Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-1147-302/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-11-12
Bylos Nr.: e2A-1147-302/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01142-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos arka“
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį
Trečiasis asmuo: Ergo Insurance SE Lietuvos filialas ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1147-302/2021 Teismo proceso Nr. 2-56-3-01142-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Reklamos arka“ ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos arka“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reklamos arka“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė, savivaldybė), prašydama atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę – 3 267 314 Eur baudos pagal Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių suprojektavimo, įrengimo (pastatymo), valdymo, naudojimo ir priežiūros 2015 m. liepos 31 d. koncesijos sutarties Nr. SR-1539 (toliau – ir Koncesijos sutartis) 52 punktą mokėjimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Šalys 2015 m. liepos 31 d. sudarė Koncesijos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) ne mažiau kaip 450 stoginių ir 26 reklaminius plotus Kauno mieste Koncesijos sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, taip pat kasmet papildomai suprojektuoti ir įrengti (pastatyti) po 3 stogines atsakovės nurodytose vietose bei visu sutarties galiojimo terminu (20 metų) jas tinkamai valdyti, naudoti ir prižiūrėti (Koncesijos sutarties 4 punktas). Koncesijos sutarties (investicijų) vertė – 1,73 mln. eurų.

3. Koncesijos sutarties vykdymo metu atsakovė 2017 m. liepos 20 d. pareiškė ieškovei pretenziją Nr. (33.200)2-2475, kuria atsakovė pareikalavo sumokėti 3 267 314 Eur baudą.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, atsakovės reikalaujama sumokėti bauda yra nepagrįsta ir neproporcinga, kelis kartus viršijanti Koncesijos sutarties kainą. Ieškovė negalėjusi laiku įvykdyti Koncesijos sutarties dėl nuo jos valios nepriklausiusių ir savivaldybės netinkamą elgesį (neveikimą) sąlygojusių aplinkybių. Stoginių įrengimo termino pradžioje 212–a iš 339–ų vietos, kuriose ieškovė turėjo įrengti naujas stogines, vis dar buvo užimtos kito išorinės reklamos paslaugas teikiančio ūkio subjekto UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginėmis, kurias ji turėjo pašalinti iki 2014 m. kovo 31 d. Už šios pareigos priežiūrą buvo atsakinga savivaldybė, tačiau savo pareigos neįvykdė ir iki Koncesijos sutarties termino įrengti 339 stogines pabaigos nė viena iš 212 neteisėtai stovėjusių stoginių nebuvo pašalinta. Nei Koncesijos sutartyje, nei derybų su savivaldybe metu ieškovei nebuvo nurodyta, kad ji gali statyti stogines šalia pastatytų UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginių. Be to, savivaldybė kitame ginče su UAB „JCDecaux Lietuva“ sudarė taikos sutartį tam, kad UAB „JCDecaux Lietuva“ galėtų atlaisvinti stoginių vietas, kuriose turėtų būti statomos ieškovės stoginės.

5. Atsakovė Koncesijos sutarties įsigaliojimo metu nebuvo pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų, kadangi atsakovės teisminiame ginče su UAB „JCDecaux Lietuva“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kuriomis savivaldybei buvo uždrausta išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą iš viso 245 vietose, kuriose tuo metu buvo įrengtos UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginės ir reklaminiai įrenginiai. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovė būtų pastačiusi laiku Koncesijos sutartyje numatytas stogines, atsakovė būtų nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus ir išduoti ieškovei leidimus teikti išorinės reklamos paslaugoms 212 iš 339 vietų.

6. Be to, dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) ieškovės pasamdyti rangovai MB „Betosta“ ir UAB „Dotana“ atsisakė dirbti su ieškove, todėl ieškovė negalėjo laiku įvykdyti Koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Šalies argumentai

7. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su ieškiniu, 2019 m. kovo 17 d. pateikė teismui priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Reklamos arka“ 3 267 314 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

8. Ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir nesilaikė sutartų terminų dėl stoginių įrengimo, todėl ieškovei atsirado pareiga mokėti netesybas, kurių dydis ir mokėjimo tvarka įtvirtinti Koncesijos sutartimi.

9. UAB „Reklamos arka“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą nukelti Koncesijos sutarties įsigaliojimo terminą iki ji pateiks Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją. Atsakovė sutiko tenkinti šį prašymą, todėl, ieškovei, pateikus Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, Koncesijos sutartis įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 10 d.

10. Pirmieji Koncesijos sutartyje numatyti stoginių įrengimo terminai pasibaigė 2016 m. vasario 17 d., tačiau nustatytu terminu stoginės nebuvo įrengtos, todėl atsakovė pateikė ieškovei 2017 m. liepos 20 d. pretenziją Nr.(33.200)2-2475 dėl 3 267 314 Eur netesybų atlyginimo Koncesijos sutarties 52 punkto pagrindu, nurodydama, kad ieškovė Koncesijos sutartyje nurodytais terminais ir tvarka nesuprojektavo, neįrengė ir nepridavė stoginių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš ieškovės UAB „Reklamos arka“ 60 726 Eur dydžio netesybas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2019 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo atleisti ją nuo sutartinės prievolės mokėti netesybas pagrįstumo, vykdymo (civilinės atsakomybės), dėl atsakovės reikalavimo ieškovei sumokėti baudą už laiku prisiimtų įsipareigojimų pagal Koncesijos sutartį neįvykdymą, dėl ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (ne) praleidimo.

13. Pagal Koncesijos sutarties 2 priedą „Stoginių projektavimo ir įrengimo (statybos) darbų atlikimo grafiką“ (toliau – Koncesijos sutarties 2 priedas), iš viso turėjo būti pastatytos (įrengtos) 339 stoginės, t. y. per 130 dienų (125 stoginės) ir per 160 dienų (214 stoginių). 111 stoginių turėjo būti pastatytos (įrengtos) per trejus metus nuo sutarties įsigaliojimo (2015 m. rugsėjo 10 d.). Taigi, 125 stoginės turėjo būti pastatytos 2016 m. sausio 17 d., o 214 stoginių – 2016 m. vasario 18 d. Savivaldybės sutikimu šis terminas, t. y. terminas, per kurį savivaldybė sutiko neskaičiuoti netesybų, buvo pratęstas 30 dienų, atitinkamai iki 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. kovo 18 d. (Koncesijos sutarties 2 priedas).

14. Šalys neginčijo aplinkybės, kad per Koncesijos sutartyje nustatytą terminą (iki 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. kovo 18 d.) ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. nei vienos stoginės nepastatė ir Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka atsakovei nepridavė.

15. Atsižvelgdamas į pirmiau nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškinio senatis atsakovei pareikšti reikalavimą už pirmąsias 125 stogines suėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d., o už kitas 224 stogines – 2018 m. rugsėjo 18 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

16. Atsakovė priešieškinį pateikė 2019 m. kovo 17 d., t. y. praleidusi atitinkamai 942 ir 952 dienų įstatymu nustatytą terminą. Net terminą skaičiuojant nuo to momento iki savivaldybė skaičiavo ieškovei baudą (2017 m. liepos 10 d. imtinai), teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. sausio 10 d., t. y. iki ieškinio (priešieškinio) pareiškimo buvo praleistos 431 dienos.

17. Teismas nesutiko su atsakove, kad ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovės ieškinio pareiškimas teisme 2017 m. rugsėjo 22 d., kuriuo ieškovė prašė atleisti ją nuo prievolės (netesybų sumokėjimo) vykdymo.

18. Vadovaudamasis CK 1.130 straipsniu, teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Tiek pirmuoju atveju (kai ieškinio senatis suėjo atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d.), tiek antruoju atveju (2017 m. rugsėjo 10 d., t. y. iki kada savivaldybė skaičiavo netesybas) senaties terminas iki ieškovės ieškinio padavimo jau buvo suėjęs, todėl teismas darė išvadą, kad CK 1.130 straipsnio 2 dalies taikymui nėra teisinių prielaidų, nes negalima nutraukti to, kas jau pasibaigė.

19. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškinio senaties terminą atsakovė praleido.

Šalies argumentai

20. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį, atsakovė teigė, kad ieškinio senaties termino ji nėra praleidusi, tačiau teismui manant kitaip, prašė šį terminą atnaujinti.

Žemesnės instancijos teismas

21. Ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas – reikalavimas atleisti nuo prievolės (CK 6.64 straipsnis), bet ne savarankiškas reikalavimas (ieškinys) taikyti atsakovės reikalavimams ieškinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis) arba atleisti nuo civilinės sutartinės atsakomybės (CK 6.256 straipsnis ir iš to išplaukiantys civilinės atsakomybės sąlygų (ne)taikymo pagrindai), teismo vertinimu, leido pasirinkti ne teisinių santykių stabilumo, bet kitą pažeistų teisių gynimo būdą, t. y. būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (CK 1.5 straipsnis). Dėl to teismas atnaujino atsakovei praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

22. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės pasirinkto savo teisės gynimo būdo CK 6.64 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kai kreditorius (atsakovė) pažeidžia prievolę, skolininkas (ieškovė) gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo, nurodė, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2377-428/2015 patvirtinta taikos sutartimi savivaldybė susitarė su kita bylos šalimi UAB „JCDecaux Lietuva“, jog stoginės ir vitrinos stovėtų esamose vietose iki bus įrengtos naujos stoginės pagal ieškovės ir atsakovės 2015 m. liepos 31 d. Koncesijos sutartį.

23. Atsakovė dėl savo ankstesnių teisinių santykių su UAB „JCDecaux Lietuva“ prievolės prieš ieškovę Koncesijos sutartimi nebuvo prisiėmusi. Ieškovė savo įsipareigojimus privalėjo įvykdyti laiku ne tik savo lėšomis, bet ir rizika (Koncesijos sutarties 25 punktas). Apie minėtą taikos sutartį ieškovei buvo žinoma, Koncesijos sutartis dėl taikos sutarties sąlygų, galėjusių turėti įtakos ieškovės įsipareigojimų tinkamą vykdymą, nebuvo pakeista. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė būtų pažeidusi prievolę CK 6.64 straipsnio 3 dalies prasme.

24. Teismas iš dalies sutiko su ieškove, kad dėl UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginėmis ir reklama užimtomis vietomis savivaldybė negalėjo užtikrinti tinkamo Koncesijos sutarties sąlygų, susijusių su ieškovės teise teikti reklamos viešinimo paslaugas stoginėse ir reklaminiuose plotuose ir už tai gauti pajamas, vykdymo (Koncesijos sutarties 6, 9 punktai), nepriklausomai nuo to, kad ieškovė ir atsisakė nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas. Tačiau teismas darė išvadą, kad šis atsakovės pažeidimas neteikė pagrindo CK 6.64 straipsnio 3 dalyje numatytai išvadai, kad atsakovė pažeidė prievolę tokiu lygiu, kad ieškovę būtų galima laikyti prievolės nepažeidusia šalimi ir visiškai atleisti ją nuo prievolės (netesybų).

25. Teismas vertino kritiškai ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ji negalėjo laiku pradėti ir laiku užbaigti darbų dėl UAB „JCDecaux Lietuva“ pastatytų stoginių, kadangi ieškovė nustatytu terminu nebuvo pradėjusi darbų ir tose vietose, kuriose UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginių iš viso nebuvo. Nors ginčijamas stogines UAB „JCDecaux“ pašalino 2016 metais (kovo, rugsėjo mėnesiais), tačiau didžioji dauguma stoginių, kur anksčiau stovėjo UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginės, buvo pastatytos ir priduotos 2017 m. balandžio – liepos mėnesiais, t. y. gerokai vėliau nei nustatytas stoginių įrengimo terminas pagal Koncesijos sutartį.

26. Teismas taip pat nesutiko su ieškove, kad atsakovės kaip suteikiančiosios institucijos veiksmai (neveikimas) Koncesijos sutarties įgyvendinimo atveju nebuvo pakankamai profesionalūs ir tinkami.

27. Teismas sutiko su ieškove, kad nepriklausomai nuo jos pasiruošimo Koncesijos sutarties vykdymui ir jos vykdymo, ieškovė negalėjo laisva valia vykdyti Koncesijos sutarties ir gauti joje numatytą finansinę naudą.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi taikius administracinėje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones, savivaldybei buvo uždrausta išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą iš viso 245 vietose, kuriose tuo metu buvo įrengtos UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginės ir reklaminiai įrenginiai. Dėl to teismas sprendė, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrengusi stogines ginčijamose vietose, ji negalėjo įgyvendinti savo sutartinės teisės į reklamos pajamas, kadangi galiojo teismo draudimas reklamai stoginių ginčo vietose. Tuo tarpu, atsakovė, matydama, kad ieškovė turi finansinių sunkumų ir suprasdama, kad be atsakovės atitinkamų veiksmų (sutikimo) ieškovė negalės savarankiškai išspręsti finansavimo klausimų, jos kompetencijai priskirtų klausimų operatyviai nesprendė ir 2016 m. gegužės 18 d. nedavė sutikimo įkeisti stogines kredito įstaigai. Be to, nors atsakovė nurodydavo ieškovei laisvas vietas, kuriose galima statyti stogines, tačiau pastatytas kai kurias stogines ieškovė turėdavo perkelti arba kuo skubiau statyti kitose vietose nei numatyta pagal grafiką.

29. Atsižvelgęs į aptartas faktines bylos aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, į tai, kad atsakovė dėl netesybų pareiškė 3 267 314 Eur dydžio reikalavimą, o praleistą ieškinio senaties terminą šiam reikalavimui pareikšti teismas atnaujino, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovę visiškai atleisti nuo prievolės (netesybų), tačiau yra pagrindas spręsti dėl šios prievolės sumažinimo.

30. Atsakovės pretenzija dėl netesybų buvo pareikšta Koncesijos sutarties 37 punkto pagrindu, pagal kurį atsakovė turėjo teisę skirti ieškovei iki 29 Eur baudą už kiekvieną užfiksuoto pažeidimo/įsipareigojimo nesilaikymo dieną. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju atsakovė privalėjo įvertinti Koncesijos sutarties pažeidimo pobūdį, priežastis ir jas lėmusias pasekmes, todėl turėjo teisę, bet ne pareigą skirti ieškovei maksimalią sutartyje nustatytą 29 Eur baudą (CK 6.193 straipsnis). Tuo tarpu, atsakovė, skirdama ieškovei baudą, šiais kriterijais nesivadovavo ir jų nesvarstė.

31. Teismas byloje taip pat nenustatė, kad dėl netinkamo prievolės vykdymo atsakovė būtų turėjusi kitų tiesioginių nuostolių ar kitų neigiamų padarinių. Pagal byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė, kad 2016 metais atsakovei buvo perduota 137 stoginės, pastatyta, bet neperduota – 93 stoginės, statomos – 85 stoginės, likutis 2017 metams – 25 stoginės. Be to, baudos skyrimo metu ieškovė savo įsipareigojimus iš dalies buvo įvykdžiusi.

32. Vadovaujantis aptartų faktinių aplinkybių visuma, teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais dėl netesybų mažinimo, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas mažinti netesybas, kadangi prašomas atlyginti jų dydis yra aiškiai per didelis, be to iki atsakovės ieškinio pareiškimo prievolė buvo visiškai įvykdyta.

33. Nustatant sumažintų netesybų dydį teismas atsižvelgė į šalių sutartinių santykių pobūdį ir į tai, kad atsakovė dėl sutarties termino pažeidimo faktiškai nepatyrė jokių nuostolių, taip pat į įstatyminį sutrumpinto ieškinio senaties termino reglamentavimą ir per šį laiko tarpą nepastatytų stoginių skaičių bei už tai taikytiną baudos dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir atsakovės elgesį, todėl prašomų priteisti netesybų dydį mažino iki 60 726 Eur sumos.

34. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad netesybų sumažinimas galėtų būti kvalifikuojamas kaip pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau SESV) taikymo prasme. Ieškovė nuo byloje pareikšto priešieškinio gynėsi bendro pobūdžio teisiniais institutais – ieškinio senaties termino praleidimu, neprotingai didelių netesybų mažinimu, atleidimu nuo prievolės, civilinės atsakomybės netaikymu. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja SESV 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti taikymo kriterijai (parama skiriama ūkio subjektui; parama teikiama iš valstybės lėšų; parama teikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios ūkio subjektai negautų rinkos sąlygomis; parama yra selektyvi; parama daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių).

35. Pripažinęs atsakovei teisę į dalį jos pareikštų reikalavimų patenkinimo, teismas pagrįstu laikė atsakovės prašymą priteisti už priteistą sumą ir procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 54 354,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovės viso proceso metu turėtos bylinėjimosi išlaidos yra 29 708,19 Eur. Ieškovės ieškinys atmestas, atsakovės priešieškinis patenkintas 1,85 proc. (60 726 x 100 : 3 267 314).

37. Įvertinęs šalių pateiktus procesinius dokumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), teismas nustatė, kad iš viso maksimali pagal Rekomendacijas už suteiktas advokatų teisines paslaugas ieškovei priteistina suma yra 20 771,46 Eur, atsakovei – 20 828,11 Eur. Atsižvelgdamas į ieškovės atmestų ir atsakovės patenkintų reikalavimų proporcijas, taip pat į tai, kad patirtos šalių išlaidos yra panašios, teismas sprendė, kad šalims bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

38. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Reklamos arka“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atleisti nuo prievolės atsakovei sumokėti baudą pagal Koncesijos sutarties nuostatas, ir kuria iš dalies buvo tenkintas atsakovės 2019 m. kovo 17 d. priešieškinis iš ieškovės priteisiant 60 726 Eur netesybas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

1) atleisti ieškovę nuo prievolės atsakovei sumokėti baudą pagal Koncesijos sutarties nuostatas;

2) taikyti ieškinio senatį atsakovės priešieškinio reikalavimui dėl 3 267 314 Eur baudos priteisimo iš ieškovės UAB „Reklamos arka“;

3) atmesti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

38.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad nors pati atsakovė negalėjo užtikrinti ieškovei tinkamo Koncesijos sutarties sąlygų vykdymo, tai nėra tokio lygio atsakovės prievolių pažeidimas, kuris leistų taikyti CK 6.64 straipsnio 2 dalį ir atleisti ieškovę nuo prievolės sumokėti baudą.

Žemesnės instancijos teismas

38.2. Teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo nesavalaikio UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginių nukėlimo reikšmę ieškovės civilinės atsakomybės taikymo klausimui. Teismas nustatė, kad tiek Koncesijos sutarties sudarymo, tiek įsigaliojimo metu Kauno mieste vis dar stovėjo nenukeltos kito išorinės reklamos paslaugų teikėjo UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginės, kurios buvo pašalintos tik 2016 m. kovo – rugsėjo mėnesiais. Tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad šių aplinkybių rizika tenka išimtinai ieškovei, o atsakovė įsipareigojimų prieš ieškovę nebuvo prisiėmusi. Dėl šios klaidingos išvados teismas netinkamai įvertino tiek šių aplinkybių svarbą Koncesijos sutartyje nustatytų terminų įvykdymui, tiek šių aplinkybių reikšmę sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ieškovės atžvilgiu. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo, civilinė atsakomybė ieškovės atžvilgiu buvo pritaikyta visiškai nepagrįstai (CPK 185 straipsnis, 6.71 straipsnio 1 dalis, CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

38.3. Teismas civilinę atsakomybę ieškovės atžvilgiu pritaikė tinkamai neįvertinęs Koncesijos sutarties sudarymo ir įsigaliojimo metu vykusių teisminių procesų ir galimų šių teisminių procesų pasekmių. Teismas nustatė, kad Koncesijos sutarties sudarymo ir įsigaliojimo metu atsakovė dalyvavo keliuose UAB „JCDecaux Lietuva“ inicijuotuose teisminiuose procesuose dėl atsakovės atsisakymų šiam ūkio subjektui pratęsti leidimus skleisti išorinę reklamą senosiose stoginėse. Nors buvo konstatuota, kad dėl vykstančių teisminių procesų pati atsakovė nebuvo pajėgi įvykdyti savo prievoles ir užtikrinti ieškovei galimybę teikti išorinės reklamos paslaugas bei gauti šios veiklos pajamas, tai nebuvo vienintelė vykusių ir potencialių teisminių procesų pasekmė, kuri turėjo tiesioginę įtaką Koncesijos sutarties vykdymui. Šiuo atveju teismas netinkamai įvertino šių teisminių procesų reikšmę ir pasekmes sutarčiai, o tai lėmė, kad civilinė atsakomybė ieškovės atžvilgiu buvo pritaikyta nepagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis, CK 6.64 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.253 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

38.4. Teismas neįvertino atsakovės veiksmų, kurie sumenkino ekonominį Koncesijos sutarties gyvybingumą ir kurie apsunkino Koncesijos sutarties vykdymą. Koncesiją suteikianti institucija privalo koncesininkui užtikrinti stabilią, teisinį tikrumą sukuriančią, aplinką ir nepaneigti tų finansinių lūkesčių, kuriuos koncesininkas turi sudarydamas sutartį.

38.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė nebuvo tinkamai pasiruošusi Koncesijos sutarties vykdymui. Koncesijos sutarties terminų pradelsimą lėmė aplinkybės, kurių kontroliuoti ieškovė negalėjo ir kurios buvo nulemtos atsakovės bei trečiojo asmens UAB „JCDecaux Lietuva“ atliktų veiksmų. Dėl to nepagrįsta teismo išvada, kad Koncesijos sutarties terminų pradelsimas buvo nulemtas netinkamo ieškovės pasiruošimo. Pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę nebuvo (CK 6.64 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.253 straipsnio 4 dalis, 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 4 dalis).

38.6. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą ir nenustatė pagrindų, kurie leistų konstatuoti ieškinio senaties termino nutraukimą (CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau teismas nukrypo nuo suformuotos CK 1.131 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos ir be realaus pagrindo atnaujino atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

39. Apeliaciniame skunde atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo:

1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl netesybų priteisimo dalis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visa apimtimi;

2) pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracija praleido ieškinio senaties terminą, pašalinant iš teismo sprendimo motyvų šias nuostatas:

- „ieškinio senaties pradžios eiga turėtų būti skaičiuojama nuo 2016 m. kovo 19 d.“;

- „ieškinio senatis atsakovei pareikšti reikalavimą už pirmąsias 125 stogines suėjo 2018 m. rugpjūčio 17 d., o už kitas 224 stogines – 2018 m. rugsėjo 18 d.“;

Šalies argumentai

- „Atsakovė nustatyta tvarka kreipėsi į teismą (pateikė priešieškinį) 2019 m. kovo 17 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi (atitinkamai 942 ir 952 dienas) įstatymu nustatytą terminą. Netgi tuo atveju, jeigu terminas būtų skaičiuojamas nuo to momento iki savivaldybė skaičiavo ieškovei baudą, laikytina, kad ieškinio senaties terminas suėjo 2018 m. sausio 10 d., taigi iki ieškinio (priešieškinio) pareiškimo buvo praleistas 431 dienas“;

- „teismas neturi pagrindo sutikti ir teisiškai nepagrįstais laiko atsakovės argumentus, kad ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovės ieškinio pareiškimas teisme 2017 m. rugsėjo 22 d., kuriuo ieškovė prašo atleisti ją nuo prievolės (netesybų sumokėjimo) vykdymo“;

- „senaties terminas iki ieškovės ieškinio padavimo jau buvo suėjęs, todėl CK 1.130 straipsnio 2 dalies taikymui nėra teisinių prielaidų, nes negalima nutraukti to, kas jau pasibaigė. Tačiau netgi sutikus ir su šiais atsakovės argumentais (kad senaties terminas buvo nutrauktas 2017 m. rugsėjo 22 d.), atsakovei pareiškus ieškinį teisme 2019 m. kovo 17 d., ji ženkliai (daugiau kaip 1,5 metų) praleido ieškinio senaties terminą dėl netesybų priteisimo“,

ir tuo pačiu konstatuojant, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ieškinio senaties termino nepraleido.

Žemesnės instancijos teismas

3) Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pažeidė savo pareigas, pašalinant iš teismo sprendimo motyvų šias nuostatas:

- „<...> dėl UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginėmis ir reklama užimtomis vietomis savivaldybė negalėjo užtikrinti tinkamo sutarties sąlygų, susijusių su ieškovės teise teikti reklamos viešinimo paslaugas stoginėse ir reklaminiuose plotuose ir už tai gauti pajamas, vykdymo (Koncesijos sutarties 6, 9 punktai), nepriklausomai nuo to, kad ieškovė ir atsisakė nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas“;

- „<...> netgi tuo atveju, jeigu ieškovė būtų įrengusi stogines ginčijamose vietose, ji negalėjo įgyvendinti savo sutartinės teisės į reklamos pajamas, kadangi galiojo teismo draudimas reklamai stoginių ginčo vietose“;

- „Matydama, kad ieškovė turi finansinių sunkumų ir suprasdama, kad be savivaldybės atitinkamų veiksmų (sutikimo) ieškovė negalės savarankiškai išspręsti finansavimo klausimų, atsakovė jos kompetencijai priskirtų klausimų operatyviai ir vadovaudamasi 49 punkte nurodytais principais nesprendė, bet priešingai, 2016 m. gegužės 18 d. nedavė sutikimo įkeisti stogines kredito įstaigai“;

- „<...> savivaldybė nurodydavo ieškovei laisvas vietas, kuriose galima statyti stogines, tačiau netgi pastatytas kai kurias stogines ieškovė turėdavo perkelti arba kuo skubiau statyti kitose vietose nei numatyta pagal grafiką“;

Žemesnės instancijos teismas

ir tuo pačiu konstatuojant, kad Kauno miesto savivaldybės administracija savo pareigų nepažeidė.

4) Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

39.1. Teismas nors ir atnaujino ieškinio senaties terminą, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad savivaldybė šį terminą yra praleidusi. Ši teismo išvada padaryta remiantis neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas su paklaidomis nustatė tiek ieškinio senaties pradžios, tiek ir pabaigos momentą. Taip pat nemotyvuodamas, netinkamai nustatydamas bei kvalifikuodamas bylos faktinės aplinkybes darė išvadą, kad ieškinio senaties terminas priešieškiniui pateikti buvo suėjęs. Be to, nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovės ieškinio pareiškimas. Sprendime padaryta išvada, kad ieškinio senatis savivaldybės priešieškiniui netaikytina turėjo būti pagrįsta kitu motyvu, t. y. turėjo būti grindžiama tuo, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo praleistas.

39.2. Teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės likusių 3 206 588 Eur netesybų. Savivaldybės naudai priteistinos visos priešieškiniu reikalautos netesybos (3 267 314 Eur). Teismas netinkamai kvalifikavo byloje esančias faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nepagrįstai sprendė dėl netesybų mažinimo, taip pat nepagrįstai neanalizavo ir netaikė teisiškai reikšmingus kriterijus, pagrindžiančius savivaldybės reikalaujamų netesybų dydį, nepagrįstai įvertino ieškovės dalinį stoginių įrengimą, kaip pagrindą mažinti priteistinų netesybų dydį, ir įžvelgė savivaldybės pareigų ieškovės atžvilgiu pažeidimus.

39.3. Teismas, nepagrįstai nepaskaičiavo savivaldybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes bylinėjimosi išlaidų sumą skaičiavo ne nuo visų savivaldybės patirtų ir į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidų byloje, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad maksimali pagal Rekomendacijas savivaldybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 20 828,11 Eur.

Atsiliepimas

40. Atsiliepime į atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Reklamos arka“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

40.1. Teismas tinkamai nustatė teisės į ieškinį atsiradimo momentą (CK 1.127 straipsnis).

40.2. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

40.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės reikalavimui taikytina ieškinio senatis nebuvo nutraukta (CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalys).

40.4. Teismas tinkamai pritaikė teisiškai reikšmingus kriterijus sprendžiant dėl atsakovės reikalautų netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis).

40.5. Teismas pagrįstai sumažino ieškovės prievolės įvykdymo laipsnį (CK 6.73 straipsnio 2 dalis ir 6.258 straipsnio 3 dalis).

40.6. Teismas pagrįstai sumažino atsakovės reikalautų netesybų dydį atsižvelgiant į pačios atsakovės atliktus veiksmus.

40.7. Teismas pagrįstai atsisakė atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės naudai buvo priimtas palankus teismo sprendimas, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Atsiliepime į ieškovės UAB „Reklamos arka“ apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

41.1. Civilinė atsakomybė netesybų forma ieškovės atžvilgiu buvo pritaikyta pagrįstai, kadangi UAB „JCDecaux Lietuva“ ir kitų ūkio subjektų senos stoginės neturėjo reikšmės Koncesijos sutarties vykdymui. Ieškovės minimi aspektai yra nesusiję su šalių civiline atsakomybe ir neturi reikšmės netinkamam ieškovės Koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Be to, taikos sutartis patvirtinta Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-2377-428/2015 neturi reikšmės Koncesijos sutarties vykdymui. Ieškovės teiginiai dėl Koncesijos sutarties įsigaliojimo taip pat neturi teisinės reikšmės. Koncesijos sutartis buvo galiojanti, nenuginčyta ir vykdytina.

41.2. Ieškovė sistemingai pažeidinėjo Koncesijos sutartyje numatytus stoginių įrengimo terminus išimtinai dėl aplinkybių, už kurias atsako ieškovė, nes nebuvo tinkamai pasiruošusi Koncesijos sutarties vykdymui. Koncesijos sutarties sudarymo metu ieškovė neturėjo Koncesijos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantijos, per vėlai nusisamdė rangovus ir su didžiąja dalimi jų sudarytos sutartys buvo nutrauktos, taip pat nebuvo finansiškai pajėgi įvykdyti Koncesijos sutartį, kas paaiškėjo pradėjus ją vykdyti.

41.3. Priešieškinis buvo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino ir, bet kuriuo atveju, egzistuotų pagrindas jį atnaujinti. Priešingai nei teigia ieškovė, net ir tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas būtų praleistas (ko šiuo atveju nėra), egzistuoja akivaizdus pagrindas atnaujinti ieškinio senatį.

41.4. Netesybų nepriteisimas bei ieškinio senaties taikymas prieštarautų valstybės pagalbos taisyklėms, kadangi teismo sprendimu atsisakius išieškoti netesybas gali būti suteikiama su Europos Komisija nesuderinta valstybės pagalba. Tai patvirtina tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, tiek Europos Komisijos sprendimai. Be to, nepriteisiant netesybų ar taikant ieškinio senatį valstybės pagalba yra suteikiama ne per se (savaime), o šiems institutams darant įtaką sutarties vykdymui.

42. 2021 m. spalio 6 d. gautas ieškovės UAB „Reklamos arka“ prašymas palikti nenagrinėtus atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus dėl SESV 107 straipsnio taikymo.

43. 2021 m. spalio 13 d. gauti atsakovės Kauno miesto savivaldybės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma priimti į bylą šiuos rašytinius paaiškinimus ir ieškovės prašymą atmesti, taip pat prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

44. 2021 m. spalio 18 d. gautas ieškovės UAB „Reklamos arka“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

46. Kaip minėta, ieškovė pateikė prašymą palikti nenagrinėtus atsakovės atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus dėl SESV 107 straipsnio taikymo. Taip pat gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose prašoma priimti į bylą jos rašytinius paaiškinimus ir ieškovės prašymą atmesti.

47. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės sprendžiamam klausimui aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teikiamu prašymu siekia palikti nenagrinėtais atsakovės atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl SESV 107 straipsnio taikymo, o atsakovė teikiamais rašytiniais paaiškinimais – paneigti ieškovės argumentus dėl atsakovės skundo galimo papildymo, ir į tai, jog šis prašymas ir rašytiniai paaiškinimai yra pateikti per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) ir šalims yra žinomi, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovės teikiamas prašymas ir atsakovės rašytiniai paaiškinimai priimami ir vertinami visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

49. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2015 m. liepos 31 d. sudarė Koncesijos sutartį, turėjusią galioti 20 metų nuo Koncesijos sutarties įsigaliojimo dienos (Koncesijos sutarties 15 punktas), pagal kurią atsakovės nurodytose vietose ieškovė įsipareigojo suprojektuoti, įrengti (pastatyti), valdyti, naudoti ir prižiūrėti Kauno miesto viešojo transporto stotelių stogines ir teikti paslaugas sutartose vietose. Koncesijos sutartis įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 10 d. (Koncesijos sutarties 53 punktas).

50. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš Koncesijos sutarties vykdymo. Ieškovė prašė atleisti ją nuo atsakovės reikalavimo vykdyti prievolę, t. y. 3 267 314 Eur baudos sumokėjimo ir priteisti iš atsakovės 410 214 Eur negautų pajamų ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. spalio 6 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo ieškovė reikalavimo dėl 410 214 Eur negautų pajamų ir 6 procentų dydžio procesinių palūkanų atsisakė. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 3 267 314 Eur dydžio netesybas (baudą) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovei 60 726 Eur dydžio netesybas.

51. Kaip matyti iš apeliacinių skundų, ieškovė teismo sprendimą ginčija iš dalies, t. y. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas atleisti nuo prievolės sumokėti atsakovei baudą, ir kuria iš dalies buvo tenkintas atsakovės priešieškinis ir iš ieškovės priteisti 60 726 Eur netesybų bei 5 procentų metines palūkanų, atsakovės reikalavimui taikyti ieškinio senatį. Atsakovė taip pat ginčija tik dalį teismo sprendimo, t. y. prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės buvo priteista tik dalis netesybų, ir priimti naują sprendimą priteisiant visą prašomą sumą. Atsakovė taip pat prašo pakeisti sprendimo dalį, kuria buvo konstatuota, kad atsakovė praleido ieškinio senaties terminą, ir dalį, kuria buvo konstatuota, kad atsakovė pažeidė savo pareigas.

52. Šalys neginčija aplinkybių, kad per Koncesijos sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. kovo 18 d. ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė – nei vienos stoginės nepastatė ir Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka atsakovei nepridavė.

Dėl ieškinio senaties (ne)taikymo priešieškinio reikalavimui dėl 3 267 314 netesybų priteisimo

53. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad ieškinio senaties terminą atsakovė praleido, tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas atnaujino atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą.

54. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, skunde nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo atsakovę praleidus ieškinio senaties terminą, taip pat pagrįstai nenustatė pagrindų, kurie leistų spręsti apie ieškinio senaties termino nutraukimą, tačiau, atnaujindamas atsakovės praleistą ieškinio senaties terminą, teismas nukrypo nuo suformuotos CK 1.131 straipsnio 2 dalies taikymo praktikos ir be realaus pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujino. Tuo tarpu, atsakovė skunde teigia, kad teismas, nors ir atnaujino ieškinio senaties terminą, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė šį terminą yra praleidusi.

55. Koncesijos sutarties 2 priede nustatyta, kad 125 stoginės turėjo būti pastatytos (įrengtos) per 130 dienų, 214 stoginių – per 160 dienų, 111 stoginių per trejus metus nuo sutarties įsigaliojimo (2015 m. rugsėjo 10 d.), t. y. 125 stoginės turėjo būti pastatytos 2016 m. sausio 17 d., o 214 stoginių – 2016 m. vasario 18 d. Atsakovės sutikimu terminas, per kurį atsakovė sutiko neskaičiuoti netesybų, buvo pratęstas 30 dienų, t. y. iki 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. kovo 18 d. Per Koncesijos sutartyje nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. vasario 16 d. ir 2016 m. kovo 18 d. ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė – nei vienos stoginės nepastatė ir Koncesijos sutartyje nustatyta tvarka atsakovei nepridavė. Vadinasi, laikomos pagrįstomis teismo išvados, kad stoginių, kurios turėjo būti įrengtos per 130 dienų – iki 2016 m. vasario 16 d., ieškinio senaties pradžios eiga turėtų būti skaičiuojama nuo 2016 m. vasario 17 d. Stoginių, kurios turėjo būti įrengtos per 160 dienų, iki 2016 m. kovo 18 d., – nuo 2016 m. kovo 19 d.

56. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

57. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

58. Koncesijos sutarties 8 punkte nustatyta, kad stoginės tinkamo įrengimo (pastatymo) diena laikoma diena, kurią suteikiančiosios institucijos sudaryta stoginių įrengimo kokybės įvertinimo komisija aktu patvirtina, kad konkreti stoginė įrengta tinkamai. Taigi, kiekviena atitinkama stoginė laikoma tinkamai priduota, kai pačios atsakovės sudaryta komisija patvirtina tinkamą stoginių įrengimą. Vadinasi, atsakovei visada buvo žinomos aplinkybės dėl prievolės vykdymo, t. y. ar įrengta ir kada atitinkama stoginė buvo įrengta pagal Koncesijos sutartyje nustatytus terminus. Be to, ieškovei siųsti atsakovės 2016 m. vasario 9 d. ir 2016 m. vasario 24 d. raštai taip pat patvirtina, kad atsakovė netesybas skaičiavo nuo pat pirmosios pradelstos stoginių įrengimo termino dienos. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovei teisės pažeidimo momentas ir jos dydis, išreikštas piniginiu ekvivalentu, buvo žinomas nuo pirmos stoginių įrengimo termino praleidimo dienos, t. y. 2016 m. vasario 17 d., ir todėl laiko pagrįstomis teismo išvadas dėl atsakovės teisės į ieškinį atsiradimo momento CK 1.127 straipsnyje įtvirtintomis ieškinio senaties skaičiavimo taisyklėmis.

59. Kaip minėta, priešieškinį atsakovė pareiškė 2019 m. kovo 17 d., ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), t. y. terminas atsakovės reikalaujamų netesybų atžvilgiu, kaip jau minėta, prasidėjo 2016 m. vasario 17 d. ir dėl likusios dalies – 2016 m. kovo 19 d. Atsakovė netesybų reikalauja už stoginių įrengimo terminų pradelsimą iki 2017 m. liepos 10 d., t. y. 2017 m. liepos 10 d. yra paskutinė diena, už kurią atsakovė reikalauja iš ieškovės priteisti netesybas. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas atsakovei pareikšti reikalavimą priteisti netesybas už pirmąją stoginių įrengimo termino pradelsimo dieną (2016 m. vasario 17 d.) suėjo 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir ieškinio senaties terminas atsakovės reikalavimui priteisti netesybas už pirmąją stoginių įrengimo termino pradelsimo dieną buvo praleistas 942 dienas. Ieškinio senaties terminas atsakovei pareikšti reikalavimą priteisti netesybas už paskutinę reikalavime nurodytą termino pradelsimo dieną (2017 m. liepos 10 d.) suėjo 2018 m. sausio 10 d., todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui priteisti netesybas už 2017 m. liepos 10 d. buvo praleistas 431 dieną.

60. Įvertinusi pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nagrinėjamu atveju tinkamai ir teisingai nustatė atsakovės teisės į ieškinį pabaigos momentą ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė ieškinio senaties terminą praleido.

61. Atsakovė ieškinio senaties termino nutraukimą grindė CK 1.130 straipsnio 1 dalies ir CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad priešingai nei teigia atsakovė, teismas aiškiai konstatavo, kad ieškinį, kuris nutraukia atsakovei įstatyme nustatytą ieškinio senaties termino eigą, atsakovė pateikė tik 2019 m. kovo 17 d. ir atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog atsakovei taikytiną ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovės ieškinio pareiškimas. Teismas ieškinio senaties nutraukimą pagrįstai siejo su atsakovės priešieškinio pareiškimu (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad teismas, atsisakydamas taikyti CK 1.130 straipsnio 1 dalį, visiškai nepateikė motyvų. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su teismo išdėstytais motyvais nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

62. Taip pat laikytinos pagrįstomis teismo išvados, kad ieškovės reikalavimo pareiškimas CK 1.130 straipsnio 1 dalies taikymo prasme negali būti vertinamas kaip nutraukiantis atsakovės reikalavimui taikytiną ieškinio senatį, kadangi asmens galimybė apginti savo teises per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą yra siejama būtent su šio asmens reikalavimo pareiškimu teismine tvarka. Dėl to aplinkybė, kad savo teises ieškovė nagrinėjamu atveju ėmė ginti pareikšdama atitinkamą reikalavimą, CK 1.130 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu negali būti kvalifikuota kaip nutraukianti atsakovės reikalavimo atžvilgiu taikytiną ieškinio senaties terminą.

63. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, nutraukė savo pareikštam reikalavimui taikytiną ieškinio senaties terminą, todėl atsakovei per įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą atitinkamo reikalavimo nepareiškus, atsakovė neturi teisėto pagrindo remtis CK 1.130 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo argumentu, kad teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, jog ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovės ieškinio pareiškimas teisme 2017 m. rugsėjo 22 d., kuriuo ieškovė prašo atleisti ją nuo prievolės (netesybų sumokėjimo) vykdymo, nurodydama, kad atsakovė buvo pati kalta dėl sutarties neįvykdymo laiku.

64. Atsakovė skunde teigia, kad ieškovė pripažino prievolę ir taip nutraukė atsakovei taikytiną ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovės teiginius kaip nepagrįstus.

65. CK 1.130 straipsnio 2 dalis taikoma, kai skolininko atlikti veiksmai liudija, kad jis pripažįsta prievolę, t. y. kai skolininkas pripažįsta savo prievolę kreditoriui.

66. Bylos duomenys patvirtina, kad, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė savo kaltės dėl pavėluoto stoginių įrengimo nepripažino, taip pat nepripažino prievolės sumokėti atsakovei reikalaujamų 3 267 314 Eur netesybų sumą. Tiek iki bylos iškėlimo atsakovei adresuotuose ieškovės dokumentuose, tiek ir byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose (įskaitant ieškinį), ieškovė neigė, kad yra atsakinga už Koncesijos sutarties terminų pradelsimą ir įrodinėjo, kad ieškovės civilinės atsakomybės (netesybų forma) taikymo sąlygų nėra. Dėl to sutinkama su ieškove, kad pareikštas ieškovės reikalavimas negali būti kvalifikuotas kaip prievolės pripažinimas CK 1.130 straipsnio 2 dalies prasme. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai nesutiko su atsakove, kad ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovės ieškinio pareiškimas teisme 2017 m. rugsėjo 22 d., kuriuo ieškovė prašė atleisti ją nuo prievolės (netesybų sumokėjimo) vykdymo.

67. Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis teismo išvadas, kad CK 1.130 straipsnio 2 dalies taikymui nėra teisinių prielaidų, nes negalima nutraukti to, kas jau pasibaigė, kadangi, tiek tuomet, kai ieškinio senaties terminas suėjo atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 17 d. ir 2018 m. rugsėjo 18 d., tiek tuomet, kai 2017 m. rugsėjo 10 d., t. y. laikotarpis iki kada savivaldybė skaičiavo netesybas, senaties terminas iki ieškovės ieškinio padavimo jau buvo suėjęs.

68. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

69. Delspinigius daugiau kaip už šešis mėnesius galima priteisti, jeigu ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra atnaujinamas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019).

70. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

71. Kaip minėta, atsakovė priešieškinį teismui pateikė 2019 m. kovo 17 d. Ieškinio senaties terminas atsakovei pareikšti reikalavimą priteisti netesybas už pirmąją stoginių įrengimo termino pradelsimo dieną prasidėjo 2016 m. vasario 17 d., todėl 6 mėnesių ieškinio senatis reikalavimui priteisti netesybas už pirmąją stoginių įrengimo termino pradelsimo dieną suėjo 2016 m. rugpjūčio 17 d. Kaip jau buvo konstatuota, ieškinio senatį šių netesybų atžvilgiu atsakovė praleido 942 dienas arba 31 mėnesį. Ieškinio senatis atsakovei pareikšti reikalavimą priteisti netesybas už paskutinę reikalavime nurodytą termino pradelsimo dieną, t. y. 2017 m. liepos 10 d. suėjo 2018 m. sausio 10 d., todėl ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti netesybas už 2017 m. liepos 10 d. atsakovė praleido 431 dieną arba daugiau kaip 14 mėnesių. Taigi, atsakovė ieškinio senaties terminą yra praleidusi ne mažiau kaip 14 mėnesių, o tam tikrų netesybų atžvilgiu – 31 mėnesį.

72. Įvertinusi tai, kad atsakovė ženkliai viršijo ieškinio senaties terminą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą egzistuotų tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad visu nurodytu laikotarpiu atsakovei egzistavo objektyvios kliūtys įgyvendinti teisę į ieškinio pareiškimą.

73. Nors teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir atnaujinti atsakovės praleistą ieškinio senatį dėl ieškovės veiksmų vykdant stoginių įrengimą ir ieškovės pasirinkto savo pažeistų teisių gynybos būdo (reikalavimo atleisti nuo prievolės, o ne savarankiško reikalavimo taikyti atsakovės reikalavimams ieškinio senatį arba atleisti nuo civilinės sutartinės atsakomybės), tačiau nemotyvavo, kaip bet kuri iš šių aplinkybių objektyviai apribojo ar trukdė atsakovei įgyvendinti teisę į ieškinį per įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą.

74. Taip pat teismas konstatavo ir nustatė, kad atsakovei visada buvo žinomas tiek nurodomas teisės pažeidimo momentas, tiek nuo kada pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, tačiau nenustatė aplinkybių, kurios objektyviai trukdė atsakovei įgyvendinti aiškiai suvoktą reikalavimo teisę. Be to teismas nemotyvavo ir nevertino, kaip ieškovės reikalavimo pareiškimas ar pasirinktas teisių gynybos būdas (reikalavimas) 2017 m. rugsėjo 22 d. objektyviai sukliudė atsakovei pareikšti savarankišką reikalavimą ir tik 2019 m. kovo 17 d. atsakovė pateikė teismui savo savarankišką reikalavimą (priešieškinį).

75. Byloje neįrodytas faktas, jog ieškovė kliudė atsakovei pažeistas teises ginti pareiškiant ieškinį, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 1.131 straipsnio 2 dalį ir nesant realaus pagrindo atnaujino atsakovei praleistą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovė ieškinio senaties terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių ir pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra.

76. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad nors teismas nagrinėjamu atveju teisingai ir pagrįstai nustatė atsakovės teisių pažeidimo faktą, pagrįstai konstatavo ieškinio senaties praleidimo faktą, tačiau nesant svarbių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą įstatymo nurodytą terminą atnaujinti, be pagrindo atnaujino atsakovei praleistą ieškinio senaties terminą.

77. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė galėtų reikalauti priteisti netesybas, kurios skaičiuojamos už šešis mėnesius iki priešieškinio pateikimo teisme, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. kovo 16 d.

78. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. liepos 7 d. teismui kartu su stoginių apžiūros vertinimo aktais už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. baigėsi 3 metų terminas, per kurį ieškovė buvo įsipareigojusi įrengti (pastatyti) stogines, ir pripažino, kad šie aktai patvirtina duomenų apie ieškovės pareigos įrengti (pastatyti) stogines įvykdymo pagrįstumą.

79. Nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-46 ieškovė pridavė atsakovei 6 stogines, 2018 m. liepos 20 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-53 – 9 stogines, 2018 m. rugpjūčio 13 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-57 – 2 stogines, 2018 m. rugpjūčio 14 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-58 – 12 stoginių, 2018 m. rugpjūčio 17 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-59 – 6 stogines, 2018 m. rugpjūčio 23 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-60 – 23 stogines, 2018 m. rugpjūčio 24 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-61 – 37 stogines, 2018 m. rugsėjo 5 d. stoginių priėmimo aktu Nr. 39-12-66 – 16 stoginių. Iš viso 2018 metais ieškovė pridavė atsakovei 111 stoginių.

80. Įvertinusi tai, kad netesybos skaičiuojamos už šešis mėnesius, į tai, kad ieškovė nors ir pavėluotai ir su trikdžiais pridavė atsakovei visas stogines iki 2018 m. rugsėjo 10 d., teisėjų kolegija sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki atsakovės priešieškinio dienos, t. y. iki 2019 m. kovo 16 d. ieškovė savo prievolę jau buvo visiškai įvykdžiusi.

Dėl atleidimo nuo prievolės (netesybų) arba jos sumažinimo

81. Ieškovė skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jos netesybas, neįvertino atsakovės veiksmų, kurie sumenkino ekonominį Koncesijos sutarties gyvybingumą ir kurie apsunkino Koncesijos sutarties vykdymą. Ieškovės teigimu, koncesiją suteikianti institucija privalo koncesininkui užtikrinti stabilią – teisinį tikrumą sukuriančią – aplinką ir nepaneigti tų finansinių lūkesčių, kuriuos koncesininkas turi sudarydamas sutartį. Tuo tarpu, atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė iš ieškovės likusių 3 206 588 Eur netesybų. Savivaldybės naudai turi būti priteistos visos priešieškiniu reikalautos netesybos (3 267 314 Eur). Teismas netinkamai kvalifikavo byloje esančias faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nepagrįstai sprendė dėl netesybų mažinimo, taip pat nepagrįstai neanalizavo ir netaikė teisiškai reikšmingų kriterijų, pagrindžiančių savivaldybės reikalaujamų netesybų dydį, nepagrįstai įvertino ieškovės dalinį stoginių įrengimą, kaip pagrindą mažinti priteistinų netesybų dydį, ir įžvelgė savivaldybės pareigų ieškovės atžvilgiu pažeidimus.

82. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė sumažinti netesybas yra teismo diskrecinė teisė, kurią teismas įgyvendina siekdamas užtikrinti, kad netesybos nebūtų neprotingai didelės ir nesudarytų pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

83. Koncesijos sutartyje šalys numatė piniginių baudų skyrimo atvejus tiek už stoginių, tiek už reklaminių plotų pavėluotą įrengimą, t. y.:

83.1. Pagal Koncesijos sutarties 37 punkto VII skyriaus „Koncesininko įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas“ nuostatas koncesininkui (šiuo atveju – ieškovei) nevykdant/netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, suteikiančioji institucija (šiuo atveju – atsakovė) turi teisę skirti koncesininkui iki 29 Eur baudą (konkretų baudos dydį kaskart nurodo suteikiančioji institucija) už kiekvieną užfiksuoto pažeidimo/įsipareigojimo nesilaikymo dieną ir (ar) kiekvieną pažeidimą/kiekvieno įsipareigojimo nesilaikymą kiekvienoje stoginėje atskirai, kaskart tai užfiksavus. Baudą koncesininkas privalo sumokėti suteikiančiajai organizacijai per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie baudos paskyrimą gavimo dienos.

83.2. Pagal Koncesijos sutarties 52 punkto IX skyriaus „Šalių atsakomybės“ nuostatas, jei koncesininkas (šiuo atveju – ieškovė) dėl savo kaltės vėluoja įrengti (pastatyti) stogines arba nukelti (nugriauti/pašalinti) reklaminius plotus sutartyje nustatytu terminu, suteikiančioji institucija (šiuo atveju – atsakovė) turi teisę reikalauti, kad koncesininkas mokėtų jai 29 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną už kiekvieną reklaminį plotą. Jeigu koncesininkas įrodo, kad įrengti (pastatyti) stogines vėluoja dėl svarbių priežasčių, suteikiančioji institucija sutinka nereikalauti šių baudų mokėjimo, tačiau neilgiau kaip už 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.

84. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė baudą (netesybas) ieškovei paskyrė Koncesijos sutarties 37 punkto pagrindu, pagal kurį atsakovė turėjo teisę skirti ieškovei iki 29 Eur baudą už kiekvieną užfiksuoto pažeidimo/įsipareigojimo nesilaikymo dieną. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsakovė privalėjo įvertinti Koncesijos sutarties pažeidimo pobūdį, priežastis ir jas lėmusias pasekmes, todėl turėjo teisę, bet ne pareigą skirti ieškovei maksimalią sutartyje nustatytą 29 Eur baudą (CK 6.193 straipsnis). Tuo tarpu, kaip teisingai nustatė teismas ir kaip patvirtina byloje nustatytos aplinkybės, atsakovė, skirdama ieškovei baudą, šiais kriterijais nesivadovavo ir jų nesvarstė.

85. Atsakovės argumentai dėl viešojo transporto vartotojams sukeltų nepatogumų nesudaro pagrindo išvadai, kad Koncesijos sutartyje nustatytų terminų pradelsimas sukėlė ypatingai reikšmingus nepatogumus viešojo transporto vartotojams. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. Koncesijos sutarties įsigaliojimo ir stoginių įrengimo termino pradžios dieną 212 iš 339 vietų, kuriose ieškovė turėjo įrengti naujas stogines, vis dar buvo užimtos ankstesnio koncesininko UAB „JCDecaux Lietuva“, t. y iki ieškovės įsipareigojimų vykdymo pradžios, Kauno mieste buvo įrengta iš viso 212 stoginių. Be to, pagal Koncesijos sutartį ieškovė iki 2016 m. vasario 17 d. turėjo įrengti iš viso 339 stogines, t. y. ieškovė įsipareigojo įrengti naują stoginių infrastruktūrą, kurios daugelyje Kauno vietų niekada nebuvo, todėl viešojo transporto vartotojai neturėjo susiformavusio įpročio viešojo transporto laukti stoginėse. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pirmąsias 23 stogines UAB „JCDecaux Lietuva“ nukėlė 2016 m. kovo mėnesį, t. y. po to, kai ieškovei pasibaigė Koncesijos sutartyje nustatytas stoginių įrengimo terminas. Be to, pati atsakovė nurodė, kad 2016 m. kovo 22 d. ieškovė buvo įrengusi 65 naujas stogines, todėl jokių realių kliūčių viešojo transporto vartotojams naudotojams nesudarė ir šiomis stoginėmis vartotojai naudojosi. 2017 m. kovo 21 d. atsakovės darbo grupės posėdžio protokolas patvirtina, kad 2016 m. lapkričio mėnesį kaip tinkamos buvo galutinai priduotos iš viso 137 ieškovės stoginės, o faktiškai įrengtos, bet nepriduotos – 102. Taigi, 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovė faktiškai buvo įrengusi iš viso 239 stogines. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad paskutiniąsias stogines UAB „JCDecaux Lietuva“ demontavo 2016 m. rugsėjo pradžioje, todėl viešojo transporto vartotojai turėjo galimybę naudotis ne tik ieškovės naujai įrengtomis, tačiau ir vis dar nedemontuotomis UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginėmis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors Koncesijos sutartyje nustatyti terminai buvo pradelsti, viešojo transporto vartotojai, priešingai nei teigia atsakovė, galėjo naudotis stoginėmis Kauno mieste.

86. Kaip minėta, Kauno apygardos administracinio teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino tarp atsakovės ir ankstesnio koncesininko UAB „JCDecaux Lietuva“ sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė neprieštarauja, jog UAB „JCDecaux Lietuva“ priklausančios stoginės ir vitrinos stovėtų esamose vietose, iki bus įrengtos naujos stoginės pagal Koncesijos sutartį (administracinė byla Nr. eI-2377-428/2015).

87. Teismas nagrinėjamu atveju tinkamai įvertino atsakovės veiksmus, kurie apsunkino Koncesijos sutarties vykdymą, kadangi taikos sutartimi atsakovė davė sutikimą ankstesniam koncesininkui UAB „JCDecaux Lietuva“ ir toliau naudoti du metus 229 stogines išorinės reklamos paslaugų teikimui ir maksimaliam teisės aktuose nustatytam 5 metų terminui įrengti išorinę reklamą ant atsakovei priklausančių objektų (gatvių ar jų sudedamųjų dalių) kolonose (10 vietų) ir vitrinose (34 vietose). Bylos duomenys patvirtina, kad tose vietose, kur stovėjo ankstesnio koncesininko stoginės, ieškovė negalėjo įrengti stoginių pagal nagrinėjamą Koncesijos sutartį.

88. Be to, net ir demontavus ankstesnio koncesininko UAB „JCDecaux Lietuva“ stogines, naujų stoginių įrengimas reikalavo papildomų ieškovės lėšų ir laiko resursų, kadangi atsakovė neužtikrino tinkamo UAB „JCDecaux Lietuva“ stoginių pamatų pašalinimo. Kaip numato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punktas ir 19 straispnio 1 straipsnio 4 punktas, atsakovė neturėjo pareigos pašalinti ankstesnių – senųjų – stoginių pamatus ir sutvarkyti jų aplinką Koncesijos sutarties pagrindu. Tokią pareigą turėjo UAB „JCDecaux Lietuva“, o atsakovė tiek taikos sutarties, tiek įstatymo pagrindu privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti šios UAB „JCDecaux Lietuva“ pareigos vykdymą. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju ankstesnių stoginių pamatus pašalino ir sutvarkė vietą taip, kad galėtų būti pradėti naujos stoginės įrengimo darbai, ieškovė savo lėšomis ir resursais. Dėl to atsakovė neįvykdė savo įstatyminės pareigos ir neužtikrino, jog UAB „JCDecaux Lietuva“ tinkamai demontuotų ir pašalintų savo senąsias stogines, todėl dėl tokio atsakovės neveikimo, ieškovė patyrė didesnes Koncesijos sutarties vykdymo išlaidas, o stoginių įrengimo procesas reikalavo ilgesnių terminų.

89. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, todėl tenkinti atsakovės skundo reikalavimą dėl sprendimo motyvų pašalinimo nėra pagrindo. Taip pat kolegija atsižvelgdama į pagrindą atsakovės priešieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį, konstatuoja, kad šios išvados (dėl atsakovės (ne) atliktų veiksmų) įtakos priimam sprendimui neturi įtakos.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sprendžiama, kad egzistuoja teisinis pagrindas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pritaikius ieškinio senaties terminą, priešieškinį atmesti ir atitinkamai patenkinti ieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Patenkinus ieškovės ieškinį šiuo pagrindu, nėra tikslinga svarstyti dar vieną ieškovės pareikštą ieškinio reikalavimą atmesti priešieškinį kitu pagrindu, t, y. atleidžiant ieškovę nuo netesybų mokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

91. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

92. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

93. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu ieškovės ieškinys tenkinamas visa apimtimi, darytina išvada, jog ieškovė įgyja teisę į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

94. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

95. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą ieškovė patyrė 24 197,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 11 288 Eur yra žyminis mokestis, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą ieškovė patyrė 7 078,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 31 276,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

96. Įvertinusi bylos apimtį ir procesinių dokumentų turinį, bylos sudėtingumą, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 21 000 Eur ir priteisiama iš atsakovės.

97. Bylą nagrinėjant pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 23 077,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 11 250 Eur yra žyminis mokestis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą ieškovė patyrė 25 201,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių žyminis mokestis yra 11 250 Eur. Iš viso apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 48 279,05 Eur bylinėjimosi išlaidų.

98. Įvertinusi bylos apimtį ir procesinių dokumentų turinį, bylos sudėtingumą, atsižvelgdama į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 31 000 Eur ir priteisiama iš atsakovės.

99. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu yra atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas ir apeliacinis skundas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovė neturi teisės į bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“ (juridinio asmens kodas 303211411) 21 000 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188764867) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos arka“ (juridinio asmens kodas 303211411) 31 000 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Romualda Janovičienė Antanas Rudzinskas