- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- e2-613-407/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00631-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kategorijos
- 3.4.4.5.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MIRCON“, atstovaujamos nemokumo administratorės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas pripažinti negaliojančiu kreditorių susirinkimo sprendimą 2-uoju darbotvarkės klausimu likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „MIRCON“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MIRCON“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2024 m. balandžio 22 d. įvyko likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „MIRCON“ kreditorių susirinkimas, kuriame 66,98 proc. balsų dauguma buvo priimti nutarimai dviem darbotvarkės klausimais: 1) dėl nemokumo proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir 2) dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė skundą dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo ir nurodė, kad nesutinka su nustatyta įmonės turto pardavimo tvarka. Kreditorės teigimu, nemokumo administratorė nepagrindė turto kainos ir kreditoriams buvo nepateikta informacija, kad 27 žemės sklypų pardavimo kaip vieno turtinio objekto yra naudingesnis nei šiuos sklypus parduodant atskirai. Taip pat nustatyta ydinga, neišsami kito turto pardavimo tvarka: nenustatyta pradinė kito turto (automobilių, garažo) pardavimo kaina, neaptartos kitos svarbios sąlygos, turtą parduodant laisvu pardavimu (kokiuose internetiniuose portaluose bus skelbiama apie pardavimą ir pan.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi VMI skundą tenkino, panaikino BUAB „MIRCON“ 2024 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1-uoju ir 2-uoju darbotvarkės klausimais.
Teismas pritarė kreditorės argumentams, kad kreditorių interesai nėra tinkamai užtikrinti. Teismas pažymėjo, kad, nors nemokumo administratorė ir deklaruoja turto pardavimą pagal rinkos kainos principą, tačiau jokių objektyvių duomenų apie ketinamo parduoti įmonės turto rinkos kainas kreditoriams nepateikė. Nemokumo administratorė nurodė, kad yra atliekamas įmonės nekilnojamojo turto vertinimas, tą patvirtina ir byloje pateikta su UAB „Marleksa“ sudaryta sutartis dėl vertinimo paslaugų; remiantis šia sutartimi turto vertinimas turėjo būti atliktas, tačiau duomenų apie turto vertinimą nėra. Nemokumo administratorė nepateikė jokių duomenų apie turto vertę, nors tai privalėjo padaryti pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 86 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokiu būdu nagrinėjamoje situacijoje galima teigti, kad pradinė turto (žemės sklypų) pardavimo kaina nėra nustatyta, atitinkamai, kilusio ginčo kontekste nėra galimybės įvertinti ir jos racionalumo, pagrįstumo, kaip ir sprendimo visus žemės sklypus pardavinėti kaip vieną turto grupę (vieną turtinį objektą), nemokumo administratorei niekaip racionaliai nepagrindus kuo toks pardavimo būdas yra naudingesnis nei turto pardavimas atskirais turtiniais vienetais.
Spręsdamas dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos pardavimo tvarkos, teismas atkreipė nemokumo administratorės dėmesį, kad toks sprendimas apskritai turi būti priimamas pirmiausia įvertinus šio turto pobūdį, specifiką, tai, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas.
Teismas pažymėjo, kad, nors nemokumo administratorė ir akcentavo parduodamų transporto priemonių neva prastą techninę būklę („nevažiuojančios“), tačiau tai niekaip nesudaro pagrindo vertinti, jog šių transporto priemonių realizavimas laisvu pardavimu už pasiūlytą didžiausią kainą, net nenustačius pradinės parduodamo turto kainos, užtikrina kreditorių interesus. Kreditoriams nebuvo pateikti jokie duomenys apie ketinamų parduoti transporto priemonių techninę būklę, nusidėvėjimą, panašių transporto priemonių rinkos kainas, ir pan., todėl vėlgi iš esančių duomenų netgi nėra galimybės įvertinti parduodamų transporto priemonių pardavimo tvarkos racionalumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš aptariamos tvarkos visiškai nėra aiškūs interneto skelbimo svetainių pasirinkimo kriterijai, nepamirštant, jog turtą siekiant parduoti už kuo didesnę kainą, svarbu ir tai, kad apie parduodamą turtą būtų žinoma kuo platesniam potencialių pirkėjų ratui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
BUAB „MIRCON“, atstovaujam nemokumo administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį, palikti galioti 2024 m. balandžio 22 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, paliekant galioti nustatytą 27 žemės sklypų ir 10 vandentiekio tinklų pardavimo tvarką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Vilniaus apygardos teismo sprendimas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą užvilkintų bankroto proceso eigą, nes šiuo metu yra patiriamos didelės išlaidos dėl turto naudojimo. Kas mėnesį yra patiriamos 8 000 – 9 000 Eur dydžio išlaidos dėl inžinerinių tinklų naudojimo, bendrijos gyventojai kuo skubiau norėtų, jog šis turtas būtų parduotas, nes LUAB „MIRCON“ neturi lėšų dengti kas mėnesį patiriamas išlaidas.
1.2. Kreditorių patvirtintai turto pardavimo tvarkai nepritarė tik VMI, nors jos finansinis reikalavimas sudaro tik 33 proc. 27 žemės sklypai yra įkeisti kreditorei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Mano bankas“ , kuri kreditorių susirinkime balsavo už nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką.
1.3. Teismas, neatsižvelgė į aplinkybes, kad turtas bus parduodamas pagal objektyvią rinkos kainą – kainą, kurią nustatys nekilnojamojo turto vertintojai. Šiuo metu turto vertinimo ataskaita nėra parengta, kadangi LUAB „MIRCON“ turi daug turto, kurį reikalinga įvertinti. JANĮ neįpareigoja nemokumo administratoriaus kartu su siūloma turto pardavimo tvarka pateikti ir turto vertinimo ataskaitą, šis dokumentas gali būti pateiktas ir turto vertė nustatyta jau po vykusio kreditorių susirinkimo. Turto rinkos kainą nustato ne kreditoriai ir ne nemokumo administratorius, o sertifikuotas nekilnojamojo turto vertintojas. Kiti subjektai neturi kompetencijos nustatyti pradinės turto pardavimo kainos.
1.4. Ekonominis naudingumas pardavinėti turtą kaip bendrą turtinį kompleksą, t. y. 27 žemės sklypus kartu bei 10 vandentiekio tinklų kartu, šioje situacijoje yra akivaizdus ir ne kartą akcentuotas BUAB „MIRCON“ procesiniuose dokumentuose. Kaip yra minėta, turtą parduodant bendrai būtų sutaupyta mažiausiai 1 943,90 Eur suma už žemės sklypų ir vandentiekio tinklų pardavimo procesą. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti turto pardavimo išlaidas.
1.5. Už inžinerinių tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimą kas mėnesį BUAB „MIRCON“, kaip turto savininkas, UAB „Trakų vandenys“ turi mokėti labai dideles sumas. Jei turto realizavimas bus vilkinamas, šios išlaidos tik didės.
Kreditorė UAB „Minfesta“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1.6. Nemokumo administratorius kreditorių susirinkimui siūlydamas tokią turto pardavimo tvarką, kuri nebuvo aiškiai pagrindžiama, nenurodytas jos ekonominis naudingumas, nenurodytos ir (ar) nepagrįstos pradinės turto pardavimo kainos, faktiškai pats užkirto kelią kreditoriams tinkamai įvertinti finansinį siūlomo turto pardavimo modelio naudingumą.
Atsiliepimas
1.7. UAB „Minfesta“ pateikdama atsiliepimą į VMI skundą, skundą palaikė, t. y. nepritarė kreditorių susirinkime patvirtintiems klausimams ir prašė VMI skundą tenkinti bei panaikinti atitinkamus kreditorių susirinkimo nutarimus; VMI skundą taip pat palaikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius. Todėl VMI nebuvo vienintelė kreditorė, nepritarianti kreditorių nustatytai turto pardavimo tvarkai.
1.8. Hipotekos kreditorius AB „Mano bankas“, kuriam įkeisti 27 žemės sklypai, pritarė nemokumo administratorės pasiūlytai turto pardavimo tvarkai, kadangi hipotekos kreditoriui AB „Mano bankas“ galimai atsirastų galimybė nebrangiai įgyti vertingą turtą, kurį ateityje realizavus kaip atskirus turto vienetus ar skiriant daugiau laiko investuotojų paieškai, įkaito turėtojas gautų didesnę finansinę naudą. Taigi nemokumo administratorė, tikėtina, gina tik didžiausio kreditoriaus interesus.
1.9. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas tvirtinti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto pardavimo kainą ir nustatyti turto pardavimo tvarką, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nemokumo administratorius tinkamai įgyvendina savo pareigas – pagrįsti pradinę turto kainą. Nemokumo administratorė jokios siūlomos pradinės žemės sklypų pardavimo kainos nenurodė iš viso, t. y. nei pagal nekilnojamojo turto registro išrašą, nei jokiu kitu būdu, dėl to laikytina, kad ji neįvykdė įstatymu priskirtos pareigos, tą teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
1.10. Sprendžiant dėl žemės sklypų ir (ar) vandentiekio tinklų pardavimo, prioritetas turėtų būti teikiamas pardavimui kuo didesne kaina, bet ne mažesnėms pardavimo išlaidoms. Nemokumo administratorė nei teikdama atsiliepimą į VMI skundą, nei atskirajame skunde dėl 2024 m. birželio 21 d. nutarties iš esmės nepagrindžia žemės sklypų pardavimo kaip vieno turtinio objekto ekonominio naudingumo, o vandentiekio tinklų kaip turtinio komplekso už dešimtis kartų mažesnę kainą negu nustatyta VĮ Registrų centro naudą grindžia varžytinių mokesčio dydžiu ir šio turto eksploatavimo kaina
Šalies argumentai
Kreditorė VMI su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
1.11. Siekiant turtą parduoti už didžiausią kainą, kreditoriai balsuodami tiek dėl turto pardavimo tvarkos, tiek dėl pradinės kainos nustatymo turi įsitikinti turto kainos pagrįstumu. Nesupažindinus kreditorių su turto kainą pagrindžiančiais dokumentais ir įrodymais, kreditoriai negali nustatyti pagrįstos pradinės turto pardavimo kainos, o tuo pačiu ir pačios turto pardavimo tvarkos. Tokia turto pardavimo tvarka taip pat lemtų, kad nemokumo administratorius ir (ar) turto vertintojas faktiškai pasiliktų teisę spręsti dėl kainos dydžio.
1.12. Kreditorių susirinkimo nutarime 2-uoju klausimu 2.1. punkte nurodyta atlikti tik įkeistų žemės sklypų turto vertinimą, vertinimą pavedant atlikti nepriklausomam atestuotam turto vertintojui, tačiau vertinimo nebuvo pasiūlyta atlikti garažui ir vandentiekio tinklams.
1.13. Kadangi atskiri nekilnojamo turto vienetai yra patrauklesni rinkoje, turto pardavimas atskirais vienetais gali pritraukti daugiau potencialių pirkėjų, o tai lemtų, kad turtas varžytinėse gali būti parduotas už reikšmingai didesnę pinigų sumą. Taigi, minėtos galimos varžytinių išlaidos gali duoti didesnę naudą, nei turtą parduodant kaip bendrą turtinį kompleksą.
1.14. Kreditorių susirinkimas nebalsavo dėl UAB „MIRCON“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo. UAB „MIRCON“ faktiškai nevykdo veiklos, jokių resursų nenaudoja. Nemokumo administratorės pateiktos sąskaitos faktūros už vandentiekio tinklų eksploatavimą nėra susijusios su įmonės vykdoma veikla ar sunaudotais ištekliais. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, UAB „MIRCON“ neturi prievolės sumokėti išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Be to, į bylą teikiami įrodymai turi būti susiję su nagrinėjama byla. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie gali patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Lietuvos apeliaciniam teismui UAB „MIRCON“ nemokumo administratorė 2024 m. liepos 23 d. pateikė turto vertinimo ataskaitą. Prašymo priimti naujai teikiamus dokumentus nesuformulavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nekilo ginčas dėl turto vertinimo ataskaitos turinio ir (ar) jos tinkamumo, padarytų išvadų, todėl turto vertinimo ataskaita negali patvirtinti arba paneigti turinčių reikšmės bylai aplinkybių. Taigi apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai teikiamus įrodymus – UAB „MIRCON“ teikiamą turto vertinimo ataskaitą.
Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties dalis, kuria panaikintas BUAB „MIRCON“ kreditorių susirinkimo nutarimas, priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, padarymu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nekeliamas ginčo dėl to, jog buvo laikytasi įstatymų ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl jų plačiau nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliamas ginčas dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimo priėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat dėl jų nepasisako.
Teismas nustatė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas ginčas dėl šio kreditorių susirinkimo sprendimo atitikties materialiesiems aspektams, susijusiems su kreditorių susirinkimo turinio neteisėtumu, kuris pasireiškia imperatyviųjų įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir (ar) bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu. Tai sudaro nagrinėjamos civilinės bylos dalyką ir dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako toliau.
Dėl ginčo esmės
Kreditorių susirinkimo 2024 m. balandžio 22 d. protokolu 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta dėl įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo. Kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarta pritarti nemokumo administratorės pateiktam viso UAB „MIRCON“ turto pardavimo projektui. Iš pasiūlymo dėl turto pardavimo tvarkos nustatyta, kad nutarta atlikti įkeistų žemės sklypų vertinimą, vertinimą pavedant atlikti nepriklausomam atestuotam vertintojui (I.2); 27 žemės sklypus nutarta pardavinėti kaip vieną turto grupę (vieną turtinį vienetą), nustatoma parduodamo turto pardavimo varžytynėse tvarka. Taip pat nustatyta, kad garažas bus pardavinėjamas laisvu pardavimu (II.2), vandentiekio tinklai bus pardavinėjami kaip vienas turtinis objektas, nustatant pirmųjų varžytinų pradinę turto pardavimo kainą – 3 000 Eur (IV.2).
Pirmosios instancijos teismas panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu motyvuodamas tuo, kad ši tvarka pažeidžia kreditorių interesus, yra neaiški ir netiksli. Atskirajame skunde laikomasi pozicijos, kad žemės sklypus ir inžinerinius objektus pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą yra pigiau, kadangi bus sutaupomi administraciniai kaštai, taip pat toks sprendimas yra suderinamas su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
2. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto pardavimo tvarka buvo nustatinėjama nemokumo administratorei nepateikus pradinės turto pardavimo kainos pasiūlymo kartu su siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimu, kaip tai numato JANĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nagrinėjamu atveju kreditoriai nustatė ne pradinę turto kainą, o kainos nustatymo metodiką, nutardami kreiptis į turto vertintojus dėl nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatymo.
Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, būtent kreditorių susirinkimas, o ne nepriklausomas turto vertintojas, tvirtina pradinę turto pardavimo kainą (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Tiek pagal anksčiau galiojusį, tiek pagal dabar įtvirtintą reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymas priklausė kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 72 punktas).
JANĮ 86 straipsnio 4 dalies prasme kaina turi būti suprantama kaip konkreti pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą (Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 punktas), todėl kreditoriai 2-uoju darbotvarkės klausimu balsuodami už administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką, netinkamai įgyvendino savo pareigą patvirtinti pradinę turto pardavimo kainą. Be to, kreditorių dauguma, balsuodama už nemokumo administratorės pateiktą pasiūlymą, kad nekilnojamojo turto vertė yra pavedama nustatyti turto vertinimo ekspertui, neužtikrino galimybės kreditoriams kontroliuoti ir spręsti dėl atlikto nekilnojamojo turto vertinimo pagrįstumo. Priešingai, nustatyta, kad, atlikus nekilnojamojo turto vertinimą, turtas bus pradėtas pardavinėti už nepriklausomo turto vertintojo nustatytas kainas, de facto (faktiškai) nepaliekant galimybės kreditoriams kvestionuoti nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632-407/2021, 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1137-910/2022 ir kt.).
Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė turto pardavimo kaina nebuvo nustatyta nei žemės sklypams, nei garažui, nei inžineriniams tinklams. Nemokumo administratorė, teikdama pasiūlymą dėl turto pardavimo kaip vieno turtinio komplekso, nepateikė duomenų apie tai, koks galėtų būti kainų skirtumas, jeigu turtas būtų parduodamas skyrium ir jeigu turtas būtų parduodamas kaip kompleksas; kodėl nekilnojamojo turto objektai yra taip tarpusavyje susiję, kad jų pardavimas kaip vientiso turto objekto atneštų didžiausią naudą. Atitinkamai, kaip teisingai pažymima atsiliepimuose į atskirąjį skundą, kreditoriai negalėjo ir neturėjo galimybės įvertinti, ar turto – žemės sklypų ir inžinerinių objektų – pardavimas kaip vieno turtinio vieneto atneštų didžiausią finansinę naudą. VMI atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymima, kad ne varžytinių išlaidų galimas dydis turi lemti turto pardavimo tvarkos nustatymą; priešingu atveju turėtų būti įrodyta, kad varžytinių išlaidos sudaro esminę kainų skirtumų dalį ir būtent dėl to labiau apsimoka parduoti turtą (šiuo atveju – 27 žemės sklypus ir inžinerinius įrenginius) kaip vieną objektą, o ne turtą kaip atskirus objektus. Tačiau nemokumo administratorė, teikdama kreditoriams pasiūlymą dėl turto pardavimo tvarkos, tokių duomenų nenurodė. Todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkime nustatyta turto pardavimo tvarka yra ydinga ir prieštaraujanti teisiniam reguliavimui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška įstatyme nustatyta savivaldos institucijų funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje. Įstatymu savivaldybės įpareigotos užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis, tarp jų – nepertraukiamu vandens tiekimu, galėtų naudotis visi asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių, kurios tinkamas įgyvendinimas yra viešasis interesas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012, 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-219/2016 26 punktą, 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-313/2019 29 punktą ir kt.). Šią pareigą savivaldybėms privalu užtikrinti nepriklausomai nuo to, kam šie inžineriniai tinklai priklauso; gali būti sprendžiama tiek dėl inžinerinių tinklų nuomos, tiek dėl tokių tinklų perleidimo savivaldybių institucijoms, deramasi dėl inžinerinių tinklų priežiūros sąlygų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-756-407/2021). Įstatymas nustato savivaldybėms aktyvų vaidmenį perimant inžinerinius tinklus viešajam vandens tiekimui (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 6 dalis). Todėl atskirojo skundo argumentai, kad už inžinerinių tinklų ir nuotekų šalinimo tinklų eksploatavimą kas mėnesį BUAB „MIRCON“, kaip turto savininkė, UAB „Trakų vandenys“ turi mokėti labai dideles sumas, vertintini kritiškai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kreditorė UAB „Minfesta“ pateikė prašymą atlyginti 998,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į nemokumo administratorės skundą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Minfesta“ kreditorių susirinkime balsavo už nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo tvarką ir jai neprieštaravo. Tačiau, kai kreditorė VMI pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, UAB „Minfesta“ jį palaikė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Minfesta“ nenurodė jokių reikšmingų, išskirtinių argumentų, nagrinėjant civilinę bylą pagal VMI skundą. Vykstant bankroto procesui kreditoriams tenka pareiga be kita ko ir bendradarbiauti ir kooperuotis tarpusavyje, siekiant, kad bankroto procesas būtų kuo ekonomiškesnis ir greitesnis.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytas sumas; rekomenduojama priteisti suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra 864,40 Eur (0,4 (Rekomendacijų 8.16 papunktis) 2 161 (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto, 2024 m. I ketv.). Apeliacinės instancijos teismas be jau išvardintų aplinkybių atsižvelgia į tai, kad civilinė byla yra nesudėtinga, ginčijamas tik vienas kreditorių susirinkime priimtas sprendimas, o teismų praktika sprendžiant dėl turto pardavimo principų bankroto proceso metu yra išplėtota ir nuosekli. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatų ir sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 300 Eur.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikintas kreditorių susirinkimo sprendimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, palikti nepakeistą.
Priteisti UAB „Minfesta“ 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.