo svetimas žmogus, nes pažinojo ją iš anksčiau, be to, ji gyveno su vadovu. Su R. A. bendravo tiek, kad ši paprašė restorano nuotraukų, įmonės logotipo ir prisijungimų. Ji nežinojo, kam R. A. to reikia. Restorano logotipą, prisijungimus R. A. siuntė todėl, kad ji buvo vadovo mergina. Nepamena, kad R. A. būtų norėjusi sukurti logotipą, meniu. R. nedirbo nuotoliniu būdu, nes bendrovėje niekas nedirba nuotoliniu būdu.

Liudytoja S. M., apklausta teisme, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) kasininke-padavėja. Jos darbo funkcijos yra klientų aptarnavimas, jos darbo vieta – (duomenys neskelbtini). Dirba apie 3 metus. Priimant ją į darbą, buvo sudaryta darbo sutartis. Ją sudarė R. D. Iš jos nebuvo nieko daugiau reikalaujama, tik išsilavinimo dokumentų. Pasirašė darbo sutartį, pokalbis vyko su direktoriumi ir R. D. Rašė prašymą priimti į darbą. Turėjo banko sąskaitą, jai atlyginimą pervesdavo į tą banko sąskaitą. R. A. pažinojo. Ji anksčiau buvo jos kolegė, dirbo kasininke-padavėja. R. iš darbo išėjo dėl asmeninių priežasčių. R. negrįžo į bendrovę, ji grįžo į (duomenys neskelbtini) tik dėl santykių su R. V. Kiek supranta, R. buvo jo mergina, sugyventinė, bet ji nedirbo bendrovėje. R. liudytojai pati pasakė, kad ji yra direktoriaus mergina. Restorane matydavo juos kartu pusryčiaujant, kavą geriant. R. ateidavo pavalgyti, išgerti kavos, bendraudavo su kolegomis, savo iniciatyva imdavosi veiksmų. Kokteilius kurdavo patys darbuotojai. Kai buvo rytinis susirinkimas, kuriame buvo kuriamas kokteilis, tuo metu buvo atėjusi ir R., bet šiame procese nedalyvavo, bet kai buvo išsirinkę kokteilį, ji pasiūlė savo pavadinimą (duomenys neskelbtini). Už aplinkos tvarkymą buvo atsakingi padavėjai. Liudytoja pati puošdavo aplinką, bet gėlių nepirko. Liudytoja direktoriaus atsiklausė, ar galėtų savo mintis perteikti kompozicijoje. Apie tai užsiminė R. ir, kadangi liudytoja tuomet dirbo su klientais, atėjusi po darbų, rado viską padaryta – viską padarė R. Tai buvo vienintelis atvejis, kai matė R. prisiliečiant prie gėlių. Direktorius nepristatė jos kaip naujos kolegės, nes kai žmogus ateina dirbti padavėju, direktorius jį pristato kolektyvui. Konferencijoje dalyvavo ir liudytoja. Tai buvo tiekėjo atsidėkojimas įmonėms už bendradarbiavimą. Į įmonės paštą buvo atsiųsta registracijos forma, kas norėjo, tas registravosi. Tą dieną visi susirinko, tada atvyko R. ir jie visi išvyko į Kauną. Tokių vakarėlių principas yra pritraukti kuo daugiau žmonių, todėl leidžiama pasiimti po vieną žmogų iš savo aplinkos. Į vakarėlį vyko apie 12 žmonių. Suprato, kad R. A. važiuoja kaip R. V. mergina. Vadovas nevažiavo.

Vieną dieną buvo atsiųstas maketas, buvo atsiųsta R. balso žinutė su prašymu „gal galėtum sukelti dienos meniu naujų metų, nes darau staigmeną R.“. R. A. buvo jos draugė, bendravo ne tik kaip kolegės. Susirašinėjo apie darbą, nes R. norėjo padaryti staigmeną vadovui. Liudytoja bendravo su R. A. dėl šrifto, dėl maketo. R. A. klausdavo liudytojos nuomonės. Jai nebuvo keista, kad R. A. bendrauja su ja darbo reikalais, nes R. nurodė, kad ji nori vadovui padaryti staigmeną.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė – nukreipia į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, kuriomis remiantis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą, ir tokio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. V. neigė nelegalaus darbo faktą nurodydamas, kad bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 5 d. R. A. jokių darbų (duomenys neskelbtini) naudai neatliko, darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, ji nevykdė (duomenys neskelbtini) funkcijų, darbus ji atliko savo iniciatyva, be jokio pavedimo, kadangi jie buvo pora, kartu gyveno, buvo sugyventiniai, todėl R. A. taip siekė jo palankumo, jų santykiai buvo asmeniniai, o ne darbiniai. Tokius R. V. parodymus teismas vertina kaip gynybinę poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, ir jais nesivadovauja.

Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas – atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje, todėl, vertinant R. V. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kiti duomenys – kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti ar paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Iš aukščiau aptartų paaiškinimų matyti, jog R. A. teisme patvirtino, kad ji (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) ji buvo dirbusi anksčiau ir, R. V. kvietimu, ji vėl 2023 m. rugsėjo mėnesį atvyko į (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 4 d. atsiskaitė iš darbo (duomenys neskelbtini), nes su R. V. buvo susitarusi, kad ji dirbs jo vadovaujamoje įmonėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, kad jai bus mokamas 1 000 Eur darbo užmokestis. Direktoriaus R. V. kabinete vienu egzemplioriumi pasirašė darbo sutartį, sutartį R. V. nunešė buhalterei. Gavusi darbinius prisijungimus, ji maketavo pietų meniu su darbuotojomis R. ir S., kurios, gavusios jos sukurtą maketą, įkeldavo jį į socialinius tinklus, bendravo kitais pasiūlymais su administratore S., pirko gėles parduotuvėje restorano papuošimui, sukūrė kokteilį (duomenys neskelbtini). Gavusi kvietimą iš direktoriaus R. V., dalyvavo darbinėje konferencijoje (duomenys neskelbtini) su kitais įmonės darbuotojais. Kai susirgo, paskambinusi į Sodrą sužinojo, kad ji nėra įdarbinta. Dėl darbo užmokesčio išmokėjimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Taigi R. A. teisme patvirtino tas pačias aplinkybes, kurias ji nurodė pirminiuose savo prašymuose DGK ir VDI. Be to, R. A. parodymus patvirtina bei papildo byloje surinkti ir toliau aptariami rašytiniai duomenys, kurie taip pat pripažįstami įrodymais (ANK 569 straipsnis).

2023 m. spalio 27 d. R. A. skunde VDI nurodė, kad gavo laišką iš Sodros apie valstybinio socialinio draudimo pradžią, tačiau, kai paskambino į Sodrą dėl jos tolimesnių veiksmų dėl nedarbingumo, Sodros darbuotoja atsakė, kad nemato, jog toks laiškas buvo išsiųstas (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 2).

Iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos rašto Nr. DGK-282 matyti, kad buvo gautas R. A. prašymas dėl piniginių reikalavimų tenkinimo (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo-spalio mėn. Rašte nurodyta, kad darbo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 14 d. pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – ir Sodra) apie R. A. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį. Pranešimas apie draudžiamąsias pajamas Sodrai pateiktas nebuvo. 2023 m. rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) pateikė pranešimą apie R. A. duomenų tikslinimą, kuriuo anuliavo Sodroje R. A. įdarbinimą dėl to, kad R. A. neatvyko į darbą. Rašte nurodyta, kad pranešimas apie tai, kad R. A. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. neatvyko į darbą be svarbių priežasčių, t. y., kad jai buvo fiksuotos pravaikštos, Sodrai pateiktas nebuvo. Rašte nurodyta, kad R. A. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ja 2023 m. rugsėjo 14 d. įmonės direktorius R. V. sudarė darbo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) darbo funkcijų ir tarp šalių buvo sulygtas 1 000 Eur darbo užmokestis. R. A. nurodė, kad pasirašytą darbo sutartį įmonės direktorius R. V. perdavė buhalterei, antras darbo sutarties egzempliorius jai nebuvo išduotas. R. A. nurodė, kad nuo 2023 m. spalio 14 d. iki 2023 m. spalio 5 d. ji dirbo įmonės marketingo specialiste – rūpinosi restorano reklama, restoranui pirko gėlių kompoziciją, padavėjams pirko pirštines banketui, užsakinėjo įmonės vardu reklamą socialiniuose tinkluose (reklamą apmokėjo iš savo asmeninių lėšų), maketavo pasiūlymus, su administratore derino sukurto meniu dienos pietums maketą, su įmonės vairuotoju važiuodavo maisto produktų restoranui ir kt. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 133-134).

Administracinio nusižengimo protokole detaliai užfiksuotos nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 1-3).

Iš Pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 2957 matyti, jog 2023 m. lapkričio 7 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. inspektorėms D. Š. ir R. V. buvo pavesta nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 24 d. atlikti (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi (nelegalaus darbo) klausimais (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 5).

Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0436-0486 matyti, jog nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. d. atlikus (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo vietos adresu Alytuje, Vilniaus g. 35 (kavinė (duomenys neskelbtini)), neplaninį patikrinimą pagal 2023 m. spalio 27 d. gautą R. A. skundą su priedais, pagal 2023 m. lapkričio 15 d. gautą VDI ir DGK raštą Nr. DGK-282 su priedais ir įrašu pagal užduoties kortelę Nr. APS-2-22986 nustatyta, kad R. A. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 5 d. (duomenys neskelbtini) naudai dirbo nelegaliai, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 249-256).

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2002 m. sausio 23 d. yra R. V. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 6-9).

Iš 2023 m. rugsėjo 4 d. prašymo matyti, jog R. A. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 176).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenyse nurodoma, kad R. A. 2023 m. rugsėjo 4 d. atleista iš (duomenys neskelbtini) pagal Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 10-12).

Iš programoje „Messenger“ (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. V. ir R. A. susirašinėjimo matyti, kad buvo tartasi dėl (duomenys neskelbtini) pareigų, o vėliau ji vykdė funkcijas (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 177-180, 198-199, 222, 224).

Iš elektroninio pašto išrašo kopijos matyti, jog (duomenys neskelbtini) direktorius R. V. R. A. kvietimą dalyvauti (duomenys neskelbtini) vykusioje konferencijoje siuntė iš el. pašto (duomenys neskelbtini) (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 211). Teismas pažymi, kad nors skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog kvietimą į šią konferenciją R. A. gavo ne iš oficialaus (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto, o iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. V. asmeninio elektroninio pašto, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad taip pat ir kitiems darbuotojams kvietimą R. V. siuntė iš savo asmeninio pašto.

Iš 2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimo matyti, jog nuspręsta išieškoti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) ieškovei R. A. 753,25 Eur darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) bei 1 866,91 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką (neatskaičius mokesčių) (Skundo byla, b. l. 28-32).

CD laikmenoje pridėti garso įrašai patvirtina, jog DGK buvo išnagrinėta darbo byla pagal ieškovės R. A. prašymą atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo ir priimtas aukščiau minėtas sprendimas.

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. kovo 28 d. nutarties matyti, jog tarp ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. A. buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. A. dėl darbo ginčo dėl teisės. Teismo vertinimu, minėta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo niekaip nepaneigia R. A. nelegalaus darbo fakto ir R. V. padaryto pažeidimo. Priešingai, iš minėtos nutarties matyti, jog (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. V., sutiko ir įsipareigojo sumokėti R. A. likusią 1 661,93 Eur sumą, o atsižvelgiant į tai, kad R. A. iki taikos sutarties sudarymo buvo gavusi 753,25 Eur iš (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0182/24/00096, laikoma, jog šioje dalyje (duomenys neskelbtini) tinkamai atsiskaitė su R. A. (Skundo byla, b. l. 46-48), taigi, kaip matyti, darbdavys sutiko dėl darbo užmokesčio išmokėjimo R. A.

Iš E. N. 2023 m. gruodžio 4 d. paaiškinimo matyti, jog ji nurodė, kad R. A. pažįsta iš ankstesnių darbo santykių, kai ji dirbo (duomenys neskelbtini). R. A. draugiškai paprašė atsiųsti kelias nuotraukas iš renginių ir įmonės logotipą. R. A. prašymą ji įvykdė. Tai buvo 2023 m. rugsėjį. (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 222).

(duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu, priede „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašo“ matyti, jog 9.4 punkte nurodyta, kad: „ draudžiama negavus įmonės vadovo ar tiesioginio vadovo sutikimo, siųsti elektroninius laiškus, kuriuose yra informacija, teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama konfidencialia informacija ar įmonės komercine paslaptini“, 9.9 punkte nurodyta, kad: „Darbuotojams, naudojantiems elektroninį paštą, interneto prieigą, draudžiama atskleisti prisijungimo prie įmonės sistemų informaciją (prisijungimo vardą, slaptažodį) arba leisti naudotis savo prisijungimo vardu kitiems asmenims“ (administracinės bylos medžiaga, b. l. 154-166). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog darbuotoja E. N. siuntė R. A. prisijungimą prie socialinių tinklų, taip pat ir iš elektroninio pašto, priklausančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 15 d. siuntė R. A. nuotraukas su restorano interjeru. Taigi atsižvelgiant į pačios įmonės nustatytą vidaus tvarką, kritiškai vertintini E. N. paaiškinimai, kad darbuotojai R. A. nuotraukas siuntė tik dėl draugiškų santykių, kadangi pagal minėtą tvarką draudžiama atskleisti prisijungimo prie įmonės sistemų informaciją (prisijungimo vardą, slaptažodį) arba leisti naudotis savo prisijungimo vardu kitiems asmenims. Nors (duomenys neskelbtini) direktorius R. V. buvo nurodęs, kad prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) socialinių tinklų slaptažodžių išdavimo tvarkos nėra, nes prisijungimo slaptažodžiai nėra išduodami, tačiau, šią nurodytą aplinkybę paneigia pačios įmonės atsiųstas Darbo tvarkos taisyklių priedo „Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos aprašas“.

A. K. 2023 m. gruodžio 4 d. paaiškinime nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, o R. A. dirbo (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo mėnesį R. V. jam pristatė R. A. kaip darbuotoją, su ja dirbo 5 dienas, kartu darbo reikalais važiavo į parduotuvę „Promo“ (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 224).

Liudytojo A. K. teisme duoti paaiškinimai skiriasi nuo jo pirminio paaiškinimo. Teisme jis nurodė, kad R. A. vis tik nedirbo, paaiškinime buvo nurodęs kitaip, nes buvo išsigandęs, tačiau logiško paaiškinimo teismui, kodėl jis buvo išsigandęs, nepateikė. Analizuodamas šio proceso dalyvio parodymus, teismas pažymi, jog tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, kai byloje dalyvaujantys asmenys teisminio bylos nagrinėjimo metu pakeičia savo parodymus, yra suformuota praktika vadovautis pirminiais tų asmenų parodymais, kadangi jie labiausiai atspindi objektyvią realybę ir būna dar tarpusavyje nesuderinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-498/2018; 2020 m. liepos 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-330-493/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-412-493/2020 ir kt.). Būtent todėl A. K. teisme duoti parodymai vertinami kritiškai, kadangi jie nesutampa su pirminėmis jo paties nurodytomis aplinkybėmis. Atkreipiamas dėmesys, jog A. K. yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tiesiogiai pavaldus direktoriui R. V., todėl akivaizdu, jog, siekdamas išsaugoti turimą darbo vietą bei palankias darbdaviui aplinkybes, jis pakeitė parodymus ir tikėtina, jog teisme duoti parodymai buvo suderinti su darbdaviu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje, vadovaujasi A. K. šio administracinio nusižengimo tyrimo metu teiktu paaiškinimu, o jo teisme duotus parodymus (nurodytas aplinkybes dėl nelegalaus darbo) atmeta.

Liudytojos S. M. ir E. N. teismo posėdžio metu neigė, jog R. A. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, jog šios liudytojos yra (duomenys neskelbtini) darbuotojos, akivaizdu, jog jų parodymais dėl R. A. nelegalaus darbo aplinkybių (duomenys neskelbtini) teismas negali vadovautis kaip visiškai patikimais, nes šios liudytojos šiuo atveju yra suinteresuoti asmenys, siekiantys, jog jų darbdavys išvengtų administracinės atsakomybės, o jos išlaikytų darbo vietas, todėl jų parodymus teismas vertina kritiškai.

Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V., tiek liudytoja R. D. patvirtino, kad buvo kalbėta apie R. A. įdarbinimą, jog R. V. nurodė R. D., kad ateis darbintis R. A., todėl R. D. pateikė pranešimą VSDFV dėl R. A. priėmimo į darbą. Nors R. D. paaiškino, kad, pateikusi pranešimą VSDFV dėl R. A. įdarbinimo, darbo sutartimi ji nesirūpino, nes šis klausimas pasimiršo, tačiau kada ir kodėl suprato, kad padaryta klaida dėl R. A. pateikto pranešimo VSDFV dėl įdarbinimo, R. D. paaiškinti teismui negalėjo. R. D. motyvai, kad su R. A. nebuvo sudaryta darbo sutartis, nes ji neatvyko ir nepateikė prašymo dėl priėmimo į darbą, vertinami kritiškai, nes R. A. buvo sutarusi dėl darbo sutarties ir sąlygų su direktoriumi R. V. Kaip nurodė R. A., darbo sutartis buvo pasirašyta ir pateikta R. D., be to, R. A. būdavo (duomenys neskelbtini), todėl motyvas, kad R. A. neatvyko pas R. D., yra nepagrįstas, kadangi R. D., turėdama R. A. kontaktus, galėjo susisiekti su R. A., tačiau to nepadarė. Nors R. D. pranešimo pateikimą VSDFV dėl R. A. priėmimo į darbą įvardija kaip klaidą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. būtų aiškinusi kokias nors aplinkybes dėl netikslios informacijos VSDFV pateikimo, taip pat nėra jokių duomenų, kad R. D. kreiptųsi į direktorių R. V. ir aiškintųsi šią situaciją su direktoriumi. Taigi, R. D. parodymai, kad R. A. pranešimas VSDFV buvo klaida, nėra pagrįstas jokiais ištirtais įrodymais.

Nors (duomenys neskelbtini) direktorius R. V. teigė, kad R. A. visus darbus atliko savo iniciatyva, be jokio pavedimo, siekiant jo palankumo, jų santykiai buvo tik asmeninio pobūdžio, tačiau tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją teismas vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. R. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas ne tik už darbo sutarčių sudarymą, bet ir privalo užtikrinti, kad kiti darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas, tai yra nustatyta tvarka ir laiku sutvarkytų R. A. dokumentus dėl jos priėmimo į darbą. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, visos R. A. iniciatyvos buvo išreikštos ir parodytos darbinėje aplinkoje ir darbo veikloje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. ne tik bendravo darbiniais klausimais su įmonės darbuotojais (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 180, 184-185, 186-197,202-2023, 213-219), bet ir rodė iniciatyvą pradėdama realiai dirbti (duomenys neskelbtini) pareigas, siekdama gerinti restorano įvaizdį, realiai atliko sutartas su R. V. (duomenys neskelbtini) funkcijas, ką iš esmės patvirtino ir liudytojai (gėlių kompozicijų pirkimas ir sodinimas (duomenys neskelbtini) teritorijoje, meniu maketų, kokteilio (duomenys neskelbtini) sukūrimas bei jo reali reklama (duomenys neskelbtini), pietų meniu sukūrimas bei reklama socialiniuose tinkluose, maisto produktų restoranui pirkimas parduotuvėje „Promo“, dalyvavimas su kitais įmonės darbuotojais konferencijoje (duomenys neskelbtini)) parodo R. A. realiai atliktas (duomenys neskelbtini) funkcijas, siekiant gerinti restorano įvaizdį, tai yra, taip, kaip buvo sutarta su direktoriumi R. V., o R. V. jos darbines iniciatyvas palaikė ir joms pritarė. R. A. darbo funkcijas patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys (gerinimo planas, b. l. 184,185; kokteilio (duomenys neskelbtini) maketo, b. l. 203, 205-206; dienos meniu sukūrimas, b. l. 197, 198, 199; restorano puošimas gėlių kompozicijomis, b. l. 219). Aplinkybė, jog kokteilis (duomenys neskelbtini) nebuvo įtrauktas į restorano meniu, nepaneigia fakto, kad toks kokteilis buvo sukurtas, be to, pats R. V. patvirtino, kad tai buvo savaitgalio pasiūlymas, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad toks kokteilis buvo pasiūlytas lankytojams. Teismas pritaria Institucijos pozicijai, jog tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. V. pritarė ir palaikė R. A. darbo iniciatyvas, įrodo byloje esantys duomenys dėl kokteilio (duomenys neskelbtini) pritarimo išsakymo (susirašinėjant nurodoma, kad „patvirtinimo reikia Jūsų“ (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 199)), taip pat R. V. išsakyta pastaba „Tamsoka, reikia daugiau apšvietimo“ (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 206), vykimo į konferenciją (duomenys neskelbtini) kaip įmonės darbuotoja (Administracinio nusižengimo bylos medžiaga, b. l. 211), nes R. V., kaip pats teismui paaiškino, kad į konferenciją buvo kviečiamos įmonės, kurios perka produkciją, todėl skundo motyvas, kad konferencijoje galėjo dalyvauti bet kas, yra neobjektyvus ir klaidinantis. Akivaizdu, kad R. A. inciatyvą rodė ne tik kaip R. V. draugė, tačiau ir kaip įmonės darbuotoja, dirbanti (duomenys neskelbtini) pareigose, tai patvirtina aukščiau aptarti byloje esantys duomenys ir įrodo, kad R. A. buvo ne tik R. V. draugė, bet ir (duomenys neskelbtini) darbuotoja, o duomenų, patvirtinančių skundo argumentą, kad R. A. bylai aktualiu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) ir teikė grožio paslaugas, byloje nėra. Be to, iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 6-9) matyti, kad (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai yra sukurti darbo vietas, siekti pelno, vykdant įstatymų nedraudžiamą ūkinę-komercinę veiklą, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) yra pelno siekianti įmonė ir ji nevykdo mokymo ar savanoriškos neatlygintos veiklos, todėl įmonės naudai funkcijas atliekantys asmenys yra laikomi darbuotojais. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertina R. V. paaiškinimą, jog R. A. (duomenys neskelbtini) naudai neatliko jokių darbo funkcijų. Pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad neteisėtas leidimas dirbti objektyviai pasireiškia ne tiesiogine komanda darbuotojui pradėti dirbti nelegaliai, tačiau darbdavio neužtikrinimu, jog būtų dirbama sudarius darbo sutartį ir apie darbo pradžią perdavus duomenis Sodrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-2014).

Teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką, darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-16-337/2019). R. A. kreipėsi į VDI, DGK dėl jos pažeistų teisių gynimo, nes R. V. privalėjo užtikrinti, kad R. A. darbas, kaip buvo susitarta tarp šalių, jo vadovaujamoje įmonėje būtų legalus ir už darbą būtų sumokėtas darbo užmokestis ne tik R. A., bet ir mokesčiai valstybei, tačiau to nepadarė, tuo padarant žalą valstybei ir pažeidžiant ne tik žmogaus Konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, bet ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą, būti saugiam nedarbo ar ligos atveju, kas ir įvyko R. A. susirgus. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad atlyginimo su R. A. nesutarė, tačiau tai, jog faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Asmuo faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. A. teikė prašymą ne tik dėl nelegalaus darbo, tačiau ir dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kurį darbdavys vėliau sumokėjo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje surinktais faktiniais duomenimis nustatyta, jog R. A. pakluso R. V., (duomenys neskelbtini) direktoriaus, faktiškai vykdančio darbdavio funkcijas, nustatytai darbo tvarkai, dirbo esant jų susitarimui (duomenys neskelbtini) naudai ir realiai atliko (duomenys neskelbtini) darbo funkcijas, atlygintinai, paklusdama darbdavio nurodymams ir nustatytai tvarkai. Kadangi R. V., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 5 d. leido dirbti R. A. nelegaliai, nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir apie jos įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 iki 5 000 tūkstančių eurų. Institucija 2024 m. sausio 8 d. nutarimu už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė R. V. 1 500 Eur dydžio baudą, kuri yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų dydžio vidurkį. Institucija įvertino tai, kad R. V. nepripažino nelegalaus darbo fakto, todėl asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Institucija, parinkdama nuobaudos dydį, įvertino visas aplinkybes ir R. V. nuobaudą paskyrė teisingai.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog Institucija, tirdama ir nagrinėdama R. V. administracinio nusižengimo bylą, teisingai nustatė bei įvertino jo įvykdyto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nepadarė esminių proceso pažeidimų, naikinti Nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 34 straipsniu, 567 straipsnio 2 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-20-2024, kuriuo R. V., nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir pateikto skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakučiūnienė