- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2-52-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00081-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Atsakovas
- A. C.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-457-440/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Mink Corporation“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtino ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Baltic Mink Corporation“, atstovaujamos administratoriaus K. B., ir atsakovo A. C. 2020 m. birželio 1 d. sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir civilinę bylą Nr. e2-457-440/2020 nutraukė.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą dėl 193 216,31 Eur skolos. Nurodė, kad pagal teismo patvirtintos 2020 m. birželio 1 d. taikos sutarties 4 punktą, atsakovas pirmąją 16 101,36 Eur įmoką turėjo sumokėti iki 2020 m. spalio 20 d., tačiau nesumokėjo. Pagal taikos sutarties 7 punktą, atsakovui nesumokėjus bent vienos įmokos ieškovė turi teisę išieškoti visą skolą iš karto.
3. Atsakovas prašė klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašto spręsti teismo nuožiūra. Pripažino, kad taikos sutartyje sutartu terminu nesumokėjo nurodytos įmokos. Nurodė, kad dėl visame pasaulyje siaučiančio koronaviruso (COVID-19) audinių kailių pardavimai ženkliai sumažėjo, todėl nepavyko parduoti auginamų audinių kailių ir iki nustatyto termino surinkti visos pagal taikos sutartį mokėtinos sumos. Pažymėjo, kad yra pasiruošęs vykdyti taikos sutartį, įmokos nesumokėjo dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o ne dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, išdavė civilinėje byloje Nr. e2-457-440/2020 ieškovei BUAB „Baltic Mink Corporation“, atstovaujamai administratoriaus K. B., vykdomąjį raštą dėl 193 216,31 Eur skolos ir 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelsimo atsiskaityti dieną, pagal 2020 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtintą 2020 m. birželio 1 d. taikos sutartį, išieškojimo iš atsakovo A. C..
5. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis; atsakovas pripažino ieškovės reikalavimus, įsipareigojo taikos sutarties 1 punkte nurodytą nesumokėtą sumą mokėti ieškovei sutartyje išdėstyta tvarka ir terminais, skolos grąžinimo įmokas pradedant mokėti nuo 2020 m. spalio 20 d. po 16 101,36 Eur kas mėnesį iki 2021 m. rugsėjo 20 d. Taip pat šalys susitarė, kad už taikos sutarties 4 punkte nurodytų įmokų nustatyta tvarka nesumokėjimą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną; tuo atveju, jei atsakovas nesumoka bent vienos įmokos pagal šios taikos sutarties 4 punktą, ieškovė turi teisę išieškoti visą taikos sutarties 1 ir 4 punktuose nurodytą skolą iš karto.
6. Teismas nurodė, kad atsakovas neneigia, jog sutarties nevykdė; byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pakeitusios taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų. Nesant kitų susitarimų, atsakovas privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamasis joje nurodytų sąlygų.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas pagal taikos sutarties 4 punktą iki 2020 m. spalio 20 d. nesumokėjo sutartimi susitartos sumokėti sumos – 16 101,36 Eur, bei teismo posėdžio datai nepateikė duomenų, kad minėtą sumą sumokėjo, todėl teismas konstatavo atsakovo prievolės pagal taikos sutarties sąlygas nevykdymą ir pagrindo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai nesumokėtai skolos daliai, t. y. 193 216,31 Eur sumai (taikos sutarties 4, 7 punktai) bei 0,02 proc. dydžio delspinigiams už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną (taikos sutarties 6 punktas) egzistavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas A. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės BUAB „Baltic Mink Corporation“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto visai skolos sumai išdavimo. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas nurodė, kad nustatytu terminu nustatytos įmokos nepavyko sumokėti dėl objektyvių ir nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių, o ne dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis. Apeliantas pasiruošęs ateityje vykdyti taikos sutartį ir įvykdyti ją visa apimtimi.
8.2. Teismas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalyje numatytą reglamentaciją visiškai netyrė ir neanalizavo aplinkybių, dėl kurių apeliantas negalėjo sumokėti pirmosios pagal taikos sutartį mokėtinos įmokos, todėl nepagrįstai sprendė dėl vykdomojo rašto išdavimo.
8.3. Apeliantas pavėlavo sumokėti vieną 16 101,36 Eur dydžio įmoką, todėl vykdomojo rašto išdavimas visai 193 216,31 Eur skolos sumai prieštarauja CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam reglamentavimui, pagal kurį teismas gali išduoti vykdomąjį raštą tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Visos skolos sumos mokėjimo terminas šiai dienai dar nėra suėjęs.
8.4. Teismas, atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, dėl kurių apeliantas negalėjo sumokėti taikos sutartyje nurodytos pirmosios įmokos, privalėjo savo iniciatyva pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas gali keisti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018).
Atsiliepimas
9. Ieškovė BUAB „Baltic Mink Corporation“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.
9.2. Šalys laisva valia susitarė sudaryti taikos sutartį. 2020 m. birželio 1 d. taikos sutarties 4 punkte numatytas skolos grąžinimo grafikas, kurį pasiūlė pats apeliantas; taikos sutarties 7 punkte nurodyta, kad jeigu apeliantas nesumokės bent vienos įmokos pagal taikos sutarties 4 punktą, ieškovė galės iškart išieškoti visą 193 216,31 Eur skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl nevykdomos taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
12. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
13. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
14. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju šalys kilusį teisminį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-457-440/2020 išsprendė 2020 m. birželio 1 d. sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi. LITEKO duomenimis, minėta nutartis įsiteisėjo 2020 m. liepos 1 d., taigi taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu. Ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodoma, kad atsakovas neįvykdė taikos sutarties 4 punkto dalies, t. y. iki 2020 m. spalio 20 d. nesumokėjo pirmosios 16 101,36 Eur įmokos. Atsakovas šios aplinkybės neginčija, tačiau teigia, kad nustatytu terminu nustatytos įmokos nepavyko sumokėti dėl objektyvių ir nuo apelianto valios nepriklausančių aplinkybių – koronaviruso (COVID-19) įtakos.
15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 dėl COVID-19 viruso visoje Lietuvos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kuris truko nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 dėl nepalankios epideminės COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) situacijos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje yra paskelbtas karantinas. Šalių taikos sutartis sudaryta dar nepasibaigus pirmajam karantino periodui, o pirmosios įmokos mokėjimo terminas nustatytas dar nesant paskelbtam antrajam karantinui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, sprendžia, jog jie nelemia kitokio susidariusios situacijos vertinimo. Viena vertus, taikos sutartis sudaryta pirmojo karantino periodo metu, taigi apeliantas turėjo galimybę įvertinti jau esamą koronaviruso įtaką savo finansiniams pajėgumams vykdyti taikos sutarties sąlygas, ką iš esmės ir padarė, nes pirmosios įmokos sumokėjimo terminas taikos sutartyje nustatytas po daugiau nei 4 mėnesių nuo jos pasirašymo. Kita vertus, nors objektyviai dėl ekonominės veiklos ir visuomenės gyvenimo apribojimų situacija nuo 2020 m. pradžios iki šiol yra sudėtinga, apeliantas nepateikė jokių konkrečių duomenų, įrodymų kaip koronavirusas įtakojo jo veiklą ir mokumo galimybes. Todėl apelianto deklaratyvūs argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo aplinkybių, dėl kurių apeliantas negalėjo sumokėti pirmosios pagal taikos sutartį mokėtinos įmokos, ir nepagrįstai sprendė dėl vykdomojo rašto išdavimo, atmestini kaip nepagrįsti.
16. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl visos skolos sumos, nes apeliantas pavėlavo sumokėti vieną 16 101,36 Eur dydžio įmoką, todėl vykdomojo rašto išdavimas visai 193 216,31 Eur skolos sumai prieštarauja CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam reglamentavimui. Teismas privalėjo savo iniciatyva pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria šiai apelianto pozicijai.
17. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020).
18. Minėta, kad taikos sutartimi šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, o teismas šią sutartį patvirtina nutartimi. Nagrinėjamos bylos šalys taikos sutartyje nustatė, kad atsakovas A. C. taikos sutarties 1 punkte nurodytą nesumokėtą sumą įsipareigoja sumokėti ieškovei sutartyje išdėstyta tvarka ir terminais (pradedant skolos grąžinimo įmokas mokėti nuo 2020 m. spalio 20 d.) (taikos sutarties 4 punktas). Atsakovas pripažįsta, kad nustatytu terminu nesumokėjo pirmosios 16 101,36 Eur įmokos bei nepateikė jokių įrodymų apie šios sumos vėlesnį sumokėjimą. Taikos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovas nesumoka bent vienos įmokos pagal taikos sutarties 4 punktą, ieškovė turi teisę išieškoti visą taikos sutarties 1 ir 4 punktuose nurodytą skolą iš karto.
19. Šioje nutartyje aptartas nagrinėjamam klausimui aktualus teisinis reglamentavimas, jo taikymą aiškinanti kasacinio teismo praktika bei taikos sutartyje nustatytas šalių susitarimas leidžia spręsti, kad, priešingai nei teigia apeliantas, ieškovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis dėl visos skolos sumos išieškojimo.
20. Apeliantas nepateikė argumentų, kodėl, anot jo, teismas turėjo savo iniciatyva pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Nepaisant to, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, tai savaime nelemia teismo aktyvumo pareigos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs taikos sutarties neįvykdymo faktą, tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui aktualias CPK normas, nenukrypo nuo aptartos kasacinio teismo praktikos ir pagrįstai išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties priverstinio vykdymo. Atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.