- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 2-1240-798/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00100-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. R., uždaroji akcinė bendrovė „Bonus Ventus Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bonus Admin“, atstovaujamos administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas“, prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bonus Admin“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys V. R., uždaroji akcinė bendrovė „Bonus Ventus Group“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir bendrovė arba BUAB) „Bonus Admin“; bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Bankrotas“. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, kadangi administratorei neperduoti visi bendrovės 2017 m. dokumentai, apskaitos registrai pagal kreditorius, debitorius, sutartys. Taip pat neperduotas turtas, o 2016 m. birželio ir liepos mėnesiais buvo perkelta atsakovės veikla į UAB „Dominus projektai“, dėl to sumažintos atsakovės kreditorių galimybes atgauti skolas iš atsakovės turto ir atsakovei tapus nemokia bendrovės valdymo organai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pripažino atsakovės BUAB „Bonus Admin“ bankrotą tyčiniu. Teismas nustatė, kad atsakovės 2015 m. balanso duomenimis BUAB „Bonus Admin“ turtas sudarė 120 683,00 Eur, o mokėtinos per vienerius metus sumos ir įsipareigojimai buvo 122 901,00 Eur. Atsakovė per 2015 m. patyrė 24 514,00 Eur nuostolių. Panašūs veiklos rezultatai buvo ir 2014 m. Suinteresuotas asmuo V. R. atsiliepime nurodė, kad atsakovės nuostoliai per vienerius metus sudarė kasmet apie 30 000,00 Eur, t. y. 2014 m.–2016 m. ir teismo vertinimu ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovė nuo 2014 m. pradžios buvo nemoki, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo organai nesikreipė. 2016 m. liepos 14 d. bendrovės baldai ir kompiuteris buvo parduoti UAB „Dominus projektai“, kurios vadovu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo V. R.. Taip pat atsakovė 2015 m. birželio 18 d. pardavė UAB „Puritus“ plovimo mašinas, kurios buvo pagrindinės bendrovės veiklos priemonės. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog šiais veiksmais atsakovė sumažino savo veiklos apimtis, tačiau dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė; parduodama ilgalaikį bendrovės turtą atsakovė mažino kreditorių galimybes atgauti skolas. Atsakovės akcininkę UAB „Bonus Ventus Group“ atstovaudamas V. R. nutarė nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. atleisti save iš UAB „Bonus Admin“ vadovo pareigų. Teismo vertinimu akivaizdu, kad atsakovė nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutraukė savo veiklą, tačiau apie šią aplinkybę kreditoriams nepranešė, nepakeitė juridinių asmenų registro duomenų dėl bendrovės veiklos sustabdymo, atsakovės vadovo pasikeitimo. Taigi, nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės veikla buvo sustabdyta, tačiau nebuvo priimti valdymo organų sprendimai dėl bendrovės turto, dokumentų, skolų sumokėjimo. Dėl to teismas sutiko su bankroto administratoriumi, kad atsakovė nuo 2014 m. iki bankroto bylos iškėlimo buvo netinkamai valdoma, dėl to pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas.Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė teismui 2016 m. birželio 18 d. atsakovės akcininkės UAB „Bonus Ventus Group“ sprendimą dėl visų UAB „Bonus Admin“ įsipareigojimų perdavimo UAB „Dominus projektai“ ir pripažino aplinkybę, kad šis sprendimas buvo įgyvendintas. Teismas nustatė, jog UAB „Dominus Projektai“ vadovu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo V. R.. Teismo vertinimu, V. R., eidamas atsakovės vadovo pareigas, 2016 m. vasarą perkėlė bendrovės veiklą į UAB „Dominus projektai“, kuriai tuo metu vadovavo. Tai patvirtina atsakovės administratorės teiginius, kad neteisėtai, neinformuojant kreditorių, nepriimant sprendimų dėl bendrovės bankroto, atsakovės veikla buvo perkelta į susijusią su atsakove įmonę. Taigi, atsakovės veikla buvo neteisėtai sustabdyta, buvo didinamos skolos ir veikla buvo perkelta į susijusią su atsakove įmonę, todėl buvo pažeistas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą pripažinti atsakovės UAB „Bonus Admin“ bankrotą tyčiniu. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindo nebuvimo. Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo skundžiamosios nutarties motyvai, kad valymo mašinų pardavimas UAB „Puritus“ yra susijęs su blogu bendrovės valdymu ir turto sumažinimu ir (arba) kreditorių interesų pažeidimu. Taip pat ir kitas turto pardavimas UAB „Dominus projektai“ 5 250,60 Eur sumai bendrovės turto nesumažino ir sandoris nebuvo bendrovei nuostolingas. Be to bendrovė turėjo 55 185,00 Eur dydžio ilgalaikio turto.Dėl nemokumo momento. Pirmosios instancijos teismas nenuosekliai ir fragmentiškai įvertino aplinkybes dėl vadovo atleidimo ir nepagrįstai atleidimo momentą susiejo su blogu bendrovės valdymu. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, jog tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, susiję su sąmoningai blogu bendrovės valdymu ir esminiu bendrovės padėties pabloginimu, nenustatė priežastinio ryšio tarp blogo bendrovės valdymo ir jos nemokumo / nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl bendrovės turto ir įsipareigojimų V. R. pasitraukus iš atsakovės vadovo pareigų. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino sutarčių perrašymo aplinkybių. Pripažįsta aplinkybę, jog kelios sutartys buvo perleistos vykdyti UAB „Dominis projektai“ dėl bendrovės nepajėgumo jas įvykdyti dėl darbo jėgos trūkumo; atsakovė turėjo sutartinių įsipareigojimų, todėl siekdama išvengti pretenzijų ir nepatirti nuostolių (baudų) perrašė sutartis UAB „Bonus ventus Group“. Sudaryti sandoriai (perrašytos sutarys) yra galiojantys. Atsakovės ir UAB „Dominus projektai“ sąsajos nebuvo nustatytos, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prezumpcijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos ribų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl nemokumo fakto nustatymo
Pripažįstant bankrotą tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Nustatyta, jog BUAB „Bonus Admin“ nemokumas 2015 m. gruodžio 31 dienai (pagal 2015 ataskaitinių metų balanso duomenis) yra konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje B2-1089-479/2017 (dabar Nr. B2-502-479/2018). Nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013). VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė buvo pateikusi 2006 m.–2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Formaliai įvertinus 2007 m.–2014 m. ataskaitinių laikotarpių balansų duomenis nustatyta, jog atsakovė nuo 2007 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki (pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės): 1) 2007 m. balanso duomenimis turto vertė buvo 428 602,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 383 742,00 Lt, 2) 2018 m. balanso duomenimis turto vertė buvo 585 444,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 722 236,00 Lt, 3) 2009 m. turto vertė buvo 649 597,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 618 830,00 Lt, 4) 2010 m. turto vertė buvo 552 429,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 604 241,00 Lt, 5) 2011 m. turto vertė buvo 455 260,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 475 303,00 Lt, 6) 2012 m. turto vertė buvo 488 180,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 513 713,00 Lt, 7) 2013 m. turto vertė buvo 478 227,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 495 013,00 Lt, 8) 2014 m. turto vertė buvo 442 283,00 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 490 472,00 Lt; 9) 2015 m. turto vertė buvo 120 683,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 122 901,00 Eur. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrovės nemokumo momentą nepagrįstai apsiribojo vien tik 2015 m. finansinės atskaitomybės vertinimu bei suinteresuoto asmens V. R. paaiškinimu (kad atsakovės nuostoliai kasmet sudarė 30 000,00 Eur). Iš įrodymų (2007 m.–2015 m. balansų) visumos nustatyta, jog BUAB „Bonus Admin“ faktiškai nemoki buvo nuo 2007 m. gruodžio 31 d. ir bendrovės veiklos nuostolingumas buvo ilgalaikio pobūdžio, t. y. tęsėsi iki bankroto bylos iškėlimo. Šią aplinkybę (bendrovės nemokumas nebuvo trumpalaikio periodo padarinys) pripažįsta ir bankroto administratorė prašyme dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu (t. II, b. l. 62).Akcentuotina, jog teismo nustatytas atsakovės veiklos nuostolingumas 2007 m. gruodžio 31 d. savaime nereiškia BUAB „Bonus Admin“ tyčinio bankroto, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).Bankroto administratorė prašymą dėl BUAB „Bonus Admin“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia šiomis aplinkybėmis: 1) perrašius sutartis su klientais buvo pakeista paslaugų tiekėja ir lėšų gavėja iš BUAB „Bonus Admin“ į UAB „Domus Projektai“, 2) BUAB „Bonus Admin“ veikla buvo parkelta į UAB „Dominus projektai“, 3) 2016 m. birželio–liepos mėnesiais dalis atsakovės turto perduota susijusiai UAB „Domus Projektai“, 4) 2012 m. BUAB „Bonus Admin“ paskolino atitinkamai 9 384,00 Eur ir 2 896,20 Eur lėšas susijusioms UAB „BONUS VENTUS“ ir UAB „BV Domus“ ir duomenų apie šių skolų išieškojimą nėra; e) administratoriui nėra parduota dalis dokumentų, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros; 5) žinodami apie bendrovės veiklos nuostolingumą BUAB „Bonus Admin“ valdyme dalyvavę asmenys neinicijavo bankroto bylos iškėlimo.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto
Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bankroto administratorė prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė argumentu, jog UAB „Bonus Admin“ tapus nemokia bendrovės valdyme dalyvavę asmenys neinicijavo bankroto procedūros ir sąmoningais veiksmais (neveikimu) privedė bendrovę prie bankroto. Pažymėtina, kad administratorė, teigdama, jog bendrovės nemokumas buvo tęstinio nuolatinio pobūdžio ir bendrovės veiklos eigoje dalyvavo ne vienas apeliantas, nenurodė aplinkybių, susijusių su konkrečių BUAB „Bonus Admin“ valdymo organų ir dalyvių sąmoningu neveikimu (nemokios bendrovės bankroto bylos neinicijavimu). Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik paskutiniojo vadovo (apelianto) neveikimo epizodiniu vertinimu.VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, jog UAB „Bonus Admin“ buvo įregistruota 2006 m. gruodžio 4 d.; akcininkės: nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. UAB „BONUS VENTUS“, nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo UAB „Bonus Ventus Group“; vadovai: nuo 2007 m. kovo 8 d. iki 2009 m. vasario 6 d. S. Š., nuo 2009 m. vasario 6 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. G. S., nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. spalio 11 d. A. V. (A. V.), nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. liepos 18 d. R. T., nuo 2013 m. liepos 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo V. R..Pagal ĮBĮ redakcijos, galiojusios nuo 2006 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 1 dalį, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turėjo teisę: 1) kreditorius (kreditoriai), 2) savininkas (savininkai). 3) bendrovės vadovas. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ redakcijos, galiojančios nuo 2016 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją); 3) likvidatorius. Pagal 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, pagal galiojusio ir galiojančio ĮBĮ minėtas nuostatas inicijuoti bendrovei bankroto bylą gali bendrovės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją (šiuo atveju akcininkai).Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga sužinoti apie nemokumą vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Tik asmuo, kuris turi visą nurodytą informaciją apie įmonės finansinę padėtį, t. y. žino jos turto sudėtį, įmonės skolininkus ir kreditorius, atsiskaitymo pagal įmonės sudarytas sutartis terminus, turi visus buhalterinės apskaitos dokumentus, objektyviai gali kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir būti atsakingas už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. sausio 1 d.) akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m, kovo 1 d. iki 2012 m rugsėjo 1 d. ir pagal šiuo metu galiojančią redakciją). Taigi, buvusios akcininkės (nuo 2006 m. gruodžio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. UAB „BONUS VENTUS“; nuo 2012 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Bonus Ventus Group“) turėjo minimalią pareigą domėtis bendrovės finansine padėtimi ir apie bendrovės faktinį nemokumą turėjo sužinoti finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo datą. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro viešai teikiamais duomenimis: 1) 2007 metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos 2008 m. spalio 1 d. direktoriaus S. Š., 2) 2008 metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos 2009 m. balandžio 30 d. direktoriaus G. S., 4) 2009 metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos 2011 m. sausio 18 d. direktoriaus G. S., 5) 2010 metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos 2011 m. gegužės 27 d. direktoriaus G. S., 6) 2011 m. metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos 2012 m. gegužės 31 d. (pateiktos įgalioto asmens vyr. buhalterės R. D.), 7) 2012 m. metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos 2013 m. gegužės 7 d. direktorės R. T., 8) 2013 m. metinės finansinės ataskaitos buvo sudarytos 2014 m. kovo 20 d. direktoriaus V. R., 9) 2014 m. sutrumpintas finansinių ataskaitų rinkinys sudarytas 2015 m. kovo 13 d. direktoriaus V. R., 10) 2015 m. sutrumpintas finansinių ataskaitų rinkinys sudarytas 2016 m. balandžio 28 d. direktoriaus V. R.. Taip pat nustatyta, jog: 1) 2007 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2008 m. rugsėjo 25 d., 2008 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2009 m. gegužės 31 d., 3) 2009 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2011 m. sausio 18 d., 4) 2010 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2011 m. gegužės 30 d., 5) 2011 m. atskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2012 m. gegužės 31 d., 6) 2012 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2013 m. gegužės 7 d., 7) 2013 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2014 m. kovo 20 d., 8) 2014 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2015 m. kovo 13 d., 9) 2015 m. ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo data 2016 m. balandžio 28 d. Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, jog buvę atsakovės vadovai: 1) S. Š. apie faktinį bendrovės nemokumą 2007 m. ataskaitiniu laikotarpiu žinojo nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. vasario 6 d. (vadovo pareigų ėjimo pabaigos), 2) G. S. apie bendrovės nemokumą nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. žinojo nuo 2009 m. balandžio 30 d. iki 2012 m. gegužės 15 d. (vadovo pareigų ėjimo pabaigos), 3) A. V. apie bendrovės nemokumą nuo 2012 m. sausio– spalio mėn. žinojo nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. spalio 11 d. (vadovo pareigų ėjimo pabaigos), 4) R. T. apie bendrovės nemokumą nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. liepos mėn. žinojo nuo 2013 m. gegužės 7 d. iki 2013 m. liepos 18 d. (vadovės pareigų ėjimo pabaigos), 5) V. R., kaip bendrovės vadovas, apie bendrovės nemokumą, buvusį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo sužinojo nuo 2014 m. kovo 20 d. (nuo balanso sudarymo dienos).Buvusios atsakovės akcininkės: 1) UAB „BONUS VENTUS“ apie faktinį bendrovės nemokumą, buvusį nuo 2007 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sužinojo arba turėjo sužinoti laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d., 2) UAB „Bonus Ventus Group“ apie faktinį bendrovės nemokumą, buvusį nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. žinojo arba turėjo sužinoti nuo 2014 m. kovo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo.Taip pat nustatyta, jog atsakovės akcininkės UAB „BONUS VENTUS“ akcininkai buvo: 2003 m. vasario 26 d.–2012 m. rugsėjo 19 d. G. S., 2012 m. rugsėjo 19 d.–2012 m. spalio 11 d. A. V., 2012 m. spalio 11 d.–2016 m. rugpjūčio 10 d. L. M.; vadovai:2003 m. vasario 26 d.–2012 m. sausio 13 d. G. S., 2012 m. sausio 13 d.–2012 m. spalio 11 d. A. V. ir 2012 m. spalio 11 d.–2013 m. gruodžio 27 d. L. M.. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-224-524/2016 pripažinta BUAB „BONUS VENTUS“ pabaiga. Kitos akcininkės UAB „Bonus Ventus Group“ akcininkais: 2011 m. spalio 25 d.–2011 m. gruodžio 2 d. R. K., 2011 m. gruodžio 2 d.–2017 m. gruodžio 13 d. N. P., nuo 2017 m. gruodžio 13 d. L. M.; vadovai: 2011 m. spalio 25 d. – 2011 m. gruodžio 2 d. D. K., 2011 m. gruodžio 2 d.–2011 m. gruodžio 2 d. G. S. , 2011 m. gruodžio 2 d. - 2012 m. rugpjūčio 29 d. I. Š., 2012 m. rugpjūčio 29 d. – 2013 m. rugsėjo 18 d. A. R., 2013 m. rugsėjo 18 d.–2017 m. vasario 21 d. V. R. ir nuo 2017 m vasario 21 d. L. M..Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad V. R., kaip bendrovės vadovas ir kaip akcininkės UAB „Bonus Ventus Group“ vadovas, apie UAB „Bonus Admin“ nemokumą, buvusį nuo 2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu sužinojo nuo 2014 m. kovo 20 d. (nuo balanso sudarymo ir akcininkės patvirtinimo dienos).Dar kartą pažymėtina, jog aplinkybė, kad atsakovės valdymo organai ir dalyviai nurodytais laikotarpiais žinojo apie bendrovės veiklos nuostolingumą, besitęsiantį nuo 2007 m. gruodžio 31 d., savaime nereiškia BUAB „Bonus Admin“ tyčinio bankroto. Šiuo atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato valdymo organų ir (arba) dalyvių sąmoningą nemokios bendrovės finansinės padėties bloginimą (privedimą prie bankroto). Pirmosios instancijos teismas nesprendė dalyvavusių BUAB „Bonus Admin“ valdyme asmenų bankroto bylos neiniciavimo klausimo, nes neteisingai nustatė bendrovės faktinio nemokumo momentą, kurį susiejo tik su apelianto vadovavimo BUAB „Bonus Admin“ laikotarpiu. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog paskutiniam bendrovės vadovui V. R. bendrovės nuostolingos veiklos faktas buvo žinomas nuo 2014 m. kovo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau buvo nustatytas tęstinis neiniciavimo nemokiai bendrovei bankroto faktas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs paaiškinimus, jog bendrovė savo veikloje nuolat patyrė finansinius sunkumus, tačiau nuostolingą veiklą (pastatų administravimas, techninė priežiūra, patalpų valymas) tęsė taikydama itin mažas paslaugų kainas, kurios buvo artimos savikainai; apelianto valdymo laikotarpiu bendrovė įsipareigojimus kreditoriams mažino: 2014 m. turėjo 142 050,00 Eur įsipareigojimų, 2015 m. – 122 901,00 Eur, o 2016 m. – 114 251,00 Eur. Sprendžiant tik dėl apelianto vadovavimo bendrovei metu (nuo 2013 m. liepos 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo) buvusių pradelstų įsipareigojimų kreditoriams iš balansų duomenų nustatyta, kad 2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu turto vertė buvo 478 227,00 Lt (138 504,11 Eur), o pradelsti įsipareigojimai sudarė 495 013,00 Lt (143 365,67 Eur), 2014 m. turto vertė buvo 442 283,00 Lt (128 094,01 Eur), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 490 472,00 Lt (142 050,50 Eur). 2015 m. turto vertė buvo 120 683,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 122 901,00 Eur. Įvertinus nurodytų turto verčių ir įsipareigojimų santykį, spręstina, kad 2013 m.–2015 m. laikotarpiu nuostolinga bendrovės finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes sumažėjo ne tik įsipareigojimai, bet ir turto vertė (įsipareigojimai sumažėjo 20 464,67 Eur (143 365,67 Eur - 122 901,00 Eur) suma ir turtas sumažėjo 17 821,11 Eur (138 504,11 Eur - 120 683,00 Eur) suma). Tačiau pažymėtina, jog iki apelianto vadovavimo bendrovei, skolos kreditoriams egzistavo nuo 2007 m. gruodžio 31 d. ir apeliantas perėmė faktiškai jau nemokios bendrovės valdymo funkciją (su 143 365,67 Eur dydžio pradelstais įsipareigojimais). ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimą, analizuojami įvairūs įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai. Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimą (teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiškimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 ir 7 dalys). Atsižvelgus į bankroto administratoriaus prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu dėl BUAB „Bonus Admin“ valdymo organų ir dalyvių neveikimo (nemokios bendrovės bankroto bylos neinicijavimu) ir apeliacinės instancijos teismui nustačius aplinkybes dėl tęstino atsakovės veikos nuostolingumo (nuo 2007 m. gruodžio 31 d.), kai atitinkamais laikotarpiais buvo skirtingi valdymo organai ir dalyviai, spręstina šioje dalyje bylą klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jog nustatyti atitinkamais laikotarpiais buvusių BUAB „Bonus Admin“ valdymo organų ir / arba dalyvių (ne tik apelianto) priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir jos nemokumo arba ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Taip pat ir klausimui spręsti dėl suinteresuotų asmenų (vadovų ir / arba akcininkų, kurie nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo) įtraukimo į bylą.Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Akcentuotina ir tai, kad įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).
ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2015 m. birželio 18 d. atsakovė pardavė UAB „Puritus“ bendrovei priklausiusias plovimo mašinas (veiklos priemones). Taip pat atsakovė 2016 m. liepos 14 d. pardavė bendrovei priklausiusius baldus ir kompiuterį UAB „Dominus projektai“. Šio turto perleidimo metu BUAB „Bonus Admin“ vadovas buvo V. R. (nuo 2013 m. liepos 18 d. iki bankroto bylos iškėlimo), taip pat V. R. buvo ir pirkėjos UAB „Dominus Projektai“ vadovas. Apeliantas teigia, kad sandoriai atitiko realią turto vertę ir nebuvo bendrovei nuostolingi. Taigi, nagrinėjamu atveju už parduotą turtą atsakovė gavo pinigines lėšas, iš kurių privalėjo vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais. Kaip žinia, bendrovei esant nemokiai kreditorių interesai tampa prioritetiniai, todėl privalu laikytis CK 6.930¹ straipsniu nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bylos duomenimis po 2016 m. liepos 14 d. sandorio skolos kreditorei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sumažėjo, t. y. 2016 m. liepos 18 d. atsakovė turėjo 1 841,79 Eur socialinio draudimo skolą, kurią 2016 m. liepos 22 d. sumažino iki 882,07 Eur, o 2016 m. liepos 25 d. sumažino iki 10,36 Eur (t. I, b.l. 25).Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą taip pat perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik teismo nustatyta aplinkybė, kad turtas parduotas susijusiai įmonei, kai už turtą buvo atsiskaityta, nepakankama sandorių nuostolingumui konstatuoti. Nagrinėjamu atveju, kad pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu turi būti nustatyta, kad perleistas turtas (plovimo mašinos, baldai ir kompiuteris) buvo likvidūs, reikalingi bendrovės veikloje ir parduoti už per mažas kainas, dėl to kreditorių galimybės atgauti skolas iš šio turto (gautų lėšų) sumažėjo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
Dėl preziumavimo, kad bankrotas yra tyčinis
Jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys (ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vienu iš tyčinio bankroto sukėlimo pagrindų gali būti veiklos perkėlimas į kitas įmones, kuriuo siekiama išvengti atsiskaityti su įmonės kreditoriais ar (ir) sužlugdyti įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016).Bylos duomenimis visi sutartiniai įsipareigojimai, buvę tarp atsakovės ir užsakovų, nuo 2016 m. birželio 18 d. buvo perduoti UAB „Dominus Projektai“. Juridinių asmenų tvarkytojo viešai skelbiamais duomenimis sutarčių perrašymo metu UAB „Dominus Projektai“ akcininkas buvo N. P. (nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d.), o vadovas V. R. (nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. liepos 25 d.), tačiau V. R. įgaliojimų pabaiga įregistruota 2016 m. gegužės 27 d., o kito vadovo V. K. paskyrimo data įregistruota 2016 m. gegužės 27 d. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, tačiau konstatavo, jog V. R., vykdydamas atsakovės pareigas, 2016 m. vasarą perkėlė atsakovės veiklą į UAB „Dominus Projektai“, kuriai pats tuo metu vadovavo. Apeliantas iš dalies sutinka, kad kelios sutartys buvo perleistos vykdyti UAB „Dominus Projektai“, tačiau teigia, jog šis veiksmas buvo sąlygotas bendrovės fizinio pajėgumo nebuvimu (neturėjo darbuotojų) bei įvertinus neigimas pasekmes dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kasacinio teismo praktikoje verslo sprendimo atžvilgiu įtvirtinta teisėtumo prezumpcija – jei tik verslo sprendimas priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – tiek rūpestingumo, tiek ir lojalumo, toks sprendimas yra laikomas teisėtu, net jei jis buvo nuostolingas bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Priimant verslo sprendimą, turi būti įvertintas santykis tarp tikėtinos jo naudos ir galimos žalos, šiame vertinime turi būti paisoma ir žalos išvengimo ir sumažinimo kaštų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar verslo sprendimas akivaizdžiai neviršija protingos komercinės rizikos, t. y. nėra akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas. Akcentuotina, kad 2016 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 20160618/01 visus sutartinius įsipareigojimus tarp UAB „Bonus Admin“ ir užsakovų perkelti į UAB „Dominus Projektai“ priėmė atsakovės UAB „Bonus Admin“ akcininkė UAB „Bonus Ventus Group“, atstovaujama vienintelio akcininko N. P. (t. II, b. l. 136), kuris taip pat buvo ir UAB „Dominus Projektai“ savininkas (akcininkas). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tyčinio bankroto instituto paskirčiai prieštarautų išvada, kad bendrovės dalyviai (akcininkai) negali būti atsakingi už tyčinio bankroto sukėlimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016). Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė fragmentiškai, neatsižvelgė į: a) apelianto nurodytas faktines aplinkybes, jog bendrovė neturėjo darbuotojų sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, todėl siekdami išvengti pretenzijų iš klientų ir nepatirti nuostolių (sutartimis nustatytų baudų) – sutartis perrašė, b) valinį sprendimą perrašyti sutartis UAB „Dominus Projektai“ priėmė akcininkė UAB „Bonus Ventus Group“, c) sprendimo perrašyti sutartis metu apelianto įgaliojimai vadovauti galimai jau buvo pasibaigę, d) sprendimą perrašyti sutartis priėmė atsakovės UAB „Bonus Admin“ akcininkės UAB „Bonus Ventus Group“ akcininkas N. P., spręstina klausimą dėl bendrovės vadovo ir akcininkės veiksmų, susijusių su visų sutartinių įsipareigojimų perkėlimu į susijusią bendrovę (veiklos perkėlimu), perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.Šiuo atveju teismui ex post facto (atgal, retroaktyviai) reikia nustatyti, ar sprendimo perrašyti sutartis priėmimo metu: 1) V. R. turėjo įgaliojimus veikti kaip bendrovės vadovas ir 2) vadovas nepažeidė fiduciarinių pareigų – ar veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas ir jis tinkamai ištyrė sprendimui reikšmingą informaciją, be to, ar sprendimas nebuvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingas (jeigu verslo sprendimas perrašyti sutartis buvo priimtas vadovui nepažeidžiant fiduciarinių pareigų ir akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, vertinama, kad neteisėtų veiksmų vadovas neatliko, nors sandoris ir buvo nuostolingas, tačiau nustačius, kad bendrovės vadovas, perrašydamas sutartis, buvo nerūpestingas, jo veikimo geriausiais vadovaujamos bendrovės interesais prezumpcija yra paneigiama. 3) Sprendžiant dėl atsakovės akcininkės priimto sprendimo sutartis perrašyti teisėtumo, byloje nustatinėtina, ar akcininkės UAB „Bonus Ventus Group“ veiksmas (visų atsakovės sutartinių įsipareigojimų perkėlimas į kitą bendrovę, kurios savininkas buvo N. P.) pagal iki ĮBĮ 20 straipsnį yra / nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog akcininkė savo veiksmais sukėlė tyčinį bankrotą (perkėlė atsakovės veiklą į kitą susijusią įmonę). Apeliantas nekvestionuoja aplinkybių, kad buvo perkelti užsakovių UAB „Palangos vėtra“, UAB „ABT-West“, UAB „Klaipėdos avialinijos“, VĮ Klaipėdos regiono keliai, Klaipėdos sentikių religinė bendruomenė, Lietuvos aklųjų biblioteka sutartiniais įsipareigojimai į UAB „Dominus Projektai“ dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Tačiau dėl kitų ūkio subjektų sutartinių įsipareigojimų perkėlimo UAB „Dominus Projektai“ pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prezumpcijos taip pat turi būti atsakyta į klausimus kokios nebaigtos vykdyti atsakovės sutartys buvo perkeltos į UAB „Dominus Projektai“, kokios buvo jų perkėlimo priežastys.
Dėl bylos procesinės baigties
Apeliacinės instancijos teisme byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017). Todėl atskirojo skundo argumentais yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį bei BUAB „Bonus Admin“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Klausimai, kurie perduodami pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra išdėstyti šios nutarties 34, 38 ir 46–48 punktuose. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su dalies bendrovės dokumentų ir turto (debitorių ir kreditorių ataskaitų, 2016 m. liepos mėn. pirkimų–pardavimų, visų 2017 m. dokumentų, sutarčių (paskolos ir kt.); neparduoto turto sąrašas nurodytas lentelėje, t. II, b. l. 60) neperdavimo bankroto administratoriui klausimu. Atskiruoju skundu šis klausimas nekvestionuojamas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Taip pat pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino 2012 m. atsakovės paskolintų lėšų UAB „BONUS VENTUS“ ir UAB „BV Domus“ aplinkybių. Šis laikotarpis neapima apelianto vadovavimo bendrovei laikotarpio, todėl šios aplinkybės atskiruoju skundu nekvestionuojamos. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir bankroto administratorei palaikant prašymą pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ir 2012 m. paskolintų ir neatgautų lėšų pagrindu, teismo procesinis sprendimas gali paliesti trečiųjų asmenų teises ir pareigas, todėl byloje spręstinas klausimas ir dėl suinteresuotų asmenų (atitinkamų bendrovės valdymo organų ir (arba) akcininkų), sudariusių 2012 m. skolos sandorius) įtraukimo į bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bonus Admin“ bankroto pripažinimo tyčiniu, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.