- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-697-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00112-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Slaugos namams, „Vita lumina“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės bankrutuojančios viešosios įstaigos Slaugos namų „Vita lumina“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1551-343/2018 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Slaugos namams „Vita lumina“ (nuo 2012 m. vasario 20 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. uždaroji akcinė bendrovė Slaugos namai „Vita lumina“, nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. viešoji įstaiga Slaugos namai „Vita lumina“, nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. bankrutuojanti viešoji įstaiga Slaugos namai „Vita lumina“) dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės bankrutuojančios viešosios įstaigos Slaugos namų „Vita lumina“ priešieškinį ieškovei A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą, pareikšdama ieškinį atsakovei bankrutuojančiai viešajai įstaigai Slaugos namams „Vita lumina“, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 35 056,56 Eur nuomos mokesčių, 6 132,92 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas, 1 802,88 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. šalys 5 metų laikotarpiui (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sudarė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – sutartis). Šalys susitarė, jog atsakovė kiekvieną mėnesį mokės 834,68 Eur (2 882 litų) nuomos mokestį, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir nė karto nesumokėjo nuomos mokesčio, atsakovės įsiskolinimas ieškovei 2017 m. balandžio 1 dieną sudarė 35 056,56 Eur sumą. Taip pat atsakovė sutarties 4.2. punktu įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, tačiau šį įsipareigojimą vykdė iš dalies ir liko skolinga 6 132,92 Eur.
3. Atsakovė civilinėje byloje pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti sutartį negaliojančia ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ne negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, o jungtinės veiklos sutartis. 2013 metais šalims sutarus bendrai vykdyti globos paslaugų teikimo veiklą ieškovė nebuvo atsakovės akcininkė, todėl ji negalėjo neatlygintinai suteikti įmonės veiklai reikalingų patalpų. Vienintelė atsakovės akcininkė ir direktorė I. L., pagal susitarimą 2013 m. liepos 2-3 dienomis sumokėjo už perkamą namą (duomenys neskelbtini), 2 896,20 Eur (10 000 Lt) avansą, pervesdama jį į ieškovės sąskaitą. Šalims sudarant sutartį buvo žinoma, jog ji sudaroma tik dėl to, kad egzistuotų įmonės veiklos adresas. Nekilnojamasis turtas buvo įkeistas bankui, todėl, norint sudaryti teisėtą ir galiojančią sutartį, reikėjo banko sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apygardos teismas skundžiamu 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 35 056,56 Eur nuomos mokestį, 6 132,92 Eur įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus, 1 802,88 Eur delspinigius, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 15 d.) už priteistą sumą – 42 992,36 Eur iki sprendimo visiško įvykdymo ir 1 670 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, nes tokia sutartis rašytinės formos nebuvo sudaryta, todėl vertino, jog tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, o ne jungtinės veiklos sutartis.
7. Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovė neginčijo, kad naudojosi nuomotomis patalpomis, taip pat neginčijo susidariusio įsiskolinimo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad mokėjo ieškovei nuomos mokestį ir visiškai atsiskaitė už komunalines paslaugas, todėl tenkino ieškovės ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Apeliantė BVšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai: pripažinti 2013 m. rugsėjo 19 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį negaliojančia ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovei nepateikus rašytinės jungtinės veiklos sutarties, atsakovė neįrodė, kad šalių buvo sudaryta jungtinė veiklos sutartis. Teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė ir ieškovė 2013 metais susitarė vykdyti bendrą veiklą, susijusią su globos paslaugų teikimu, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė už patalpas sumokėjo 10 000 litų avansą, šią sumą pervesdama į sąskaitą ieškovės, kurios vardu buvo gauta banko paskola patalpoms įsigyti, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
8.2. Teismas nevertino priešieškinyje nurodytų aplinkybių ir atsakovės pateiktų įrodymų, nesiaiškino, kokia buvo tikroji 2013 m. rugsėjo 19 d. negyvenamųjų patalų nuomos sutarties šalių valia, nevertino kitų aplinkybių, kodėl ieškovė dėl nuomos sutartimi sutartos nuomos kainos nesikreipė anksčiau.
Atsiliepimas
9. Ieškovė A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantės BVšĮ Slaugos namai „Vita lumina“ apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1551-343/2018 palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
9.1. Teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė, nepateikusi jungtinės veiklos sutarties, neįrodė priešieškinio reikalavimo, nes remiantis CK 6.969 straipsnio 4 dalimi rašytinės jungtinės veiklos sutarties formos nesilaikymas jungtinės veiklos sutartį daro negaliojančia.
9.2. Nepagrįstas atsakovės argumentas, jog 2013 metais ji pervedė 10 000 litų į ieškovės sąskaitą, kaip avansą, tam, kad būtų įsigytos patalpos esančios (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-397-848/2018 priteista iš A. B. skola atsakovės direktorei I. L., į skolos sumą buvo įskaitytos ir šiame apeliaciniame skunde nurodomas „avansas“, kuris pagal atsakovę buvo paskolintas ieškovei įsigyjant ginčo patalpas.
9.3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad sutartis buvo sudaryta tam, jog slaugos namai galėtų vykdyti veiklą, nes 2018 m. rugpjūčio 29 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės direktorė I. L. negalėjo paaiškinti, kodėl šalių pasirašyta sutartis buvo atlygintinė, jeigu nebuvo tikslo mokėti nuomos mokesčio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė siekė gauti nuomos mokestį, kuriuo galėtų padengti paskolos dalį, o atsakovės tikslas buvo ieškovės patalpose vykdyti stacionarią senelių slaugos ir globos veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo šalių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Skundžiamu sprendimu teismas nusprendė, jog apeliantė neįrodė, kad tarp šalių buvo sudaryta ne negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, o jungtinės veiklos sutartis.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. vasario 20 d. buvo įsteigta UAB Slaugos namai „Vita lumina“, kurios direktore buvo paskirta G. Š. Įmonės veiklos tikslas: stacionarios senelių slaugos ir globos paslaugų teikimas. 2013 m. liepos 3 d. UAB slaugos namai „Vita lumina“ direktore buvo paskirta I. L.
13. 2013 m. rugsėjo 9 d. apeliantė, atstovaujama direktorės I. L., ir ieškovė A. B. sudarė rašytinės formos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – sutartis). Šalys susitarė, jog nuomotoja (ieškovė) 5 metų laikotarpiui (iki 2018 m. gruodžio 31 d.) perduoda nuomininkui (apeliantei) nuomos teise naudotis 262,59 kv. m dydžio patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). (sutarties 1.1., 1.2. papunkčiai). Apeliantė įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį (11 litų (3,18 Eur) už kvadratinį metrą, iš viso 2 882 litus (834,68 Eur)) ir atsiskaityti už komunalinius patarnavimus (sutarties 3.8 papunktis).
14. 2016 m. spalio 2 d. ieškovė raštu kreipėsi į apeliantę reikalaudama sumokėti nuomos mokestį ir atsiskaityti už sumokėtus komunalinius patarnavimus už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio. Apeliantei neįvykdžius ieškovės reikalavimo sutartis 2016 m. gruodžio 1 d. buvo vienašališkai nutraukta.
15. 2017 m. balandžio 6 d. įmonė pakeitė savo teisinę formą į viešąją įstaigą. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. eB2-1870-480/2019, įmonei buvo iškelta bankroto byla.
16. Ieškovė 2018 m. vasario 2 d. pareiškė ieškinį apeliantei dėl įsiskolinimo pagal ginčo sutartį, apeliantė nesutikdama su ieškove 2018 m. liepos 17 d. pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pripažinti sutartį negaliojančia, kadangi šalių tikslas pasirašant sutartį buvo vykdyti jungtinę veiklą.
Dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog apeliantė, nepateikdama teismui rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, kuri tokio pobūdžio teisiniams santykiams yra privaloma, neįrodė, kad su ieškove vykdė jungtinę veiklą (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino tikrosios šalių sutarties išreikštos valios, ieškovės elgesio, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
18. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, jungtinės veiklos sutartis vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 straipsnio 3 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).
20. Apeliantė nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad ji ir ieškovė A. B. sudarė žodinę jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys susitarė bendrai vykdyti socialinių paslaugų (slaugos) teikimo veiklą, tačiau tam reikėjo patalpų, todėl apeliantės direktorė I. L. sumokėjo už perkamą pastatą 10 000 litų (2 891,68 Eur) avansą, šią sumą pervesdama į ieškovės asmeninę banko sąskaitą, o ieškovė, gavusi paskolą iš banko, įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuriame vykdė jungtinę veiklą. Apeliantė, taip pat nurodo, kad ieškovė įmonėje dirbo buhaltere, jai nuo 2013 metų buvo pervedamos piniginės sumos, skirtos paskolos įsigytam turtui grąžinimui. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, su tokia apeliantės pozicija nesutinka.
21. Pažymėtina, jog apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teiktus argumentus, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis tikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, akivaizdu, kad visos apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su šalių teisinių santykių kvalifikavimu, buvo aptartos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme.
22. Vertindama apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kiekvienu atveju, sutarčių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau identifikuoti tikruosius šalių ketinimus, nes sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno asmens valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, verslo ar kiti poreikiai bei interesai. Jie ir nulemia norą sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Vidinei valiai dėl konkretaus sandorio susiformuoti svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis.
23. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos ypatumus nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai.
24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, jog bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).
25. Minėta, jog vieni esminių jungtinės veiklos (partnerystės) teisinių santykių susiklostymo bruožų – bendras dalyvių interesas ir tikslas, visais atvejais siejamas su pelno uždirbimu (komercinės partnerystės atvejais). Apeliantė nurodo, jog 2013 metais (iki sutarties sudarymo) ieškovei buvo pervedusi 2 891,68 Eur (10 000 litų) įsigyti nekilnojamąjį turtą (tomas 1, b. l. 138-139), kuriame apeliantė vykdė savo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad pinigines lėšas pervedė ne apeliantė, o jos direktorė I. L., mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Kaip matyti iš Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-397-848/2017, apeliantės direktorei I. L. priteisė iš A. B. 9 446,08 Eur skolą, į kurią įėjo ir apeliaciniame skunde nurodoma ieškovei pervesta avanso suma (2 891,68 Eur) turto įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad faktą apie jungtinės veiklos susitarimo buvimą patvirtina bendras siekis įsigyti patalpas ir jose vykdyti veiklą.
26. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė buvo apeliantės buhalterė, jai buvo mokamas darbo užmokestis, t. y. šalis siejo darbo teisiniai santykiai. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė A. B. iš apeliantės vykdytos veiklos buvo gavusi pelno, ar patyrusi nuostolius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių rašytinių įrodymų visetas, bylą nagrinėjant žodiniuose teismo posėdžiuose šalių duoti paaiškinimai, nesuponuoja išvados, jog apeliantė ir ieškovė būtų sudariusios jungtinės veiklos sutartį ar siekę ją sudaryti. Tiek procesiniuose dokumentuose teiktuose pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde apeliantė nepaaiškino, kodėl tarp šalių buvo sudaryta rašytinė negyvenamųjų patalpų nuomos, o ne jungtinės veiklos sutartis.
27. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes bei tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pažymėdama, kad teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sutinka su visomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymėtina, kad tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
28. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės BVšĮ slaugos namai „Vita lumina“ apeliacinis skundas atmestas, jai apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
30. Ieškovė A. B. prašė priteisti jai 450 Eur bylinėjimosi išlaidas bei pateikė įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, t. y. sąskaitas už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimus bei įvertinusi tai, jog prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamų dydžių, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės naudai iš apeliantės priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės bankrutuojančios viešosios įstaigos slaugos namai „Vita lumina“, juridinio asmens kodas 302728758, 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.