- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- e2-397-848/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16591-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- A. B.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
- 2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovei A. B. dėl paskolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – G. V., uždaroji akcinė bendrovė „Ober-haus“ nekilnojamas turtas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 446,08 Eur skolos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje, dublike bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-07-02 iki 2014-12-20 per septynis kartus atlikdama mokėjimo pavedimus atsakovei paskolino 5 271,08 Eur, 2016-02-17 paskolos sutartimi atsakovei paskolino 500 Eur. Taip pat 2016-06-16 mokėjimo nurodymu ieškovė įvykdė atsakovės A. B. 175 Eur prievolę atsakovės kreditorei UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas bei 2016-03-04, 2016-04-08 ir 2016-06-16 mokėjimo nurodymais 3 500 Eur prievolę kreditoriui G. V.. Atsakovė atsisako įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir iki šios dienos ieškovei nėra grąžinusi nei mokėjimo pavedimais nei paskolos sutartimi paskolintų pinigų, taip pat ieškovei negrąžinti pinigai atsakovės kreditoriams už atsakovės pinigines prievoles. Į raginimus grąžinti skolą atsakovė nereaguoja. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 9 446,08 Eur skolą (b. l. 35-38, 68).
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime, triplike bei teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu tarp jos ir ieškovės nebuvo sudaryta jokios paskolos sutartys, kuriose atsakovė būtų įsipareigojusi grąžinti ieškovės atsakovei suteiktą paskolą. Su ieškove atsakovę siejo itin draugiški santykiai, ieškovė nuo 2014-12-01 iki 2016-08-16 su šeimos nariais gyveno pas atsakovę ir visi daryti pavedimai yra komunalinių mokesčių padengimas, o ne paskolos sutartys. Taip pat atsakovė niekada neprašė padengti atsakovės įsiskolinimų kreditoriams. Atsakovė su ieškove yra sudariusi vieną paskolos dokumentą 2016-04-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 3 000 Eur sumai, kurio apmokėjimo terminas nėra suėjęs. Todėl neesant jokių rašytinių įrodymų apie paskolos sutartinius santykius, jokių įrodymų apie atsakovei perduotus pinigus, apie įsipareigojimą pinigus grąžinti, ieškinys atmestinas (b. l. 56-59, 74-76).
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. užsakė turto, esančio adresu A. Merkio 40, vertinimo paslaugas bendrovėje „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas. Už atliktas vertinimo paslaugas buvo pateikta sąskaita 2016-06-01. Šią sąskaitą sekantį mėnesį apmokėjo ne atsakovė, bet jos prašymu I. L.. Kliūties įvykdyti prievolę trečiajam asmeniui nebuvo, skolininkė taip pat nebuvo pranešusi kreditoriui prieštaraujanti tokiam įvykdymui, todėl prievolės įvykdymas teisėtas (b. l. 104-114).
Tretysis asmuo G. V. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 128, 130, 156).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl paskolos santykių fakto ginčijimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar jas siejo paskolos teisiniai santykiai, ar ne. Ieškovė teigia, jog paskolino atsakovei 5 271,08 Eur ir šį faktą grindžia septyniais mokėjimo pavedimais: 2013-07-02 mokėjimo nurodymu Nr.769 2 000 Lt (579,24 Eur) sumai, 2013-07-03 mokėjimo nurodymu Nr.1 4 500 Lt (1 303,29 Eur) sumai, 2013-07-03 mokėjimo nurodymu Nr.770, 3 500 Lt (1 013,67 Eur) sumai, 2014-06-25 mokėjimo nurodymu Nr.916 3 500 Lt (1013,67 Eur) sumai, 2014-06-27 mokėjimo nurodymu Nr.918, 1 400 Lt (405,47 Eur) sumai, 2014-06-27 mokėjimo nurodymu Nr.920 2 000 Lt (579,24 Eur) sumai, 2014-12-30 mokėjimo nurodymu Nr. 1010 1 300 Lt (376,50 Eur) sumai. Mokėjimo nurodymuose Nr.769, 770, 916, 918, 920, 1010 mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola“. Atsakovė įrodinėja, jog tarp šalių buvo susiklostę kiti nei paskolos teisiniai santykiai, ieškovę su atsakove siejo darbiniai santykiai, atsakovė pas ieškovę dirbo buhaltere, ieškovė jai nemokėdavo atlyginimo, todėl vis pervedinėdavo į jos sąskaitą pinigus, be to ieškovė nuo 2014-12-01 iki 2016-08-16 su šeimos nariais gyveno pas atsakovę ir visi daryti pavedimai yra komunalinių mokesčių padengimas. Taip pat ieškovė prašo priteisti 500 Eur pagal 2016-02-17 paskolos raštelį (b. l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Tuo atveju, jeigu ginčas kyla dėl paskolos sutarties sudarymo, į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl esminių sutarties sąlygų egzistavimo, t. y. paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas būtinus paskolos sutarties požymius, ne kartą yra pažymėjęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-04 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-235/2009, 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014, 2015-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-3013/2015). CK 6.871 str. 1 d. numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (buvęs atitikmuo – 2 000 Lt). CK 1.73 str. išvardinti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kadangi įstatymas imperatyviai nenumato, kad paskolos sutartis, sudaryta nesilaikant rašytinės formos, negalioja, tai žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodinėjimo priemonių leistinumą (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.).
Nors šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties, ieškovė savo poziciją, jog paskolino atsakovei prašomą priteisti pinigų sumą, įrodinėja minėtais mokėjimo nurodymais. Atlikdama mokėjimo nurodymus Nr.769, 770, 916, 918, 920, 1010 atsakovei, ieškovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog mokėjimo paskirtis – paskola, taip pat ir 2016-02-17 paskolos raštelyje aiškiai nurodyta, jog atsakovė pinigus pasiskolina. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Visgi šiuo atveju ieškovės mokėjimo nurodymuose Nr.769, 770, 916, 918, 920, 1010 aiškiai apibrėžtas pinigų pervedimo tikslas, t. y. jog pinigai skolinami. Pažymėtina, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.). Net ir nesant raštu išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Atsakovei tenka pareiga nuginčyti pinigų pervedimo tikslą – tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais įrodyti, jog šalis siejo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą bei vadovaudamasis įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, daro išvadą, jog atsakovė, teigdama, kad pinigai buvo pervesti kaip atlyginimas, nuoma ar mokesčiai už patarnavimus, šio fakto pakankamais įrodymais neįrodė.
Visų pirma pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė, jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės atsikirtimus į ieškinį. Taip pat pažymėtina, kad, kaip teigia ieškovė, sutartis dėl buhalterinės apskaitos, buvo sudaryta ne tiesiogiai su atsakove, o buhalterine įmone, kurioje atsakovė dirbo buhaltere. Šių aplinkybių atsakovė neginčijo, jos atsikirtimus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Taip pat atsakovė nepateikė ir jokių įrodymų, jog pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervedami už patarnavimus ar nuomą. Kaip teigia pati atsakovė, ieškovė su šeima pas ją gyveno nuo 2014-12-01 iki 2016-08-16. Atkreiptinas dėmesys, jog mokėjimo pavedimai buvo atlikti 2013-07-02 – 2014-12-30 laikotarpiu, o ieškovė pas atsakovę gyveno tik nuo 2014-12-01. Šiuos du laikotarpius skiria daugiau nei vienerių metų laikotarpis, tai leidžia manyti, jog mokėjimo pavedimai ir gyvenimo pas atsakovę laikotarpis nėra tarpusavyje susiję bei teismas neturi pagrindo vertinti, jog mokesčiai už patarnavimus buvo mokami į priekį, atsakovei dar negyvenant, ar susidarė per vieno mėnesio laikotarpį. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė pinigus pervedė už komunalinius patarnavimus, teismo posėdyje poziciją pakeitė, teigdama, kad pinigai buvo pervedami jai kaip atlyginimas, nuoma už patalpas, kurios priklausė atsakovei ir kurias iš atsakovės nuomavosi ieškovė bei už patarnavimus, vėliau dar kartą savo poziciją pakeitė, nurodydama, kad pinigai į atsakovės sąskaitą buvo pervedami už komunalinius patarnavimus ir kaip gyvenamosios patalpos iš atsakovės nuoma (2017-04-13 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min 59 sek – 37 min 36 sek). Toks atsakovės pozicijos keitimas, parodymų prieštaringumas sustiprina teismo abejones atsakovės parodymų teisingumu. Kadangi atsakovė savo atsikirtimų jokiais įrodymais nepagrindė, jos teiginiai laikytini deklaratyviais bei atmestini.
Tais pačiais argumentais iš esmės tenkintinas ir ieškovės reikalavimas priteisti 500 Eur pagal 2016-02-17 paskolos raštelį, atskirai pažymint, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse nustatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste, įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 str. 1 d., 3 d.). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Tokių duomenų atsakovė nepateikė. Byloje nustatyta, kad 2016-02-17 paskolos raštelyje nurodyta, kad atsakovė „pasiskolina“ 500 Eur. Paskolos raštelio surašymo ir pasirašymo fakto atsakovė neginčijo, tačiau nurodė, kad visi pinigai buvo duoti, kaip mokesčiai už patarnavimus ir nuomą. Atsakovės surašytame ir pasirašytame paskolos raštelyje atsakovė parašu patvirtino, kad pinigus pasiskolino, t. y. paskolos raštelyje įrašyta „Aš, A. B. <...> pasiskolinu iš I. L. 500 eurų“. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymo dvišalį sandorį bei nepateikė jokių kitų įrodymų patvirtinančių, jog paskola ieškovei buvo grąžinta. Paskolos sutartis, surašyta paprasta rašytine forma ir patvirtinta atsakovo parašu, yra pas ieškovę (CK 6.65 str. 1 d., 2 d.). Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių be žymos, kad prievolė įvykdyta, yra pagrindas preziumuoti, jog skolininkas paskolos nėra grąžinęs. Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 str.). Atsakovas nepateikė teismui nei skolos dokumento (paskolos sutarties), nei kreditoriaus pakvitavimo, patvirtinančio aplinkybę, kad skola kreditoriui yra grąžinta (CK 6.65 str.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta tenkintinas reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovei 500 Eur skolą pagal 2016-02-17 paskolos raštelį.
Dėl 2013-07-03 mokėjimo nurodymo Nr. 1. 2013-07-03 mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieškovė atsakovei pervedė 4 500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansas“. Šią aplinkybę ieškovė aiškina, kad tikrieji ieškovės ketinimai buvo nurodytą pinigų sumą paskolinti atsakovei. Atsakovė tuo metu ketino įsigyti namą Merkio g. 40, Kaune, artėjo sutarties pasirašymo momentas, reikėjo pardavėjui mokėti avansą, o atsakovė neturėjo reikiamos pinigų sumos, todėl ieškovė ir paskolino nurodytus pinigus atsakovei, kaip avansą už namo pirkimą. Kadangi su atsakove vis buvo kalbama apie avansą, tai ir į mokėjimo pavedimą įrašė „avansas“. Ieškovė neturėjo už ką atsakovei mokėti avanso. Atsakovė žadėjo pinigus grąžinti, žadėjo pagelbėti ieškovei versle, todėl ieškovė atsakove labai pasitikėjo ir įrašė, kad tai avansas.
CK 6.870 str. 1 d. nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012-07-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kaip minėta fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą grindžia 2013-07-03 grynųjų pinigų mokėjimo nurodymu Nr.1, kuriuo į atsakovės banko sąskaitą2013-07-03 pervedė 4 500 Lt, mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant „avansas“. Vėlgi atsakovės teigimu, lėšos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes atsakovė neįsipareigojo jų ieškovei grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Kartu pažymėta, kad, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius.
CPK 176 str. 1 d. nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Atsakovė nurodo, kad nebuvo vienos iš būtinų sąlygų – atsakovės įsipareigojimo pinigus grąžinti bei šalis siejo kiti teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo pervesta 4 500 Lt. Pasisakant dėl šių atsakovės argumentų tinkamo įrodinėjimo ir įrodymų taisyklių taikymo aspektu, pažymėtina, kad, kilus ginčui dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo, teismas, atsižvelgdamas į tai, jog 4 500 Lt pervesta atsakovei mokėjimo pavedimu, kuriame nėra aiškių duomenų apie pervestų lėšų paskirtį kaip paskolą, būtina remtis kitais byloje esančiais įrodymais, siekiant nustatyti, ar šalis siejo paskoliniai santykiai, ar atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei jai perduotas lėšas, t. y. ar yra vienas iš būtinų paskolos sutarties elementų. Spręsdamas dėl nurodytų aplinkybių, teismas įvertina tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog pinigai buvo tikrai pervesti kaip avansas, šalis siejant kokiems nors kitokiems teisiniams santykiams nei paskoliniai. 2017-04-13 teismo posėdyje atsakovė neneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, jog iš tikrųjų 2013 metais ketino pirkti iš G. V. namą (duomenys neskelbtini) ir, kad yra jį įsigijusi bei nuomoja ieškovei, taip pat neneigė, kad įsigijusi šį namą padės ieškovei versle. Teismo įsitikinimą, kad šalis siejo paskoliniai santykiai sustiprina ir ta aplinkybė, jog ieškovė atsakovei suteikė eilę paskolų 5 771,08 Eur sumai, kurių nei vienos atsakovė ieškovei nėra grąžinusi bei jų nepripažįsta, taip pat atsakovės duodami prieštaringi parodymai, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Nesant įrodymų, jog šalis siejo kiti teisiniai, nei paskoliniai, santykiai, esant ieškovės išreikštai valiai pinigus paskolinti, atsakovei pinigus priėmus, teismas vertina, jog 2013-07-03 mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieškovė atsakovei paskolino 4 500 Lt. Kaip jau minėta anksčiau, santykius vertinant kaip paskolinius, lėšų priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 str. 1 d.). Įvertinus reikšmingų šalių teisiniams santykiams kvalifikuoti aplinkybių visumą, įrodymų sąsajumą, esant teismo įsitikinimui fakto buvimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais teismas faktą, kad pinigai buvo paskolinti pripažįsta įrodytu (CPK 178 str., 185 str.), todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 4 500 Lt skolos priteisimo.
Dėl prievolės įvykdymo. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad už atsakovę įvykdė atsakovės prievoles, todėl atsakovė prievoles privalo įvykdyti ieškovei. Byloje nustatyta, kad:
2016-06-16 mokėjimo nurodymu Nr. 1212 ieškovė įvykdė atsakovės 175 Eur prievolę atsakovės kreditoriui UAB „Ober-haus“ Nekilnojamasis turtas (b. l. 11, 13);
2016-03-04 mokėjimo nurodymu Nr.1177 ieškovė įvykdė atsakovės 1 500 Eur prievolę atsakovės kreditoriui G. V. (b. l. 14);
2016-04-08 mokėjimo nurodymu Nr.1190 ieškovė įvykdė atsakovės 1 500 Eur prievolę atsakovės kreditoriui G. V. (b. l. 15);
2016-06-16 mokėjimo nurodymu Nr.1211 ieškovė įvykdė atsakovės 500 Eur prievolę atsakovės kreditoriui G. V. (b. l. 16).
CK 6.50 str. nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, išskyrus CK 6.51 str. 1 d. nustatytą atvejį, o CK 6.50 str. 3 d. nustatyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimo pagrindas, skolininkui prievolė (ir visos iš šios prievolės atsiradusios papildomos teisės ir pareigos) nepasibaigia – jis ją turi įvykdyti trečiajam asmeniui. Kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, tai reikalavimo teisė pereina šiam asmeniui įstatymų pagrindu ir tam sudaryti sutarties nereikia.
Atsakovė nurodo, kad ji užsakė nekilnojamo turto vertinimą UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas, vertinimas buvo reikalingas ieškovei. Ieškovė neneigia, kad ketino pirkti nekilnojamąjį turtą iš atsakovės, bet vertinimą buvo užsakiusi atsakovė ir jis jai buvo reikalingas turto pardavimui.
Byloje nustatyta, kad atsakovė A. B. užsakė turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo paslaugas bendrovėje „Ober-haus“ nekilnojamas turtas (b. l. 109-111). Techninė užduotis pradėta 2016-05-30 (b. l. 105-107). 2016-06-01 buvo surašytas atliktų darbų aktas, atsakovė suteiktas paslaugas priėmė pasirašydama akte (b. l. 112). Už atliktas vertinimo paslaugas atsakovei buvo 2016-06-01 išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr.KAUN103904 175 Eur sumai, kurią ji pasirašė (b. l. 113). 2016-06-16 PVM sąskaita faktūra Nr.KAUN103904 mokėjimo pavedimu Nr.1212 buvo apmokėta, pavedime nurodant „Sask Nr.KAUN103904 A. B. vertinimas A. Merkio 40“. Vertinant nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo netikėti aplinkybe, jog kreditoriaus UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas skolininke už atliktą turto vertinimą buvo atsakovė. Būtent atsakovė užsakė turto vertinimą ketindama jai priklausantį nekilnojamąjį turtą parduoti, ji pasirašė visus su šia paslauga susijusius dokumentus iš ko jai kilo pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Tai patvirtina ir trečiojo asmens UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas teismui pateiktas atsiliepimas bei duoti trečiojo asmens parodymai teisme, tai patvirtina ir tarp atsakovės ir trečiojo asmens pasirašytos sutarties 3.2.3 p., 4 p. (b. l. 109-111). Priešingų duomenų atsakovė byloje nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei padaryti priešingą išvadą. CK 6.50 str. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šiuo atveju jokios kliūties trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę nebuvo, skolininkas taip pat nebuvo pranešęs kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui, todėl prievolės įvykdymas yra teisėtas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta darytina išvada, kad prievolę įvykdžiusam asmeniui, šiuo atveju ieškovei, perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, todėl ieškovės reikalavimas dėl 175 Eur priteisimo iš atsakovės laikytinas teisėtu, pagrįstu bei tenkintinu (CPK 178 str., CK 6.50 str. 3 d., 6.51 str. 1 d.).
Taip pat ieškovė nurodė, kad už atsakovę trimis mokėjimo pavedimais 3 500 Eur sumai įvykdė dalį prievolės kreditoriui G. V.. Atsakovė patvirtino aplinkybę, jog pagal vekselį buvo skolinga G. V., tačiau skola yra padengta ir dalį skolos padengė ieškovė už atsakovę. Kiek atsakovė buvo skolinga, kokią dalį padengė atsakovė pati, kokią dalį padengė ieškovė, atsakovė pasakyti negalėjo.
Kaip minėta prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, įvykdžiusiam prievolę asmeniui, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Pažymėtina, kad CK 6.50 str. 3 d. įtvirtinta taisyklė, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, nesiejama su prievolės įvykdymo apimtimi (visos ar dalies). Pagal CK 6.24 str. 1 d. prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymų nustatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme. CK 6.25 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė nedalomoji, jeigu jos dalykas dėl savo prigimties yra nedalus arba jeigu šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma; prievolės nedalumas reiškia, kad ji negali būti padalyta nei kreditoriams, nei skolininkui. Pagal CK 6.24 str. 4 d. vieno skolininko prievolė vienam kreditoriui gali būti įvykdyta tik kaip nedalomoji. CK 6.40 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius turi teisę nepriimti prievolės įvykdymo dalimis, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Taigi kreditorius disponuoja teise spręsti, ar priimti prievolės įvykdymą dalimis, priimdamas dalies prievolės įvykdymą kreditorius atsisako prievolės nedalumo principo.
Kaip nurodyta aukščiau, duomenų, jog skolininkas (atsakovė) prieštarautų, kad už jį skolą įvykdytų trečiasis asmuo, kad kreditorius dalies prievolės nepriėmė ar kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką pažeidė įstatyme įtvirtintus apribojimus byloje nėra, todėl trečiasis asmuo (ieškovė) įvykdęs dalį prievolės už skolininką įgijo reikalavimo teisę į skolininką ir ieškovės ieškinys 3 500 Eur sumai tenkintinas (CPK 178 str., CK 6.50 str. 3 d., 6.51 str. 1 d., 6.24 str. 1 d., 4 d., 6.25 str. 1 d., 6.40 str. 1 d.).
Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (9 446,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl 201,55 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 20), 1 100 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 19, 137).
Advokato T. V. nurodytos ieškovės išlaidos už suteiktas konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, pasirengimą teisminiam nagrinėjimui yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Tačiau išlaidos advokato atstovavimo teisme žymiai viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį, todėl atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius, kurių vienas truko 1 h 15 min, kitas – 16 min, juose nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, CK 1.5 str. įtvirtintus principus, teismas sprendžia, kad ieškovei priteistinos advokato atstovavimo teisme išlaidos mažintinos iki 165 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas pilnai, į tai, kad buvo sumažintos atstovavimo teisme išlaidos, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 015 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 201,55 Eur sumokėto žyminio mokesčio, viso 1 216,55 Eur (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Tretysis asmuo UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas pateikė teismui įrodymus dėl patirtų 324,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 139-144, 157-159). Nurodytos trečiojo asmens patirtos išlaidos už atsiliepimo parengimą, pasirengimą teisminiam nagrinėjimui, atstovavimui teisme yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).
Valstybė patyrė 10,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2). Valstybei iš atsakovės priteisiamos 10,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 9 446,08 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 08 ct) skolos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (9 446,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-05) iki teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1 216,55 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiolika eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Oberhaus“ Nekilnojamas turtas, į. k. 111645042, buveinės adresas Geležinio Vilko 18A, LT-08104 Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, 324,18 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 10,70 Eur (dešimt eurų 70 ct) (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.