Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-25157-964/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-11
Bylos Nr.
e2YT-25157-964/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20233-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Pareiškėjas
A. B.
Kreditorius
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25157-964/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20233-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis M. D., išieškotoja J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas pateikė skundą dėl 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo ir nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo prašo pakeisti sprendimus ta apimtimi, kad jo teisėti interesai nebūtų pažeisti, taip pat paaiškinti, kodėl nurodyme nurodytų išieškojimo (16 383,24 Eur) ir priverstinai nurašomų (17 615,54 Eur) lėšų sumos nesutampa.

2. Nurodė, kad į jam priklausančią sąskaitą yra periodiškai pervedamos socialinio draudimo išmokos, kurios išmokėtos dėl laikino nedarbingumo. Kitų lėšų negauna. Šių metų spalį bus atliekama operacija, po kurios bus taikomas gydymas ir reabilitacija, todėl reikšminga galimybė disponuoti lėšomis. Antstolio veiksmai neatitinka CPK 738 straipsnio nuostatų, kadangi negali disponuoti minėtomis lėšomis. Be to, nurodyme nurodytų išieškojimo (16 383,24 Eur) ir priverstinai nurašomų (17 615,54 Eur) lėšų sumos nesutampa.

3. Antstolis M. D. 2022 m. spalio 7 d. patvarkymu dėl 2022 m. spalio 5 d. skundo Nr. S-22-28-29040 skundo netenkino ir jį persiuntė Vilniaus mieto apylinkės teismui. Nurodė, kad Antstolio M. D. kontoroje pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. vykdomąjį raštą Nr. N-1286-465/2007 vykdomas išlaikymo vaikui skolos išieškojimas iš A. B. išieškotojos J. K. naudai. 2022 m. rugsėjo 16 d. priimtas patvarkymas Nr. S-22-28-26632 dėl išlaikymo išieškojimo ir patvarkymas išsiųstas tiek skolininkui, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Tą pačią dieną priimtas ir nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-28-26631, kuriame nurodyta, kad areštas sąskaitai yra 17 615,54 Eur, nustatyta neišieškoma suma 560,01 Eur. Kadangi antstolis vykdo minėtą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo, todėl išieškojimas iš nedarbo socialinio draudimo išmokos yra galimas. Pažymėjo, kad skola susidarė ne tik iš 16 383,24 Eur išlaikymo skolos, bet ir iš antstolio vykdymo išlaidų, kurios 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo 1 232,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2008 m. vasario 22 d. antstoliui M. D. (toliau – antstolis) pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo iš A. B. sūnui A. L., gim. (duomenys neskelbtini) mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt (144,81 Eur), išieškotoja J. K. (toliau – vykdomasis raštas) (el. b. t. I, l. 5). Antstolis 2008 m. vasario 22 d. patvarkymu priėmė vykdyti šį vykdomąjį raštą.

5. Atliekant išlaikymo išieškojimo veiksmus antstolis užklausė LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registrą ir nustatė, kad A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – VSDFV) išmoka nuolatinę išmoką, nedarbo socialinio draudimo išmoką, kurios dydis yra 560,01 Eur, išmoka mokama laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 28 d. iki 2023 m. kovo 27 d. (el. b. t. I, l. 19), todėl paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 16 383,24 Eur (el. b. t. I, l. 15 – 18) ir 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-28-26632, kuriuo pareikalavo VSDFV iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką (239 Eur) kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat kol bus padengtas išlaikymo įsiskolinimas, išskaičiuoti 50 proc. iš skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 239,00 Eur kiekvieną mėnesį (el. b. t. I, l. 11 – 12). Taip pat 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė, kad visoms pareiškėjo sąskaitoms priverstinai nurašomų lėšų suma – 17 615,54 Eur, nurodyta 560,01 Eur neišieškoma suma sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas) (el. b. t. I, l. 3 – 4).

6. 2022 m. spalio 6 d. antstolis parengė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-22-28-28879, kurių dydis 1 244,46 Eur (1 160 Eur atlygis antstoliui, 4,92 Eur banko mokestis, 69,94 Eur papildomos išlaidos ir 9,60 Eur pašto išlaidos) (el. b. t. I, l. 13 – 14).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo ir nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, argumentuodamas tuo, kad tokie antstolio veiksmai neatitinka CPK 738 straipsnio nuostatų.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuolatinėje praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

9. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. CPK 738 straipsnyje yra nustatytos pajamos (laikinojo nedarbingumo atvejais mokamos socialinio draudimo išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos), iš kurių yra išieškoma tik išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti yra draudžiama: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos. Tai reiškia, jog antstolis, įvertinęs skolininko gaunamas pajams ir būtinus poreikius, nustato sumas, iš kurių išieškojimas galimas ir iš kurių ne.

10. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjo dėl išlaikymo. Kaip minėta, registro duomenimis antstolis nustatė, kad pareiškėjas gauna 560,01 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką, šią aplinkybę patvirtina ir VSDFV sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašas (el. b. t. I, l. 10). Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjo gaunama išmoka patenka į CPK 738 straipsnio išimtis, kuomet pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo gali būti nukreipiamas išieškojimas. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas argumentuodamas antstolio neteisėtus veiksmus remiasi šiuo straipsniu, nurodydamas, kad antstolio veiksmai neteisėti, nes negali disponuoti nedarbo draudimo išmoka. Visgi, pareiškėjas klaidingai interpretuoja šią įstatymo normą, kuri priešingai nei pareiškėjas teigia, leidžia išimtinais atvejais nukreipti išieškojimą. Teismas nenustatė, kad antstolio veiksmai neatitinka CPK 738 straipsnio.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdant išlaikymo išieškojimą, jis nukreipiamas tik į dalį nedarbo draudimo išmokos, t. y. išskaičiuojama 50 proc. iš pareiškėjo nedarbo draudimo išmokos dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo nedarbo draudimo išmokos dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 239,00 Eur kiekvieną mėnesį.

12. Iš vykdomojo rašto nustatyta, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis pradedamas skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2006 m. lapkričio 28 d., iki sūnaus A. L. pilnametystės. Sūnus gimęs (duomenys neskelbtini) taigi šis šiuo metu yra pilnametis, pilnametystės sulaukė 2022 m. rugpjūčio 14 d. Visgi, nors antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į pareiškėjo nedarbo socialinio draudimo išmoką ir iš pateiktos išlaikymo apskaičiavimo lentelės nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas iki A. L. pilnametystės, tačiau iš patvarkymo turinio matyti, kad antstolis VSDFV reikalauja kiekvieną mėnesį išskaityti iš pareiškėjo ne tik 16 383,24 Eur išlaikymo įsiskolinimą, tačiau ir kiekvieną mėnesį 239 Eur periodinę išmoką, nors A. L. yra pilnametis.

13. Atsižvelgiant į tai, antstolio 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-28-26632 dalyje dėl reikalavimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, naikintinas. Patvarkymas naikintinas ir dalyje, kurioje reikalaujama išskaityti ne mažiau kaip 239,00 Eur kiekvieną mėnesį.

14. Pareiškėjas skundžia taip pat ir antstolio nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

15. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – SVI). Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir SVI nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia, o to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju yra susidaręs 16 383,24 Eur išlaikymo įsiskolinimas, o vykdomoji byla vykdoma nuo 2008 m. vasario 22 d. Taigi antstolis turi teisę taikyti priverstinio vykdymo priemonę – išieškojimą iš pareiškėjo piniginių lėšų (CPK 624 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

16. Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigos) atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 689 straipsnio 2 dalį, antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS sistemą pateikia kredito įstaigoms nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Pagal CPK 689 straipsnio 4 dalį, kredito įstaigos elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS gavusios šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus antstolio nurodymus, per PLAIS pateikia šiems nurodymams įvykdyti reikalingus duomenis. PLAIS gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito įstaigos gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 689 straipsnio 6 dalis).

17. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (galiojanti redakcija nuo 2020 m. liepos 17 d.), 14 punktą, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

18. Analizuojamu atveju minėta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu, 2022 m. rugsėjo 16 d. PLAIS ir pareiškėjui išsiuntė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, suteikdamas sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) 560,01 Eur neišieškomą sumą, kuri atitinka pareiškėjo gaunamos išmokos dydį. Taigi, pareiškėjas gali disponuoti piniginėmis lėšomis, kurias VSDFV perveda jam, atskaičiusi sumą pagal patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo. Teismo vertinimu tokie antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti bei nepažeidžia pareiškėjo teisėtų interesų.

19. Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad nurodyme nurodytų išieškojimo (16 383,24 Eur) ir priverstinai nurašomų (17 615,54 Eur) lėšų sumos nesutampa, todėl prašo šį nesutapimą paaiškinti ir pagrįsti. Antstolė paaiškino, kad skola susidaro ne tik iš išlaikymo skolos, kuri yra 16 383,24 Eur, bet ir iš antstolio vykdymo išlaidų, kurios 2022 m. rugsėjo 16 d. buvo 1 232,00 Eur.

20. Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentą galima apibrėžti kaip dokumentą (patvarkymą), kuriame antstolis nurodo konkrečiai atliktus vykdymo veiksmus bei jų apimtis, konkrečių vykdymo veiksmų įkainius ir sumą, kuri turi būti atlyginta antstoliui už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019, 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-257-933/2020). Pagal SVI 151 punktą visos vykdymo išlaidos, išskyrus Instrukcijoje nustatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos.

21. Nagrinėjamu atveju 1 244,46 Eur vykdymo išlaidas sudaro 1 160 Eur atlygis antstoliui, 4,92 Eur banko mokestis, 69,94 Eur papildomos išlaidos ir 9,60 Eur pašto išlaidos. Iki 2020 m. liepos 17 d. galiojusioje SVI redakcijoje buvo numatyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos ir papildomos išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir atlygį antstoliui (SVI 43 punktas). Nuo 2020 m. liepos 17 d. įsigaliojusi SVI redakcijoje numatyta, kad vykdymo išlaidos skirstomos į: vykdomosios bylos administravimo išlaidas (toliau – administravimo išlaidos); išlaidas tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas (toliau – išlaidos tretiesiems asmenims); atlygį antstoliui (SVI 105 punktas). Nustatyta, kad 69,94 Eur papildomas išlaidas antstolis paskaičiavo už patvarkymų, vykdymo išlaidų apskaičiavimo rengimą, užklausų atlikimą ir kt., kurios paskaičiuotos iki šiuo metu galiojančios SVI redakcijos įsigaliojimo, t. y. 2020 m. liepos 17 d.

22. Pagal SVI 109.15. punktą, kai išieškoma suma yra nuo 14 500 Eur iki 29 000 Eur, atlygis antstoliui yra 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 160 Eur. Šiuo atveju išieškoma išlaikymo suma yra 16 383,24 Eur, todėl atlygis antstoliui sudaro 1 160 Eur (16 383,24 Eur x 6 proc. = 982,99 Eur), kaip ir numatyta antstolio išlaidų apskačiavime. O 4,92 Eur banko mokesčio ir 9,60 Eur pašto išlaidų priskiriami išlaidoms, sumokamoms tretiesiems asmenims.

23. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavimą atlikto pagal CPK 611 straipsnio nuostatas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytus įkainius, todėl jo naikinti ar pakeisti nėra pagrindo.

24. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad vykdymo išlaidų apskaičiavimas priimtas tik 2022 m. spalio 6 d., t. y. po nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas. SVI 153. punkte numatyta, kad vykdymo išlaidas išieškodamas priverstinai, antstolis vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui siunčia kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymu atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.), taip pat, SVI 154. punkte nurodyta, kad pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Taigi, antstolis neturėjo teisės priimtame nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodyti 1 7615,54 Eur priverstinai nurašomų lėšų sumą, kuri nurodyta kartu su vykdymo išlaidomis, neatlikęs vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vykdymo išlaidos faktiškai yra pagrįstos ir teisėtos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas šiai dienai atliktas, teismas neturi pagrindo sumažinti priverstinai nurašomų piniginių lėšų sumos ar panaikinti vykdymo išlaidas.

25. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad antstolis M. D., atlikdamas vykdymo veiksmus, nepagrįstai 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-28-26632 VSDFV reikalavo kiekvieną mėnesį išskaityti iš pareiškėjo nedarbo draudimo išmokos 239 Eur periodinę išmoką, todėl šią patvarkymo dalį naikina, atitinkamai panaikinant ir reikalavimą kiekvieną mėnesį išskaičiuoti ne mažiau kaip 239 Eur.

26. Atlikdamas kitus vykdymo veiksmus antstolis iš esmės laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė CPK nuostatų, todėl naikinti 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-28-26631 skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundas laikytinas iš dalies pagrįstu, todėl tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais teismas

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolio M. D. 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymo dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-28-26632 dalį dėl reikalavimo iš A. B. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaityti periodinę išmoką (239 Eur) kiekvieną mėnesį, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, ir dėl reikalavimo iš A. B. išskaityti ne mažiau kaip 239 Eur kiekvieną mėnesį. Kitoje dalyje 2022 m. rugsėjo 16 d. patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-22-28-26632 palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė