- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-5205-985/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01422-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- K. C.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., L. J., B. A., R. T., valstybės įmonė Turto bankas
- Advokatai
- Laimutis Ramanauskas
- Kategorijos
- 2.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. S., L. J., B. A., R. T., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė sūnus K. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jis yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nesantuokinis sūnus. Jis gimė (duomenys neskelbtini). Jam gimus, (duomenys neskelbtini) buvo išduotas gimimo liudijimas, kuriame buvo nurodyta, kad jo vardas ir pavardė - K. S.. Jis iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) m. išvyko į (duomenys neskelbtini) atlikti privalomąją karo tarnybą. Jo motina G. Č. (mergautinė pavardė - (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. B. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) todėl jis būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto administracijai, (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriui pareikė prašymą dėl pavardės pakeitimo iš K. S. į K. Č.. Kadangi lotyniškame alfabete nėra nosinių raidžių - raidės „ę“ bei raidės „č“, todėl jo vardas ir pavardė asmens pase ir Leidime laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo nurodyti „K. C.“. Jo motina G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis A. B. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Jo motinai G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). G. Č. be jo dar turėjo keturis vaikus, t. y. sūnų R. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. J., gim. (duomenys neskelbtini), B. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Po G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė tik sesuo B. A.. Nurodo, kad jis motinos laidotuvėse dalyvavo, tačiau Lietuvoje buvo tik kelias dienas, t. y. buvo iki tol, kol motiną palaidojo, po to išvyko į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno ir dirbo. Kadangi Lietuvoje buvo trumpai, todėl į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau jis po motinos mirties jos palikimų priėmė faktiškai pradėdamas turtų valdyti. Po motinos mirties jis pasiėmė šiuos motinos daiktus: juostinę magnetolą „Lonumer“; plokštelinę magnetolą „Radioteka“; laikrodį „Vesna“; kavos malūnėlį; žaidimą „Domino“; plaukų kirpimo mašinėlę; rankinį laikrodį „Paliot“; du žiedus; rožančių; šaukštą; baltinių „klipsus“; spintą; radijo imtuvų „VEF“; žibalinę lempą; tėvų ir savo nuotraukų albumą, kurį buvo palikęs motinai; karvelių statulėles; namų knygą; užsiėmė vieną motinos gyvenamojo namo kambarį, kurį po motinos mirties, grįžęs į namus atostogų, naudojo, o po (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio, visam laikui grįžus į Lietuvą, jis visą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), naudojo ir naudoja iki šiol, juos prižiūri, gyvenamąjį namų pilnai suremontavo (pakeitė langus iš medinių į plastikinius, pakeitė namo duris, išdažė kambarių sienas ir lubas, išdažė grindis, pakeitė santechniką, pilnai įrengė dušo kabiną ir tualetą, pastatė boilerį ir katilą, įrengė centrinį šildymą, papildomai apšildė namo perdengimą, įrengė lietaus sistemą ant stogo). Viso namo renovacijai išleido savo nuosavų pinigų už 21 899,21 Eur. Taip pat jis naudoja visus gyvenamajame name esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus bei kita. Jis vienas mokėjo ir moka mokesčius už sunaudotą elektrą ir šiukšlių išvežimą ir kita. Be to, naudoja ir prižiūri žemės sklypą, kuriame yra pastatyti minėti statiniai. Po motinos mirties, prieš jam išvykstant į (duomenys neskelbtini), jis brolio R. S., sesers B. A. ir kaimyno V. V. bei S. Č. prašė, kad jie prižiūrėtų namus, palikdavo jiems pinigų namų priežiūrai ir išlaikymui. Grįžęs atostogų, namus prižiūrėjo pats, juos remontavo. Kadangi po G. Č. mirties, jis toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ir prižiūrėjo jos turtą, toliau naudojasi jos asmeniniais daiktais, gyvenamajame name esančiais baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais, mokėjo ir moka mokesčius, todėl vertintina, kad jis, G. Č. sūnus, faktiškai priėmė visą jos palikimą. Po G. Č. mirties, jis nesikreipė į notarus, todėl notarė neišduoda paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo.
3. Suinteresuotas asmuo R. S. elektroniniu laišku patvirtino, kad su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo L. J. atsiliepime su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad jų tėvas A. B. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Praėjus keliems metams pablogėjo ir mamos G. Č. sveikata. Visi vaikai, išskyrus pareiškėją, kuris tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), vienokiais ar kitokiais būdais pagal galimybes rūpinosi savo mama. Palaipsniui mamos sveikata vis labiau silpo ir jai pradėjo reikėti pastovios priežiūros. Viena iš dukrų, t. y. B. A. (duomenys neskelbtini) m. su šeima apsigyveno pas mamą jai priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir pradėjo ja visokeriopai rūpintis. B. A. iš esmės viena intensyviai rūpinosi sunkiai sergančia mama iki pat jos mirties ((duomenys neskelbtini)). Po mamos mirties B. A. liko gyventi mamai priklausiusiame name. Po tėvo A. B. Č. mirties nė vienas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą priėmė mama G. Č., paveldėtą turtą valdydama, naudodama ir jį prižiūrėdama. Po mamos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, mamos palikimą priėmė B. A. atitinkamam notarui paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be to, B. A. 2014 m. kreipėsi į teismą dėl to, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po tėvo A. B. Č. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė G. Č., kadangi to nepadarius B. A. negalėjo įgyvendinti savo teisių priimant visą mamos palikimą. Teismo sprendimu toks juridinę reikšmę turintis faktas buvo nustatytas. Dėl pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų pasyvumo atsisakant teisių į mamos palikimą, užbaigti paveldėjimo proceso suinteresuotam asmeniui B. A. nepavyko. Iki (duomenys neskelbtini) m. B. A. gyveno nurodytame name, užsakė ir apmokėjo jo ir ūkinio pastato kadastrinių matavimų darbus bei kadastrinių matavimų bylos suformavimą, valdė jį kaip asmeninį turtą, asmeninėmis lėšomis jį pritaikė savo poreikiams ir palaikė jo tinkamą būklę. (duomenys neskelbtini) m. B. A. išvyko gyventi pas dukras į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tik po mamos mirties pradėjo dažniau atvažiuoti į Lietuvą. Kai atvažiuodavo į Lietuvą, jis trumpam laikui apsistodavo pas B. A. buvusiame tėvų name. B. A. išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir gavęs jos leidimą apsigyveno minėtame name. Taigi, B. A., o ne pareiškėjas, po mamos mirties priėmė mamos palikimą faktiškai pradėdama jai priklausiusį turtą valdyti ir juo naudotis.
5. Pareiškėja B. A. atsiliepime su pareiškimu nesutinka. Nurodo, kad po motinos G. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)) įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą jos palikimą pagal įstatymą priėmė vienintelis įpėdinis, būtent ji, kaip pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė, paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, kuris aptarnavo paveldimo turto faktinės buvimo vietos teritoriją, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notaro biurui, per tris mėnesius nuo palikimo momento atsiradimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Buvo pradėtas procesas palikimui priimti, t. y. pradėta turto paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla nebuvo užbaigta ir paveldėjimo teisės liudijimas jai notaro iniciatyva nebuvo išduotas tik dėl to, kad kiti įpėdiniai, t. y. pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys, pas notarą oficialiai neįformino motinos palikimo atsisakymo fakto. Pareiškėjas po motinos mirties nepraėjus nė mėnesiui, jai (duomenys neskelbtini) raštu patvirtino, jog atsisako motinos palikimo, konkrečiai nurodydamas nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas jau tuo metu žinojo, kad dėl motinos palikimo priėmimo į notarą kreipėsi ji ir kad kiti įpėdiniai dėl motinos palikimo priėmimo į notarą nesikreips, todėl tik ji paveldės visą motinos turtą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjas aiškiai išreiškė valią savo motinos palikimo nepriimti. Ji name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m., kai su savo šeima persikėlė gyventi pas motiną, kuri tuo metu jau sunkiai sirgo ir savimi negalėjo tinkamai pasirūpinti. Ji dėl to turėjo pakeisti miestą, kuriame gyveno, taip pat darbą, kuriame dirbo, o jos dukra buvo priversta pakeisti mokyklą, kurią lankė. Nei pareiškėjas, nei kuris nors iš suinteresuotų asmenų nesutiko gyventi kartu su sergančia ir vis labiau silpstančia motina bei ja rūpintis. Pareiškėjas mažiausiai rūpinosi motina, nes jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir nedėjo jokių pastangų kokiu nors būdu padėti vis blogiau besijaučiančiai motinai, kurią kankino net kelios ligos, reikėjo nuolatinės pagalbos. (duomenys neskelbtini) motinai numirus, ji liko gyventi minėtame name ir gyveno iki (duomenys neskelbtini) m., kai išvyko gyventi pas savo dukras į (duomenys neskelbtini). Per šį laikotarpį ji motinos paveldimą turtą perėmė ir pradėjo faktiškai jį valdyti kaip savo, laikydama save to turto savininke, t. y. ėmėsi veiksmų, kad paveldimas namas ir ūkinis pastatas būtų įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektai; kad būtų atlikti reikalingi namo gerinimo darbai; kad namas būtų įrengtas pagal jos poreikius. Visus atliekamus darbus apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis, po motinos mirties mokėjo mokesčius už valdomą buvusį motinos turtą, naudojosi name ir ūkiniame pastate esančiu turtu, t. y. baldais, daiktais ir t. t. Ji atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kuriais akivaizdžiai parodė, jog ji motinos palikimą priėmė ir siekia įgyti motinos turtą asmeninės nuosavybės teise, t. y. naudotis, valdyti ir disponuoti turtu kaip savo nuosavybe. 2014 m. ji, kaip įstatyminė įpėdinė, kreipėsi į M. rajono apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad po šalių tėvo A. B. Č. mirties palikimą priėmė šalių motina. To reikėjo, kadangi ji kitaip negalėjo priimti viso motinai faktiškai priklausiusio palikimo gaunant paveldėjimo teisės liudijimą į visą esantį jos palikimą. Pareiškime buvo nurodyta, kad po motinos mirties jos palikimą priėmė ji. Išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu tenkino jos pareiškimą ir nustatė tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Šioje byloje, kaip suinteresuotas asmuo, dalyvavo ir pareiškėjas, kuris atsiliepimu patvirtino jos pareiškime nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir tą faktinę aplinkybę, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė ji, notaro biure paduodama pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Be to, pareiškėjas bendrame atsiliepime kartu su suinteresuotais asmenimis L. J. ir R. T. patvirtino, kad nė vienas iš jų nei į tėvo, nei į motinos palikimą nepretendavo ir nepretenduoja. Visi minėti suinteresuoti asmenys teismo prašė jos pareiškimą tenkinti dėl to, kad ji galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos palikimą. Pareiškėjas tik (duomenys neskelbtini) m. gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir paprašė jos leisti laikinai pagyventi buvusiame tėvų name, kadangi tuo metu ji jau buvo išvykusi pas dukras ir tame name negyveno. Pareiškėjas iki (duomenys neskelbtini) m. gyveno (duomenys neskelbtini) ir nesirūpino sergančia šalių motina, kol ji buvo gyva. Motinos turtu pareiškėjas taip pat nesirūpino nei kol ji buvo gyva, nei po jos mirties. Pareiškėjas į teismą su pareiškimu kreipėsi 2023 m., t. y. praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini) m. nuo motinos palikimo atsiradimo dienos. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, toks ilgas delsimas ginčo atveju negali būti kaip nors objektyviai pateisinamas. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Remiantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Pareiškėjas per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą specialų paveldėjimo teisės terminą neįgyvendino savo teisės paveldėti motinos turtą, t. y. neatliko nė vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų. Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Ginčo atveju pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė motinos palikimo faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, o praleistas palikimo priėmimo terminas jam neatnaujintas, todėl jis neturi teisinių prielaidų motinos palikimo priėmimo teisei įgyvendinti. Tai reiškia, kad pareiškėjas nelaikytinas įpėdiniu, pretenduojančiu į motinos palikimą.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu nurodo, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. Č. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. Č. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad K. C. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje pareiškėjas ir atstovas nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo tenkinti, papildomai nurodė, kad jis mama rūpinosi dar iki mamos mirties, palikdavo jei grįžęs pinigų, pirko vaistus, gerino buitį, sesuo (duomenys neskelbtini) dirbo, neturėjo laiko prižiūrėti mamos, tai darė jos sugyventinis. Nurodė, kad jis rūpinosi namais grįžęs atostogų metu Į Lietuvą, pirko vinis, plaktukus, nieko nebuvo tuose namuose, jo iniciatyva ir lėšomis pakeisti langai, lietaus sistema. Jis apmokėjo už langus, tik sesuo savo vardu pasirašė sutartis. (duomenys neskelbtini) m. gavęs leidimą gyventi Lietuvoje iš esmės pagerino namą, mokėjo mokesčius. 2014 m. byloje jis nedalyvavo, nieko nežinojo, atsiliepimo nerašė ir nepasirašė, pareiškime nurodytas adresas yra sesers (duomenys neskelbtini), nurodė, kad neprašo skirti ekspertizės parašo tikrumui nustatyti. Taip pat pripažino, kad siūlė iš (duomenys neskelbtini)s nupirkti namus, galvojo, kad namai yra sesers nuosavybė, tačiau paaiškėjus, kad mamos vardu dar registruoti, nutarė kreiptis dėl savo palikimo dalies po mamos mirties. (duomenys neskelbtini) m. jis parašė pareiškimą, kad atsisako dalies palikimo, tačiau tai buvo tėvo dalis, jis mamos dalies neatsisakė.
8. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. S. nurodė, kad pareiškimą palaiko, prašo tenkinti, papildomai nurodė, kad brolis (duomenys neskelbtini) viskuo rūpinosi, tvarkė namus, juos iš esmės pagerino, nes sesuo (duomenys neskelbtini) neturėjo pinigų.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. J. nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašo pareiškimą atmesti. Papildomai nurodė, kad nuotraukose pateikti asmeniniai daiktai, nėra tėvų. Tik sesuo (duomenys neskelbtini) mama rūpinosi, mama sunkiai sirgo, pareiškėjas grįžęs atostogų dar mamai gyvai esant, pas mamą būdavo labai trumpai, nes nebuvo tuose namuose patogumų. Po (duomenys neskelbtini) m., kai sesuo išvyko pas dukrą, pareiškėjas namų pagerinimo darbus atliko be (duomenys neskelbtini)s sutikimo. Apie (duomenys neskelbtini) patvirtintus notaro T. P. parodymus, nurodė, kad nieko negali pasakyti. Pareiškėjui nebuvo niekada išskirtas atskiras kambarys pas mamą, nes to nebuvo galima padaryti dėl gyvenamojo namo išplanavimo.
10. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo B. A. ir jos atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašo pareiškimą atmesti. Papildomai suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas pagerinimus po (duomenys neskelbtini) m. atliko savavališkai. Nuo (duomenys neskelbtini) m. ji gyveno su mama ginčo namuose nepertraukiamai iki (duomenys neskelbtini) m., kuomet išvyko pas dukrą ir dėl ligos negalėjo grįžti į Lietuvą. Ji mama rūpinosi, prižiūrėjo, po mamos mirties priėmė palikimą pas notarą, kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, kad po tėvo mirties jo turtą paveldėjo mama, atliko ginčo pastatų kadastrinius matavimus, įregistravo turtą mamos vardu, gerino namų būklę, pakeitė pečių, išdažė sienas, pakeitė langus, už juos sumokėjo iš asmeninių lėšų, keitė lietaus vandens sistemą. Nurodė, kad dirbo pardavėja, vėliau (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjas pečių nugriovė, visus darbus atliko savavališkai, po mamos mirties jis turtu nesirūpino, nes gyveno (duomenys neskelbtini), pinigų nėra palikės namų priežiūrai. Pareiškėjas neturėjo atskiro kambario pas mamą, kuris būtų jo asmeninis, jis tik atostogų metų svečiuodavosi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas
11. Iš bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų, prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), šalių ir jų atstovų paaiškinimų, liudytojų liudijimų tiek teisme, tiek patvirtintų notaro, nustatyta, kad pareiškėjas yra G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), nesantuokinis sūnus. Jis gimė (duomenys neskelbtini). Jam gimus, (duomenys neskelbtini) išduotas gimimo liudijimas, kuriame nurodytas jo vardas ir pavardė - K. S., motina – G. S., skiltyje apie tėvą duomenų nėra. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) m. išvyko į (duomenys neskelbtini) atlikti privalomąją karo tarnybą. Jo motina G. Č. (mergautinė pavardė - (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. B. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto administracijai, (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriui pareikė prašymą dėl pavardės pakeitimo iš K. S. į K. Č.. Byloje esantis vardo pakeitimo liudijimo vertimas patvirtina, kad S. K. A., (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvių tautybės, pakeitė pavardę į Č. K., A., apie ką vardo pakeitimo aktų registracijos knygoje (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio 9 dieną padarytas įrašas Nr. 39. Valstybinės registracijos vieta: (duomenys neskelbtini) miesto administracijos (duomenys neskelbtini) rajono civilinės būklės aktų įrašų skyrius. (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjui išduotas gimimo liudijimas, kuriame nurodytas vardas (duomenys neskelbtini), pavardė (duomenys neskelbtini), motina – G. Č.. Tačiau pareiškėjo vardas ir pavardė (duomenys neskelbtini) išduotame asmens pase, kuris išduotas (duomenys neskelbtini) ir galioja iki (duomenys neskelbtini) bei Leidime laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nurodyti K. C.. Ginčo nėra, kad suinteresuoti asmenys R. S., B. A., L. J., R. T. yra mirusiosios nesantuokiniai vaikai. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-02-27 išrašo matyti, kad G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Teismo iniciatyva išreikalauta paveldėjimo byla, užvesta po G. Č. mirties, patvirtina, kad tik suinteresuotas asmuo B. A. (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarei L. S. pateikė pareiškimą priimt palikimą, atsiradusį po motinos mirties; (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, kad po G. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) priėmė dukra B. A.; Testamentų registre notarė įregistravo (duomenys neskelbtini) faktą apie tai, kad palikėjos G. Č., paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė B. A., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), tačiau B. A. paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas; (duomenys neskelbtini) savivaldybės notarė L. V. raštu Dėl dokumentų pateikimo kreipėsi į pareiškėją, kuriame nurodė, kad „(duomenys neskelbtini) į mus kreipėsi G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties data (duomenys neskelbtini) d., įpėdinė B. A. ir pateikė prašymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios G. Č. turtą. Jums, kaip G. Č. sūnui, praleidusiam terminą palikimui priimti po jos mirties, 2023 m. kovo 7 d. buvo išduotas liudijimas, skirtas pateikti teismui, Jūsų, kaip įpėdinio teisei užtikrinti. Iki šiandien dienos nesame gavę iš Jūsų ir /arba teismo jokių procesinių dokumentų, kad ėmėtės veiksmų, dėl aukščiau nurodytos teisės užtikrinimo. Prašome ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 2 d. pateikti dokumentus, įrodančius, kad kreipėtės į teismą dėl termino atnaujinimo ir /arba juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo po G. Č. mirties. Informuojame, kad nepateikus iki nurodytos datos ( 2023 m. birželio 2 d.) dokumentų, įrodančių, kad ėmėtės veiksmų, savo, kaip įpėdinio teisei užtikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.67 str. 1 d. nuostatomis, B. A. bus išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į visą G. Č. priklausantį turtą. Pareiškėjas 2023-05-18 kreipėsi į notarę pareiškimu, prašydamas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol vyksta teisminis procesas, pridėtas 2023-04-03 pareiškimas Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo bei 2023-04-21 pareiškimas Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Taigi byloje nėra ginčo, kad po G. Č. mirties jos palikimą priėmė suinteresuotas asmuo B. A. kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą padavusi pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Tačiau kaip minėta paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas. Ginčas kilo dėl pareiškėjo palikimo priėmimo po motinos mirties fakto, faktiškai pradėjus turtą valdyti.
13. Suinteresuoto asmens B. A. atstovas prašo taikyti CK 5.58 straipsnyje nustatytą vienerių metų senaties termino senatį.
14. Vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai - palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo - formalizuoti savo turimas teises, kad galėtų jomis disponuoti (CK 5.66 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei jų apimties. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo tarpu CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas, kai palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-627/2008; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009).
15. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d. ). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011).
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjui, nei suinteresuotam asmeniui B. A. nėra išduoti. Pareiškėjas, turėdamas teisę paveldėti palikimo dalį po motinos mirties kaip pirmos eilės įpėdinis, per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė pareiškimu pas notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškime ir teismo posėdyje nurodė, kad jis motinos laidotuvėse dalyvavo, tačiau Lietuvoje buvo tik kelias dienas, t. y. buvo iki tol, kol motiną palaidojo ir, po to, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno ir dirbo. Kadangi Lietuvoje buvo trumpai, todėl į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau jis po motinos mirties jos palikimų priėmė faktiškai pradėdamas turtų valdyti. Po motinos mirties jis pasiėmė šiuos motinos daiktus: juostinę magnetolą „Lonumer“; plokštelinę magnetolą „Radioteka“; laikrodį „Vesna“; kavos malūnėlį; žaidimą „Domino“; plaukų kirpimo mašinėlę; rankinį laikrodį „Paliot“; du žiedus; rožančių; šaukštą; baltinių „klipsus“; spintą: radijo imtuvą „VEF“; žibalinę lempą; tėvų ir savo nuotraukų albumą, kurį buvo palikęs motinai; karvelių statulėles; namų knygą; užsiėmė vieną motinos gyvenamojo namo kambarį, kurį po motinos mirties, grįžęs į namus atostogų, naudojo, o po (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio, visam laikui grįžus į Lietuvą, jis visą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), naudojo ir naudoja iki šiol, juos prižiūri, gyvenamąjį namų pilnai suremontavo (pakeitė langus iš medinių į plastikinius, pakeitė namo duris, išdažė kambarių sienas ir lubas, išdažė grindis, pakeitė santechniką, pilnai įrengė dušo kabiną ir tualetą, pastatė boilerį ir katilą, įrengė centrinį šildymą, papildomai apšildė namo perdengimą, įrengė lietaus sistemą ant stogo). Viso namo renovacijai išleido savo nuosavų pinigų už 21 899,21 Eur. Taip pat jis naudoja visus gyvenamajame name esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus bei kita. Jis vienas mokėjo ir moka mokesčius už sunaudotą elektrą ir šiukšlių išvežimą ir kita. Be to, naudoja ir prižiūri žemės sklypą, kuriame yra pastatyti minėti statiniai. Po motinos mirties prieš jam išvykstant į (duomenys neskelbtini), jis brolio R. S., sesers B. A. ir kaimyno V. V. bei S. Č. prašė, kad jie prižiūrėtų namus, palikdavo jiems pinigų namų priežiūrai ir išlaikymui. Grįžęs atostogų, namus prižiūrėjo pats, juos remontavo. Kadangi po G. Č. mirties, jis toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ir prižiūrėjo jos turtą, toliau naudojasi jos asmeniniais daiktais, gyvenamajame name esančiais baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais, mokėjo ir moka mokesčius, todėl vertintina, kad jis, G. Č. sūnus, faktiškai priėmė visą jos palikimą.
17. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, mirus (duomenys neskelbtini) motinai, paprasta rašytine forma (duomenys neskelbtini) surašė pareiškimą, kuriame nurodė, kad <Aš Č. K. A. (duomenys neskelbtini) m. g. gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste <...> (duomenys neskelbtini) Respublikoje, atsisakau nuo savo dalies po adresu: (duomenys neskelbtini)...>. Ir nors teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad tokiu pareiškimu išreiškė valią atsisakydamas tik mirusio tėvo palikimo dalies, tačiau pareiškimo dalis atsisakau nuo savo dalies po adresu: (duomenys neskelbtini), teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas išreiškė valią dėl jam tenkančios palikimo dalies atsisakymo bendrąją prasme, neišskiriant ar atsisakoma paveldimos dalies, atsiradusios po tėvo ar motinos mirties ir tokiu savo vienašaliu sandoriu pripažino, kad apie mirusiosios motinos palikimą žinojo jau (duomenys neskelbtini). Be to šioje individualioje situacijoje, pareiškėjo gimimo liudijime tėvas nėra nurodytas, taigi teisiškai pareiškėjas negalėtų atsisakyti A. B. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto dalies, todėl pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl atsisakymo paveldėti mirusiojo tėvo turto dalį, teismas vertina kaip gynybinę versiją.
18. Visgi vertinat vertinant pareiškėjo sužinojimą ar turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), vertintina ir tai, kad pareiškėjas 2023 m. kreipėsi pas notarę dėl palikimo priėmimo, tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui išduotas notarės L. V. liudijimas, kuriame nurodyta, kad po G. Č. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė dukra B. A., o tokio kreipimosi priežastis pareiškėjas (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad tik po (duomenys neskelbtini) metų sužinojo, kad ginčo turtas nėra registruotas kaips sesers (duomenys neskelbtini)s nuosavybė. Esant šiai individualiai situacijai, ginčas kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl teisių į turtą, kuriam taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas.
19. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas 2023-04-03 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti pareiškėjui palikimo priėmimo terminą G. Č. (pareiškėjo motinos) palikimui priimti, nustatant trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas 2023-04-07 nutartimi nustatė 10 dienų terminą trūkumams pašalinti motyvuodamas tuo kad, „Pareiškėjas pareiškimu prašo atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo motinos, mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimui priimti ir nurodo, kad į (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini) m., grįžo į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. (iki 2022-(duomenys neskelbtini), pratęstas iki (duomenys neskelbtini)) ir teigia, jog terminą motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, o palikimas ir kitų įpėdinių iki pareiškimo pateikimo teismui dienos nėra priimtas. Iš pareikime pateiktų duomenų darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjas, grįžęs į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį ir turintis leidimą laikinai joje gyventi nuo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., pareiškime nenurodo priežasčių, kodėl nepriėmė palikėjos palikimo nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo dienos ((duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)), kokios objektyvios aplinkybės sutrukdė tuomet jam tai atlikti, nors, kaip nurodo pareiškime pats pareiškėjas, jam apie palikimo atsiradimą buvo žinoma jau mirus palikėjai, pareiškėjas dalyvavo palikėjos laidotuvėse, ir nepateikia šias priežastis galimai pagrindžiančių rašytinių įrodymų“. Pareiškėjui šalinant pareiškimo trūkumus, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2023 m. balandžio 24 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo, kuriuo pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą priėmė sūnus K. C. (pareiškėjas), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nurodė, kad toje pačioje byloje keisti ir ieškinio dalyką ir pagrindą negalima, nes tai reikštų naują bylą, kuri nagrinėjama jau kita teisenos tvarka, konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2023 m. balandžio 7 d. teismo nutartyje nurodytų esminių trūkumų, todėl pareiškėjo K. C. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo laikė nepaduotu teismui ir grąžino pareiškėjui.
20. Tačiau šiuo atveju akcentuotina ir tai, kad teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad „pareiškėjas pareiškimu dėl ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo, teisme gautu (duomenys neskelbtini) d., prašo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas po pareiškėjo motinos mirties (duomenys neskelbtini) d. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjas šiame pareiškime nurodo: „negaliu pateikti teismo nutartyje nurodytų priežasčių patvirtinančių dokumentų, todėl keičiu ieškinio dalyką ir pagrindą“. Iš nurodyto akivaizdu, jog toje pačioje byloje nurodytas tas pačias faktines pareiškimo aplinkybes pareiškėjas traktuoja iš esmės skirtingai: pirminiu pareiškimu pareiškėjas teigia, jog, dėl svarbių priežasčių praleisdamas terminą palikimui priimti, palikimo nepriėmė ir prašo teismo atnaujinti praleistą terminą, o antriniu pareiškimu tvirtina, kad po motinos mirties atsiradusį palikimą visgi priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti, t. y., atliko įpėdinio veiksmus valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (pilnai suremontavo namą, naudojasi juo ir jame esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, buitine technika, moka mokesčius etc.). Iš pateikto darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas pateikia viena kitą eliminuojančias faktines aplinkybes ir pareiškimais kelia vienas kitą eliminuojančius reikalavimus.
21. Šioje byloje aktualu aptarti ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo B. A. ir jos atstovas advokatas, B. A. po motinos mirties kreipusis pas notarą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad mirus A. B. (duomenys neskelbtini)i nebuvo užvesta paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo, nes įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 10, 34, 35). Iš paveldėjimo bylos, mirus G. Č., matyti, kad B. A. kreipimosi dėl motinos palikimo priėmimo dienai, pastatų (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruotos, nurodytas naudotojas A. B. (duomenys neskelbtini). B. A. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismo prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė G. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškimą tenkino visiškai. Šioje byloje pareiškėjas bendrame (duomenys neskelbtini) atsiliepime kartu su suinteresuotais asmenimis L. J. ir R. T. nurodė, kad <Po mamos mirties atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, paduodama notaro biure pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nei vienas iš mūsų nei į motinos, nei į tėvo palikimą nepretendavome. Kadangi mūsų motina nebuvo teisiškai įforminusi savo sutuoktinio palikimo priėmimo, manome, kad būtina nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą tam, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą motinos palikimą> (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 41-42). Ir nors pareiškėjas ginčijo faktą, kad žinojo apie šią bylą, nurodė, kad parašas atsiliepime ne jo, nes procesiniai dokumentai siųsti buvo sesers R. T. adresu, sesuo ir pasirašiusi, tačiau neteikė prašymo ištirti, skiriant rašysenos ekspertizę, kas pasirašė atsiliepime už pareiškėją, o aplinkybė, kad dėl procesinių dokumentų įteikimo už pareiškėją pasirašė sesuo R. T. procesiškai nėra pažeidimas, teismas šią aplinkybę yra nurodęs ir (duomenys neskelbtini) sprendime, dėl ko šioje byloje buvo atsisakyta R. T. dalyvavimą byloje pripažinti būtinu. Be to iš pareiškėjo pateiktų paso kopijų, matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) kirto (duomenys neskelbtini) sieną, taigi atsiliepimo pasirašymo dieną buvo Lietuvoje. Be to pareiškėjas įrodinėjo, kad būtent šiuo laikotarpiu buvo Lietuvoje, kirto sieną, teikė paso duomenis su vizų žymomis, kad galėtų įsigryninti pinigų, reikalingų plastikinių langų gamybai (sutartis dėl langų gamybos sudaryta 2014-07-09 ir 29 d. su suinteresuotu asmeniu B. A.). Todėl teismas pareiškėjo neigimą dėl atsiliepimo pasirašymo vertina kaip gynybinę poziciją. Taigi ir iš atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas žinojo apie palikimą jau po motinos mirties ir patvirtino savo valią dėl viso motinos palikimo įgijimo sesers (duomenys neskelbtini)s nuosavybėn.
22. Taigi aukščiau aprašytas pareiškėjo veiksmų faktas ir pobūdis nuo motinos mirties ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo (2023-05-30), leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas iškarto po motinos mirties faktiškai suvokė savo teisę priimti arba atsisakyti priimti motinos palikimą, todėl pareiškėjo reikalavimui yra suėjęs 10 metų senaties terminas, pareiškėjas jo atnaujinti neprašė, todėl šiuo pagrindu pareiškimas atmestinas.
23. Tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pareiškimas atmestinas ir kitu pagrindu, o būtent dėl to, kad pareiškėjas neįrodė, jog palikimą po motinos mirties priėmė pradėjęs faktiškai turtą valdyti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tokios išvados motyvai nurodyti žemiau.
24. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.
25. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
26. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas įrodinėjo, kad jis motinos laidotuvėse dalyvavo, tačiau Lietuvoje buvo tik kelias dienas, t. y. buvo iki tol, kol motiną palaidojo, ir, po to, išvyko į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno ir dirbo. Kadangi Lietuvoje buvo trumpai, todėl į notarus dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau jis po motinos mirties jos palikimų priėmė faktiškai pradėdamas turtų valdyti. Po motinos mirties jis pasiėmė šiuos motinos daiktus: juostinę magnetolą „Lonumer“; plokštelinę magnetolą „Radioteka“; laikrodį „Vesna“; kavos malūnėlį; žaidimą „Domino“; plaukų kirpimo mašinėlę; rankinį laikrodį „Paliot“; du žiedus; rožančių; šaukštą; baltinių „klipsus“; spintą; radijo imtuvų „VEF“; žibalinę lempą; tėvų ir savo nuotraukų albumą, kurį buvo palikęs motinai; karvelių statulėles; namų knygą; užsiėmė vieną motinos gyvenamojo namo kambarį, kurį po motinos mirties, grįžęs į namus atostogų, naudojo, o po (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesio, visam laikui grįžus į Lietuvą, jis visą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatų, esančius (duomenys neskelbtini), naudojo ir naudoja iki šiol, juos prižiūri, gyvenamąjį namų pilnai suremontavo (pakeitė langus iš medinių į plastikinius, pakeitė namo duris, išdažė kambarių sienas ir lubas, išdažė grindis, pakeitė santechniką, pilnai įrengė dušo kabiną ir tualetą, pastatė boilerį ir katilą, įrengė centrinį šildymą, papildomai apšildė namo perdengimą, įrengė lietaus sistemą ant stogo. Viso namo renovacijai išleido savo nuosavų pinigų už 21 899,21 Eur. Taip pat jis naudoja visus gyvenamajame name esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus bei kita. Jis vienas mokėjo ir moka mokesčius už sunaudotą elektrą ir šiukšlių išvežimą ir kita. Be to, naudoja ir prižiūri žemės sklypą, kuriame yra pastatyti minėti statiniai. Po motinos mirties prieš jam išvykstant į (duomenys neskelbtini), jis brolio R. S., sesers B. A. ir kaimyno V. V. bei S. Č. prašė, kad jie prižiūrėtų namus, palikdavo jiems pinigų namų priežiūrai ir išlaikymui. Grįžęs atostogų, namus prižiūrėjo pats, juos remontavo. Kadangi po G. Č. mirties, jis toliau liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi ir prižiūrėjo jos turtą, toliau naudojasi jos asmeniniais daiktais, gyvenamajame name esančiais baldais, buitine technika, namų apyvokos daiktais, mokėjo ir moka mokesčius, todėl vertintina, kad jis, G. Č. sūnus, faktiškai priėmė visą jos palikimą.
27. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (duomenys neskelbtini) m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/(2011).
28. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjas po motinos laidotuvių išvyko atgal į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįždavo tik atostogų metu, o nuolatos pradėjo gyventi Lietuvoje nuo (duomenys neskelbtini) m., gavęs leidimą gyventi Lietuvoje. Iki palikėjos mirties, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) m. ir po palikėjos mirties iki (duomenys neskelbtini) m. ginčo namuose gyveno ir juos prižiūrėjo suinteresuotas asmuo B. A.. Tai, kad pareiškėjas namais rūpinosi grįžęs atostogų metu, patvirtino suinteresuotas asmuo R. S. ir liudytojai V. V., S. Č., tačiau teismas pareiškėjo indėlį dėl palikimo valdymo iki (duomenys neskelbtini) m. vertina tik kaip epizodinį, pareiškėjo veiksmų pobūdis nebuvo intensyvus, kad juos galima būtų vertinti kaip norą turtu rūpintis kaip savo ir įgyti nuosavybėn. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.), tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų asmeninių daiktų perėmimas, nesant kitų aktyvių veiksmų, patvirtinančių palikimo valdymą per tris mėnesius po motinos mirties, kaip turto savininko (gyvenimas ginčo name, namo priežiūra, mokesčių mokėjimas ir kt.), nėra pakankamas įrodymas pareiškėjo prašomam faktui nustatyti. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo neleidžiama priimti iš dalies, tuo tarpu duomenų, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą būtų rūpinęsis visu palikėjos turtu, nėra. Dėl po (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjo atliktų pagerinimo darbų, mokėtų mokesčių, ginčo nėra, tačiau kaip pripažino ir pats pareiškėjas (duomenys neskelbtini) posėdyje, jis buvo įsitikinęs, kad ginčo turtas yra sesers (duomenys neskelbtini)s nuosavybė, rašė jai žinutę, siūlydamas parduoti namą, tačiau paaiškėjus aplinkybei, kad sesers (duomenys neskelbtini)s vardu nuosavybė nėra registruota, nutarė kreiptis dėl savo dalies paveldėjimo. Suinteresuotas asmuo B. A. nurodė, kad pareiškėjas ginčo turto pagerinimus atliko savavališkai, teigdamas, kad tai daro dėl sesers (duomenys neskelbtini)s, ji jam leido ginčo namuose gyventi, tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo L. J., netikėti jų parodymais teismui nėra pagrindo. Ir nors tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo R. S. nurodė, kad sesers (duomenys neskelbtini)s turtinė padėtis buvo bloga, tačiau į bylą suinteresuoto asmens B. A. pateikti kvitai dėl statybinių medžiagų pirkimo, sutartys dėl langų gamybos, šias aplinkybes paneigia. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini)d. ir 23 d. sutartys dėl langų gamybos, kurias sudariusi suinteresuotas asmuo B. A., dėl ko teismas nesivadovauja notariškai (duomenys neskelbtini) patvirtintais T. P. parodymais; (duomenys neskelbtini) d. pasirašyta ginčo pastatų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutartis, kurią pasirašė B. A.; suinteresuotas asmuo pasirašė ginčo pastatų užbaigimo deklaraciją; šių duomenų pagrindu, ginčo turtas buvo registruotas palikėjos vardu. Tai, kad tik 2014 m. B. A. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tai ji teisme nurodė, kad dar (duomenys neskelbtini)buvo sudaryta sutartis su advokato padėjėja R. J., kurią kaip nurodė suinteresuotas asmuo rekomendavo notarė, tačiau dėl atstovės neveikimo reikalingi dokumentai teismui buvo paruošti tik 2014 m. vasarą. Netikėti suinteresuotu asmeniu nėra pagrindo; pateikta 2011 m. atstovavimo sutartis. Iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini)i buvo išskirtas žemės sklypas gyvenamojo namo statybai (b. l. 13-15), namų valdos techninės apskaitos byloje nurodyta, kad namų valda A. B. Č. nuosavybė (b. l. 19).
29. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė palikimo priėmimo fakto, jo parodymai nebuvo nuoseklūs, pradedant nuo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kur teikė prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti; vėliau šalinant trūkumus nurodė, kad negali pateikti teismo nutartyje nurodytų priežasčių patvirtinančių dokumentų, todėl keičia ieškinio dalyką ir pagrindą ir prašo nustatyti juridinį faktą, todėl pareiškimas atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis)
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus (duomenys neskelbtini) m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/(duomenys neskelbtini)).
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atmestas, suinteresuotas asmuo B. A. patyrė 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos priteistinos iš pareiškėjo (CPK 98 straipsnis).
32. Bylinėjimosi išlaidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimą byloje susidarė 13,56 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 265, 270, 307, 530-533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo K. C. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) už advokato paslaugas suinteresuotam asmeniui B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš pareiškėjo K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,5 Eur (trylika eurų 50 ct) išlaidų, susijusiu su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.