Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. P. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-271-514/2016 pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei S. P. dėl skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės S. P. 2 920 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-05-23 Vilniaus mieste ieškovas atsakovei automobiliui (duomenys neskelbtini) pirkti paskolino 2 920 Eur, kurių atsakovė ieškovui negrąžino. Ieškovas pinigus paskolino bendru žodiniu susitarimu, be raštiško dokumento, patvirtinančio šį sandorį. Atsakovė pripažįsta gavusi pinigus iš ieškovo, tačiau teigia, kad tai buvo dovana, o vėliau savo paaiškinimuose nurodė, kad pinigus yra grąžinusi, nors įrodymų, patvirtinančių pinigų grąžinimą, nepateikia. 2015-08-19 pranešimu ieškovas ragino atsakovę grąžinti pinigus, tačiau į šį raginimą atsakovė neatsakė, pinigų negrąžino, todėl prašo juos išieškoti teismine tvarka. Dėl pinigų negrąžinimo ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto policijos komisariatą, Vilniaus miesto PK nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad įvykis kyla iš civilinių teisinių santykių, kurie turi būti sprendžiami teisme.Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas prisidėjo piniginiu įnašu jai 2015-05-23 perkant automobilį, tačiau tarp šalių jokio susitarimo apie pinigų paskolinimą ar grąžinimą nebuvo. Tarp šalių įvykusį sandorį vertino kaip dovanojimo. Atsakovė, nenorėdama jaustis skolinga ieškovui, 2015-06-06 pinigus (2 900 Eur) grąžino. Tą pačią dieną ieškovas draudimo įmokos likutį perleido atsakovei. Ieškovo siekį susigrąžinti tariamą skolą atsakovė vertina kaip įsižeidusio vyro kerštą ir piktnaudžiavimą, norą praturtėti atsakovės sąskaita.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2015-06-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš S. P. 1 750 Eur kompensaciją ir 159,38 Eur bylinėjimosi išlaidų R. G. Kitą ieškinio dalį atmetė.Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad šalys laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2015-08-09 bendravo SMS žinutėmis, tačiau šių žinučių turinys nesudaro pagrindo pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčiusių santykių paskoliniais.Atsakovės žinutės turinys nėra pakankamas pagrindas vertinti jį kaip atsakovės įsipareigojimą grąžinti ieškovo jai perduotus 2 920 Eur, kadangi atsakovė šia žinute nurodė grąžinsianti pinigų sumą, atitinkančią jos turėto automobilio vertę, t. y. dalį pinigų, ieškovo perduotų atsakovei. Konstatavo, kad nė vienoje žinutėje, rašytoje atsakovės ieškovui, nėra nedviprasmiško atsakovės įsipareigojimo grąžinti ieškovui visus jos gautus pinigus automobiliui įsigyti, t. y. grąžinti paskolos davėjui (ieškovui) tokią pat pinigų sumą.Teismas konstatavo, kad šalių tarpusavio santykiai, šalių ketinimai ir elgesys sudaro pagrindą pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šiuo atveju jų santykiams dėl turto taikytinos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Automobilis buvo pirktas tiek ieškovo, tiek atsakovės lėšomis, todėl teismas pripažino jį bendrąja ieškovo ir atsakovės jungtine nuosavybe.Šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, todėl nustatė lygias tiek ieškovo, tiek atsakovės dalis. Automobilis įgytas už 3 500 Eur, nėra duomenų, kad jo vertė būtų pakitusi, todėl pripažino, kad ieškovui tenkančios turto dalies vertė yra 1 750 Eur. Automobiliu disponuoja atsakovė, ieškovui reikalaujant pinigų grąžinimo už įgytą automobilį, teismas iš atsakovės priteisė 1 750 Eur kompensaciją ieškovui, kitą ieškinio dalį atmetė.Atsakovė teigia, kad pinigus ieškovui grąžino, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų pinigų grąžinimą ieškovui, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo finansines galimybes grąžinti ieškovui nurodytą sumą. Ieškovui neigiant pinigų gavimą, teismas nustatė, kad šios aplinkybės atsakovė neįrodė.Teismas taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovas pinigus, skirtus automobiliui pirkti, padovanojo. Nurodė, kad, kaip matyti iš pačios atsakovės rašytų žinučių ieškovui, pinigų, gautų iš ieškovo automobiliui pirkti, pati atsakovė nelaikė dovana, ketino dalį pinigų grąžinti. Nenustatė, kad šalims bendraujant, ieškovas turėjo ketinimų dovanoti 2 920 Eur ar panašios vertės dovanas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. P. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą – panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti, ir ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovo atsakovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog šalių tarpusavio santykiai, šalių ketinimai ir elgesys sudaro pagrindą pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant jungtinę nuosavybę. Paaiškino, kad ieškovas ir atsakovė tik periodiškai susitikinėjo ir artimai bendravo, galbūt slaptai ir tikėjosi kurti šeimą, tačiau per visą bendravimo laikotarpį jie gyveno skyrium ir skirtinguose miestuose, nebuvo susitarimo tuoktis. Nurodo, kad vykdyti jungtinę veiklą gali tik tie asmenys, kurie kartu jau gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos.Automobilis registruotas atsakovės vardu, šalys sutiko automobilį registruoti atsakovės vardu, perduoti pinigai, skirti automobiliui įsigyti, buvo dovana atsakovei. Ieškovas nereiškė jokių pretenzijų į automobilį kaip daiktą teikdamas ieškinį teismui, o bylos nagrinėjimo metu nereiškė jokių prieštaravimų dėl to, kad automobilis yra atsakovės nuosavybė.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo finansines galimybes grąžinti ieškovui nurodytą sumą. Taip pat nesutiko su teismo remiantis atsakovės ieškovui rašytų žinučių turiniu padaryta išvada, kad pinigų, gautų iš ieškovo automobiliui pirkti, pati atsakovė nelaikė dovana, ketino dalį pinigų grąžinti. Atsakovė buvo priėmusi dovaną iš ieškovo, tačiau buvo priversta grąžinti 2 900 Eur „dėl šventos ramybės“. Svarbus pinigų grąžinimo įrodymas yra draudimo sutarties perleidimas – 2015-06-06 ieškovas skyrė draudimo įmokos dalį atsakovei jos automobiliui apdrausti.Atsakovė gynėsi nuo ieškinio dėl 2 920 Eur negrąžintos paskolos priteisimo. Teismui nustačius, kad ieškovas neįrodė paskolos fakto, ieškinys turėjo būti atmestas visiškai. Mano, kad teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, pakeitė ieškovo pareikštą reikalavimą, išėjo už ieškinio ribų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. G. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai vertino šalių santykius kaip kilusius iš jungtinės veiklos.Nesutinka, kad pinigai apeliantei buvo padovanoti, nes pati apeliantė įrodinėja, jog pinigus 2015-06-06 grąžino. Be to, apeliantė žinute buvo patvirtinusi ketinimą grąžinti pinigus ieškovui. Mano, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nes apeliantė nepateikė įrodymų, kad būtų turėjusi realias galimybes grąžinti skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė iš atsakovės S. P. atsakovui R. G. 1 750 Eur kompensaciją kaip ieškovo atsakovei automobiliui įsigyti perduotus pinigus, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad ieškovas atsakovei 2015-05-23 perdavė 2 920 Eur jai įsigyjant automobilį. Ieškovas įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė pinigų perdavimo fakto neginčijo, tačiau neigė paskolos sutarties sudarymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai, šalių ketinimai ir elgesys sudaro pagrindą pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškinį tenkinti, ir ieškinį atmesti visiškai.

Dėl ieškinio teisinio pagrindo

Apeliantė nurodo, kad teismui nustačius, jog ieškovas neįrodė paskolos fakto, ieškinys turėjo būti atmestas visiškai. Mano, kad teismas peržengė pareikšto ieškinio ribas, pakeitė ieškovo pareikštą reikalavimą, išėjo už ieškinio ribų.Kreipdamasis į teismą, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Dėl to, nors ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2009; 2009-02-09 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-29/2009). Dėl nurodytos kasacinio teismo praktikos nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, todėl apeliantės argumentai dėl teisinio ieškinio pagrindo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ginčo santykio kvalifikavimo

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nuo 2012 m. buvo pažįstami, artimai bendravo, planavo kurti šeimą, tuo tikslu nutarė įsigyti bendram naudojimui automobilį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad šalių tarpusavio santykiai, šalių ketinimai ir elgesys sudaro pagrindą pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliantė įrodinėja, kad šalys tik periodiškai susitikinėjo ir artimai bendravo, galbūt slaptai ir tikėjosi kurti šeimą, tačiau per visą bendravimo laikotarpį jie gyveno skyrium ir skirtinguose miestuose, nebuvo susitarimo tuoktis. Tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia fakto, kad automobilis buvo šalių jungtinės veiklos objektas, nes šalys tarėsi dėl vieno bendro automobilio įsigijimo, jo įsigijimui panaudotos tiek ieškovo, tiek atsakovės lėšos, šalis siejo artimi santykiai, todėl yra pagrindas ginčo teisinius santykius kvalifikuoti kaip sutartinę jungtinę veiklą. CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, preziumuojama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė pusę už automobilį sumokėtos sumos – 1 750 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prisidėjusi didesne nei ieškovas suma, todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovui priteistą kompensaciją. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad ji ginčo sumą yra grąžinusi ieškovui, tačiau nepateikia nurodytą teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo finansines galimybes grąžinti ieškovui nurodytą sumą, todėl šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyviu ir atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje taip pat nėra pagrindo kvalifikuoti šalių sudarytą sutartį kaip dovanojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti (CK 6.465 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010; 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2012). Sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertinant tarp šalių susiklosčiusius santykius nėra pagrindo išvadai, kad tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti atsakovei turtą, nes šalys tarėsi dėl vieno bendro automobilio įsigijimo ir abu prisidėjo prie įgyjamo turto piniginiais įnašais (atsakovė už automobilį mokėjo 580 Eur, ieškovas – 2 920 Eur). Aplinkybė, kad automobilis buvo registruotas atsakovės vardu, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas siekė padovanoti automobilį atsakovei. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiama teismo sprendimo dalimi, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Plungės rajono apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.